Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?


Print

LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas nepraranda vilties išmokyti mus neskriausti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, susirūpinęs pablogėjusiais Lietuvos ir Lenkijos santykiais, bando išspręsti lenkiškų pavardžių, gatvių užrašų problemas, todėl kartais į televizijos laidą “Forumas” pakviečia ir skriaudėjus, ir skriaudžiamuosius. Gal šį kartą, po perkūnais, rasite bendrą kalbą, bent šiek tiek suartėsite?

Kur tau! Iš anksto galiu pasakyti tiems, kurie V.Savukyno laidos “Forumas” nesiklausė – suartėjimo nebuvo. Istorikui Eligijui Railai Lietuvos laikysena nepriimtina: jeigu Lenkija lietuvių tautinei mažumai kažko neduoda, tai ir mes neduosime? Nekonstruktyvu.

Tautinė mažuma yra silpnesnė pusė, ir bet koks stipresniosios pusės atsitraukimas nėra silpnumo požymis. Lietuva pirmiausia turi paklausti: ko jūs iš mūsų norite, gerbiamieji lenkai? Niekas 1989 metais pas juos neatvyko ir nepasakė: štai jūs esat broliai ir sesės lenkai. Kai pasakė “Sveiki, lietuviai!”, be abejo, žmonės susigūžė… Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuteikia galimybių patogiai gyventi kitiems žmonėms, kalbantiems lenkiškai, gudiškai, rusiškai. Lietuva draudžia Lietuvos lenkams būti lenkais!

Pritariu E.Railai – reikia palaikyti silpnesniąją pusę. O silpnesnioji pusė, be jokios abejonės, yra Lietuva, jos Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuviai – ujami, persekiojami. Štai šviežiausias faktas. Sausio 18 d. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose. Grupė Šalčininkų rajono darbuotojų ministrui įteikė kreipimąsi “Dėl švietimo Šalčininkų rajone”. Kaip rašo Jonas Vaškūnas, tai “Pagalbos šauksmas iš lenkų diskriminuojamo Šalčininkų rajono” (…). “Jauskite atsakomybę dėl lietuvybės naikinimo … Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose. Į mūsų pagalbos šauksmus – prašymus jūs, gerbiamieji ponai, numojate ranka ir paliekate viską spręsti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri naikina pietryčių Lietuvos lietuviškas įstaigas. Kai lenkų tautinių mažumų piketo reikalavimus, kurie net pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir net nenori jų pripažinti, toleruojate, tai dėl Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių, kad jų vaikai lankytų lietuviškas švietimo įstaigas, visiškai nesirūpinate”

Tai kuri čia silpnesnioji pusė? Nei Lietuvos prezidentai, nei premjerai tokių pagalbos šauksmų negirdi dvidešimt metų. Jie jau susitaikė, kad šiuose Lenkijos “kresuose” Lietuvos Respublikos Konstitucija neveikia? Vengia naujų Lenkijos notų? Bijo ponų Sikorskio ir Tusko?

Štai ką sako istorikas, habil. dr. akademikas Antanas Tyla: Norėčiau ištrinti kategorijas “Klaipėdos kraštas”, “Vilniaus kraštas”. Yra Lietuvos Respublika, Lietuvos valstybė.  Yra rajonai, miestai. Baikim su tais “kraštais”, baikim kalbėti apie kažkokias jų ypatybes. Aš nežinau, ką veikia Institut kresowy Lenkijoje. Kokie jo interesai? Mes nesiekiam jokių teritorijų. O Lenkija siekia? Taip, Lenkija siekia. Visaip galima siekti. Galima siekti destabilizuojant pilietinę visuomenę, neleidžiant tai pilietinei visuomenei formuotis, kuriant kažkokį anklavą, kuris būtų netolerantiškas Lietuvos valstybei. Aš po Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pareiškimo matau tokias tendencijas. Lenkijos valstybė turėtų koreguoti savo kryptį santykiuose su Lietuva. Dalyvavau pasirašant Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartį. Buvau referentas, stebėjau visą tą procesą.  Mes siūlėm: sutarties pradžioj turėtų būti pasakyta, kad buvusi Lietuvos okupacija iš Lenkijos pusės nebus kokių nors politinių pretenzijų Lietuvai priežastimi. Lenkijos delegacija moja ranka: ką jūs čia kalbat, mes jokių tokių interesų neturim. Dėl šios pastabos taip ir nesusitarėm. Kaip paskui pasakė Lenkijos delegacijos atstovas Mileris, suradom labai gerą formuluotę: Vilnius yra Lietuvos sostinė, Varšuva – Lenkijos. Tarsi mes kada nors būtumėm pretendavę į Varšuvą! Sutartyje yra labai geras sakinys: abi valstybės gerbs viena kitos suverenitetą ir tuo pačiu valstybingumą.

Stipresniosios pusės atstovui J.Komarui labai nepatiko akademiko pasisakymas. Absurdas, daugiau nieko. Istorikui E.Railai, be abejo, irgi. Kai kurie mūsų istorikai  jau tarsi Lenkijos istorikai. Sakysite, istorija yra istorija, nei lenkiška, nei lietuviška. Deja. Lenkijai labai nepatinka, kai jai primenami 1920-eji, tą liudija ir istoriko A.Tylos patirtis, todėl net Lietuvos istorikai ją bando neigti arba bent nutylėti. Lietuvos “kresų”, t.y. Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, vaikai mokomi, žinoma, lenkiškosios istorijos versijos, be Vilniaus okupacijos, todėl reikia, kad minėtuose  rajonuose būtų kuo mažiau lietuviškų mokyklų. Ne be Lietuvos istorikų pagalbos perrašomos “istorinės Lietuvos klaidos”. Pavyzdžiui, negerai, kad nepriklausomybės aušroje konfliktavome su lenkais, buvome tautiški egoistai, kad nesulenkėjome, kaip Juzefas Pilsudskis, kad, pasikliaudami Jonu Basanavičiumi, rėmėmės “baudžiavos kultūriniu paveldu”, o ne “istoriniais lietuviais”, kurie jau kalbėjo tik lenkiškai.

Pasirodo, beveik viską darėme negerai, ir dabar istorikams, tokiems kaip A.Bumblauskas, Š.Liekis, E.Raila, reikia taisyti, perrašinėti, interpretuoti Lietuvos istoriją, kitaip sakant, užtempti ant lenkiško kurpalio. Kaip sako ponas E.Raila, reikia nebijoti atsitraukti ir šalinti kliūtis. Viena iš tokių kliūčių – negera Lietuvos Respublikos Konstitucija, labai nepatogi Lietuvos lenkams. Kas tiesa, tai tiesa. Ji trukdo dvigubai pilietybei, dvigubai “v”, dvigubiems gatvių užrašams. Mūsų Konstitucija nepatogi prezidentams ir premjerams. Medžioklėje ar šiaip prie brendžio taurės buvai dosnus, o ištesėti negali – Konstitucija neleidžia. Tenka visaip išsisukinėti, atidėlioti teisėtus ir aktualius sprendimus, juo labiau, kad ir ponas J.Komaras ragina: nereikia skubėti su radikaliais sprendimais, dar nepribrendo nei viena, nei kita pusės.

Ko jau ko – atsitraukti mes nebijome, mes daugiau nieko ir neveikiame, tik traukiamės ir traukiamės. Gavome kelias lenkų notas – ir atsitraukėme. 

Jeigu žiūrėsime pilietinio integralumo, jo stiprinimo kryptimi, dvidubi gatvių užrašai – vienas iš žingsnių, kaip dezintegruoti pilietinę visuomenę, – sako akademikas A.Tyla. – Tie užrašai, kadangi jie neteisėti, yra anarchijos įgyvendinimo priemonė Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Kodėl dvigubi užrašai? Tai gal geriau keturgubi? Mums labai svarbu stiprinti integracinius procesus, o dezintegracija gena lietuvius iš Lietuvos. Bet kokie skaldymai Lietuvai nenaudingi.

Akademikas A.Tyla pasakė savo nuomonę ir dėl lenkiškų pavardžių rašymo pasuose. Tuo klausimu buvo diskutuojama ir pasirašant minėtą Lietuvos ir Lenkijos sutartį: nutarta rašyti pavardes pagal fonetinį skambesį. Štai ir viskas. Ką reiškia reikalavimas lenkų pavardes rašyti lenkiškai? Tas raides skaitys tai juk visa Lietuva, o ji jų nemoka. Keisti abėcėlę ar palikti tokią, kokia yra? Ar čia, “Forume”, mes galime nuspręsti? Ar prezidentė, ministras pirmininkas gali nuspręsti? Tai tautos reikalas. Turi įvykti referendumas. Ne kelių žmonių, ne grupės žmonių ar vieno kito rajono reikalas. Tik tokį kelią matau. 

Negerai kalba akademikas A.Tyla. Nemoka atsitraukti. Ar ne – p.p. E.Raila, J.Komarai? Bet tokių principingų užsispyrėlių jau mažuma, turėkite kantrybės, “Kresų” institutai dirba savo darbą, Lietuvos istorikai jiems talkina, o valdžia vis siaurina ir siaurina lietuviškų švietimo įstaigų tinklą. Turėkite kantrybės ir nepaisykite Seimo nario Gintaro Songailos, kuris siūlo kompromisą – pavardes pasuose rašyti lietuviškai ir originalo forma. Bet lenkai nori būtinai nelietuviškai. Šią problemą latviai išsprendė be jokio triukšmo, mes siūlome pasekti jų pavyzdžiu.. Tai kas dėl to kaltas? – klausia G.Songaila. –  Ar mes konfrontuojam?! Lenkija mus ištisai šmeižia, raidžių klausimą pavertė didžiausia problema, kelia triukšmą diplomatiniais kanalais Europos Sąjungoje. Ar tai ne kultūrinio imperializmo apraiškos? Net į Sausio 13-osios renginius aukšti pareigūnai neatvyko. Lenkija bando primesti visai Lietuvai, net Lietuvos istorikams, savo istorijos viziją. Lenkija nepripažįsta mūsų kaip lietuvių.

Į šias G.Songailos pastabas istorikas E.Raila reagavo labai įdomiai: mums tada iškils didžiausias pavojus, kai visa Lietuva pradės kalbėti tik lietuviškai! Šioje žurnalisto V.Savukyno vadovaujamoje televizijos laidoje visi kalbėjo rimtai ir apie svarbius dalykus, atrodė, kad rimtai kalba net ir E.Raila. Ir še tau – “Stabdyk lietuviškumą!”

Rimtai kalbėjo ir V.Savukyno “Forumo” laidos klausytojai. Ne E.Railą ir ne J.Komarą jie papildė ir rėmė. Gaila Vilniaus rajono lenkų, kurie neturi pasirinkimo, ten vyrauja vos ne feodalinė santvarka. Lenkų rinkimų akcija jiems nurodinėja, girtus atveža į rinkimus, – kalbėjo klausytojas Kasparas. – Dedasi absurdiški dalykai. Lenkų jaunimui trukdoma būti pilnaverčiais Lietuvos piliečiais, kurstoma tautinė nesantaika, bandoma įžiebti vos ne Karabachą. Turime atsikvošėti.

Lenkai nėra kažkokia auksinė panelė, kuriai būtų sudaromos ypatingos sąlygos, taikomos išimtys. Mokyklų turi daugiau negu bet kur kitur pasaulyje. Lietuviai yra engiami Rytų Lietuvoje, ne lenkai. Užtenka su tuo taikstytis, – kalbėjo laidos klausytoja.

2011.01.24


Prisijunkite prie diskusijos