Praėjusį ketvirtadienį Seime buvo surengtas apskritasis stalas dėl žodžio laisvės kriminalizavimo pasiekimų ir problemų Lietuvoje.
Daugelio renginio dalyvių išvados labai aiškios – ne viskas tvarkoje su tuo teisiniu reguliavimu ir bausmėmis bei jų skyrimu už netinkamai pasakytą žodį.
Tačiau problemos esmę bene įspūdingiausiai apibūdino Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas. Jis galiojantį teisinį reguliavimą (keletą BK straipsnių dėl šmeižto, įžeidimo) palygino su liaudies išmintimi, kuri sako, kad žvirbliu išlėkęs žodis jaučiu sugrįžta. Labai taiklu. Ypač turint galvoje kai kuriuos teismų sprendimus bylose dėl šmeižto ar įžeidimo.
O štai advokatas Kęstutis Švirinas Baudžiamojo kodekso straipsnius su bausmėmis už šmeižtą ir įžeidimą palygino su Ferariu – galinga mašina, kurios sprogstamoji galia neprognozuojama. Ypač pavojinga tokią mašiną duoti nepatyrusiam jaunuoliui – prisitrėkš ir dar kitą pritrėkš.
Todėl kai apylinkių teisėjams numetamos tokios bylos, o teismų praktikos nedaug ir dar ji tokia skirtinga, tuomet galima šį palyginimą labai taikliai pritaikyti. Man labiau panašu, kad nepatyrę kai kurie teisėjai važinėjasi po Lietuvą savo nupsrendžiais kaip su tanku po bulvių lauką.
Kita vertus, mano nuomone, dabar galiojanti teisinė sistema labai palanki persekioti žmones už kritišką žodį įsižeidusiems turtuoliams. Pavyzdžiui, verslininkams, politikams, teisininkams ar net banditams. Nes tik jiems gali būti prieinama privataus kaltinimo bylų mašina – juk reikia samdyti advokatus, kad šie tinkamai sugebėtų užpulti neįtikusį žmogų.
Tačiau jei nukenčia nuo kokių “farų” ar kokios šmeižikiškos ir/ar įžeidinėjančios televizijos laidos paprastas žmogelis, jam apginti savęs neįmanoma – prokurorai bylos nesiims, o paliks jį patį save ginti. Nes tai – privatus reikalas. O kaip gintis, kai neturi nei teisinių žinių, nei pinigų? Niekaip.
O jei visgi turi teisinių žinių ir/ar pinigų, galima užtampyti žmogų po teismus ir… Nieko už tai nebus. Nes privataus kaltinimo byloje pasiryžęs iškelti baudžiamąją bylą teisėjas ne tik vadinamąjį nukentėjusįjį padaro dar ir “prokuroru” (geriau nesugalvosi – nukentėjęs žmogus gauna įrankį kerštui), bet ir tampa iš esmės jo bendrininku.
Juk jei tas suinteresuotas “prokuroras” neras tikrų kaltės įrodymų, tai bylą iškėlęs teisėjas irgi yra jau kaip ir prisidirbęs – juk tik jo iškeltos bylos dėka nekaltas žmogus buvo tampomas. O jei nekaltai tampomas, tai kaltieji yra tie, kas tai darė. O tai yra skundo autorius ir pagal tą skundą bylą iškėlęs teisėjas.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: straipsnio autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
2012.10.13
