Viena pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija buvo sėkminga


Print
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Jiezne penktadienį paminėtas pergalingų kautynių su bolševikais šimtmetis. Iškilmėse dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad Jiezno kautynės buvo vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija, ir ši pergalė sutrukdė bolševikų strateginiam tikslui užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. 

„Praėjus 100-mečiui, turbūt ne tiek svarbios šių kautynių karinės taktinės charakteristikos, kiek tai, ką vertiname ir ko galime pasimokyti ne tik iš Jiezno kautynių, bet ir visų Nepriklausomybės kovų. 

1919-aisiais turėjome tik ką atkurtą valstybę, jauną, dar menkai aprūpintą kariuomenę. Tačiau jos kūrėjai degė ryškia savanorystės liepsna, pasiaukojimu ir ryžtu apginti nepriklausomybę. Jie savo pavyzdžiu įrodė, kad savanoris yra ne tik žodis, bet ir turinys. Jiezno kautynių ir kitų to laikotarpio kovų dalyviai padėjo vertybinius pamatus tolesnei kariuomenės raidai. Man jų pasiryžimas kovoti dėl jaunos ir mažutės valstybės yra pats gražiausias įprasminimas minties, jog visi mes esame atsakingi už savo valstybę, visi esame jos kūrėjai, ir kokią susikursime – tokią ir turėsime“, – pažymėjo ministras. 

R.Karoblio teigimu, gyvename nesaugiausiu laikotarpiu per pastaruosius beveik 30 metų ir šiandien esame saugesni nei bet kada, išgyvename didžiausio ekonominio pakilimo laikotarpį, esame galingiausio pasaulyje gynybos Aljanso nariai, tačiau grėsmės niekur nedingo. Jos tik įgijo naują pavidalą: interneto trolių, melagingų naujienų, propagandos ir kibernetinių atakų. Ir geriausias mūsų ginklas prieš tokias grėsmės yra stipri pilietinė visuomenė – sugebanti kritiškai vertinti supantį informacijos srautą, vykstančius geopolitinius procesus bei pasirengusi stoti valstybės nepriklausomybės gynybon. 

„Todėl turbūt svarbiausia pamoka, kurią turime išmokti, minėdami šią ir kitas panašias progas yra prisiminti, kad valstybė – tai mes patys. Šiandien taip pat prisiminkime, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti. Patriotizmas yra ne jausmas, o pirmiausiai veiksmas. Tad kviečiu visus Lietuvos patriotus dirbti Tėvynės labui“, – sakė krašto apsaugos ministras. 

Renginyje „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, Prienų raj. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai, kiti svečiai, miestiečiai. 

Jiezno kautynės – vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą vykusios 1919 m. vasario 10-13 d. Jiezne. Raudonoji Armija jau buvo užėmusi Vilnių ir ruošėsi žygiui į Kauną. Tuomet bolševikų strateginis tikslas buvo užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, kurį gynė gana silpnos lietuvių pajėgos. Jiezne bolševikai sutiko didelį pasipriešinimą – čia lietuviai juos puolė, bet dėl mažesnių pajėgų pralaimėjo mūšį. Sulaukę pastiprinimo, vasario 13 d. lietuviai sumušė bolševikus ir privertė juos trauktis. Tai buvo svarbi pergalė tolesnei Kauno gynybai.

Lietuvos valstybės būklė tomis dienomis buvo ypač sudėtinga. Vyko įnirtingos kovos su bolševikais ne tik Jiezne, bet ir Alytuje, Kėdainių-Šėtos rajone. 

Jaunos Lietuvos kariuomenės, nors negausios ir menkai aprūpintos, tačiau atrėmusios puolimus ir apgynusios Lietuvos nepriklausomybę, žygdarbiams paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.09; 05:32