Žiniasklaida: kokia galutinė Prezidentūros pozicija dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms


Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.

Portalas „Delfi“ skelbia, kad Prezidentūra vasarą nepritarė, jog Europos Sąjungos lygmeniu būtų taikomos sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Portalo teigimu, tai rodo gautas vidinis susirašinėjimas tarp Prezidentūros Užsienio politikos grupės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) specialistų.
 
„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus! (…)“, – rašoma patarėjos išsiųstame laiške, kurį gavo portalas.
 
„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE in“, – rašo asmuo, pasirašantis vardu Skirmantė. Kaip teigė Delfi, tikėtina, kad tai yra Skirmantė Straigienė, prezidento Užsienio politikos grupės patarėja.
 
Tačiau Prezidentūra tvirtina, kad paviešintas susirašinėjimas neatspindi galutinės pozicijos.
Rašymo priemonės. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jūsų pateikiamos vidinio darbinio susirašinėjimo rengiantis birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai (EVT) nuotrupos niekaip neatspindi galutinės bendros, suderintos su Vyriausybe pozicijos. Birželio mėn. Europos Vadovų Taryba diskutavo dėl sankcijų Baltarusijai. Pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva siekė sankcijų už branduolinę energetiką atsakingiems Baltarusijos pareigūnams. Vėliau prisidėjo sankcijos trąšų sektoriui. Prezidentas EVT išreiškė palaikymą ES susitarimui dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui“, – teigiama „Delfi“ perduotame komentare.
 
Tuo metu kai vyko susirašinėjimas, Prezidentūra viešai komunikavo, kad sankcijas palaiko, nepaisant to, ar jos apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne.
 
Tai, kad prezidentas nebuvo prieš ES sankcijas „Belaruskalij“, Prezidentūra teigė Eltai ir penktadienį komentuodama konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės išsakytą poziciją. Ji penktadienį Eltai teigė, kad G. Nausėda dar vasarą, kai ES svarstė sankcijas „Belaruskalij“, šioms priemonėms nepritarė.
 
Konservatorė komentuodama G. Nausėdos išsakytą kritiką Vyriausybei teigė turinti informacijos, kad prezidentas vasarą, Europos Sąjungai diskutuojant dėl griežtesnių sankcijų „Belaruskalij“, laikėsi kiek kitokios pozicijos.
 
„Prezidento pozicija stebina ir vėl… Nors gal ir galima pasidžiaugti, kad dabar ir vėl pasikeitė Prezidentūros pozicija dėl „Belaruskalij“ – dėl sankcijų trąšoms. Kaip suprantu, prezidentas palaiko tokias sankcijas, tačiau dar vasarą, kuomet ES sankcijų kontekste buvo svarstomas „Belaruskalij“ klausimas, tai Prezidentūra siūlė netaikyti sankcijų trąšoms ir „Belaruskalij“ apskritai. Tuomet buvo priimtas sprendimas, ir Vyriausybė principingai stovėjo už tai, kad ES lygiu būtų įtrauktas ir „Belaruskalij“. Tai būtų leidę šiandien neturėti tokios situacijos. Deja, pora ES šalių vetavo šį pasiūlymą“, – svarstė politikė.
 
Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito
 
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
 
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų nesilaikomė. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
 
„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.
 
Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliumi Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.
 
„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.12.13; 16:19
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.