Ambasadorius R. Paulauskas JT Saugumo Tarybos posėdyje. URM nuotr.
Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorius Rytis Paulauskas pirmadienį dalyvavo JT Saugumo Tarybos posėdyje dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kuriame perskaitė pareiškimą trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – vardu.
„Riboto Europos suvereniteto laikai jau seniai praėjo. „Įtakos sferų“ sąvokoms XXI amžiuje nėra vietos. Valstybės turi laisvę pasirinkti arba keisti savo saugumo priemones. Jokia trečioji šalis neturi veto teisės nepriklausomų ir demokratinių valstybių suverenių pasirinkimų atžvilgiu“, − pabrėžė Lietuvos ambasadorius.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, bendrame pasisakyme ambasadorius R. Paulauskas pakartojo Baltijos valstybių paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, pasmerkė nuo 2014 metų besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją bei tolesnį situacijos eskalavimą dislokuojant karines pajėgas Ukrainos pasienyje ir Baltarusijoje. Pabrėžta, kad Kremlius toliau skleidžia klaidingą naratyvą, teigdamas, kad Rusija yra priversta gintis nuo grėsmės, tuo metu būtent Rusija yra agresorė, stiprinanti savo saugumą kitų sąskaita ir grasindama Ukrainai bei kaimyninėms šalims.
Lietuvos nuolatinis atstovas JT dar kartą patvirto Baltijos valstybių įsipareigojimą laikytis pagrindinių tarptautinio saugumo principų, kurie įtvirtina valstybių suverenią lygybę ir teritorinį vientisumą, sienų neliečiamumą, susilaikymą nuo jėgos naudojimo, ir paragino Rusiją gerbti JT Chartijos principus, deeskaluoti situaciją ir pradėti tikrą dialogą. Pakartota Estijos, Latvijos ir Lietuvos parama pastangoms siekti taikaus ir tvaraus konflikto sprendimo, įskaitant Normandijos formatą, Trišalę kontaktinę grupę ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
JT Saugumo Tarybos posėdis surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) iniciatyva, nepaisant Rusijos inicijuoto procedūrinio balsavimo, kuriuo buvo siekiama užblokuoti klausimo įtraukimą į Saugumo Tarybos dienos darbotvarkę. Dešimčiai Saugumo Tarybos narių balsavus už, Rusijai ir Kinijai balsavus prieš, o Indijai, Kenijai ir Gabonui susilaikius, agresyvūs Rusijos veiksmai ir kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje Saugumo Tarybos buvo aptarti remiantis darbotvarkės punktu „Grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui“.
Briuselis, ES vėliavos
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje“.
Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.
„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė.
Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.
Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.
„Įsitikinome, koks svarbus buvo Briuselio vaidmuo derantis su migrantų kilmės šalimis. O dabar, kai tenka aiškintis prekybos santykius su Kinija, irgi galime kliautis tik Europos Sąjungos, kaip vieningos rinkos, atsaku. Beje, Kinija 15 metų siekė narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jai ši narystė labai svarbi – taigi Briuselis turi daug svertų paveikti Kinijos laikyseną“, – pažymi Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė.
Parlamentarė primena ir Lietuvos banko įspėjimą, išsakytą Prezidentūroje: G. Landsbergio nesuvaldyta santykių su Kinija krizė kainuos labai brangiai – Lietuvos BVP augimas gali sumažėti 1,3 proc.
„Pandemijos, kainų, nedarbo, skurdo išvargintiems Lietuvos žmonėms to tikrai nereikia“, – įspėja R. Budbergytė.
G. Landsbergis paskelbė renkąs įrodymus, kad Kinija pažeidė tarptautinės prekybos taisykles. Pasak R. Budbergytės, „šie įrodymai keliaus į Europos Komisiją, kuri atstovaus ES, taigi ir Lietuvos, interesams PPO. Vienos Lietuvos balsas į dangų (šiuo atveju PPO) neina. Štai kodėl mūsų diplomatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo čia be galo svarbus, o ji – be galvos!“
Lietuva neturi kandidato ir į Europos Audito rūmus
Parlamentarė atkreipia dėmesį ir į kitą „akis badančią vakansiją“: Lietuva dar neturi kandidato į deleguotus Europos Audito Rūmų (EAR) narius.
„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė.
Ji pastebi, kad be nuolatinių vadovų šiuo metu dirba penkios šalies diplomatinės atstovybės užsienyje. Tarp jų – ir Lietuvos nuolatinė atstovybė ES, prezidentui Gitanui Nausėdai ir konservatoriams jau pusantrų metų nesutariant, kas turėtų tapti ambasadoriumi Briuselyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos skiriamuosius raštus. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį priėmė Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozakio, Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos ir Angolos Respublikos ambasadoriaus Feliciano Antonio dos Santoso skiriamuosius raštus.
Šalies vadovas pasveikino Lietuvai akredituotą Japonijos ambasadorių pradėjus eiti naujas pareigas ir aptarė artėjantį diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį, kurį minėsime 2022 metais. Susitikime prezidentas pabrėžė, kad Japonija yra svarbi Lietuvos partnerė Azijoje, su kuria mus sieja puikūs santykiai ir vienodas požiūris į abiem šalims bei pasauliui svarbius klausimus. Prezidentas pakvietė Japoniją kurti strateginę partnerystę ir plėtoti dvišalius santykius visose srityse, ypač skatinti bendradarbiavimą energetikos, „Fintech“, aukštųjų technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose. Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, taip pat aptarta šalių bendradarbiavimo svarba Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose. Šalies vadovas susitikime teigė, kad transatlantinės bendruomenės ir vis glaudesnis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis šiandien yra labai svarbus ginant demokratines vertybes, tarptautinę tvarką ir sprendžiant tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija. Lietuva labai vertina Japonijos partnerystę su NATO vertinant kylančias grėsmes ir mato perspektyvas ją sustiprinti.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Saudo Arabijos ambasadoriumi Sahalu bin Moustafa, reziduojančiu Kopenhagoje, metu G. Nausėda patikino, kad Lietuva tikisi sustiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą su Saudo Arabija. Ši valstybė yra partnerė Persijos įlankos regione, nuolatiniai dvišaliai kontaktai ir bendradarbiavimas kovojant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip migracija ir pandemija, būtų naudingas abiem šalims.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Angolos ambasadoriumi, reziduojančiu Lenkijoje, metu prezidentas pakvietė Angolą paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos rėmuose. Valstybės vadovas taip pat teigė matantis potencialą bendradarbiauti universitetinių studijų srityje. Susitikime G. Nausėda teigė, kad Lietuva gali dalintis gerąja praktika kovos su klimato kaita, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros klausimais.
Kinijos diplomatinė atstovybė. Slaptai.lt foto
Antradienį Kinijos užsienio reikalų ministerija informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama dėl Lietuvos pozicijos Taivano atžvilgiu, bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine, sakoma URM pranešime.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis.
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
Antrojo departamento prie KAM ženklas
„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzija paskelbė atšaukianti savo ambasadorių Turkijoje, Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui suabejojus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono psichine būkle.
Dvišaliai NATO valstybių santykiai suprastėję dėl ginčų, susijusių su dujų gręžiniais, jūrinėmis teisėmis Viduržemio jūros rytuose, karo Libijoje ir naujausių susirėmimų ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
R. T. Erdoganas Prancūzijos prezidentą ėmėsi kritikuoti šeštadienį – jis pareiškė, kad E. Macronui „reikalinga psichinė pagalba“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas tokį Turkijos elgesį pavadino nepriimtinu ir siekiančiu padidinti neapykantą Prancūzijai. Jo teigimu, Prancūzijos ambasadorius į Paryžių konsultacijoms sugrįš sekmadienį.
Šaltiniai Eliziejaus rūmuose naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad tai pirmasis kartas, kai šis aukšto rango Prancūzijos pareigūnas iškviečiamas konsultacijoms.
„Neįsitraukiame į bereikšmius ginčus ir nepriimame įžeidimų“, – vėlyvą šeštadienį paskelbtame pranešime sakė Eliziejaus rūmai, skelbė naujienų agentūra AFP.
Įtampą taip pat padidino diskusijos dėl islamo vaidmens Prancūzijos visuomenėje, kurios paaštrėjo po to, kai šį mėnesį Paryžiaus priemiestyje istorijos mokytojui Samueliui Paty buvo nukirsdinta galva.
S. Paty savo mokiniams pamokoje apie saviraiškos laisvę parodė pranašo Mahometo karikatūrų, iš pradžių pasirodžiusių satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
R. T. Erdoganas sukritikavo E. Macroną, sudariusį planą, kaip susidoroti su islamistais ir sukurti tokią islamo formą, kuri sutaptų su „Respublikos vertybėmis“.
„Kokios šio žmogaus vardu Macronas problemos su islamu ir musulmonais? Macronui reikalinga psichinė pagalba, – R. T. Erdoganas pareiškė per mitingą Kaiserio mieste. – Kasdien susiduriame su naujais ir nerimą keliančiais islamofobijos ženklais Europoje.“
Tokios R. T. Erdogano žodinės atakos prieš E. Macroną nėra retenybė.
Pernai lapkritį po E. Macrono pareiškimų, kad NATO išgyvena „smegenų mirtį“, R. T. Erdoganas pareiškė: „Pirmiausiai jums patiems reikėtų pasitikrinti savo smegenis. Kadangi tokie pareiškimai tinka tik jūsų rūšies žmonėms, kurių smegenys taip pat yra mirusios.“
Ambasadorius E. Bajarūnas (dešinėje) įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui. URM nuotr.
Paskirtasis Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas antradienį įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos Federacijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui Vladimirui Titovui ir pradėjo formaliai eiti Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje pareigas.
Po ceremonijos vyko ambasadorius E. Bajarūno ir V. Titovo dvišalis susitikimas, kuriame buvo išsakytos šalių pozicijos tarptautiniais klausimais ir dvišalių santykių vertinimai, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
E. Bajarūnas pabrėžė, kad tarpusavio pasitikėjimas ir lygiateisiškumas yra svarbiausi santykius tarp valstybių apsprendžiantys veiksniai. Lietuvos pusė pasiryžusi dirbti sprendžiant abipusiai naudingus dvišalės dienotvarkės klausimus.
Susitikime akcentuotas pasienio bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi ir sėkmingas Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimas, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas švietimo srityje, bendros istorikų komisijos veikla. Pokalbio metu taip pat buvo pažymėta, kad 2020-aisiais metais žymimos dvi abiejų valstybių tarpusavio santykiams svarbios datos – Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės įkūrimo Rusijoje šimtmečiai.
Eitvydas Bajarūnas – aštuntasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
JAV ir Baltarusija šįmet apsikeis ambasadoriais, amerikiečiai ieško Minske pastato arba sklypo ambasadai. Tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Europos ir Eurazijos reikalams pavaduotojas George`as Kentas.
„Mums džiugu, kad 2020 metais su Baltarusija apsikeisime ambasadoriais“, – sakė jis. „Mes ieškome naujos nuosavybės ambasadai statyti. Matome didelį potencialą plėtoti santykius, – teigė diplomatas. – Nekantriai laukiame aktyvesnio bendradarbiavimo“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio 20 d. paskelbė ketinąs siūlyti valstybės sekretoriaus padėjėjo Vakarų Europos ir ES reikalams pavaduotoją Julie Fisher į ambasadorės Baltarusijoje postą. J. Fisher kandidatūrai turi pritarti JAV Kongreso Senatas. Jeigu sprendimas bus teigiamas, ji taps pirmąja JAV ambasadore Baltarusijoje nuo 2008 metų.
Baltarusija atšaukė savo ambasadorių Michailą Chvostovą iš Vašingtono 2008 metų kovo mėnesį, kai JAV įvedė sankcijas kai kurioms Baltarusijos kompanijoms. Po to Minską paliko Amerikos diplomatinės misijos vadovė Karen Stewart. Nuo to laiko ambasadoms vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai.
Ekvadoras suteikė pilietybę „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as buvo pavertęs Ekvadoro ambasadą Londone vadaviete, iš kurios jis vadovavo kompromituojančios informacijos, taip pat ir turėjusios įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai 2016 metais, publikavimui.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.
Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.
Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.
Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.
„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.
2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsikirto Didžiosios Britanijos ambasadoriui JAV Kimui Darrochui, o Didžioji Britanija pradėjo tyrimą dėl nutekintų diplomatinių pranešimų, kuriuose K.Darrochas apibūdina JAV prezidentą ir Baltųjų rūmų komandą kaip neišmintingus ir išimtinai nepajėgius.
„Mes iš tiesų nemanome, jog ši administracija galėtų tapti kur kas normalesnė, mažiau neveiksminga, mažiau neprognozuojama, mažiau susiskaldžiusi, mažiau diplomatiškai nerangi ir neišmananti“, – kaip dokumentuose matyti, parašė ambasadorius viename iš pranešimų užsienio reikalų ministerijai.
D. Trumpas sekmadienį paskelbė, kad ambasadorius K. Darrochas niekada nesugebėjo tinkamai tarnauti Didžiajai Britanijai, o D. Trumpo administracija ir pats prezidentas esą niekada per daug nemėgo šio Didžiosios Britanijos diplomato.
„The Mail on Sunday“ sekmadienį pranešė, jog į Didžiąją Britaniją siųstuose slaptuose dokumentuose ir informaciniuose pranešimuose matyti atviras ambasadoriaus nepasitikėjimas D. Trumpo sugebėjimais. Ambasadorius rašė, kad D. Trumpo administracija gali sudegti ir gėdingai pasibaigti.
Dokumente D. Trumpas taip pat apibūdinamas kaip savimi nepasitikintis ir nekompetentingas.
Paklaustas apie nutekėjusių dokumentų incidentą D. Trumpas JAV reporteriams teigė, esą ambasadoriui nepavyko tinkamai atlikti tarnybos ir tarnauti Didžiajai Britanijai. „Mes nesame labai dideli šio žmogaus gerbėjai. Taigi ambasadoriaus komentarą man nėra sunku suprasti, taip pat dėl to aš galiu sakyti apie jį ką tik tinkamas“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija dėl dokumentų nutekėjimo žada vykdyti oficialų tyrimą.
Euroskeptiškomis pažiūromis ir palankumu JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagarsėjęs britų politikas Nigelas Farageas ragina atšaukti Jungtinės Karalystės ambasadorių Vašingtone po to, kai buvo nutekintos ataskaitos, kuriose jis D. Trumpo administraciją išvadino „nemokšiška“, informuoja naujienų agentūra dpa.
Ambasadorius Kimas Darrochas ataskaitose nuo 2017 m. iki dabar rašė, kad JAV prezidentas spinduliavo „nesaugumo jausmą“. Dokumentai buvo nutekinti laikraščiui „The Mail on Sunday“.
N. Farageas tviteryje rašė, kad ambasadorius visiškai netinka šiam darbui ir turėtų būti kuo greičiau pašalintas iš pareigų.
Duodamas interviu laikraščiui politikas teigė, kad K. Darrochas dėl „globalistinių pažiūrų ir visiškos priešingybės D. Trumpo doktrinai“ yra netinkamas eiti Jungtinės Karalystės ambasadoriaus pareigas JAV, kol prezidentu yra D. Trumpas.
Anot N. Farageo, ambasadoriaus sprendimas „spekuliuoti D. Trumpo ryšiais su Rusija rodo, kad jis yra absoliučiai netinkamas“.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija nepaneigė dokumentų autentiškumo. Pasak ministerijos, visuomenė ir turėtų tikėtis, kad šalies diplomatai ministrams pateiks nuoširdų ir nepagražintą vertinimą apie politiką valstybėse, kuriose jie reziduoja.
Ministerijos teigimu, ambasadorių nuomonė nebūtinai sutampa su ministrų ar valdžios nuomone, bet jiems ir mokama už tai, kad jie būtų atviri, o JAV ambasadoriai siunčia lygiai tokias pačias ataskaitas namo apie Vestminsterio politikus ir asmenybes.
Viename dokumente 2017 m. ambasadorius rašė, kad „nereiktų tikėtis, jog ši administracija taps kur kas normalesne, mažiau nefunkcionalia, mažiau nenuspėjama, mažiau susiskaldžiusia ar mažiau diplomatiškai nemokšiška“.
K. Darrochas patarė britų valdžios atstovams meilikauti D. Trumpui, sakydamas, kad „kaip žmogus pakilęs į aukščiausias pareigas šioje planetoje jis spinduliuoja nesaugumo jausmu“.
Nors D. Trumpas daugelį naujienų apie vidinę kovą Baltuosiuose rūmuose vadina melagingomis, tačiau ambasadorius teigė, kad jomis reiktų tikėti, nes, jo teigimu, tai patvirtino ne vienas ambasados šaltinis Baltuosiuose rūmuose. Anot jo, dabartinė administracija yra „unikaliai nefunkcionali“.
Komentuodamas apie kito diplomato parengtą ataskaitą, ambasadorius suabejojo, kad dabartinė JAV administracija kada nors sugebės atrodyti kompetentinga.
Nepaisant tokių įžvalgų, K. Darrochas ragino nenurašyti D. Trumpo, nes skandalai jį supo visą gyvenimą, bet jis nuolat iš jų išsisukdavo.
„D. Trumpas gali pakilti iš liepsnų – apdaužytas, bet nepažeistas – kaip Arnoldas Švarcnegeris paskutinėse „Terminatoriaus“ scenose“, – rašė ambasadorius.
Birželį rašytoje ataskaitoje ambasadorius tvirtino, kad nors D. Trumpas nesiėmė reikšmingų pastangų diversifikuoti savo pagrindinę rėmėjų grupę būdamas valdžioje, tačiau vis tiek egzistuoja galimybė, kad jis gali būti perrinktas prezidentu.
Aukštas Šiaurės Korėjos diplomatas Italijoje, anot žiniasklaidos, pasiprašė prieglobsčio. Ambasadorius Romoje Jo Song Gilas pasiprašė prieglobsčio nežinomoje šalyje, ketvirtadienį rašo Pietų Korėjos laikraštis „Joong Ang Ilbo“, remdamasis neįvardytais diplomatiniais šaltiniais.
Jo Song Gilas būtų ne pirmas aukštas komunistinės šalies atstovas, atsukęs nugarą vadovybei. Prieš kurį laiką prieglobsčio pasiprašė buvęs Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Londone pavaduotojas Thae Yong Ho.
Jo Song Gilas prieglobsčio prašymą pateikė praėjusį mėnesį, rašo laikraštis. 48-erių diplomatas esą yra „saugioje vietoje“. Ambasadorius pareigas pradėjo eiti 2017 metų spalį, kai Italijos vyriausybė, protestuodama prieš Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą, išsiuntė iš šalies jo pirmtaką Mun Jong Namą. Pranešama, kad Jo Song Gilas yra vieno aukščiausių Šiaurės Korėjos funkcionierių „sūnus ar žentas“.
