Advokatų garbės teismas

Aktualijos

Lietuvos advokatūra

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, vertindamas opozicijos siūlymą keisti Advokatų garbės teismo narių skyrimo tvarką, siūlo nustatyti, kad  visus Advokatų garbės teismo narius rinktų visuotinis advokatų susirinkimas.
 
Tokį sprendimą jie siūlo priimti atsižvelgiant į tai, kad Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas, o Advokatų garbės teismas yra savarankiškas Lietuvos advokatūros organas, nagrinėjantis advokatų drausmės bylas ir Advokatų tarybos teikimu aiškinantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.
 
Išvadą Advokatūros įstatymo pataisoms pateikę Seimo teisininkai atkreipia  dėmesį  į kitų teisinių profesijų atitinkamo savivaldos organo formavimo tvarką. Pagal Notariato įstatymą, Notarų garbės teismo narius renka Notarų rūmų susirinkimas: 5 narius iš notarų ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. Antstolių įstatyme numatyta, kad Antstolių garbės teismo narius renka antstolių susirinkimas: 5 narius iš antstolių ir 2 narius iš 6 teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų.
 
Kaip ELTA jau skelbė, opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo keisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką. Jų įregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad teisingumo ministras Advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius.
 
Projekto autoriai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo.
Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras.
 
Advokatūros įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Vytautas Gapšys ir kiti.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.10.18; 13:47
Aktualijos

Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Advokatui Ignui Vėgėlei iškelta drausmės byla. Teisingumo ministerija nurodo, kad sprendimas priimtas dėl to, kad advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
 
„Vertinant advokato Igno Vėgėlės veiksmus ypač svarbu tai, kad advokatas yra buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, šiuo metu Advokatų garbės teismo narys. Dėl to jo vardas viešoje erdvėja tampa sunkiai atsiejamu nuo Advokatūros, o jo, kaip aktyviai advokatų savivaldos veikloje dalyvaujančio advokato, etikai taikomi aukščiausi reikalavimai“, – feisbuke nurodė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
 
Nurodoma, kad advokatas Ignas Vėgėlė savo pasisakymus apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą grindė išankstinėmis prezumpcijomis, darė nekorektiškas, nuosekliai neišplaukiančias išvadas, nutylėdamas esminę informaciją, remdamasis duomenimis, kurie buvo tiesiogiai nesusiję su situacija, arba apskritai išvados nepagrindė. Taip pat teigiama, kad, atsižvelgdamas į savo, kaip advokato statusą visuomenėje, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti skelbiamos informacijos tikrumui pagrįsti.
 
Nurodoma, kad tokie advokato klaidinantys teiginiai gali turėti neigiamos įtakos paramą organizuojančių asmenų reputacijai, jų patikimo vertinimui visuomenėje bei sumažinti visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą į pilietines iniciatyvas, o tai yra ypatingai aktualu vis dar tebevykstančio karo Ukrainoje kontekste.
 
Advokatų drausmės bylą nagrinės Advokatų garbės teismas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.01; 08:50
Aktualijos

Lietuvos advokatūra

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime išrinktas naujas Advokatų tarybos pirmininkas, naujos sudėties Advokatų taryba, ir Advokatų garbės teismas.
 
Naujuoju Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininku tapo praėjusioje kadencijoje Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs Mindaugas Kukaitis. Kaip skelbiama Lietuvos advokatūros pranešime, naujasis pirmininkas advokato praktika užsiima jau daugiau nei 20 metų, jis taip pat yra ir ilgametis Advokatų tarybos narys, buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas.
 
Į Advokatų tarybos pirmininko postą pretendavo keturi advokatai: Gintautas Bartkus, Ramūnas Kazlauskas, Mindaugas Kukaitis ir Mindaugas Paukštė.
 
Naujasis Advokatų tarybos pirmininkas M. Kukaitis pareigas eis 2022–2026 metais ir pakeis dvi kadencijas Lietuvos advokatų tarybai vadovavusį advokatą prof. dr. Igną Vėgėlę.
 
Visuotinio advokatų susirinkimo metu taip pat buvo išrinkta naujos sudėties Advokatų taryba. Jos nariais tapo: Tomas Bagdanskis, Jonas Saladžius, Remigijus Merkevičius, Valdemaras Bužinskas, Jurgita Judickienė, Liudvika Meškauskaitė, Romualdas Drakšas, Justas Vilys, Raimundas Jurka, Kęstutis Švirinas.
 
Taip pat Visuotinio advokatų susirinkimo metu išrinkti nariai nuo Lietuvos advokatūros į Advokatų garbės teismą: buvęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. I. Vėgėlė, Dalia Foigt-Norvaišienė, Džiolana Tarvainytė. Kitus du narius į Advokatų garbės teismą pagal Advokatūros įstatymą skiria teisingumo ministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.28; 07:00
Trumposios naujienos

Teisingumo ministerijos parengtoms Advokatūros įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams, trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Nepriekaištingos reputacijos kriterijai dabar numato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali tapti advokatu, jeigu jis buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal laidavimą. Toks asmuo galėtų tapti advokatu tik praėjus trejiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ši nuostata galiotų ir praktikuojantiems advokatams – jie nebegalėtų verstis profesine veikla.

Projekte taip pat siūloma nustatyti galimybę Lietuvos advokatūrai Advokatų garbės teismo siūlymu laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo asmenį, kurio bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas. Tokia praktika būtų taikoma tik tuomet, kai galimai buvo padarytas sunkus Advokatūros įstatymo ar Advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimas, už kurį gali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas.

Taip pat įstatymo projekte siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 5 metų termino, per kurį advokatais pripažinti asmenys turi pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą.

Šias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas turės svarstyti Seimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 00:30