Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys dekretą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Lietuvoje ir siūlys NATO partneriams aktyvuoti ketvirtąjį Aljanso straipsnį.
 
Apie tai po ketvirtadienį įvykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė pats šalies vadovas.
 
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje patvirtins“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
 
Anot jo, įvertinus Ukrainoje prasidėjusius Rusijos karinius veiksmus, privalu imtis teisinių priemonių Lietuvos išoriniam saugumui stiprinti.
„Privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, – pabrėžė prezidentas.
 
Kartu jis atskleidė, kad Lietuva siūlys aktyvuoti 4 NATO straipsnį, kuriame numatoma, kad NATO šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
 
Vladimiras Putinas rodo kumštį

„Valstybės gynimo taryboje visi vadovai nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Kiek aš žinau, tai yra ir kitų valstybių nuostata – aktyvuoti 4 straipsnį. Apie tai veikiausiai rytoj kalbėsime ir B9 (Bukarešto devintuko – ELTA) susitikime Varšuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą.
 
Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.02.24; 10:54

Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
 
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. 
 
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
 
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
 
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
 
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
 
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
 
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
 
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.11.16; 02:00