Kino režisierius Algimantas Puipa. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė 70-ojo gimtadienio proga pasveikino kino režisierių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Algimantą Puipą.
 
„Esate viena svarbiausių Lietuvos kino istorijos asmenybių, sukūrusių savitą kino pasakojimo stilių, o gal net ir atskirą lietuviško kino mokyklą. Jūsų tapybiškas ir poetiškas kino pasaulis yra puikiai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei kino auditorijai. Ačiū Jums už tai, kad savo filmais iš naujo padedate atrasti ir daugelį lietuvių literatūros šedevrų, perpasakodamas juos savo braižu“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
 
Kino režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą A. Puipą 70-mečio proga nuoširdžiai sveikina ir premjerė I. Šimonytė.
 
„Jūsų režisuoti filmai traukia savo tapybiškumu, savita magija ir išskirtine kino kuriama poetine realybe. Dėkoju už Jūsų talentingus darbus, praturtinančius Lietuvos kinematografijos istoriją ir garsinančius mūsų valstybę visame pasaulyje. Linkiu Jums sveikatos ir nesibaigiančio kūrybinio polėkio“, – sakoma premjerės sveikinime.
 
A. Puipa – vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių. Pirmasis režisūrinis A. Puipos darbas buvo filmas „Kelio ženklai“. 1975 m. kartu su Stasiu Motiejūnu jis sukūrė savo pirmąjį vaidybinį filmą Lietuvos kino studijai „Atpildo diena“.
 
Tarp garsiausių A. Puipos kūrinių – lietuviško kino klasika tapę „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Žuvies diena“, „Vilko dantų karoliai“ , „Elzė iš Gilijos“, „Dievų miškas“, „Nuodėmės užkalbėjimas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.14; 12:52
roze-roze

Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tais pa­skelb­ti skulp­to­rius Vla­das Vil­džiū­nas, li­te­ra­tū­ro­lo­gas ir se­mio­ti­kas Kęs­tu­tis Nas­top­ka, sce­nog­ra­fas ir lė­li­nin­kas Vi­ta­li­jus Ma­zū­ras, ar­chi­tek­tas Eu­ge­ni­jus Mi­liū­nas, vi­zu­a­laus me­no kū­rė­jas Žil­vi­nas Kem­pi­nas, di­ri­gen­tas Mo­des­tas Pit­rė­nas.

V. Vil­džiū­nas įver­tin­tas už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus, K. Nas­top­ka – ne tik už moks­li­nį, bet ir už kū­ri­nio su­vo­ki­mo me­ną. V. Ma­zū­ras su­kė­lė tik­rą per­ver­smą lė­lių te­at­re. Jis taip pat įver­tin­tas už et­ni­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mą, pa­sta­tė „Jū­ra­tę ir Kas­ty­tį“. Už „Žal­gi­rio“ ir „Šiau­lių“ are­nų pro­jek­tus lau­re­a­tu pa­skelb­tas ar­chi­tek­tas E. Mi­liū­nas gra­žiai su­jun­gė pa­sta­tus su ap­lin­ka, su­ra­do erd­vių pro­por­ci­jas. Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis kū­rė­jas Ž. Kem­pi­nas ži­no­mas kaip mi­ni­ma­lis­ti­nis me­ni­nin­kas, jo dar­bai ka­bo ša­lia P. Pi­cas­so kū­ri­nių, tik gal ne vi­si lie­tu­viai tai ži­no. M. Pit­rė­nas lau­re­a­tu pa­skelb­tas už šiuo­lai­ki­nes mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jas bei lie­tu­viš­kos kul­tū­ros sklai­dą.

Continue reading „Paskelbti Nacionalinės premijos laureatai”