Kai per spaudos konferenciją, skirtą D. Kedžio bylai, išgirdau drebantį ir dūstantį iš susijaudinimo generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro A. Kliunkos balsą, man pasidarė jo žmoniškai gaila. Nesu dar girdėjęs, kad taip kas nors jaudintųsi per spaudos konferenciją. Tačiau visa tai, ką girdėjau, virto farsu, kai kažkodėl patyręs prokuroras perskaitė neįvardintos Joniškio gyventojos laišką, kuriame buvo kviečiama vieną kartą įvesti tvarką Lietuvoje. Tai man priminė sovietmetį, kada tokie “darbininkų ir inteligentų” laiškai buvo ištisai skaitomi per radiją. Tačiau tada tie laiškai keliaudavo į CK KPSS, na o Nepriklausomoje Lietuvoje – į generalinę prokuratūrą. Pamenu iš SSSR istorijos, tokie laiškai Partijai buvo itin populiarūs 1938 metais, tačiau juose reikalaudavo tai mirties Bucharinui, tai sušaudyti Radeką, Tuchačevskį, Ježovą ir kitus budelius. Ši aplinkybė mane labiausiai ir glumina. Grįžta 1938-ieji metai?
