Balandžio 5-ąją buvusiam Lietuvos užsienio reikalų ministrui 45 metų Vygaudui Ušackui buvo pirmoji neįprasta darbo diena. Darbas – tikrai neįprastas, labai atsakingas ir pavojingas. V. Ušackas Kabule pradeda eiti Specialiojo Europos Sąjungos (ES) atstovo Afganistane pareigas. Ta proga kalbiname žinomą diplomatą. Diplomatą Vygaudą Ušacką kalbina visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt bendradarbis Mindaugas Peleckis.
Pirmiausia, sveikinu Jus užėmus naują postą! Kaip vertinate naują gyvenimo iššūkį – ar laikote tai gana pavojingu darbu, kurio specifika smarkiai skirtųsi nuo Jūsų ankstesnių misijų?
Ačiū už sveikinimus. Paskyrimas būti Europos Sąjungos Specialiuoju atstovu ir ES atstovybės vadovu yra naujas profesinis ir asmenins iššūkis, kuris tuo pačiu, manau, prisidės ir prie Lietuvos – kaip atsakingos tarptautinės bendruomenės – vardo garsinimo.
Be abejonės, naujos pareigos tokiame krašte kaip Afganistanas smarkiai skirsis nuo tarnybos Vilniuje, Briuselyje, Londone ar Vašingtone. Tačiau džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kad laimėjau konkursą tapti pirmuoju naujai kuriamos Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos atstovybės užsienyje vadovu. Tai – garbė ir didelė atsakomybė.
Vadovausite gana dideliam diplomatų ir pareigūnų korpusui (berods, beveik šimtui žmonių?). Būsite „matomas” žmogus tiems, kurie vakariečiams gero nelinki. Ar nebijote tapti jų taikiniu?
Suprantu riziką ir pavojus. Vykstu i Afganistaną kaip šio krašto draugas, linkintis ir norintis padėti afganams patiems savarankiškai tvarkyti savo šalį, būnant laisviems nuo teroristų ir jų keliamų grėsmių ne tik Afganistanui, bet ir Europai, Amerikai, kaimyninėms Azijos valstybėms ir kitiems kraštams. Manau, jog tarnyboje yra reikiami saugumo reikalavimai, kurių reikės laikytis.
Kaip vertinate tebevykstančią didžiausią NATO ir ISAF pajėgų operaciją Mardžoje ir kitose Afganistano vietose?
NATO ir ISAF operacijų tikslas – apginti taikius žmones nuo teroristų išpuolių. Tai – ypatingos svarbos operacijos, vykdomos kartu su Afganistano saugumo pajėgoms, kurios turėtų priversti talibano kovotojus pripažinti Afganistano vyriausybę ir šios šalies Konstituciją bei, atsisakius karinių veiksmų, sutarti dėl taikos šalyje. Aišku, tai neįvyks iš karto.
Kol kas, kaip pažymėjo ir NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas, didelių pergalių nepasiekta, o nuostoliai nemenki: žuvo keliasdešimt, o gal ir daugiau, nekaltų civilių. Iš pradžių savo interviu NATO vadovas teigė atsiprašęs NATO vardu Afganistano prezidento Hamido Karzajaus dėl incidentų, tačiau tame pačiame interviu vėliau jau teigė, kad tuos žmones nužudė talibai. Ar nemanote, kad šis karas, kaip ir 1979 – 1989 m. Sovietų Sąjungos karas su Afganistanu, yra „nereikalingas karas”, kaip mėgstama sakyti? Jūs esate puikus diplomatas, – galbūt galima būtų rasti diplomatinių priemonių ir susitarti su talibais?
Esu įsitikinęs, kad ir sudėtingiausiomis karo sąlygomis būtina išvengti nekaltų žmonių aukų. Manau, kad taika Afganistane bus pasiekta tada, kai kovojantys talibai pamatys ir įsitikins, jog Afganistano vyriausybės saugumo pajėgos sugeba pačios užtikrinti saugumą ir apginti nekaltus civilius žmones. Aišku, dar kurį laiką tai bus daroma su tarptautinių pajėgų pagalba.
Kokia nusimato Jūsų dienotvarkė? Ar joje bus daug vietos susitikimams su Afganistano gyventojais ir gal net pačiais talibais? Ar turite vertėjų, gal net Pats mokotės dari ir paštunų kalbų?
Mano darbotvarkė jau dabar pilna įvairių susitikimų – ne tik su Afganistano valdžios atstovais, bet ir su įvairiu grupių, religinių bendruomenių atstovais. Bendrauti su vietiniais gyventojais padės ES atstovybėje dirbantys vertėjai, mokantys dari ir paštunų kalbas. Inšallah (arab. Dieve, padėk, – M. P. past.) Aš ir pats stengsiuosi pramokti kalbos.
Neseniai (2009 m. gruodį) sukako 30 metų nuo Sovietų Sąjungos – Afganistano karo. Dabar, kai jau viską žinome ir propaganda nebetemdo akių, suvokiame šio karo absurdiškumą. Kaip Jūs vertinate karo analitikų patarimus, kad dabartinį karą reikėtų nutraukti, nes afganai kovoja nekonvencinį karą, prieš kurį NATO (ISAF) pajėgos yra bejėgės. Ir apskritai, juk sakoma (istoriškai tai yra beveik tiesa), kad afganų niekas niekada nėra nugalėjęs.
Afganistane vyksta nekonvencinis karas tiek tarp skirtingu genčių ir grupuočių, tiek ir tarp tarptautinių pajėgų bei teroristinių grupių. Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma afganų nori taikos. Jos nori ir tarptautinė bendruomenė, kadangi mūsų saugumas yra susietas su Afganistano saugumu ir stabilumu.
Nemanau, kad tai, kas vyksta Afganistane, yra karas prieš afganų tauta. JAV, ES, kiti pasaulio kraštai siunčia karius ir civilius ekspertus, kurie rizikuoja savo gyvybe, o šalys skiria milijardines sumas tam, kad Afganistanas nebūtų terorizmo šaltiniu, kaip įvyko 2001 m. Rugsėjo 11-ąją, kad afganai galėtų gyventi stabilioje aplinkoje ir būtų saugūs, gebėdami uždirbti ne iš prekybos narkotikais.
Ar Jus, kaip dialogo meistrą, galintį nuveikti daug gero taikos labui, su naujomis pareigomis pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Ar vis dėlto jaučiatės tarsi „ištremtas” už nepaklusnumą, nes jai neįtikote, kaip ir Valteris Baliukonis?
Prezidentė manęs nepasveikino. Norėjau su Prezidente susitikti prieš išvykstant į Afganistaną, tačiau atsakymo negavau. Nesijaučiu ištremtas, nes visų pirma vykstu savo valia ir, kaip minėjau, didžiuojuosi, jog galiu atstovauti Europos Sąjungą viename iš karščiausių pasaulio taškų – Afganistane. Manau, kad dirbdamas ten prisidėsiu ir prie Lietuvos vardo garsinimo.
Linkiu Jums visokeriopos sėkmės. Tegul Jūsų darbas kuo greičiau atneša taiką Afganistane ir artimose jam valstybėse!
Ačiū labai.
Nuotraukoje: buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
2010.04.07
