Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė 70-ojo gimtadienio proga pasveikino kino režisierių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Puipą.
„Esate viena svarbiausių Lietuvos kino istorijos asmenybių, sukūrusių savitą kino pasakojimo stilių, o gal net ir atskirą lietuviško kino mokyklą. Jūsų tapybiškas ir poetiškas kino pasaulis yra puikiai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei kino auditorijai. Ačiū Jums už tai, kad savo filmais iš naujo padedate atrasti ir daugelį lietuvių literatūros šedevrų, perpasakodamas juos savo braižu“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Kino režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą A. Puipą 70-mečio proga nuoširdžiai sveikina ir premjerė I. Šimonytė.
„Jūsų režisuoti filmai traukia savo tapybiškumu, savita magija ir išskirtine kino kuriama poetine realybe. Dėkoju už Jūsų talentingus darbus, praturtinančius Lietuvos kinematografijos istoriją ir garsinančius mūsų valstybę visame pasaulyje. Linkiu Jums sveikatos ir nesibaigiančio kūrybinio polėkio“, – sakoma premjerės sveikinime.
A. Puipa – vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių. Pirmasis režisūrinis A. Puipos darbas buvo filmas „Kelio ženklai“. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai „Atpildo diena“.
Tarp garsiausių A. Puipos kūrinių – lietuviško kino klasika tapę „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Vilko dantų karoliai“ , „Elzė iš Gilijos“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir kt.
V. Vildžiūnas įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus, K. Nastopka – ne tik už mokslinį, bet ir už kūrinio suvokimo meną. V. Mazūras sukėlė tikrą perversmą lėlių teatre. Jis taip pat įvertintas už etninės kultūros puoselėjimą, pastatė „Jūratę ir Kastytį“. Už „Žalgirio“ ir „Šiaulių“ arenų projektus laureatu paskelbtas architektas E. Miliūnas gražiai sujungė pastatus su aplinka, surado erdvių proporcijas. Niujorke gyvenantis kūrėjas Ž. Kempinas žinomas kaip minimalistinis menininkas, jo darbai kabo šalia P. Picasso kūrinių, tik gal ne visi lietuviai tai žino. M. Pitrėnas laureatu paskelbtas už šiuolaikines muzikos interpretacijas bei lietuviškos kultūros sklaidą.