Europos neofašistai

Iš fašistų neverta šaipytis, perspėja savo straipsnyje “Newsweek” leidinyje Harvardo istorikas Niallas Fergusonas.

Kai partija „Auksinė aušra“ su emblema, panašia į svastiką, pradeda neigti kai kuriuos Holokausto aspektus ir koneveikti imigrantus, į ją geriau pažvelgti visiškai rimtai, pataria autorius. „Žinoma, jie graikai, o ne vokiečiai, o jų lyderis Nikolas G. Michaloliakas charizmatiškas ne daugiau nei statinė supuvusių alyvuogių. Bet jeigu rinkimai vyktų rytoj, ši partija galėtų būti trečioji pagal dydį Graikijos parlamente“, – aiškina jis.

Tiesa, Graikijos atvejis – išimtinis; galimas dalykas, jis paaiškinamas grynai išimtiniais ekonominiais nepritekliais. Tačiau populizmas – standartinė reakcija į finansines krizes, ir Europoje jis įgyja nuodingesnes formas negu JAV, mano N.Fergusonas.

Euro zonos krizė, kaip ir buvo laukta, sukėlė nacionalizmo bangą. O iniciatore tapo suomių partija „Tikrieji suomiai“, kurios lyderis pasiekė, kad vyriausybė nepalankiai įvertino finansinę pagalbą graikams. „Šiaurės populizmas maitina Pietų populizmą ir pats juo minta“, – baigia autorius.

Išminčiai neveltui perspėja europiečius: valiutinės sąjungos sudarymas be biudžetų integracijos gali sukelti ne tik ekonominę krizę, bet ir konfliktus ES viduje, pažymi N.Fergusonas.

Ir vis dėlto autorius randa vieną paguodžiančią aplinkybę: „žygiuoti, mušti priešininkus ir švystelėti ranką aukštyn sveikinantis vis sunkiau, kai tau per 30“.

Bet Europa sensta: Italijoje 65 metų ir vyresnių asmenų – 25 procentai gyventojų. Gal todėl realiuose rinkimuose „naujųjų dešiniųjų“ laimėjimai nedideli.

„Fašizmas – tai iki šiol nejuokinga. Bet kuo labiau jis sensta, tuo mažiau jis mane baugina“, – apibendrina autorius.

Šaltinis: The Daily Beast

2012.10.14