Nuostabios Vilniaus apylinkės, miesto pakraščiai, kaip ir pats miestas. Verkiai, Vingis, Kalnų parkas, Belmontas, Markučiai, Sapieginė, Karoliniškės… Visur daug žalumos, svaiginančio gamtos grožio.
Praėjusį savaitgalį vaikštinėjau po Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose. Gėda prisipažinti – pirmą kartą, nors vilnietis esu nuo 1957-ųjų. Pats nesuprantu, kaip galėjo atsitikti, kad tik dabar pamačiau vieną iš daugelio Vilniaus stebuklų? O juk daug tokių save nuskriaudusiųjų. Dabar galėsiu sugėdinti savo bičiulius, čia dar nesilankiusius. Jūs dar nežinote, ko neregėjote, net jeigu esate skaitę, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodas įkurtas 1781 m., kad jis ne tik didžiausias Lietuvoje, bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis. Šiame Botanikos sode auginama per 10 500 pavadinimų augalų. Čia gyvena 120 rūšių stuburinių gyvūnų, iš jų apie 80 rūšių – paukščiai.
VU Botanikos sodas įdomus ir kaip paveldo objektas. Kairėnuose yra IV –V a. kapinynas ir pilkapis, čia rasta vertingų žalvarinių dirbinių. Buo XVI a. įsikūręs dvaras, priklausęs Sapiegoms, Lopacinskiams – tuomet dvaras tapęs svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru: veikė orkestras ir mėgėjų teatras, lankėsi menininkai. 1870 m. dvarą nusipirko Tiškevičiai. Dabar išlikusi jo ūkinė dalis (malūnas, arklidės, ratinė) bei senasis angliško stiliaus parkas su tvenkiniais.
Ne, Botanikos sodas manęs neprašė jį pareklamuoti. Darau tai savo iniciatyvai, kaip žmogus, patyręs didelį molonumą nuostabios gamtos prieglobstyje. Įsivaizduoju, kaip čia gražu gegužę, birželio mėnesį, kai viskas žydi…
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2011.07.21
