Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad nuo penktadienio uždarant du pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija, yra svarstomi ir tolimesni grėsmių scenarijai. Pasak jos, diskutuojama ne tik apie visišką sienos su kaimynine Baltarusija uždarymą, bet ir apie sienos su Kaliningrado sritimi uždarymo galimybę susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
„Šiandien turėjome pasitarimą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovu ir visa komanda. Aptarėme ne tik sienos uždarymą su Baltarusija, bet ir kitas galimybes, t. y. sienos uždarymą su Rusijos Federacija“, – LRT televizijai ketvirtadienį patikino ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, kol kas dar nėra aišku, ar siena su Kaliningrado sritimi būtų uždaryta automatiškai, visiško sienos su Baltarusija uždarymo atveju.
„Kažkokių realių dabar grėsmių neturime, bet tikrai matome, kad yra tam tikrų rizikų, kad gali būti įvairių provokacijų“, – kalbėjo A. Bilotaitė. Kaliningrado srities žemėlapis
„Turėdami tokius kaimynus – tiek Baltarusijos režimą, tiek Rusijos režimą, – turime grėsmių ir turime su tuo gyventi. Bet mes esame NATO ir tikrai daug investuojame į savo gynybą ir mūsų žmonės, mūsų visuomenė turėtų jausti, kad mes turėsime, kas padės“, – pridūrė vidaus reikalų ministrė.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta sprendimui laikinai, nuo rugpjūčio 18 d., uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP su Baltarusija.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme dar reikės apsvarstyti, ar valstybei tinkamesnis sprendimas būtų priimti ir apgyvendinti 158 migrantus, ar sumokėti apie 3 mln. eurų.
„Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. Šiuo atveju Lietuvai yra galimybė priimti 158 asmenis arba pasirinkti mokėti apie 3 mln. eurų. Matyt, šis sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas“, – penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė.
Ministrė akcentuoja, kad Lietuva galės pasirinkti sprendimą, kuris jai yra tinkamiausias.
„Patyrus šitą instrumentalizuotą migrantų krizę, mes tikrai turime infrastruktūrą, esame pasiruošę. Ir taip pat Seime yra svarstomas naujas migrantų apgyvendinimo agentūros įstatymo projektas, kuris dedikuos atskirą instituciją, kuri ir bus atsakinga už visas procedūras, apgyvendinimą, buitinius klausimus. Ir tai taip pat yra mūsų pasiruošimas ateityje galintiems kilti įvairiems scenarijams“, – akcentavo ministrė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip informuojama VRM, naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarsto kelti apkaltą šio įstatymo iniciatorei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Nors buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritiškai vertina ministrės iniciatyvą, tačiau pagrindo apkaltai nemato. Pasak jo, tai opozicijos politinis žaidimas.
„Realus pagrindas Bilotaitės apkaltai yra toks pats kaip ir kitiems 83 Seimo nariams, kurie palaikė tą įstatymą. Taip pat prezidentui, kuris pasirašė įstatymą. Tokiu atveju reikėtų apkaltas visiems kelti“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Bilotaitė yra įstatymo teikėja, tačiau Seimas galėjo įstatymo nepriimti ir prezidentas nepasirašyti. Čia yra populizmas. Nematau aš jokio pagrindo jokiai apkaltai“, – pridūrė jis.
Pasak buvusio KT pirmininko, kiek daugiau pagrindo diskusijoms yra dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės.
„Politinė atsakomybė yra nepasitikėjimas ministre, kuri teikė tuos įstatymo projektus. Šia prasme politinę atsakomybę galbūt ir didesnę turi Bilotaitė, bet jeigu kalbėtume apie priesaikos pažeidimą ir Konstitucijos sulaužymą balsuojant už įstatymą, tuomet visi Seimo nariai ir prezidentas yra atsakingi (…). Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – svarstė D. Žalimas.
D. Žalimo vertinimu, apkaltos klausimas yra tik opozicijos politiniai žaidimai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Žiūriu labai skeptiškai į tokias iniciatyvas, tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Kitą vertus, opozicija tam ir yra opozicija, kad siūlytų tokias idėjas, apkaltas keltų ”, – apibendrino buvęs KT pirmininkas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras Vytautas Bakas neatmeta galimybės, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijai priklausantys parlamentarai jau parengė projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo. Iniciatoriai tikisi šį klausimą svarstysi jau ateinančios savaitės antradienį. Ši opozicijos iniciatyva kilo praėjusią savaitę, kai buvęs viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius pareiškė kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų.
„Dabar dokumentas yra suderintas, aptartas, belieka šiandien per Seimo posėdžio dieną aplankyti parlamentarus, susirinkti 35 parašus, kad garantuotai klausimas būtų įtrauktas į kitos dienos darbotvarkę. Planas pagal darbotvarkę yra toks, kad klausimas galėtų būti svarstomas antradienį“, – Eltai teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
Parlamentaras nurodo, kad iš viso opozicijos parengtame projekte yra penki klausimai, dalis jų – susiję su praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo vykusių riaušių malšinimu. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti.
„Klausimai išplėstiniai, bet pats principas yra išsiaiškinti būtent 2021-ųjų metų rugsėjo 10 d. įvykių tėkmę, kitaip tariant, ar ministerija, ministrė, kartu su pavaldžiomis įstaigomis, vadovavosi kažkokiu planu, jei vadovavosi, tai kokiu“, – dėstė D. Griškevičius.
Antrasis klausimas, anot politiko, susijęs su garsiai skambėjusiu specialiuoju priemonių planu „Vėtra“.
„Klausimas, ar jis buvo įgyvendintas, jei taip, tai kada davė įsakymą, ar buvo atlikti visi formalumai“, – tęsė Seimo narys.
Kiti klausimai, anot D. Griškevičiaus, susiję su jau po riaušių vykusiais veiksmais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai klausimas dėl ikiteisminio tyrimo, taikant baudžiamojo kodekso nuostatas dėl riaušių sukėlimo. Klausimas, ar teisėtai tai buvo atlikta“, – aiškino jis.
Taip pat ketinama aiškintis tiek dėl ministrės mestų kaltinimų R. Pociui, tiek dėl pastarojo kaltinimų A. Bilotaitei.
„Ketvirta dalis susijusi labiau su tais ministrės išsakytais viešais kaltinimais, kad nebuvo R. Pocius pasiekiamas, kad jis staiga nevykdė nurodymų ir panašiai. Tai irgi keliame tam tikrus klausimus, kiek tokių nurodymų davė, ar jie buvo įgyvendinti, jei ne, kiek neįgyvendintų buvo. O penkta dalis susijusi jau su galimu mobingu“, – pridūrė jis.
D. Griškevičius nurodo, kad komisiją siūloma sudaryti iki rudens Seimo sesijos pabaigos.
„Jei būtų patvirtinta ši laikinoji tyrimų komisija, tai posėdžio metu kviesime frakcijas pagal nustatytas kvotas teikti savo kandidatūras į komisiją“, – detalizavo parlamentaras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas. R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus. VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau pasak ministrės, tai nebuvo susiję su praėjusiais metais įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.
Vis tik, į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Šią savaitę įsiplieskusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešosios saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus įvertinę politologai vieningai sutaria – viešas konfliktas gali dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Vis tik, svarsto jie, pasekmės veikiausiai bus trumpalaikės. Tuo metu pasipelnyti iš kilusio chaoso, politologų nuomone, pavyko aštriai į situaciją sureagavusiems opozicijos atstovams, o ypač – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui. Situaciją vertinę politologai taip pat atkreipė dėmesį ir į premjerės Ingridos Šimonytės kol kas neišreikštą aiškią poziciją.
Trečiadienį R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.
A. Bilotaitė kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta ir pateikia savo argumentus, tačiau į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Politologai vieningai sutaria: konfliktas sustiprins visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kylantys klausimai ir įvairios abejonės gali turėti įtakos Vyriausybės reputacijai. O gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nerimauja politologė, gali ardyti valstybingumo pamatus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų visuomenėje pasitikėjimas valdžios struktūromis jau yra žemas. Dabar keliamos įvairios abejonės mūsų atsakingomis saugumo struktūromis, pradėta nepasitikėti jomis ir jų veikimu, kalbu ne vien apie ministrę. Ir tai yra labai didelė reputacinė žala visai Lietuvai, visai vidaus reikalų sistemai“, – Eltai teigė politologė.
„Ir galime tikėtis, kad nepasitikėjimas valdžia išaugs dar labiau, o tai tikrai nėra gerai, nes kuo didesnis nepasitikėjimas svarbiausiomis Lietuvos valdžios institucijomis, tuo labiau ardomi valstybingumo pamatai“, – pridūrė ji.
Išaugęs nepasitikėjimas, anot politologės, veikiausiai atsispindės ir artimiausiose visuomenės apklausose.
„Dabar visuomenėje turime ganėtinai ryškų susiskaidymą į dvi dalis – viena pusė palaiko Pocių, kita gina Bilotaitę. Atitinkamai lieka dalis visuomenės nepalaikančių nė vienos pusės. Ir tai pamatysime artimiausiose visuomenės nuomonės apklausose, nes toks pasiskirstymas bendrai smukdo pasitikėjimą visa valdžia Lietuvoje“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Analogiškai svarsto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jo nuomone, jei ir paaiškės, kad buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimai yra nepagrįsti, vis tik, mano politologas, skandalas turės savo kainą.
„Nepaisant ministrės argumentų, reputacinė žala ir kritika vis tiek atiteko jai. Ir bet koks skandalas politikams nėra geras dalykas, kai jo nepavyksta užgniaužti. Todėl, ar ministrės argumentai teisingi, ar ne, vis tiek numuša jos reitingus. Tokia yra skandalo kaina“, – teigė politologas.
„Bet kuriam politikui viena iš taisyklių yra nepakliūti į skandalus ir nepatekti į situaciją, kurioje reikia teisintis ir aiškintis, nes kartais net ir argumentai gali nesužaisti“, – pridūrė M. Jurkynas.
Kita vertus, prisimenant „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istoriją, M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad visuomenės pasipiktinimas dažnu atveju yra trumpalaikis. Todėl, neatmeta jis, pasekmės ir šįkart veikiausiai ilgai neišsilaikys.
„Aš manau, kad žmonės šį dalyką bus pamiršę po pusmečio“, – pažymėjo profesorius.
Įžvelgia naudą S. Skverneliui: siekia sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius rinkimus
Be to, opozicinės partijos dėl ministrei mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų ją išsikvietė atsakyti į kylančius klausimus. Vis tik opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad iš opozicijos atstovų kone ryškiausią vaidmenį užėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jos nuomone, akivaizdu, jog tokiu būdu politikas siekė sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
„Matėme, kad šis politikas kurį laiką nebebuvo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. Ir natūralu, kad, matomumui sumažėjus, mažėja ir visos naujos partijos matomumas. O tai nėra gerai todėl, kad artėja rinkimai, pirmiausia – savivaldybių tarybų ir merų. Puikiai suprantame, kad būtent nuo šių rinkimų, nuo to, kiek pavyks surinkti gyventojų balsų, kiek pavyks įgyti visuomenės pasitikėjimo, labai stipriai priklausys šios politinės jėgos likimas“, – situaciją apžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Ir jei jis pralaimėtų, gautų mažai balsų, tai gali būti, kad šitos politinės jėgos neišvystume būsimuose parlamento rinkimuose arba būtų iškovota labai mažas kiekis mandatų“, – kalbėjo ji.
Premjerės poziciją tikisi išgirsti kitą savaitę: kol neatsakyti klausimai, prognozuoti sprendimą yra sunku
Kilus chaosui į situaciją sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sprendimas atleisti VST vadą R. Pocių buvo priimtas ne vienašališkai A. Bilotaitės, o visos Vyriausybės. Vis tik į klausimą, ar ministrės pirmininkės pasitikėjimas A. Bilotaite nepakito, kol kas liko neatsakyta. G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, ministrės pirmininkės tyla, kol ji išvykusi darbo vizito į Japoniją, yra strategiškai teisinga.
„Pulti iš karto pasisakyti, kai greičiausiai yra daug nežinomųjų, kiekvienam vadovui nebūtų labai geras veikimo būdas. Žymiai geriau sulaukti atsakymų, tad tikiuosi, kad taip ir yra bei nėra kitų priežasčių, nėra svarstymų, kaip išnaudoti situaciją ar kaip užglaistyti problemą“, – kalbėjo politologė.
„Todėl noriu tikėti, kad premjerė laukia arba jau yra sulaukusi visos situacijos paaiškinimo, visų detalių ir atitinkamai pagal šitas detales, greičiausiai kitą savaitę, jau turėtų savo vieną ar kitą sprendimą paviešinti“, – kalbėjo politologė.
Vis dar neatsakius į kylančius klausimus, prognozuoti, kokį sprendimą premjerė priims, G. Burbulytė-Tsiskarishvili nelinkusi. Vis tik, jos teigimu, jei paaiškėtų, kad A. Bilotaitė riaušių valdymo metu pažeidė įstatymus, premjerė privalėtų kalbėti apie ministro atleidimą.
„Reikia laukti atsakymų, nes dabar prognozuoti yra sunku. Ir jei buvo įstatymų pažeidimų, reikia atsakyti, kas juos atliko, ar ministrė, o gal ir pats tuometinis generolas. Ir jei buvo pažeisti įstatymai iš ministrės pusės, tada natūralu, kad premjerei nebus kito kelio, kaip kalbėti apie ministro atleidimą“, – kalbėjo politologė. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu M. Jurkynas neabejoja, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog ministre pasitikima ir klausimų nekyla, premjerė nepasitikėjimo A. Bilotaite nepareikš.
„Nežinau, kaip premjerė gali išreikšti nepasitikėjimą, kai partijos lyderis G. Landsbergis pasakė, kad pasitiki. Tai būtų labai keista, kadangi premjerė politine prasme yra lizinginė, (…) nėra partijos narė, bet pastatyta į sąrašo pirmą vietą, kaip kad buvo pas „valstiečius“ Saulius Skvernelis. Tai reiškia, kad ji nepriima politinių sprendimų, ji kaip politikė nėra stipri. Tad ir šioje situacijoje pasakius Landsbergiui, kad pasitiki ministre, manau, kad premjerės žodis tikrai yra antrinis“, – svarstė M. Jurkynas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Buvęs Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paskutinę savo darbo tarnyboje dieną raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, penktadienį rašo naujienų portalas Delfi. Kreipimesi R. Pocius prašo konservatorių deleguotos ministrės paaiškinimų, kodėl pernai ir šiemet tarnybos pareigūnai įvairioms operacijoms buvo pasitelkiami nesilaikant tvarkų, be planavimo ir paskutinę minutę.
Raštas, su kuriuo susipažino ir ELTA, adresuotas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, generalinei prokurorei ir Valstybės saugumo departamentui.
Šiame rašte A. Pocius kelia klausimus A. Bilotaitės vadovaujamai ministerijai bei Policijos departamento vadovybei dėl, pasak jo, nesuprantamų sprendimų.
R. Pociaus teigimu, vasario 15 dieną, prieš Vasario 16-osios renginius, tarnyba gavo žodinį A. Bilotaitės įsakymą dėl 100 VST pareigūnų pasitelkimo. Kaip pažymima dokumente, įsakymas buvo gautas 11 valandų prieš operacijos pradžią.
„Dėl nesuprantamo įsakymo, nenurodant nei esamos situacijos, kam ruoštis, nei galimų grėsmių, nei užduočių, nei operacijos vadovo, tarnybos kovinis vienetas parengtyje ir dislokacijos vietose liko iki vasario 16 dienos 24 valandos“, – teigiama rašte.
Raštą pasirašiusio R. Pociaus teigimu, toks sprendimas kainavo 55,7 tūkst. eurų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tarnybai nesuprantami tokie Policijos departamento ir VRM vadovybės veiksmai, kai nesilaikoma jokių vidaus reikalų ministro įsakymais nustatytų tvarkų ir procedūrų ar nustatytų operacinių planų, sprendimų priėmimo procedūrų ir joms taikomo išankstinio operacinio pasirengimo ir nuoseklumo principų“, – teigiama dokumente pažymint, kad tais atvejais, kai yra pasitelkiama daugiau kaip 50 pareigūnų, būtina planavimo darbus pradėti likus trims dienoms iki operacijos.
R. Pociaus teigimu, apie planuojamus renginius ir ten kylančias grėsmes Policijos departamentas žinojo anksčiau nei Pajėgų pasitelkimo tvarkos apraše nustatyti pajėgų pasitelkimo inicijavimo procedūriniai terminai. Pasak R. Pociaus, Vasario 16-osios renginiai, 2021 m. liepą vykusi kelių blokavimo akcija Dieveniškėse ir Rūdninkuose, „Kaunas Pride“ eitynės ar mitingas Katedros aikštėje bei 2021 m. rugpjūtį prie Seimo įvykusios riaušės nebuvo spontaniniai renginiai.
„Visais atvejais turėjo būti aktyvuotas Operacinis planas „Vėtra“, o ne reagavimas paskutinę minutę ar įvykiui prasidėjus pagal Policijos departamento telefoninius skambučius ar raštus. Vien 2021 rugpjūčio 10 dieną per masines riaušes, nesant jokio policijos operacinio planavimo ir valdymo, tarnyba dėl pareigūnų sužalojimo ir technikos suniokojimo patyrė 42,5 tūkst. eurų žalą“, – rašoma rašte, kurį pasirašė R. Pocius.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos vadą Ričardą Pocių.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vadovaudamasi Viešojo saugumo tarnybos įstatymu ir Vidaus tarnybos statutu nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2022 m. spalio 20 d. iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių, Vyriausybei pateikė antradienį.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad VST vadas atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą.
VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotrauka
Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad į Lietuvą ir toliau nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys, išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimą turintys asmenys bei nelydimi nepilnamečiai.
Ministerijos išplatintame pranešime skelbiama, kad išimtys bus taikomos tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius humanitariniais pagrindais.
Kaip teigiama VRM rašte, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas apsvarstė galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas ir nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką.
Nuo rugsėjo 19 d. kai Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija priėmus regioninį sprendimą sugriežtinti individualią Rusijos piliečių patikrą bendras vykstančiųjų Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 45%.
Per 10 dienų į Lietuvą neįleisti 273 asmenys. Nuo rugsėjo 30 d. Suomija taip pat taikys atvykimo ribojimus Rusijos Federacijos piliečiams.
Lietuva laikosi nuostatos, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją ir galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nors grėsmės lygis Lietuvai dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos nepakito, atsižvelgus į neprognozuojamus Kremliaus veiksmus Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas taip pat aptarė strateginių objektų bei infrastruktūros apsaugos stiprinimo priemones.
Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitete dalyvauja VRM, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, saugumo ir teisėsaugos tarnybų atstovai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vilniuje susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu. VRM nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vilniuje vyksiančio Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdžio išvakarėse susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos valstybės sekretoriumi Bartoszu Grodeckiu. Susitikimo metu sutarta tęsti bendradarbiavimą ir skirtinguose Europos Sąjungos (ES) formatuose pristatyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl žmogaus teisių ir neteisėtos migracijos.
„Europos Sąjungoje neteisėta migracija nėra priimtina, ypatingai kai kalbama apie chaotišką bei nelegalų sienos kirtimą iš kaimyninių valstybių, kurios nėra apimtos karo ar kitokių grėsmių ir į jas atvykstama kaip į saugią šalį. Mes sieksime pokyčių ES teisėje, nes šalims reikia turėti priemonių apginti savo nacionalinius interesus. Lietuva yra parengusi siūlymų paketą ir kartu su Lenkija, Estija ir Latvija siekiame, kad pokyčiai atsirastų ir tam jau telkiame platesnį ES šalių aljansą. Kartu su Lenkija taip pat sieksime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kertinę šios situacijos priežastį – Baltarusijos režimo veiksmus ir žmogaus teisių padėtį pačioje Baltarusijoje. Neteisėtas žmonių gabenimas negali būti toleruojamas, o valstybėms būtina apsiginti“, – VRM pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Tai ką galime padaryti, tai dirbti kartu, dėl to susitikome, keičiamės informacija ir patirtimi. Kiekvieną formatą tiek dvišalį, tiek tarptautinį išnaudojame tam, kad galėtume skleisti žinią ir reaguoti į naują grėsmę, su kuria susidūrė mūsų šalys. Sienų apsauga – tai mūsų įsipareigojimas ne tik kai kalbame apie mūsų piliečius, bet apie visą Europos Sąjungą. Baltarusija – tai nėra natūralus migracijos kelias, tai organizuota žmonių gabenimo schema. Mes stebime dezinformacijos ataką ir migrantai taip pat yra apgaudinėjami, kad gali lengvai pasiekti ES“, – kalbėjo B. Grodeckis.
Susitikimo metu taip pat aptartas ES teisės aktų keitimo poreikis bei bendradarbiavimas stiprinant ES išorės sienos apsaugą. Ministrė informavo, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesti 32 kilometrai koncertinos bei toliau vyksta darbai dėl fizinio barjero įrengimo, kurį planuojama užbaigti po metų. Abi šalys vieningai sutarė, kad tvoros statybai būtina siekti ir Europos Sąjungos finansavimo, taip pat reikalingi greitesni sprendimai dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.
Penktadienį Vilniuje vyks XX Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdis. Jam pirmininkaus Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų viceministrai Arnoldas Abramavičius ir B. Grodeckis. Tai reguliariai vykstantys susitikimai, skirti aptarti pasienio bendradarbiavimo, gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, teritorijų planavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo klausimus.
Ši komisija įsteigta 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl bendradarbiavimo per sieną, primena VRM pranešime. Komisiją sudaro 4 darbo grupės: Pasienio bendradarbiavimo, Gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremalių situacijų atvejais, Teritorijų planavimo bei Tarpregioninio bendradarbiavimo darbo. Posėdžiai vyksta kasmet pakaitomis kiekvienoje iš valstybių.
Lietuva kartu su Lenkija saugo apie 2 650 km ES išorės sienos. Abi šalys siekia ir greitesnių ES sprendimų dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.
Dabar dažnai sakoma, kad mūsų situacijos keblumą lemia tai, kad šalia nesibaigiančios Covid pandemijos vargų krizės atsirado nauja, t. y. nelegalių migrantų krizė. Tačiau, kaip atrodo bent man, šiandien mūsų likimą labiausiai įtakoja paūmėjusi trečioji, o būtent valdžios krizė.
Taip sakydamas toli gražu neturiu piktų ketinimų įpiršti nuomonę, kad neva I. Šimonytės vyriausybei trūksta administracinių sugebėjimų ar resursų. Kas ne kas, o aš esu šventai įsitikinęs, kad Šimonytė yra talentinga administratorė. Žinoma, įsijungdama į diskusijas Ingrida Šimonytė dažniausiai pasako tik pusę tiesos, kaip taisyklė, bandydama užtušuoti nenaudingą sau pusę, tačiau tai vis tik yra geriau nei nieko. Štai besiginčydama dėl to, kas mums turėtų atstovauti Vadovų taryboje, ji tvirtina, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, tokiu būdu tarsi netyčiomis suapvalindama labiau tikslesnį mūsų konstitucinės santvarkos nusakymą, bylojantį apie tai, kad Lietuva yra pusiau parlamentinė, pusiau prezidentinė respublika. Ir t. t. ir t. t. Tačiau, kaip jau sakiau, pusė tiesos yra geriau nei atviras melas.
Šiandien mados reikalu tapo pavaryti ant Agnės Bilotaitės dėl to, kad ji neva kažko nepadarė ar padarė per vėlai. Žinoma, viešai išpažindama intymius prisisapnavimus apie mitinguotojų rezgamus antivalstybinius sąmokslus, ji pernelyg akivaizdžiai atidengia savo komiškąją pusę, tačiau, tiesą sakant, nėra tokio tikro herojaus pasaulyje, kuris didesniu ar mažesniu laipsniu drauge nebūtų ir komiškas personažas. Kas be ko, nuo pat pradžių girdėjome protingus raginimus, kad reikia užkardyti Lietuvos sieną, tačiau lengviau yra pasakyti nei padaryti. O A.Bilotaitė ėmė ir padarė! Todėl dabar jau nesiruošiu slėpti savo nuomonės, kad ji yra mielas žmogus, tikra šaunuolė! Be visa ko kito, jaučiu piliečio pasididžiavimą ir dėl to, kad mūsų šalies Vidaus reikalų ministrė laisvai kalba vokiškai. Apskritai nelaikau didele Vyriausybės yda tai, kad ženklią ministrų kabineto dalį sudaro jaunos ir žavingos moterys.
Geri jausmai užliejo sielą, kaip retą turėjome progą didžiuotis savo šalimi šią savaitę, kai mūsų tarnybos parodė ryžtą ir išmoningumą gelbstint sąjungininkus iš Afganistano mėsmalės.
Didžiausiu nepriklausomybės laikų iškovojimu laikau Lietuvos vyriausybių plėtojamą principingą užsienio politiką. Kaip atrodo bent man, klausimas – ar reikėjo būti labiau diplomatiškiems su A.Lukašenka – kyla anapus realistų ir vertybininkų ginčo ir gali būti prilygintinas klausimui – kaip reikėtų pateikti į stalą, kaip būtų galima serviruoti išmatų krūvelę? Tegul su tarakonu, krutinančiu kruvinus ūsus, derasi vabalų pasaulio atstovai. Nieko nėra nešvankesnio nei užuominos apie buvusią galimybę nuolaidžiauti Baltarusijos tironui, žinant, kad šis
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
nežmogus visados savo tarakoniškos garbės reikalu laikė kenkimą Lietuvai.
Kita vertus, administraciniai valdžios sugebėjimai yra tik geros prielaidos, o politinę katastrofą lemia tai, kad dabartinė valdžia Lietuvoje vis labiau persiima antilietuviškumo, taigi ir antivalstybiškumo dvasia. Kaip atrodo, ne be valdžios palaiminimo arba aktyvaus toleravimo, siautėjant politinių prostitučių politologinėms gaujoms, Lietuvoje zoologinis, kaip mėgsta sakyti broliai žydai, antilietuviškumas tampa gero tono ženklu. Drauge dar kartą priminsiu, kad net žiauriausių okupacijų sąlygomis Lietuvoje nepriklausomybės ir savarankiško valstybingumo idėja buvo išsaugota šeimose, taigi tikriausiai neatsitiktinai šiandien vėl svarbi tampa politinė šeimų sąjūdžio dienotvarkė, kvestionuojanti prasimušantį valdžios kolonialinį užkratą. Žinia, net kai kurie okupaciniai režimai turėdavo kažkokius administracinius sugebėjimu, bet tai nekeičia esmės.
Lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę! Taip skamba pirmasis mūsų Konstitucijos sakinys. Tačiau ištartas kitame kontekste, be nuorodos į Konstituciją, šiandieninės konjunktūros aplinkoje toks teiginys iškart būtų pavadintas antisemitiniu ir homofobišku, nes čia net neužsimenama apie gėjų išgalvotų teisių kampanijos ir žydų populiacijos įnašą į pasaulio pažangą. Kaip skelbia visi be išimties vadinamieji pažangiečiai Lietuvoje, yra du XXI a. pažangos kovingi orientyrai ir drauge kriterijai, tai esą yra kova už seksualinių mažumų teises ir kova prieš antisemitizmą, čia pabrėžiant dar ir būtinybę išpažinti istorines lietuvių kaltes.
Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
Pradėkime, kaip kartais sakoma, nuo pradžių. Štai tokia ne Afroditė, o greičiau hermafroditė, lesbietė N. N. Delfi. lt portale tvirtina, kad homofobijos apraiškos mūsų laikais yra tiesioginė užsilikusių homo sovieticus kompleksų pasekmė. Paklauskime autorės – ar tai reiškia, kad Sokratas, galiausiai Platonas yra tarybiniai žmonės, o krikščionybės istorija yra pažymėta varginančių homo sovieticus kompleksų ženklu? Įdomus tas žodis – homofobas. Parodykite man tokį keistuolį Lietuvoje, kuris bijotų gėjų ar juolab lesbiečių. Alergiją jaučiame ne gėjams ar lesbietėms, o lėkštai kaip kumelės sapnas homoseksualizmo ideologijai. Iš kitos pusės, aš labai užjaučiu gėjus ir lesbietes, nevalingai tapusius patrankų mėsa, jų teisių diskurso skraiste vis dažniau pridengiant vyraujančios politinės grupuotės kultūrinį nususimą ir globalistinį tuščiaviduriškumą.
Kitas dalykas yra tai, kad į pažangiečių skelbiamą kovos prieš antisemitizmą raginimą šiandien dažniausiai yra sudedamas sionistinių užkeikimų turinys.
Savo laiku sionizmas buvo labai pažangi ideologija, siekusi mobilizuoti žydų tautą šventam savosios valstybės sukūrimo reikalui. Toks užsiangažavimas yra artimas ir suprantamas Lietuvio širdžiai. Tačiau ir pažangios ideologijos gali išsigimti, kai ilgai ir beatodairiškai yra puoselėjamas vienos tautos išrinktumo statusas. Ta proga pastebėkime, kad joks kapitalistinis vyravimas galiausiai neišgali pridengti pristojusių sukaulėjimo apraiškų. Šiandien sionizmas dažniausiai reiškiasi kaip žydų interesų įtvirtinimo kitų tautų sąskaita ideologija, kaip doktrina, pateisinanti kitų tautų niekinimą, kvestionuojanti kitos tautos nacionalinės idėjos pažangos galimybę.
Slaptieji agentai
Sionistinio siautėjimo apoteoze Lietuvoje yra laikytina nešvanki istorija, kai Izraelio ambasadorius įsivėlė į Genocido centro direktoriaus atleidimo / paskyrimo intrigas, kvestionuodamas lietuvių teisę patiems rašyti savo istoriją. Jeigu dabartinė Lietuvos valdžia bent truputėlį gerbtų valstybės idėją, ji privalėtų nedelsdama paskelbti tokį ambasadorių nepageidautinu asmeniu, nes jo buvimo mūsų šalyje kaip pasiuntinio kiekviena sekundė yra Lietuvos gėda ir pažeminimas. Kad nebūtų pasakyta per mažai, dar pridursiu, kad anksčiau ar vėliau iškils reikalas pradėti diskusijas dėl Mossad kaip nusikaltėliškos pasauliniu mastu organizacijos įvertinimo, nes ši Izraelio slaptoji tarnyba neretai veikia pagal tą patį principą kaip ir Putino budeliai užsienyje.
Liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad prie Izraelio ambasadoriaus sionistinių užmačių įgyvendinimo tiesiogiai prisidėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taigi tikriausiai neatsitiktinai mitingo dalyvis laiko plakatą su užrašu, skelbiančiu, kad Čmil yra išdavikė.
Nesakau, kad V.Čmilytė-Nielsen yra sionistinių sluoksnių statytinė, tarkime, ji yra tik besiblaškanti moteris, nė iš tolo negalinti prilygti tokiam sionistų šlykštberniui kaip Šimašius būtent pagal išsidirbinėjimo laipsnį. Kita vertus, nežiūrint to, kas būtų Čmilytė-Nielsen – žydė, rusė ar mordvė – ji yra prisiekusi Lietuvos valstybei ir anksčiau ar vėliau už savo kontraversiškus pasirinkimus privalės atsakyti kaip didelė mergaitė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis tvirtina, kad nesilaikantis zoologinės konjunktūros peršamų „dviejų reikalavimų“ žmogus Lietuvoje niekados nepadarys karjeros. Kitas liūdnos šlovės pažangietis, ne profesorius, toks Paulius Gritėnas tvirtina, kad į šeimų maršo mitingus renkasi tik nepadarę karjeros žmonės, nevykėliai, lūzeriai, nepritapėliai. Tačiau man kyla dar toks klausimas – ar iš tiesų jau tokią svaiginančią karjerą padarė jie patys (Mažeikis ir Gritėnas), turint galvoje tai, kad šios gražios pavardės netrukus gali tapti konjunktūrinio nuosmukio bendriniais pavadinimais, žmogaus prisitaikėliškumo ir servilizmo dvasios matavimo vieneto kodiniu įvardijimu? Tarkime, 1 gritėną sudaro 10 mažeikių.
Į stulbinančias, neįtikėtinas karjeros aukštumas mūsų dienomis įkopė Nida Vasiliauskaitė, tapusi laisvės vėliavneše.
Kopimas į kalną. Slaptai.lt nuotr.
Neretai būna, kad nesutinku su mielosios N.Vasiliauskaitės išsakytais požiūriais, nė iš tolo nekviečiu Lietuvos gyventojų nesiskiepyti. Dar daugiau, – man patinka skiepytis nuo Covido, jau esu pasiskiepijęs du kartus, laukiu trečio skiepo ir t. t., galėčiau pasiskiepyti už tą vaikiną ir aną merginą, už Nidą – tikrai, patirdamas neįtikėtiną malonumą. Kodėl man taip patinka skiepytis? Vyriausybė sako, kad besiskiepijantis žmogus daro gerą darbą visai visuomenei, taigi ir aš, pasinešęs skiepytis, darau gerą darbą, nieko nedarydamas.
Kaip jau užsiminiau, Nida Vasiliauskaitė kaip raketa iššovė į aukštumas, per vieną dieną tapusi nonkonformistinio nusiteikimo ikona. Kaip atrodo, ji nepralaimės net ir tokiu atveju, jeigu Delfi.lt daugiau nespausdins anosios straipsnių, nes tokiu atveju žiaurius nuostolius patiria pats Delfi.lt, N. Vasiliauskaitės reputacijai kaip ant mielių kylant į viršų.
Aš myliu Nidą Vasiliauskaitę tikriausiai dar labiau nei Bilotaitę.
Daiva Ulbinaitė ir Dalia Grybauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė informavo, kad prisijungia prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komandos. Jos teigimu, konservatoriams priklausančios ministrės patarėjos pareigas ji pradės eiti nuo ateinančios savaitės.
„Daryk pats arba padėk darantiems – taip man visada atrodė teisinga. Todėl nuo kitos savaitės, ekstremalios situacijos laikotarpiu, talkinsiu Vidaus reikalų ministerijai ieškant efektyviausių komunikacinių sprendimų tvarkantis su nelegalios migracijos krize bei kitais nacionaliniam ir viešajam saugumui kylančiais iššūkiais“, – feisbuke penktadienį rašė D. Ulbinaitė.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad antradienį vakare panašiu metu įvykę neramumai prie Seimo ir Rūdninkų poligone galėjo būti dvi tos pačios organizuotos akcijos dalys.
„Mano vertinimu, tai yra organizuota ir suplanuota akcija, tikrai gerai padėliota. Bet manau, kad detalesnius vertinimus atliks Valstybės saugumo departamentas ir pateiks savo išvadas“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad riaušių prie Seimo organizatoriams teks prisiimti atsakomybę, o tokiomis akcijomis, jos nuomone, siekiama sudaryti nestabilią padėtį valstybėje.
„Mano nuomone, tą patį vakarą vykę neramumai Rūdninkų poligone taip pat nėra atsitiktinumas, o gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus“, – teigė A. Bilotaitė.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat stebėjosi dėl tokio sutapimo, kai neramumai tuo pačiu metu kyla dviejose skirtingose vietose.
„Aš esu pareigūnas, mėgstu kalbėti faktų kalba. Dabar aš tokių konkrečių faktų neturiu, bet man, kaip ir ministrei, kyla tokių nuostabų, kaip čia taip išėjo, kad panašūs veiksmai įvyko vienu metu keliose vietose“, – stebėjosi R. Požėla.
Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) Ričardas Pocius sieja įvykius Rūdninkuose ir prie Seimo ir mano, kad tai buvo koordinuoti veiksmai.
„Vien tai, kad mūsų žvalgyba užfiksavo tuos pačius veidus tiek liepos 26 d. Rūdninkų blokavime ir (antradienį-ELTA) prie Seimo, tai galiu teigti, kad taip (mano, kad susiję – ELTA)“, – teigė R. Pocius, kartu patikslindamas, kad poligono teritorijoje esantys migrantai gali gauti informaciją naudodamiesi mobiliaisiais telefonais.
„Tuo pačiu laiku prasidėję veiksmai jau yra lakmusas pradėti suprasti, kad tai buvo sistemiškai organizuota. Galiu pasakyti, kad nelegalūs migrantai turi visišką kontaktą su Lietuvos piliečiais ir ne tik su Lietuvos piliečiais. Čia ne naujiena, kad keičiasi informacija. Mobilusis telefonas šiais laikais viską gali“, – tvirtino VST vadas.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių prie Seimo organizavimo. Policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, atsakomybė dėl mitingo metu fiksuotų pažeidimų kils renginio organizatoriams.
Neramumų antradienio vakarą buvo ne tik prie Seimo, bet ir Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone.
Apie 22 val. iš Viešojo saugumo tarnybos budėtojo gautas pranešimas, kad Rūdninkų poligone kilo neramumai, migrantai laužo tvorą. Tą pačią dieną, apie 23.45 val., situacija stabilizavosi.
Policijos departamentas praneša, kad buvo sulaikyta 11 neteisėtų migrantų, kurie buvo pabėgę iš poligono.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nelegalius migrantus, atkeliavusius iš Baltarusijos teritorijos, ketinama apgyvendinti Rūdininkų poligone. Ministrės teigimu, šioje teritorijoje bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
„Jau yra padarytas sprendimas, dabar važiuoja palapinės į Rūdininkų poligoną, kuris yra Viešojo saugumo tarnybos prižiūrima ir valdoma teritorija. Ten tikrai bus nesudėtinga užtikrinti saugumo klausimus ir labai palanki teritorija, kur galima iki 1,5 tūkst. sutalpinti ir apgyvendinti žmonių“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
„Tikimės, kad labai greitu metu ten galėsime vežti žmones. Nes akivaizdu, kad užkardose nėra daugiau galimybių laikyti, nes tai apsunkina mūsų pareigūnų darbą“, – pridūrė ji.
Ministrė apie situaciją Dieveniškėse: įvairios grupės gąsdina žmones, tai netoleruotina
A. Bilotaitė taip pat įsitikinusi, kad Dieveniškių gyventojų bendruomenę priešintis nelegalių gyventojų apgyvendinimui skatina įvairios suinteresuotos grupės.
„Dėl Dieveniškių tai mes tikrai matome, kad šioje situacijoje labai aktyviai dalyvauja įvairios grupės, tarp jų grupės, tiek turinčios kažkokių politinių motyvų, tiek galbūt ir užsiimančios tam tikra neteisėta veikla, ir tai labai jaučiasi“, – teigė ji.
„Matyt, yra noro gauti ar politinių dividendų, ar kažkokių kitokių motyvų, nes ta vietovė turi tikrai specifiką ir, matyt, yra didelis nenoras, kad ten būtų daugiau pareigūnų, daugiau kontrolės ir tai galimai sutrukdytų tam tikras neteisėtas veiklas“, – taip pat akcentavo ji. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pabrėžia, kad Dieveniškėse, visų pirma, ketinama apgyvendinti vaikus ir pažeidžiamiausias migrantų grupes.
Vis tik A. Bilotaitė pažymi, kad ministerija nuo sprendimo Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus neatsitraukia.
„Mes nuo savo sprendimų pozicijos neatsitraukiame, ir tikrai netoleruotina, kad interesų grupės, turinčios savo motyvų, šiandieną grasintų, baugintų žmones, keltų kažkokias abejones“, – akcentavo ji.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį Pabradėje, šalia Užsieniečių registracijos centro (URC), pradėtos statyti palapinės.
„Keturis kartus išaugus neteisėtų migrantų srautams ir užpildžius URC – palapinių miestelis tapo neišvengiama būtinybe. (…) Kaimyninėje Baltarusijoje susiklosčiusi nestabili bei sunkiai prognozuojama politinė padėtis, nulėmusi pasikeitusį Lietuvos ir Baltarusijos pasienio institucijų bendradarbiavimo pobūdį, ir vis dar suvaržytas judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių – tai pagrindiniai neteisėtos migracijos srautus formuojantys veiksniai”, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.
Planuojama, kad pirmadienį teritorija bus aptverta ir pirmoji stovykla bus visiškai įrengta. Iš viso ketinama įrengti dvi stovyklas, kur 80 vietų būtų skirta asmenims izoliuotis dėl karantino ir 270 vietų – jiems apgyvendinti. Šiuo metu atvykėliai iš trečiųjų šalių apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre ir Pasieniečių mokykloje. Pastarojoje šiuo metu jų yra 17.
Iš viso nuo metų pradžios sulaikyti 328 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Nuo birželio 1 d. iki birželio 11 d. neteisėtai sieną kirto 140 migrantų.
Vidaus reikalų ministerija, skelbia, kad šiuo metu sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai.
Dieveniškių kilpoje, supamoje Baltarusijos teritorijos, artimiausiu metu pradės darbą ir policijos pajėgos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant neteisėtai atvykusių migrantų izoliavimo klausimus.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) pirmadienį renkasi į posėdį aptarti naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei galimas priemones suvaldyti COVID-19 pandemiją.
„Nuolat stebime ir analizuojame padėtį šalyje. Tai yra sudėtingas laikotarpis mums visiems, tačiau neabejojame, kad taikomos priemonės turi būti tęsiamos ir greitu metu galėsime pamatyti teigiamus pokyčius“, – teigia vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susibūrimai.
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių pratęsti iki sausio 31 d., situacija bus peržiūrėta sausio 17 d.
Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.
Šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.
Parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ šiandien surengė posėdį, kuriame, pritariant Teisingumo ministerijos atstovams, nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą.
Pasak parlamentinės grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės, dabartinė situacija rodo, jog vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas (Nr. XIP- 2459) turi pranešėjų teisinės apsaugos spragų, kurias būtina tobulinti, siekiant tinkamiausio pranešėjų apsaugos reguliavimo modelio.
Posėdyje dalyvavę „Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.
2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.
Įstatymo tikslas skatinti visuomenę pranešti apie korupcines veikas, taip pat teisiškai sureguliuoti pranešėjų, t. y. esamų, buvusių darbuotojų arba kitų asmenų, atskleidusių informaciją apie galimai neteisėtą darbdavio, jo vadovų, taip pat kitų darbdaviui pavaldžių arba atskaitingų asmenų veiką, apsaugą.
Įstatymo projekte taip pat numatomos apsaugos priemonės bei jų taikymo terminai: apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.
Priėmus šį įstatymo projektą, asmenys bus saugomi nuo neigiamo poveikio kaip reakcijos į jų pranešimą, taip pat visuomenė bus skatinama saugiai pranešti apie neteisėtas veikas. Įsigaliojęs įstatymas leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir padidintų investicinį mūsų šalies patrauklumą.
Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).
Šią savaitę į viešumą iškilo faktų apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. A.Bilotaitės teigimu, šis atvejis dar kartą patvirtina, kad pranešėjai nėra apsaugoti: „Valstybė jo negina ir nebrangina. Kaip pas mus įprasta, tokie žmonės paprastai būna priversti išeiti iš darbo, netenka pragyvenimo šaltinio, patiria spaudimą iš darbovietės ir yra priversti veltis į teisminius ginčus, negana to – dar savo lėšomis gintis. Kol nebus realiai veikiančio įstatymo, tol piliečiai nebus labiau motyvuoti pranešti apie korupciją“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.
Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Italijoje tai padaro pusė apklaustųjų, Čekijoje – kas penktas. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai. Švedijoje taip manančiųjų – 69 proc.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla.
„Kadangi į viešumą iškyla vis daugiau skandalingų faktų apie valstybės valdomą akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašome Ministrą Pirmininką atsakyti į visai visuomenei rūpinčius klausimus, susijusius su šios įmonės veikla. Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, akivaizdu, kad bendrovės vadovų veikla yra nepateisinama nei skaidrumo ir gerojo valdymo, nei nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl Ministro Pirmininko prašome detaliau paaiškinti situaciją šioje strateginėje valstybės įmonėje ir atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad susidariusi situacija būtų nedelsiant ištirta bei būtų užtikrinti aukšti įmonės valdymo ir veiklos skaidrumo standartai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Dalis paklausime išdėstytų klausimų grindžiami žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus viešuosius pirkimus dažnai laimėdavo Rusijos įmonės, kurioms buvo pavedami ir tokie darbai, kurie tiesiogiai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, jog tai yra ypatingą susirūpinimą kelianti informacija, susijusi su galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui bei reikalaujanti išsamių atsakymų ir adekvačių politinių vertinimų.
Premjero klausiama, ar įmonės veikla bus tiriama šios įmonės strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui aspektu, t.y. dėl sutarčių su Rusijos bendrovėmis, kaip skelbta žiniasklaidoje, turinčiomis tiesioginių sąsajų su Rusijos karine pramone ir karinėmis žinybomis? Taip pat teiraujamasi, ar bus tiriama ir viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomos vidaus sandorių procedūros ir ar po jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai?
Ne mažiau rezonansinė žinia, kad iš FNTT atliekamo tyrimo aiškėja, jog verslo įmonės, turėjusios pelningų sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus vykdydavo per ofšorines kompanijas, o išgrynintos lėšos būdavo galimai skiriamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei. Kas galėtų paneigti, jog skubus ilgamečio bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos atsistatydinimas galėjo būti nulemtas to, kad teisėsaugos pradėtame tyrime ėmė aiškėti informacija, jog lėšos iš ofšorinių bendrovių pasiekdavo patį S. Dailydką, jo šeimą ar artimiausią aplinką. Tiek politikams, tiek ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų, kiek daugiau asmenų bendrovės vadovybėje galėjo gauti lėšas iš tokių ofšorinių šaltinių ir kiek ilgai tokia schema veikė?
„Situacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateisinama ir antikorupciniu požiūriu. Tiek FNTT tyrimo informacija, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie vadovams artimų asmenų valdomų įmonių laimimus konkursus, kuriuos skelbdavo „Lietuvos geležinkeliai“, kelia pagrįstų įtarimų, kad tam tikri asmenys turėjo asmeninės naudos ir galimai lobo iš valstybės įmonės. Tokią situaciją galima tiesiai šviesiai pavadinti grobstymu iš valstybės“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.
Opozicijai pro akis nepraslydo ir faktai, jog įmonei skirstant paramą ir labdarą galimai buvo pažeisti valstybės valdomų bendrovių depolitizavimo principai. Paklausime Ministrui Pirmininkui teiraujamasi, ar tai, kad įmonė ypač dosniai dalindavo paramą tuose rajonuose, kuriuose balotiravosi žinomi vienos ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos atstovai, nereiškia, kad viešieji resursai per šią įmonę buvo naudojami atskirų politikų ar partijų rinkiminių kampanijų tikslų vykdymui?
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
