Raketų gamyba: už ir prieš


Print

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus, kai pareiškė, kad „perkrovimo“ nepakanka.

Daugelis veiksnių byloja „Bendradarbiavimo 2:0“ naudai, bet nė vienas iš jų neįstengs pakeisti Rusijos ir JAV santykių saugumo srityje taip, kaip kooperavimasis priešraketinės gynybos sferoje.

Taip rašo buvusio JAV gynybos ministro padėjėjo pavaduotoja Celeste Wallander savo straipsnyje “Foreign Policy”. Praėjus trejiems metams po to, kai Barako Obamos administracija paskelbė, kad peržiūrės planus sukurti priešraketinės gynybos sistemą Europoje, du punktai atrodo nesuprantamai ir trukdo pažangai šiuo klausimu, pažymi publikacijos autorė.

Viena vertus, kai kurie amerikiečiai tvirtina, kad ši administracija nukrypo nuo Džordžo Bušo – jaunesniojo priešraketinės gynybos plano dėl Rusijos nepasitenkinimo. Rusai primygtinai teigia, kad dabartiniai planai pavojingi Rusijos saugumui. Abu požiūriai neteisingi, rašo straipsnio autorė.

Celeste Wallander iškloja pagrindinius Amerikos priešraketinės gynybos Europoje prioritetus.

Visų pirma, JAV nori įstengti apsiginti pati ir apginti sąjungininkus nuo Irano balistinių raketų ir, potencialiai, branduolinio ginklo. Antra, nacionalinio saugumo prioritetu šalis laiko tolimesnį branduolinio ginklo atsargų mažinimą.

Ir vis dėlto prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija ves derybas dėl tolesnio mažinimo tik tokiu atveju, jeigu JAV nekurs priešraketinės gynybos sistemos, kuri, kaip būgštauja Rusija, gali kelti pavojų jos saugumui. Išplėtojusi tai, ką B.Obamos administracija vadina etapiniu adaptyviniu požiūriu į Europą (EAPE) bendradarbiaujant su Rusija, JAV įgis galimybę pasiekti abu tikslus, mano straipsnio autorė.

Jos nuomone, pradėjusi dislokuoti 24 ZVR (zenitines valdomas raketas) „Standart-SM3s“ Rumunijoje ir 24 Lenkijoje 2018 metais, EAPE pasiūlys plačiau aprėpti ten dislokuotas Europos ir JAV pajėgas, negu 10 perėmėjų, numatytų ankstesniame plane.

Suvokusios šio plano vertingumą, šalys – NATO narės vienbalsiai pritarė naujam požiūriui viršūnių susitikime Lisabonoje 2010 metais. JAV jau įgyvendino jo pirmąją fazę, dislokavusios laivus „Egis“ Viduržemio jūroje ir sumontavusios radiolokatorių Turkijoje. Europos priešraketinė gynyba jau egzistuoja realiai, rašo autorė.

Į Rusijos apraminimą čia nebuvo atsižvelgiama. „Aš pasakiau savo kolegoms Gynybos ministerijoje, jog laukiu, kad EAPE Rusijai patiks dar mažiau, negu ankstesnis planas. Deja, mano prognozė pasiteisino“, – rašo Celeste Wallander.

„Tuo tarpu kai šios gynybos priemonės veiksmingos prieš tokias primityvias, bet mirtį nešančias raketas, kokios dabar kuriamos Irane, jos negali užkirsti kelio sudėtingoms Rusijos raketinėms technologijoms. Jeigu Rusijos lyderiai iš tiesų nori smogti Amerikos objektams, EAPE jų nesustabdys“, – tvirtina straipsnio autorė.

EAPE dėl geografinės dangos bus veiksmingas tik prieš raketas, paleistas iš Artimųjų Rytų arba iš Persų įlankos regiono, mano Celeste Wallander.

Šią gegužę Rusijos gynybos ministerija surengė tarptautinę konferenciją, kurioje Rusijos Generalinis štabas pateikė apibendrinančias ataskaitas ir techninę analizę, kad paaiškintų savo būgštavimus. Šį kartą Rusijos prezentacijų grafika buvo smarkiai pagerinta, su madingais dinamiškais 3D vaizdais, bet pagrindiniai argumentai (ir išvados) liko tie patys, ironizuoja straipsnio autorė.

Pagal pasiūlytą priešraketinės gynybos sistemą, kuri būtų sukurta NATO bendradarbiaujant su Rusija, abi šalys įsteigtų operacinį centrą, kuriame abiejų šalių jutiklių duomenys būtų suvedami į vieną bendrą vaizdą. Rusijos radarai išdėstyti srityse, kurios tiesiogiai padėtų papildyti į Artimuosius Rytus nukreiptų Amerikos radarų duomenis, mano Celeste Wallander.

Jos nuomone, vien šių jutiklių charakteristikų pagerinimas daug padėtų Europai ir JAV. NATO ir Rusija galėtų bendradarbiauti efektyvinant jų teritorijų ir gyventojų apsaugą.

„Galimas dalykas kaip tik todėl daugelis iš Rusijos karinio elito yra prieš bendradarbiavimą su NATO šiuo klausimu: taip jie prarastų priešą“, – rašo publikacijos autorė.

„Nors pasikartojantys Rusijos ir Amerikos susitikimai bendradarbiavimo priešraketinės gynybos srityje klausimais vis labiau primena „Švilpiko dieną“, man aišku, kad mes pasistūmėjome techninės analizės supratime ir vienas kito nesupratimo pripažinime“, – pažymi Celeste Wallander.

Veiksmingas bendradarbiavimas pagerins priešraketinės gynybos sistemą prieš Iraną ir tuo pačiu nuramins Rusiją. Tai bus idealus „perkrovimo“ pagerinimas“, mano ji.

Meliko Baghdasariamo nuotraukoje: buvusio JAV gynybos ministro padėjėjo pavaduotoja Celeste Wallander.

Šaltinis: „Foreign Policy“

2012.10.14


Prisijunkite prie diskusijos