Naujųjų išvakarėse atgijo Vilniaus arkikatedros varpinės bokštas. Sauliaus Žiūros nuotrauka
Pasitinkant 2022-uosius, Vilniuje varpinės bokštas nušvito vaizdo projekcijomis – kviečia į kelionę laiku, kuri simboliškai nušviečia metų ir laiko virsmą.
Moderni instaliacija, jau trečioji per pastaruosius kelerius metus, – tvari ir šiuolaikiška fejerverkų alternatyva, o ir demonstruojama ji kur kas ilgiau – projekcija vilniečiai ir svečiai grožėsis nuo gruodžio 31 d. 18.00 val. iki sausio 1 d. 01.00 val.
Pasak instaliacijos kūrėjo Linarto Urniežio, šis projektas kaskart laukiamas ir įgyvendinamas su jauduliu. Neįprastos struktūros varpinės pastatas išskirtinis net ir pasauliniame kontekste, tad projekcijos ant jo – kruopštus juvelyrinis darbas, reikalaujantis sudėtingų techninių sprendimų ir rimto pasirengimo.
Iš visų pusių projektorių nušviesta varpinė stebina bokšto formos ir tekstūrų transformacijomis.
Animacijos idėją įkvėpė seniausias iki šiol veikiantis Prahos astronominis laikrodis „Prague Orloj“, kurio milžiniškas 1490 m. pagamintas mechanizmas rodo ne tik valandas, Saulės ir Mėnulio judėjimą per Zodiako žvaigždynus, bet ir apaštalų figūrų minispektaklį.
Vilniaus varpinės reginys žiūrovams leidžia keliauti per įvairiausius laikotarpius ir pasakos, kaip buvo matuojamas laikas – nuo seniausių archajinių simbolių, vėliau atsiradusių pirmųjų mechanizmų iki šiuolaikinių modernių prietaisų.
Vilnius prisijungė prie pasaulio miestų, atsisakiusių naujamečių fejerverkų. Gruodžio 31-ąją Katedros aikštėje, paisant rekomendacijų nerengti masinių švenčių, nevyks ir jokie proginiai renginiai. Kviečiama rinktis saugias, tvarias pramogas, atsisakyti pavojų žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei keliančių, gamtos taršą didinančių fejerverkų, didesnių susibūrimų.
Sausio 1-ąją, Vėliavos dieną, nuo 1.00 iki 8.00 val. varpinę puoš Trispalvė. Naujųjų išvakarėse atgijo Vilniaus arkikatedros varpinės bokštas. Sauliaus Žiūros nuotr.
Nors Naujųjų metų vakarą aikštėje prie Kalėdų eglės renginių nevyks, Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino, kad iš kavinių ir pasivaikščiojimų po šventiškai pasipuošusį miestą grįžtantys vilniečiai ir miesto svečiai turėtų galimybę rinktis viešąjį transportą. Naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1 d. kursuoja 101N, 102N, 103N, 104N ir 105N maršrutų autobusai.
Naktiniai autobusai talpesni ir kursuos maždaug nuo 23.00 iki 3.00 val. Nuo 23.00 iki 1.00 val. kursuos maždaug kas 45–50 min., o nuo 1.00 val. iki 3.00 val. – kas 30–35 min.
Naujųjų metų naktį bus eismo ribojimų T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėse ir jų prieigose: automobilių transportas bus draudžiamas nuo gruodžio 31 d. 22.00 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 01.00 val., išskyrus viešąjį transportą.
Valdovų krėslai. Trakų pilis. Slaptai.lt nuotr.
Ateinančių 2022 metų kalendoriuje numatytas 14 istorinių datų ir asmenybių pagerbimas.
Nueinančiais 2021 metais tokių progų buvo šiek tiek mažiau – 11.
Seimo sprendimu, 2022 metai paskelbti Lietuvos valstybės konstitucijos, Lietuvos universitetų, Jaunimo, Krepšinio, Gyvūnų gerovės, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Sūduvos, Lietuvos karaimų, Savanorystės metais.
2022 metai taip pat bus Romo Kalantos, Ievos Simonaitytės, Pranciškaus Skorinos, Jono Meko, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
Šių metų gegužę Seimas priėmė rekordinį skaičių – net 13 nutarimų, kuriais siekiama paminėti 2022 metų šias svarbias istorines sukaktis, nusipelniusias asmenybes. Sprendimą dėl 2022-ųjų metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais Seimas yra priėmęs pernai gruodžio 23 d.
ELTA primena, kokias istorines sukaktis minėsime 2022 metais.
2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties, 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė, 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Valdovo karūna. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos valstybės konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai.
2022 metais sukaks 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.
Kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 metais „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.
1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.
2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
2021-aisiais metais paminėta 11 svarbių šaliai datų
ELTA primena, kad Seimas yra paskelbęs 2021 metus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Lietuvai pagražinti draugijos bei Archyvų metais. Prie Valdovų rūmų – viduramžių kariūnai. Slaptai.lt nuotr.
2021-uosius Seimas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes.
Nueinantys 2021-ieji metai yra Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metais.
