Š. m. kovo 20 d. sostinės centre neseniai įkurtoje Žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24-9) Vilniaus geto metų ir artėjančios Paschos (Išėjimo ir Velykų) proga įvyks dailininko Vaidoto Žuko darbų paroda „Dvi žydės“. Atidarymas – 17.30 val.
Autorius parodai pateikė 24 tapybos darbus ir koliažus: jaunystės asambliažą „Užgimstanti meilė“ (1977), sumontuotą ant sulaužytos spintelės durų, paveikslus „Berniukas, pakėlęs marškinius“ (1978), „Kankinio galva“ (1986), „Kėdės nugara ir avies kailio džiovintuvas“ (2010), dvi neseniai tapytas kompozicijas su vaikišku karučiu, du natiurmortus su karvės kaukole ir kitus.
„Kai gavau kvietimą sudaryti kolekciją šioje erdvėje, žydiškas kontekstas ir knygų draugija darbams suteikė naujų simbolių ir papildomų prasmių“, – sako V. Žukas.
Bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas priduria, kad „dar giliu sovietmečiu kurtuose Vaidoto paveiksluose yra konkrečių žydiškų temų, pavyzdžiui, ne tik 1977 metų koliažai „Mergaitė iš geto“ arba „Dvi žydės“, bet ir neseniai tapytose kompozicijose „Pelkyno gėlė“, „Dvi skudurinės lėlės“ arba „Trys moterų veidai“ žiūrovai pajus ir modernias Biblijos interpretacijas, ir dramatiškas asociacijas apie holokaustą Lietuvoje“.
Prieš parodos atidarymą bibliotekoje apsilankęs Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Daumantas Todesas paveikslus apibūdino kaip „be abejonės įtaigius ir stiprius“.
„Vaizduojamasis menas nemėgsta plepaus literatūriškumo, dailėje labiau tinka poetinės užuominos bei semantinės mįslės“, – sako V. Žukas, bet keliems savo paveikslams parengė ilgesnius komentarus.
Pavyzdys – jaunystės koliažas „Mergaitė iš geto“ (1976): „20-jo amžiaus žydų tautos tragedija čia išreikšta nedramatiškais, labiau romantiškais, lyriškais simboliais. Visą koliažo formatą aprėminusios nelabai švarios servetėlės, sudrėkintos lyg ašaromis, lyg gleivėmis. Nosinaičių koloritas primena kalkėmis užpiltų duobių baltumą. Vyro ir moters veidai, perkirsti spalvotu kryžiumi iš permatomo saldainių popieriaus, literatūrinis stirniuko Bembio įvaizdis ir pro permatomą vualį žvelgiančios žydų mergaitės akys – tai pasakojimas vaizduojamojo meno priemonėmis apie žmogaus trapumą Lietuvos ir pasaulio istorijoje“.
Jau beveik 40 metų V. Žukas kuria tapybą, koliažus, keramiką, juvelyriką, skulptūras, projektuoja interjerus. Lietuvoje ir užsienyje surengė 40 autorinių parodų. Keli šimtai dailininko darbų yra privačiose kolekcijose Vakarų Europoje, JAV, Australijoje, dar keli šimtai – Lietuvos rinkiniuose, jo kūrinių yra įsigiję Vilniaus, Kauno muziejai, JAV Zimmerli meno galerija.
1981 m. dalyvavo archeologinėje ekspedicijoje tirti priešistorinius kalnų raižinius Tianšanio kalnuose. 1992 m. didelė autoriaus kūrybos ir jo surinkta bei restauruota sakralinio meno paroda buvo išsiųsta atstovauti Lietuvai Suomijoje, Helsinkyje. 1996 m. Vokietijos Lauterbacho miesto bendruomenės kvietimu jis nutapė freskų ciklą Šv. Bonifaco koplyčioje. 2006 m. Arezzo mieste Italijoje buvo surengta autorinė keramikos paroda „Saldus prabudimas“ („Il dolce risveglio“).
2006-2007 m. Vilniaus M. Romerio universiteto užsakymu sukūrė 24 tapybos darbų ciklą. Atkovojus žodžio laisvę, dirbo kaip radijo, TV ir spaudos žurnalistas, vadovavo kelioms žiniasklaidos bendrovėms, dėstė meno istoriją, parengė ir išleido keletą knygų.
V. Žuko paroda „Dvi žydės“ Vilniaus viešojoje žydų bibliotekoje tęsis iki balandžio 30 d.
Konrado Morkvėno nuotraukoje: dailininkas Vaidotas Žukas.
2013.03.20
