Japonų būgnininkai Vilniaus Arkikatedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis susitiko su Japonijos bioindustrijų asociacijos prezidentu Osamu Nagayama.

Per susitikimą pirmiausia pabrėžta, kad Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje: nuo 2010 m. prekyba tarp šalių išaugo daugiau kaip 10 kartų (nuo 355,2 mln. eurų 2018 metais iki  38,82 mln. eurų 2010 metais).

Be to, šias valstybes sieja panašus požiūris į vertybes ir globalių problemų sprendimą. Tęsiami per prieš metus vykusį premjero Sauliaus Skvernelio vizitą Japonijoje ir istorinį Japonijos Ministro Pirmininko Šinzo Abės vizitą Lietuvoje 2018 m., pradėti darbai. Tikimasi, kad šiemet įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPA) padės dar labiau išplėtoti dvišalę prekybą ir atneš naudos tiek Lietuvos, tiek Japonijos gamintojams ir vartotojams.

Didelis dėmesys skirtas Lietuvos ir Japonijos partnerystės plėtrai mokslo srityje. Pasak D. Matulionio, Japonija tapo viena pagrindinių Lietuvos partnerių pasaulyje mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.

„Ir toliau sieksime glaudaus bendradarbiavimo, skatinant bendras iniciatyvas, kurios prisidėtų prie spartesnės mokslo ir technologijų raidos, aktyvesnio bendradarbiavimo tarp industrijų, siekiant spręsti aktualiausius visuomenės senėjimo ir žmonių gerovės iššūkius“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas.

Vicekancleris D. Matulionis taip pat padėkojo už bendradarbiavimą keičiantis delegacijomis gyvybės mokslų konferencijose „BioJapan“ Japonijoje ir „Life Sciences Baltics“ Vilniuje. Svečias ir asociacijos nariai pakviesti atvykti į „Life Sciences Baltics 2020“ forumą, kuris vyks kitų metų rugsėjo 30 – spalio 1 d. Vilniuje. Neabejojama, kad dalyvavimas „BioJapan“ ir „Life Sciences Baltics“ parodose prisideda prie glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje.

Lietuvos gyvybės mokslo sektorius kasmet išauga beveik po 19 proc., ypatingas dėmesys skiriamas biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų gamybai ir tyrimams. Daugelis Lietuvoje sukurtų produktų skirti tarptautinėms rinkoms, 90 proc. visų gyvybės mokslų produktų ir paslaugų eksportuojama į visą pasaulį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.09.03; 10:13

 

Įtartina, kad du tanklaiviai prie Irano krantų buvo užpulti būtent tuo metu, kai Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė Teherane vedė derybas su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei’umi, sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
 
Japonijos premjeras, atvykęs į Iraną siekdamas sumažinti didėjančią įtampą tarp JAV ir Irano, ketvirtadienį ryte susitiko pokalbių su ajatola Ali Khamenei’umi.
 
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tokio sutapimo.
 
Vienas iš užpultų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ – priklauso Japonijos kompanijai „Kokuka Sangyo Ltd“. Kompanijos vadovas patvirtino, kad buvo užpultas vienas įmonės tanklaivis, o 21 laivo įgulos narys išgelbėtas.
 
Iš viso iš abiejų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ ir Norvegijos kompanijai priklausančio tanklaivio „Front Altair“ – išgelbėti 44 žmonės. Kaip teigiama, abiejuose laivuose buvo kilęs gaisras.
 
Irano valstybinės žiniasklaidos teigimu, „Front Altair“ gabeno iš Kataro į Taivaną etanolį, o „Kokuka Courageous“ – metanolį iš Saudo Arabijos į Singapūrą.
 
Japonijos premjeras Sh. Abė trečiadienį atvyko į Iraną tarpininkauti konflikte tarp Teherano ir Vašingtono.
 
Įtampa tarp Irano ir JAV pradėjo didėti pernai, kai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir atnaujino Iranui sankcijas. JAV pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes jis neva turi daug trūkumų. JAV taip pat kaltino Iraną destabilizuojant  Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatinant terorizmą.
 
Įtampai tarp JAV ir Irano vis augant, Japonija pasisiūlė tarpininkauti tarp abiejų šalių ir mėginti sušvelninti didėjančią įtampą. Japoniją sieja geri santykiai tiek su Iranu, tiek su JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:00

Šią savaitę vyksiančiame Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime, tikėtina, dominuos dešimtmečių senumo Tokijo ir Maskvos teritorinis ginčas.

Japonijos premjeras Sh. Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.

Šį pirmadienį Japonijos premjeras išvyko iš Tokijo, o susitikimas numatytas antradienį.

Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties ir pernai Sh. Abė ir V. Putinas sutarė dėti daugiau pastangų, siekiant galiausiai užbaigti nuo Antrojo pasaulinio karo užsitęsusį ginčą.

Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos kontroliuojamas Kurilų salas ir vadina jas Šiaurinėmis teritorijomis. Tuo tarpu Maskva teigia, kad Kurilų salos atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas jose nekelia abejonių.

Praėjusią savaitę Maskvoje buvo susitikę Japonijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai – Taras Konas ir Sergejus Lavrovas. Politikai susitiko padėti pamatus Sh. Abės ir V. Putino susitikimui, tačiau po susitikimo S. Lavrovas sakė, kad bus sudėtinga padaryti pažangą derybose dėl taikos sutarties, jei nebus pripažinti Antrojo pasaulinio karo rezultatai, įskaitant suverenias Maskvos teises į Kurilų salas.

Kremlius pirmadienį įspėjo, kad taikos derybose nei Rusija, nei Japonija neatsisakys savo nacionalinių interesų, todėl visi turi būti realistiški ir nesitikėti, kad taikos susitarimas bus pasiektas greitai. 

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos, skirtos išspręsti ginčą, yra ankstyvuose etapuose ir dar laukia daug darbo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 07:08

Japonijos ir Kinijos santykiai, pasak Japonijos premjero Shinzo Abės, yra „istoriniame pokyčių etape“, praneša agentūra „Reuters“.

„Šiandien yra naujo Japonijos ir Kinijos bendradarbiavimo saulėtekis“, – sakė Sh. Abė penktadienį Pekine. Jis teigė manąs, jog yra naujų galimybių bendradarbiauti, pavyzdžiui, infrastruktūros, logistikos, sveikatos ir finansinių paslaugų srityse. Pirmajame po ilgos pertraukos abiejų valstybių viršūnių susitikime jau pasirašyti keli ekonominiai susitarimai.

Sh. Abė paskelbė ir apie glaudesnį bendradarbiavimą Šiaurės Korėjos klausimu. Anot jo, abiejų šalių atsakomybė yra garantuoti saugumą regione.

Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas sakė, kad jo šalis pasirengusi normalizuoti santykius su Japonija. Abi šalys esą supranta pasaulio prekybos svarbą. Li Keqiangas šiame kontekste pareiškė, kad vyriausybė Pekine nesiekia juanio devalvacijos. 

Tai yra pirmasis abiejų Azijos šalių viršūnių susitikimas per septynerius metus. Ir praėjus 40 metų po taikos sutarties pasirašymo valstybių santykiai yra įtempti.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-26