Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas. EPA – ELTA nuotr.

Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas byloja apie religijų dialogą ir jų suartėjimą. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh`ė.
 
„Popiežiaus susitikimas su Irako religiniu autoritetu rodo religijų dialogą ir jų suartėjimą“, – teigė Irano diplomatas. Jis pridūrė, kad „popiežiaus kelionė į Iraką buvo labai svarbi“.
 
Pasak S. Khatibzadeh`ės, „tautos narsa, valdžios išmintingumas ir kovoje su ekstremizmu ir užsienio sąmokslais pralietas kraujas padėjo Irakui pasiekti tokį saugumo lygį, kuris leidžia rengti tokius konstruktyvius vizitus“.
 
Pranciškus tapo pirmuoju Romos katalikų bažnyčios vadovu, apsilankiusiu Irake. Kovo 6 d. jis susitiko su Irako šiitų religiniu lyderiu Ali al-Sistani. Pašnekovai aptarė persekiojimą ir diskriminaciją šiuolaikiniame pasaulyje ir religijų dialogo svarbą siekiant užkirsti jiems kelią.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.08; 18:13

Popiežius susitiko su didžiuoju ajatola Ali Sistani. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus, atvykęs į Iraką su istoriniu vizitu, šeštadienį susitiko su didžiuoju ajatola Ali Sistani, kuris yra vienas iš šiitų religinių lyderių.
 
Susitikimas šventajame Nadžafo mieste vyko už uždarų durų. Kaip pažymi naujienų agentūra „The Associated Press“, jam buvo rengiamasi ne vieną mėnesį, išsamiai aptariant visas detales. Pagrindinė pokalbio tema buvo persekiojimą patyrusios krikščionių mažumos padėtis Irake.
 
Popiežius Pranciškus atskrido į Bagdadą penktadienį. Tai pirmasis Katalikų bažnyčios vadovo vizitas į Iraką ir pirmoji pontifiko kelionę į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Popiežius ketina vizito metu paraginti įvairių religijų atstovus siekti taikos ir brolybės.
 
Krikščionių lyderių vertinimu, Irake liko mažiau kaip 250 tūkst. krikščionių, dauguma jų gyvena Ninevijos lygumoje ir Irako Kurdistane.
Didysis ajatola Ali Sistani, kurio autoritetą pripažįsta įvairios Irako politinės jėgos, 2014 metais paragino žmones kovoti su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.06; 15:00

Per pirmadienį minimas 40-ąsias revoliucionierių fanatikų JAV ambasados Teherane užėmimo metines, Vašingtonas įvedė sankcijas devyniems Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjams.
 
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė siūlančios 20 mln. dolerių atlygį už informaciją, galinčią padėti rasti 2007 m. paslaptingomis aplinkybėmis Irane dingusį FTB agentą ir CŽA sutartininką Robertą Levinsoną.
 
Iždo departamentas sankcijas dėl „represijų“ šalyje ir „terorizmo eksporto“ į užsienį įvedė devyniems A. Khamenei aplinkos pareigūnams.
 
„Šis veiksmas dar labiau suvaržo aukščiausiojo lyderio galimybes vykdyti savo teroro ir priespaudos politiką“, – pranešime teigia JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
 
Tarp sankcijų sąraše atsidūrusių iraniečių yra ir šalies vyriausiasis teisėjas Ebrahimas Raisi bei vyriausiasis A. Khamenei patarėjas užsienio politikos klausimais Ali Akbaras Velayeti
 
A. A. Velayeti, 1981-1997 m. buvęs Irano užsienio reikalų ministru, yra ieškomas Argentinoje dėl ryšių su 1994 m. įvykdytu žydų centro sprogdinimo, dėl kurio kaltinama su Teheranu susijusi Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“.
 
Sankcijos taip pat įvestos A. Khamenei tiesiogiai paklūstančiam Irano ginkluotųjų pajėgų Generaliniam štabui.
 
Sankcijos reiškia, kad pareigūnų Jungtinėse Valstijose laikomas turtas bus įšaldomas, o šalyje su jais pasirašyti finansiniai susitarimai bus laikomi neteisėtais ir nusikalstamais.
 
Sankcijos įvestos būtent per 40-ąsias JAV ambasados Irane užėmimo metines. 1979 m. fanatikai 444 dienas laikė amerikiečių diplomatus įkaitais, o tai privertė JAV visiškai nutraukti santykius su Iranu, šalių santykiai pašliję iki šiol.
 
„Praėjus 40 metų, revoliucinis Teherano režimas dar ir dar kartą įrodo, kad pirmieji veiksmai gavus valdžią aiškiai rodė režimo blogį. Režimas ir toliau neteisėtai suima amerikiečius bei remia teroristines grupuotes, kaip „Hezbollah“, kurios ima žmones įkaitais“, – pranešime tvirtino valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
 
Visgi, tikino M. Pompeo, Jungtinės Valstijos siekia draugystės su Irano žmonėmis ir „iš tiesų jiems atstovaujančios valdžios“.
 
„Nors Irano režimo sprendimas įkalinti mūsų diplomatus 40 metų metė šešėlį ant mūsų santykių, Jungtinės Valstijos žino, kad ilgiausiai kenčiančios Irano režimo aukos yra iraniečiai“, – teigė M. Pompeo.
 
Valstybės sekretorius ieškomą R. Levinsoną apibūdino kaip „ilgiausiai JAV istorijoje laikomą įkaitą“.
 
R. Levinsonas į Irano Kišo salą nukeliavo 2007 m. Jo šeimos teigimu FTB agentas dirbo privačiu tyrėju ir Irane tyrė cigarečių kontrabandą.
 
Jis dingo praėjus dienai po atvykimo, o Irano pareigūnai iki šiol tvirtina nieko apie jį nežinantys.
 
2011 m. JAV Valstybės departamentas užsiminė, kad R. Levinsonas gali būti laikomas pasienio su Pakistanu regione.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 06:00

Įtartina, kad du tanklaiviai prie Irano krantų buvo užpulti būtent tuo metu, kai Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė Teherane vedė derybas su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei’umi, sakė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.
 
Japonijos premjeras, atvykęs į Iraną siekdamas sumažinti didėjančią įtampą tarp JAV ir Irano, ketvirtadienį ryte susitiko pokalbių su ajatola Ali Khamenei’umi.
 
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tokio sutapimo.
 
Vienas iš užpultų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ – priklauso Japonijos kompanijai „Kokuka Sangyo Ltd“. Kompanijos vadovas patvirtino, kad buvo užpultas vienas įmonės tanklaivis, o 21 laivo įgulos narys išgelbėtas.
 
Iš viso iš abiejų tanklaivių – „Kokuka Courageous“ ir Norvegijos kompanijai priklausančio tanklaivio „Front Altair“ – išgelbėti 44 žmonės. Kaip teigiama, abiejuose laivuose buvo kilęs gaisras.
 
Irano valstybinės žiniasklaidos teigimu, „Front Altair“ gabeno iš Kataro į Taivaną etanolį, o „Kokuka Courageous“ – metanolį iš Saudo Arabijos į Singapūrą.
 
Japonijos premjeras Sh. Abė trečiadienį atvyko į Iraną tarpininkauti konflikte tarp Teherano ir Vašingtono.
 
Įtampa tarp Irano ir JAV pradėjo didėti pernai, kai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir atnaujino Iranui sankcijas. JAV pasitraukė iš branduolinio susitarimo, nes jis neva turi daug trūkumų. JAV taip pat kaltino Iraną destabilizuojant  Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionus bei skatinant terorizmą.
 
Įtampai tarp JAV ir Irano vis augant, Japonija pasisiūlė tarpininkauti tarp abiejų šalių ir mėginti sušvelninti didėjančią įtampą. Japoniją sieja geri santykiai tiek su Iranu, tiek su JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 08:00