JAV ir Lietuvos draugystė. Slaptai.lt
Trečiadienį Seimo TS-LKD frakcijos narys Emanuelis Zingeris Seimui planuoja pateikti rezoliucijos projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinių santykių 100-mečio“.
Minint diplomatinių santykių 100-metį Seimas džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, taip pat pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga.
Amerikos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo rezoliucijos projekte akcentuojama, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo strateginės partnerystės ryšiai su JAV buvo ir visuomet išliks svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
„Per šimtmetį užauginta Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo dvasia šiandieninių geopolitinių ir saugumo iššūkių kontekste yra kaip niekada reikalinga“, – pažymima dokumento projekte.
Jame pabrėžiama JAV lyderystė globalių problemų sprendime, pažymima tai, jog sunkiausiais istorijos laikotarpiais JAV buvo nepakeičiamas Lietuvos valstybingumo ramstis.
Lietuvos Seimas ketina išreikšti didžiausią pagarbą ir dėkingumą visiems politikos, verslo, mokslo, kultūros ir visuomenės atstovams, pastarąjį šimtmetį prisidėjusiems prie Lietuvos ir JAV dvišalių santykių vystymo.
„Lietuvos Seimas (….) džiaugiasi Lietuvos ir JAV strategine partneryste, ypač saugumo ir gynybos srityje, kai būtina apginti savo nedalomą saugumą Rusijos karo Ukrainoje keliamų grėsmių akivaizdoje; pabrėžia, kad Lietuva buvo ir bus stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo rėmėja, nes tai yra šalies saugumo garantas, o Rusijos karo Ukrainoje kontekste – ir išlikimo sąlyga“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo dokumentu Lietuvos politikai ketina paraginti toliau nuosekliai dėti visas pastangas, kad JAV dėmesys Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs bei ieškoti naujų impulsų jam stiprinti.
„Būtina siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje, nes tai yra stipriausias atgrasymo veiksnys ir saugumo garantija ne tik Baltijos regionui, bet ir visai euroatlantinei erdvei“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Seimas „vertina tvirtą JAV poziciją Rusijos karinės agresijos Ukrainoje atžvilgiu ir visapusišką pagalbą Ukrainai.“
Savo rezoliucija Seimas ketina pakviesti Europos šalis partneres stiprinti draugystę su JAV, dalintis bendra atsakomybe už demokratijos ir vertybių likimą Baltijos regione.
Seimas ketina priimti rezoliuciją atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 28 d. bus minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis.
Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gegužės 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinėse Valstijose šaunamieji ginklai yra dažniausia vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) oficialūs duomenys rodo, kad 2020 metais nuo šaunamųjų ginklų žuvo 4 368 vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų amžiaus. Beveik du trečdaliai šių mirčių buvo nužudymai. Autoavarijose tais metais žuvo 4 036 vaikai. Žūtys keliuose iki tol buvo dažniausia mirties priežastis šioje amžiaus grupėje.
Šie skaičiai praėjusią savaitę buvo paskelbti specializuotame žurnale „New England Journal of Medicine“. Autoriai konstatuoja, kad ginkluoto smurto atvejų per koronaviruso pandemiją dėl neaiškių priežasčių padaugėjo. Tačiau esą „nereikėtų manyti, skaičiai vėliau vėl grįš į iki pandemijos buvusį lygį“.
Dauguma mirčių panaudojant ginklą yra savižudybės. Žudynės mokyklose, kaip šią savaitę Juvaldyje, kai buvo nušauta 19 vaikų, sudaro tik nedidelę vaikų mirčių nuo šaunamųjų ginklų dalį.
Nuo šaunamųjų ginklų neproporcingai dažnai žūsta juodaodžiai vaikai ir jaunuoliai – daugiau nei keturis kartus dažniau nei baltaodžiai.
Šiems vis dar didesnę grėsmę kelia autoavarijos. Lyginant pagal regionus, didžiausias mirčių nuo šaunamųjų ginklų rodiklis yra sostinėje Vašingtone. Toliau eina Luizianos ir Aliaskos valstijos.
Jurijaus Šveco, buvusio KGB karininko, pasitraukusio į JAV, interviu viešojoje erdvėje seku maždaug nuo 2016-ųjų metų vidurio. Ne tik seku, bet ir savo portale ne vieną J.Šveco prognozę esu aprašęs, komentavęs.
Panaši nuostata – ir dėl buvusio Vladimiro Putino ekonomikos patarėjo Andrėjaus Ilarionovo, taip pat senokai išvykusio į Ameriką, įžvalgų, pranešimų, straipsnių. Jo politinius komentarus skaitau nuo 2014-ųjų; kai kuriuos iš jų išsamiai aptariau slaptai.lt portalo erdvėje.
Turiu prisipažinti – šie abu vyrai ilgokai patiko. Nelaikydamas visų jų pareiškimų šventa tiesa vis tik maniau, kad lietuviui pravartu žinoti, ką jie pranašauja apie JAV ir Rusijos, NATO ir Rusijos, Rusijos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius. Ne vienerius metus maniau, kad jie, nepaisant didesnių ar mažesnių skirtumų, – pažangūs bendraminčiai. Mat abu juos vienija kritiškas žvilgsnis į Vladimirą Putiną, Rusijos slaptąsias tarnybas, agresyvią Kremliaus laikyseną. Žinoma, stebėjausi, kodėl Lietuvos politikos analitikai nepastebi jų komentarų: specialiai ignoruoja ar tiesiog visko neaprėpia, nespėja aprėpti?
Tuo pačiu stengiausi būti atsargus. Ar tas, kuris pabėgo į JAV, kuris aršiai keikia V.Putiną, nepagarbiai vadinandamas jį, pavyzdžiui, „cigaretės nuorūka“, – negali būti „dvigubas agentas“? Tokių klaidinančių operacijų žvalgybos istorija žinanti apsčiai.
JAV prezidentui Džo Baidenui (Joe Biden) nuvykus į Ženevą ir ten susitikus su Rusijos prezidentu V.Putinu, J.Šveco ir A.Ilarionovo nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Jas apibendinus būtų galima brėžti tokią išvadą: A. Ilarionovas mano, kad JAV administracija išdavė Ukrainą, nuolaidžiauja Kremliui, o J. Švecas įsitikinęs, jog Ženevoje Dž.Baidenas savo misiją atlikęs nepriekaištingai.
Andrejus Ilarionovas – ukrainietiškoje laidoje Ukraina 24
Kokie A.Ilarionovo argumentai? Šis pastebėjo, kad Dž. Baidenas net neužsiminė, esą Ukraina artimiausiu metu bus paskelbta strategine JAV partnere, nepažadėjo jai narystės NATO aljanse, nedavė Ukrainai rimtos ginkluotės, net kelis kartus sumažino Ukrainai dar Donaldo Trampo (Donald Trump) laikais numatytą finansinę paramą (nuo 450 iki 150 milijonų JAV dolerių), atšaukė sankcijas Nord Stream 2 dujotiekį tiesiančioms Vakarų kompanijoms. Bet baisiausa, kad Dž.Baidenas, remiantis A.Ilarionovu, prasitarė, jog Ukraina privalanti laikytis Minsko susitarimų (tai būtų pati tikroji Ukrainos kapituliacija, nes Kijevą prievartautų žaisti pagal separatistų diktuojamas taisykles). Kad Dž.Baidenas išdavė Ukrainą, netiesiogiai byloja ir suaktyvėję Rusijos kariuomenės išpuoliai Rytų Ukrainoje: kol JAV prezidentu buvo D.Trampas, pasienyje per mėnesį žūdavo vidutiniškai vienas Ukrainos karys; vos tik Dž.Baidenas buvo inauguruotas – Donbaso ir Luhansko rajonuose ukrainiečių karių kiekvieną mėnesį žūsta po keliolika. Žodžiu, V.Putinas suprato, jog nei Amerika, nei, tuo labiau, Vokietija su Prancūzija, negins Ukrainos, tad Ukrainą galima terioti kiek geidžia širdis. Maždaug toks būtų apibendrinimas.
J.Švecas piešė priešingą paveikslą: Dž.Baideno sumanymas susitikti su V.Putinu teisingas, V.Putinas nepergudravo Dž.Baideno, ne V.Putinas, o Dž.Baidenas pademonstravęs tvirtybę, Ukrainos interesai neišmainyti į Rusijos pažadą palaikyti Vašingtoną rungiantis su Pekinu. J.Švecas net skelbė užuominas, jog Dž.Baideno vizito į Ženevą kritikai (omenyje turėjo ir A.Ilarionovą) siekia specialiai kaktomis sumušti Vašingtoną su Kijevu ir taip pasitarnauti agresyvioms Kremliaus jėgoms. Girdi, išmestas iš Katono instituto ekonomistas A.Ilarionovas siekia įsidarbinti Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio patarėjumi, todėl jo pastabos – tendencingos, jomis negalima tikėti. Tokias išvadas galėtume brėžti peržiūrėję keliolika pastarųjų mėnesių J.Šveco videointerviu.
Alesia Bacman ir Jurijus Švecas. Gordonua.com
Kuris iš jų teisus? Mano nuomone, įtikinamesnis – A.Ilarionovas. Dž.Baidenas pažėrė daug viltingai skambančių pareiškimų, bet jo žodžiai kardinaliai skiriasi nuo konkrečių darbų. Ypač jei prisimename 1994-aisiais pasirašytą Budapešto memorandumą, kuriuo Vašingtonas įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo pažadą atsisakyti atominio ginklo. Neprabėgo nė dvidešimt metų, ir matome, ko vertas 1994-aisiais duotas viešas Amerikos įsipareigojimas: 2014-aisiais „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą, o Amerikos kariai Rusijos pusėn neiššovė į orą nė vieno perspėjančio šūvio.
Ar leistina 2014-uosius traktuoti kaip gėdingą Amerikos istorijos puslapį? Man regis, ne tik galima, bet ir būtina. Juolab kad Vašingtonas, vadovaujantis A.Ilarionovo įžvalgomis, nė neketina šiandien taisyti savųjų išdavysčių.
Tik nemanykite, jog esu naivus ir nesuprantu politikos užkulisių – visais laikais politikoje būta ir išdavysčių, ir garbingos, sąžiningos veiklos. 2014-ieji ar 2021-ieji – jokia išimtis. Tačiau man neramu: jei Baltieji Rūmai apgavo Ukrainą, kodėl negalėtų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, išduoti ir Baltijos valstybių? Jei tik turėčiau galimybę, paklausčiau pono Dž.Baideno: tavo pirmtakai mainais į teritorinio vientisumo garantijas iš Ukrainos išviliojo atominį ginklą, o tu dabar Ukrainai nenori duoti net granatsvaidžių!
Jei kaltinsite mane keičiant savo pažiūras nuo karšto Amerikos rėmėjo link aršaus skeptiko, – būsite neteisūs. Tiesiog aš bijau, jog jei V.Putinas sumanys pulti Lietuvą ar Estiją, NATO nė piršto nepajudins – apsiribos popieriniais pareiškimais ir atsargiais pagrūmojimais įvesti keletą simbolinių sankcijų keletai Rusijos kariškių. Rusija, mano supratimu, jau turi sumaniusi gudrų, klastingą Lietuvos okupacijos planą. Štai jis: chaoso apimtoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje surengiamas tikras ar tariamas sprogimas, paskelbiama, jog mirtį nešanti radiacija sparčiai slenka Vilniaus pusėn. Ką ištikus tokiai bėdai darytų Lietuvoje dislokuoti mūsų sąjungininkų kariškiai? Nenoriu būti juodu metraštininku, tačiau manau, kad jie visi spruktų iš Lietuvos. Kaip tik tuo metu į Lietuvą įžengtų „žalieji žmogeliukai“. Neva tik tam, kad saugotų Lietuvą nuo marodierių. Ir Lietuvoje, žinoma, ilgam pasiliktų. O bėdą dėl sprogimo Astravo AE suverstų neva išprotėjusiam Aliaksandrui Lukašenkai…
Nuomonę, jog Vašingtonas vis tik išduoda Ukrainą (nesilaiko savo 1994-aisiais pasirašytų įsipareigojimų), sustiprino ir youtube.com erdvėje peržiūrėti keli videointerviu su JAV buvusiu karininku Gariu Tabahu (Garry Tabax). Šis buvęs Amerikos karininkas gina A.Ilarionovo poziciją: Dž.Baidenas pataikauja V.Putinui, Ukaina palikta vienui viena. Ukraina iš Amerikos nebegauna beveik nieko.
Gario Tabaho laida
Beje, šis į atsagrą išėjęs karininkas mano, jog Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant įvairių niuansų, pastebėjo, jog Amerika, nuolat auklėdama kitus, kaip svarbu pažaboti korupcija, pati yra baisiai korumpuota, valdoma įvairiausių klanų – Bušų, Klintonų, Obamų. G.Tabahas kviečia išsiaiškinti, o kokie Dž.Baideno sūnelio interesai Ukrainoje – ten jo verslas absoliučiai sąžiningas, švarus?
J. Bideno ir V. Putino susitikimas Ženevoje birželio 16 d. EPA-ELTA nuotr.
D.Trampas taip pat aršiai kritikavo brangiai kaštuojančias, tačiau jokios naudos neduodančias tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir ESBO. Barė Vokietiją ir Prancūziją, nesilaikančias įsipareigojimo karinėms reikmėms skirti bent 2 proc. nuo BVP. Argi visos šios D.Trampo pastabos – ne karti tiesa? Vietoj palaikymo, jog būtina tobulinti amerikietiškąją sistemą, D.Trampas buvo apkaltintas esąs vienas iš V.Putino agentų, nors, žvelgiant į šią dieną, toks epitetas labiau tiktų Dž.Baidenui.
G.Tabahas įsitikinęs, kad ekonomistas A.Ilarionovas – ne tik puikus mokslininkas, besiremiantis ne emocijomis, ne simpatijomis, o faktais, bet dar ir labai sąžiningas, drąsus, niekad nemeluojąs vardan šiltos kėdės, nebijąs vardan teisybės prarasti solidžiai apmokamų pareigų.
G.Tabahas apgailestauja, kad šiuo metu prieš A.Ilarionovą prasidėjusi tikra raganų medžioklė. Visokie jurijai švecai jį mėgina apjuodinti, nors A.Ilarionovas sako tik tiesą ir daugiau nieko išskyrus tiesą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino JAV prezidentą Josephą R. Bideną bei šalies žmones minint 245-ąsias Nepriklausomybės dienos metines.
Lietuvos vadovas, prisimindamas šiltą susitikimą NATO viršūnių paraštėse, padėkojo JAV lyderiui J. Bidenui už išskirtinį dėmesį Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumui. Prezidentas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Lietuvoje yra stipriausias grėsmių atgrasymo veiksnys, prisidedantis prie visos euroatlantinės erdvės saugumo užtikrinimo.
„Lietuvai nepaprastai svarbus JAV vaidmuo, užtikrinant saugumą Baltijos regione. Esu tikras, kad bendras mūsų nedalomam saugumui kylančių grėsmių vertinimas atves prie abiem šalims naudingų sprendimų, padėsiančių sustiprinti JAV karinį buvimą Lietuvoje ir Baltijos regione”, – sveikinime rašo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, JAV lyderystė yra nepakeičiama, stiprinant Vakarų demokratijas ir užtikrinant jų saugumą. Turime užtikrinti, kad nepakeičiamas transatlantinis ryšys ir strateginė partnerystė su JAV augtų ir stiprėtų.
Šalies vadovas išreiškė lūkestį visapusiškai stiprinti JAV ir Lietuvos dvišalį bendradarbiavimą, plėtoti ekonominius ryšius, verslo, švietimo, kultūros, mokslo ir inovacijų iniciatyvas.
Incidentas prie Kapitolijaus. EPA-ELTA nuotr.
Incidento prie JAV Kongreso pastatų komplekso kaltininkas socialiniuose tinkluose reguliariai rašė, kad prieš jį vykdoma Amerikos specialiųjų tarnybų operacija, ir galėjo būti sutrikusios psichikos. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak kanalo šaltinių, 25 metų Indianos valstijos gyventojas Noah Greenas skelbė atitinkamus įrašus instagrame, taip pat ir kelias pastarąsias dienas. Jis teigė, kad „jį persekioja JAV valdžia“. N. Greenas taip pat tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų vyriausybė yra tamsiaodžių priešas Nr.1“.
Pagal amerikiečio versiją, specialiųjų tarnybų pareigūnai mėgino jį nunuodyti, taip pat paveikti jo psichiką. Kaip pažymi CNN, N. Greeno įrašai rodo, kad jo psichika galėjo būti sutrikusi.
Pasak televizijos kanalo MSNBC šaltinių teisėsaugos institucijose, jis taip pat feisbuke reiškė paramą judėjimui „Islamo nacija“ (Nation of Islam), kuris bazuojasi Čikagoje (Ilinojaus valstija). Šis judėjimas buvo įkurtas 1930 metais Mičigano valstijoje. Jo nariai teigia siekią skleisti islamą, gerinti afroamerikiečių padėtį. Kai kurios autoritetingos JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina judėjimą priešiškumu baltiesiems, rasizmu, antisemitizmu, islamo principų iškraipymu.
Anksčiau penktadienį N. Greenas prie Kapitolijaus automobiliu partrenkė du policininkus, o paskui įsirėžė į atitvarą. Po to jis išlipo iš automobilio su peiliu rankoje, ėmė artintis prie pareigūnų, ignoruodamas jų komandas mesti ginklą, ir buvo nušautas. Per incidentą du policininkai buvo sužeisti, vienas iš jų vėliau mirė.
Džo Baideno priesaika. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) dar labiau stiprins JAV santykius su Baltijos valstybėmis.
Ketvirtadienio vakarą G. Nausėda dalyvaus Europos Vadovų Taryboje (EVT), kuriose tikisi aptarti ir būsimus ES santykius su naująja JAV administracija.
„Aš labai tikiuosi ir manau, kad ir šį vakarą turėsime apie tai pokalbį, kad atsivers naujas puslapis JAV ir ES santykiuose. Tikiuosi, kad tokį patį šviesų, teigiamą puslapį atversime ir Lietuvos ir JAV santykiuose, nes prezidentas Joe Bidenas neblogai išmano regiono problematiką, yra čia lankęsis. Ir aš tikiuosi, kad bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis prioritetas jo tikslų hierarchijoje tikrai bus pakankamai aukštai“, – sako G. Nausėda.
Prezidentas taip pat teigė stebėjęs J. Bideno inauguraciją. Anot jo, naujasis JAV prezidentas laikosi tų pačių vertybių kaip ir jis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į dar du labai svarbius dalykus, kurie išryškino naujojo prezidento vertybes. Tai yra tikėjimas ir šeima. Naujasis prezidentas visa savo retorika ir elgesiu demonstravo, kad Amerikos visuomenė ir jis asmeniškai grindžia savo pasiekimus ir ateitį būtent šiais dviem labai svarbiais dalykais, kuriais šiandieniniame pasaulyje kartais linkstama abejoti. Tai Jungtinių Valstijų prezidentas J. Bidenas tokių abejonių nepaliko. Ir mane tai džiugina, nes aš laikausi tokių pačių vertybių. Naujasis prezidentas labai aiškiai identifikavo, kad jis stengsis būti visų Amerikos piliečių prezidentas, tarp jų ir tų, kurie už jį nebalsavo“, – sakė prezidentas.
Joe Bidenas. 46-asis JAV prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas, sakydamas inauguracinę kalbą, paragino amerikiečius susivienyti ir įveikti nesutarimus bei pasižadėjo būti visų amerikiečių prezidentu, tačiau kartu įspėjo apie laukiančius iššūkius.
Kalbėdamas JAV Kapitolijuje, praėjus dviem savaitėms po to, kai jį šturmavo kadenciją baigusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai, J. Bidenas pareiškė, kad demokratija nugalėjo, ir pridūrė: „Tai Amerikos diena, demokratijos diena. Istorinė ir vilties diena.“
„Stovime čia praėjus vos kelioms dienoms po to, kai maištaujanti minia pamanė, kad gali panaudoti smurtą, jog nutildytų žmonių valią, sustabdytų demokratijos darbą, išstumtų mus iš šios šventos žemės. Tai neįvyko. Niekada neįvyks. Nei šiandien, nei rytoj, niekada. Niekada“, – kalbėjo J. Bidenas.
„JAV susiduria su didėjančiu politiniu ekstremizmu, baltųjų viršenybe, vidaus terorizmu, ir mes turime kovoti, ir mes nugalėsime“, – tvirtino jis.
Tačiau, JAV susiduriant su pražūtingu koronavirusu ir giliu politiniu susiskaldymu, jis įspėjo, kad šiems iššūkiams įveikti „reikės daug daugiau nei žodžių, reikės trapiausio iš visų dalykų demokratijoje – vienybės“.
„Šiandien, šią sausio dieną, mano visa siela yra tame: sutelkti Ameriką, suvienyti mūsų žmones, mūsų tautą ir prašau kiekvieno amerikiečio prisijungti prie manęs šiame reikale“, – sakė 46-asis JAV prezidentas.
21 minutę trukusios kalbos metu J. Bidenas vardijo laukiančius iššūkius.
„Mums reikia stiprybės, kad ištvertume šią tamsią žiemą. Mes įžengiame galbūt į sunkiausią ir mirtiniausią viruso laikotarpį“, – teigė J. Bidenas ir paragino amerikiečius galiausiai atremti šią pandemiją kaip viena tauta.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pirmadienį apkaltino respublikonus keliant pavojų Amerikai, kadangi šie užblokavo bandymą nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą nuo pareigų.
N. Pelosi sukritikavo respublikonų įstatymų leidėjus už tai, kad jie užblokavo demokratų pristatytą rezoliuciją, raginančią viceprezidentą Mike’ą Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Atstovų rūmų respublikonai atmetė šį Ameriką apsaugantį teisės aktą, taip leisdami toliau tęstis prezidento nenormaliems, nestabiliems ir beprotiškiems sukilimo kurstymo veiksmams“, – pranešime sakė N. Pelosi.
„Jų bendrininkavimas kelia pavojų Amerikai, ardo mūsų demokratiją ir visa tai turi baigtis“, – pridūrė ji.
Veiksmų prieš D. Trumpą įstatymų leidėjai ėmėsi po to, kai D. Trumpo teiginių apie sukčiavimą 2020 m. prezidento rinkimuose įaudrinti jo rėmėjai šturmavo JAV Kapitolijų, kai tuo metu pastate buvo tvirtinama Joe Bideno pergalė rinkimuose prieš D. Trumpą.
„Trečiadienį prezidentas pakurstė smurtinį sukilimą prieš Ameriką, kuris nusitaikė į pačią mūsų demokratijos širdį“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidentas kelia neišvengiamą grėsmę mūsų Konstitucijai, mūsų šaliai ir Amerikos žmonėms, tad jis turi būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų“, – pridūrė Atstovų rūmų pirmininkė.
N. Pelosi sakė, kad antradienį Atstovų rūmuose bus surengtas balsavimas dėl demokratų raginimo M. Pence’ui pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų.
„Raginame viceprezidentą atsakyti per 24 valandas nuo (rezoliucijos) pristatymo“, – sakė ji.
„Mūsų kitas žingsnis – Atstovų rūmams pristatyti apkaltos teisės aktus“, – sakė N. Pelosi.
„Prezidento keliama grėsmė Amerikai yra skubi, tokie pat netrukus bus mūsų veiksmai“, – pridūrė ji.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad pasaulio dėmesį pritraukusia situacija JAV pirmiausia siekia pasinaudoti šalys, kurioms kyla didžiulių iššūkių dėl demokratijos.
„Rusijos pasisakymų negirdėjau, bet įvairios šalys, susiduriančios su labai dideliais demokratijos iššūkiais, tikrai skubėjo pasinaudoti šia proga. Tai yra faktas. Visada nedraugai kluptelėjimu pasinaudos pirmieji“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis pažymėjo, kad kilę neramumai keičiantis prezidentams nėra tai, kas susilpnintų Lietuvos tikėjimą JAV lyderyste ir jos skleidžiamomis demokratinėmis vertybėmis.
„Kai mes kalbame apie valstybę, kuri šimtmečius buvo statyta, (pasitikėjimą – ELTA) sudrebinti taip greitai… Tada mūsų tikėjimas būtų labai silpnas“, – pažymėjo jis.
Visgi G. Landsbergis neslėpė, kad įvykiai Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, jį šokiravo.
„Šokiruoja, faktas. Valstybė, kuri yra demokratijos bastionas, yra dabar išbandoma“, – teigė politikas.
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo linkęs dėl neramumų Vašingtone versti kaltės tik prezidentui D. Trumpui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Manau, kad atsakomybės galima ieškoti įvairiose pusėse, yra įvairių šios atsakomybės šaltinių ir socialinių tinklų, kurie padeda konspiracijos teorijoms lengvai plisti ir suburti bendraminčius, kurie tiki kartais sunkiai paaiškinamais dalykais ir paskatina radikaliems žingsniams“, – sakė G. Landsbergis.
Galiausiai konservatorių lyderis vylėsi, kad artimiausiomis savaitėmis aistros JAV nurims.
„Ateinančios savaitės visas šias emocijas nuramins ir šį etapą prisiminsime kaip vieną reikšmingą išbandymą. Galiausiai suprasime, kad ne tik jaunos valstybės yra išbandomos, bet brandžios taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
„Aš labai tikiuosi, kad per tas dvi savaites pavyks nurimti ir valstybė žengs į naują gyvenimo etapą. O kas ten atsakingas, aš neabejoju, kad jie patys protingai išsiaiškins“, – pridūrė jis.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sumenkino koronaviruso keliamą grėsmę ir apkaltino žiniasklaidą dėl politinių priežasčių perdedant pandemijos pavojų. Naujų infekcijų skaičius auga tik todėl, kad JAV atliekama tiek daug testų, rašė jis pirmadienį tviteryje. D. Trumpas kalbėjo apie „melagienų žiniasklaidos sąmokslą“.
„Korumpuota“ ir blogai informuota žiniasklaida tikslingai naudojasi pandemija iki rinkimų lapkričio 3 dieną, kad jam pakenktų, rašė D. Trumpas. „Lapkričio 4-ąją tema visiškai pasikeis“, – pridūrė jis.
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius JAV pastaruoju metu išaugo iki 70 000 per parą. Atvejų daugėja gerokai sparčiau nei atliekamų testų. Ekspertai įspėja, kad prasidėjus šaltajam metų laikui JAV laukia antroji pandemijos banga. Todėl labai mažai tikėtina, kad pandemijos tema po rinkimų staiga dings iš amerikiečių žiniasklaidos.
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, 330 mln. gyventojų turinčioje šalyje iki šiol patvirtinta 8,6 mln. infekcijų ir 225 000 mirtys – tai didžiausi skaičiai pasaulyje.
Savo tviterio žinutėje D. Trumpas pakartojo, kad „jauni žmonės“ po Covid-19 infekcijos „labai greitai pasveiksta“. Žinomi sveikatos ekspertai šį prezidento vis naudojamą argumentą vadina klaidinančiu ir pavojingu. Sunki ligos eiga jaunesniems asmenims esą pasitaiko rečiau, tačiau nėra neįmanoma. Be to, jie gali užkrėsti vyresnius asmenis ar gretutinių ligų turinčius žmones, kuriems Covid-19 yra pavojingesnė.
Moterų protestai prieš Donaldą Trampą. EPA – ELTA nuotr.
JAV tūkstančiai protestą simbolizuojančias rožines skrybėles dėvinčių moterų dalyvavo eitynėse visoje šalyje, protestuodamos prieš prezidentą Donaldą Trumpą ir koservatyvių pažiūrų teisėją, kurią jis nominavo į Aukščiausiąjį Teismą.
Eitynes likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio 3 d. JAV prezidento rinkimų įkvėpė pirmosios moterų eitynės Vašingtonas netrukus po 2017 m. vykusios jo D. Trumpo inauguracijos.
Šeštadienio vakarą vykusios demonstracijos buvo gerokai mažesnio masto dėl koronaviruso pandemijos, tačiau protestuotojos vis dėlto prisijungė prie eitynių visoje šalyje, teigė jų organizatoriai.
Organizatorių teigimu, iš viso eitynėse 430-yje JAV miestų dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Organizatoriai ragino dėl COVID-19 besibaiminančius žmones nedalyvauti eitynėse gyvai, tačiau prisijungti prie „žinučių telemaratono“, kuriame siekta išsiųsti 5 mln. SMS žinučių, kuriose gyventojai raginami balsuoti rinkimuose.
Eitynių dalyviai taip pat pagerbė velionę Aukščiausiojo Teismo teisėją Ruth Bader Ginsburg ir protestavo prieš D. Trumpo nominuotą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett.
A. C. Barret neslepia savo konservatyvių pažiūrų, o tai kelia nerimą, kad Aukščiausiasis Teismas gali pakeisti nutarimus, susijusius su moterų teise į abortą, jei jos kandidatūrą patvirtins Senatas.
JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro išpuolio metinės. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį JAV paminėtos 19-osios rugsėjo 11 d. teroro akto metinės. Per 2001 m. „al Qaeda“ grupuotės įvykdytą išpuolį žuvo apie 3 000 žmonių, praneša dpa.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvavo aukų atminimo ceremonijoje Pensilvanijos valstijoje, toje vietoje, kur nukrito vienas iš užgrobtų lėktuvų po to, kai keleiviai pasipriešino teroristams.
Renginio metu buvo perskaityti 40 žuvusių keleivių ir įgulos narių vardai ir pavardės. JAV prezidentas ragino žmones būti vieningus, ginti savo laisvę, šalį ir vertybes ir visada prisiminti žuvusiuosius.
Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas dalyvavo ceremonijoje prie rugsėjo 11 d. memorialo Niujorke, kur du teroristų užgrobti lėktuvai įsirėžė į Pasaulio prekybos centro pastatus, kurie užsiliepsnojo ir vėliau sugriuvo.
Viceprezidentas Mikeas Penceas ir Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo taip pat dalyvavo renginyje Niujorke, kurio dalyviai privalėjo dėvėti kaukes ir laikytis „socialinio atstumo“ reikalavimų dėl COVID-19 pandemijos.
J. Bidenas ir M. Penceas pasisveikino susidauždami alkūnėmis. Po to J. Bidenas keliavo į renginį Pensilvanijoje. Ši valstija svarbi varžantis 2020 m. prezidento rinkimuose.
Tuo metu Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris dalyvavo atminimo ceremonijoje prie Pentagono, JAV gynybos ministerijos, į kurią savižudžiai teroristai taip pat nukreipė užgrobtą lėktuvą.
Rugsėjo 11 d. išpuolis buvo didžiausias teroro aktas JAV istorijoje. Šįmet vykusias atminimo ceremonijas aptemdė COVID-19 pandemija – JAV ji nusinešė daugiau nei 190 000 gyvybių, o vien Niujorko mieste nuo jos mirė 23 000 žmonių.
Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Deklaracijos dvasia ilgus dešimtmečius tarsi angelas sargas lydėjo Lietuvą ilgame kelyje į valstybingumo ir nepriklausomybės atstatymą, stiprino mūsų ryžtą tęsti laisvės kovas, įprasmino paaukotų gyvybių skausmą ir Tiesos atminimą”, – aikštėje prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos minint Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ąsias metines sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
1940 metų liepos 23 dieną laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.
Oficiali okupacijos nepripažinimo politika leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei Vašingtone ir konsulatams Niujorke bei Čikagoje, taip pat suteikė galimybę Lietuvos vardui būti girdimam pasaulyje.
Lietuvos vadovas minėjime pabrėžė, kad šiomis dienomis taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka ir vėl yra grubiai laužoma.
Pasak prezidento, sunku patikėti, kad XXI amžiuje Europoje vis dar drįstama naudoti karinę agresiją ir kėsintis į nepriklausomų kaimynių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Skaudžiai už savo pasirinktą kelią tenka mokėti Ukrainai ir Sakartvelui, nuožmios kovos vyksta ir istorinio teisingumo lauke.
Lietuvos vadovo teigimu, šiandieninės Europos vienybė ir saugumas tiesiogiai priklauso nuo transatlantinio ryšio tvirtumo.
„Be aktyvaus Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Be stipraus transatlantinio ryšio Lietuva negali būti visiškai tikra dėl savo saugumo, o galbūt – ir egzistencijos. Todėl santykiai su Jungtinėmis Valstijomis mums visada bus aukščiausias strateginės reikšmės prioritetas”, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Lietuva, sykį patekusi į „2 procentų klubą”, turi išlaikyti tempą ir toliau pati rūpintis savo saugumu.
Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ečio renginys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Nausėda palinkėjo, kad Sumnerio Welleso deklaracijos atminimas niekada neišblėstų, o Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas visuomet sietų ypatingas ryšys. Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šiuo renginiu norėta padėkoti NATO sąjungininkėms JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.
Po Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonijos svečius taip pat pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Vėliau prie M. Mažvydo bibliotekos surengta Šaulių sąjungos, JAV ambasados ir karių, NATO pajėgumų integravimo vieneto ginkluotės ir informacinė ekspozicija, koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras ir Arina su grupe „Veto Bank”.
Benas Chodžesas: JAV atsargos generolas – leitenantas, 2014-2017-aisiais metais vadovavęs Amerikos karinėms pajėgoms Europoje. Štai šis JAV aukšto rango karininkas baiminasi, kad dar rugsėjo mėnesį Rusija vėl bandys pulti Ukrainą. Būtent taip: generolas B.Chodžesas įtaria, kad dar šių metų rudenį Kremlius gali atnaujinti karinius išpuolius prieš Ukrainą.
Remiantis generolo B.Chodžeso prognozėmis, jei Rusija pultų, tai puolimas apimtų Juodosios jūros pakrantę nuo Odesos iki Keržės. Dar tiksliau tariant, dabar Rusijos taikinys būtų Chersono sritis.
Įsiveržimą pridengtų Rusijos karinės pratybos „Kaukazas – 2020“, kurias Kremlius ruošiasi surengti šių metų rudenį Pietinėje karinėje apygardoje. Taigi šių pratybų metu prie Ukrainos sienų oficialiai ir viešai bus sutelkta skaitlinga rusų kariuomenė.
Oficialus pretekstas įsiveržti taptų neva humanitarinis poreikis aprūpinti Krymą vandeniu. Iki Krymo okupacijos vanduo į šį pusiasalį buvo tiekiamas iš Dniepro upės. Iš Ukrainos į Krymą Šiaurės-Krymo kanalu atkeliaudavo iki 85 proc. reikiamo vandens. 2014-aisiais metais okupavus Krymą, Ukraina šį kanalą užblokavo. Ir nuo tol Krymui nuolat trūksta vandens. Nors oficialusis Kremlius tvirtina, kad Krymo pusiasalio nebekamuoja, vaizdžiai tariant, troškulys, nes Rusijos Vyriausybė surado alternatyvų, tačiau tai nėra tiesa. Krymas neturi tiek vandens, kiek jam reikėtų.
Žodžiu, Rusija turi formalų pretekstą puolimui – siekdami išvengti humanitarinės katastrofos Kryme buvome priversti atakuoti…
Pratybos „Kaukazas“ – rimta karinė operacija. Pratybos „Kaukazas“ apima Adygėją, Dagestaną, Ingušetiją, Kabardino-Balkariją, Karačajevo-Čerkesiją, Čečėniją, Armėniją, Krasnodaro ir Stavropolio kraštus, o taip pat – Sevastopolį. Šių pratybų štabas dažniausiai įsikurdavo Rostove prie Dono.
Tokio pobūdžio pratybos buvo surengtos du sykius – 2012 ir 2016 metais. Paskutinį kartą jose dalyvavo 12,5 tūkst. Rusijos armijos kariškių.
Pasak B.Chodžeso, Vladimiras Putinas, šį rudenį puldamas Ukrainą, siektų trijų jam svarbių uždavinių. Pirma – aprūpinti Krymą vandeniu. Antra – Rusija norėtų Ukrainą visiškai atkirsti nuo Juodosios jūros. Trečias uždavinys – destabilizuoti Ukrainą ir Europą iš vidaus.
Generolas B.Chodžesas pabrėžia, kad Ameriką Ukrainos reikalai nūnai mažai bedomina. Iki JAV prezidento rinkimų oficialusis Vašingtonas nieko rimto nedarytų, jei Rusijos kariauna įsiveržtų į Ukrainą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį siūlydamas įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) gynybos srityje bei siekti Lietuvos kaip pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso.
Lietuvai labai svarbus kuo didesnis JAV karinių pajėgų buvimas regione, šios valstybės lyderystė užtikrinant regioninę oro gynybą ir bendri sprendimai atremti Kaliningrade esančias karines priemones, galinčias suvaržyti NATO pajėgų manevravimo laisvę. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo ir apginamumo veiksnys. Strateginė partnerystė su JAV ir dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje stiprinimas papildytų NATO teikiamas saugumo garantijas ir užtikrintų efektyvų atgrasymą bei Lietuvos saugumą.
„Todėl reikia aktyviai remti JAV karių dislokavimą Lenkijoje ir siekti išnaudoti JAV karių „pergrupavimo“ Europoje momentą. JAV karių išvedimo iš Vokietijos nereikia vadinti „NATO silpninimu“ ar „JAV įsipareigojimų Europoje mažėjimu”, o akcentuoti, kad tai galimybė JAV dalį pajėgų perkelti arčiau rytinio flango, taip stiprinant visos Europos saugumą. Taip pat nedelsti įgyvendinti pažadus dėl sąjungininkų karių mokymosi ir treniravimosi sąlygų gerinimo Lietuvoje. Jei nebus tinkamai paruoštos infrastruktūros, pavyzdžiui, išplėstų poligonų, nerealu tikėtis nuolatinio JAV karių dislokavimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak Seimo nario, siekiant šio tikslo būtina: Lietuva turi gynybai skirti didžiausią BVP dalį regione; aktyviau prisidėti prie JAV vykdomų tarptautinių operacijų, didinant siunčiamų karių skaičių; strateginius gynybos įsigijimus plėtoti bendradarbiaujant su JAV; kur reikia remti JAV poziciją saugumo bei gynybos klausimais, užtikrinti, kad 5G ryšio infrastruktūra Lietuvoje būtų plėtojama dalyvaujant tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems gamintojams, sudarant sąlygas ateityje netrukdomai keistis gynybine informacija su JAV. Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet atlikta Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė tendenciją, kad mažėja vienos svarbiausių Lietuvos partnerių ir NATO sąjungininkių – JAV – draugiškumo vertinimas. Nors 74 proc. šalies gyventojų JAV vertina kaip draugišką valstybę, lyginant su prieš ketverius metus atlikta analogiška apklausa, šis rodiklis buvo 12 proc. didesnis.
Ši draugiškumo vertinimo tendencija atsiliepė gyventojų vertinimams apie grėsmę Lietuvai keliančias valstybes. Nors pastaruosius ketverius metus daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų tarp tokių valstybių išskiria Rusiją, tačiau reikšmingai paaugo JAV rodiklis – 22 proc. Lietuvos gyventojų šią šalį laiko grėsme, kai 2016 m. JAV grėsme laikė tik 7 proc.
„Tokie JAV vertinimo pokyčiai gali būti sietini su Lietuvos žmonių neigiamu požiūriu į šios šalies prezidentą Donaldą Trumpą. Tam įtakos turi ir tai, kad JAV permąsto savo vaidmenį globalių problemų sprendime, didesnį dėmesį kreipia į Kiniją, kurios auganti galia pasaulyje kelia naujų iššūkių, o į Europą pradėjo žiūrėti kaip į atskiras valstybes, bet ne kaip į bendrą regioną“, – teigė L. Kasčiūnas.
Be to, kad transatlantinio ryšio silpnėjimą lemia nepakankamas sąjungininkų Europoje gynybos finansavimas ir nepakankamas naštos pasidalijimas, pasigirstančios idėjos kurti autonomiškai nuo JAV veikiančias Europos gynybos pajėgas, skirtingos JAV ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių strateginės kultūros.
„Iš tiesų Kinija ir Artimieji Rytai artimiausiu metu išliks JAV užsienio ir saugumo politikos strategų dėmesio centre. Ir būtent Europos šalių požiūris į Kiniją, jos investicijas ir iš to kylančias rizikas, bus svarbus veiksnys JAV vertinant savo sąjungininkų ir partnerių patikimumą. Tai yra iššūkis, bet kartu ir galimybė, kuria Lietuva gali pasinaudoti“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per Nepriklausomybės dienai skirtą ceremoniją prie Rašmoro Kalno nacionalinio paminklo pabrėžė savo šalies pranašumą. JAV yra „teisingiausia ir ypatingiausia šalis, kada nors egzistavusi Žemėje“, pareiškė jis penktadienio vakarą – jo kalbos klausėsi tūkstančiai žmonių.
Uoloje Pietų Dakotos valstijoje iškalti keturių iškiliausių buvusių JAV prezidentų – George‘o Washingtono, Thomo Jeffersono, Theodore‘o Roosevelto ir Abrahamp Lincolno – profiliai. Pasiklausyti D. Trumpo kalbos ir išvysti fejerverko susirinko daugybė žmonių – tik nedaugelis jų buvo su kaukėmis.
JAV Nepriklausomybės dieną mini liepos 4-ąją. Per renginį prie monumento Nepriklausomybės dienos išvakarėse neapsieita be rinkimų kampanijos elementų. „Dar ketverius metus“, – šaukė D. Trumpo šalininkai, turėdami omenyje galimą jo perrinkimą lapkričio 3 dieną vyksiančiuose rinkimuose. Tiesa, apklausose jo šansai prasti – be kita ko, dėl koronaviruso krizės.
Pandemija JAV vis labiau plinta. Prieš D. Trumpui su žmona Melania atvykstant prie Rašmoro Kalno paminklo, Johhnso Hopkinso universitetas paskelbė apie naują viruso paros rekordą – 57 683 naujus atvejus. Iš viso virusas jau patvirtintas 2,79 mln. amerikiečių. Mirčių padaugėjo 728 iki 129 405.
Kontroversijas JAV šiuo metu kelia ir rasizmo bei vergovės palikimo klausimas. Turėdamas omenyje asmenybių, kurios dėl savo paramos vergovei vertinamos prieštaringai, statulų griovimą, D. Trumpas prie Rašmoro Kalno paminklo kritikavo „kampaniją, kurios tikslas yra ištrinti mūsų istoriją, apjuodinti mūsų didvyrius, sunaikinti mūsų vertybes ir daryti įtaką mūsų vaikams“.
G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.
JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
JAV Mineapolio mieste, Minesotos valstijoje, jau kelias dienas nerimsta protestai dėl afroamerikiečio žūties aplinkybių.
Dėl brutalios vyro mirties kaltas policijos pareigūnas.
Mieste kilo riaušės, buvo padeginėjami pastatai. Pranešama apie demonstrantų susirėmimus su policininkais, parduotuvių apiplėšimus ir padegimus.
Policininkai prieš įtūžusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas. Per protestus, kaip pranešama, žuvo vienas žmogus.
Protestus paskatino juodaodžio Floydo George’o mirties aplinkybės. Gatvėje praeivio nufilmuotame ir paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip sulaikytas F. George’as guli ant žemės, jo rankos surakintos antrankiais, o baltaodis policininkas keliu laiko prispaudęs jo kaklą. Galima girdėti, kaip F. George’as sako, kad negali kvėpuoti. Kiek vėliau ligoninėje jis buvo paskelbtas mirusiu.
Debatai Jungtinėse Valstijose dėl policijos pareigūnų jėgos panaudojimo prieš juodaodžius netyla jau ne vienerius metus.
Alfredas Guščius, literatūros kritikas, šios recenzijos autorius. Slaptai.lt nuotr.
Šiandien daug kalbama apie „testamentinę“ knygą, pasirodžiusią po dvidešimt penkių metų nuo rašytojo Juozo Baltušio mirties, pavadintą „Vietoje dienoraščio“ (1970- 1975). Ją išleido 2019 metais Lietuvių rašytojų leidykla; knygos tiražas pakankamai didelis, prie jos bibliotekose, kaip girdėti, kaupiasi skaitytojų eilės. Atsiminimai dar nebaigti leisti, knygą papildys kitos dalys.
Tą dienoraštį aš dar perskaitysiu vėliau, o dabar mane domina Juozo Baltušio kelionių įspūdžiai po JAV „Tėvų ir brolių takais“. Parašyta knyga labai seniai, 1967 metais. Ji labai patiko skaitytojams, o ją komunistinė nomenklatūra „išėmė“ iš apyvartos. Ją dar buvo galima buvo nusipirkti turguje, permokant už ją. Kas tai nomenklatūrai nepatiko?
1995 metais pasirodė mokslininko Vytauto Kubiliaus knyga „XX amžiaus literatūra“, kurioje mes, skaitytojai, ieškojome kvalifikuoto žodžio apie lietuvių rašytojų knygas. Gal ten rasime atsakymą? Atsiverčiu ją ir randu: „Apybraižoje „Tėvų ir brolių takais“ su liaudišku humoru buvo stilizuotas Amerikos lietuvių žargonas“. Tiktai vienas žinomo mokslininko sakinys. Ir jis yra, švelniai tariant, mums, skaitytojams, -nelauktinas.
Visa kelionės įspūdžių knyga „Tėvų ir brolių takais“ man paliko gerą įspūdį. Lėktuvai, su kuriais teko rašytojui daug keliauti po užsienio šalis, užima atsiminuose daug vietos, ir tie vaizdų skrydžiai į JAV poetiškai aprašyti. Štai kelionė oru į JAVmiestą Niujorką: „Staiga po lėktuvo sparnais – properša. Fantastikos nebėr. Apačioje atsiveria vandenynas. Tolimas, rūstus. Ritasi bangos, aukštumu gal trigubai pralenkiančios Šatrijos kalną, paslaptingės už A. Vienuolio Kaukazo legendas. Vien dešimties kilometrų nuotolis švelnina jų grėsmės įspūdį, užglosto šiurpą širdyje“. Žinoma, Juozo Baltušio mintys apie kapitalą, dolerį, apie negrų segregaciją, apie taiką, apie žmonių lygybę, apie JAV imperalizmą, apie „kairę – dešinę“, pastoviai nukreipiant į komunistinę „kairę“, nieko vertos. Bet kodėl visa apybraižų knyga buvo komunistinės nomenklatūros uždrausta?
O įspūdžiai po JAV įvairūs, jie prasidėjo nuo minčių, jausmų apie Niujorką, apie pirmąjį miestą, į kurį atkeliavo devynių tarybinių menininkų grupė iš Tadžikijos, Gruzijos, Kazachstano, Ukrainos, Maskvos. „Į jų tarpą įsispraudžiau ir aš, parašęs vieną vienintelį savo gyvenime kino scenarijų. Maskvai atstovauja plačiai žinoma rusų vaikų rašytoja Agnija Barto. Su ja ir jos vyras, Maskvos universiteto profesorius, reto intelekto ir takto žmogus, vis dėlto liekąs savo garsios žmonos šešėlyje“.
Turistai apsigyveno viešbutyje „Hilton Statler“, ir autorius iš jo paskambino rašytojui niujorkiečiui Rojui Mizarai. Jis atvyksta su automobiliu, kurį vairavo žmona Ieva, svečias su niujorkiečiais pokalbį tęsė kavinėje. Tas pokalbis vėlų vakarą kavinėje apybaižoje neaprašytas.
O apie miestą Niujorką autorius rašo: „Niujorką galima mylėti. Šito niekas nedraudžia. Galima ir neapkęsti. Irgi niekas nedraudžia. Negalima tiktai vieno – ignoruoti. Šito neleidžia pati mūsų žmogiška prigimtis. Galima Niujorką girti, peikti, keikti, liaupsinti, tačiau visai bergdžias dalykas stengtis jį sumenkinti, mažinti jo reikšmę“.
Juozas Baltušis. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Štai autoriaus žvilgsnis į namus, be žalios augmenijos: „Joje – tujos. Ne auga, tiktai smilksta. Tai bene vienintelis žaliasis miesto centro papuošalas. Ir ne prie namų. Anaiptol. O dar rečiau pamatysi tarp dangoraižių žiedais nubirusią aikštelę – ilgą ir siaurą, krūmelių suspaustą iš visų kraštų. Per namų aukštybes gatvės tokios siauros, tarytum nė ne gatvės, o chirurginės prapjovos milijonais langų žiburiuojančio granito uolynuose“.
Niujorke jis kartu su kitais turistais kilo į viršų (į aukščiausią pastatą Emper steit bildingą), kurio miesto vaizdas iš viršaus pasirodė toks: „Žvelgiant Niujorkas atrodo lyg ir ne miestas, vien kažkoks telkinys kristalų smaigaliais į viršų. Toli apačioj, kažkur tarpmūrių gilybėse, juda, kruta, bėga tartum pabaidyti įvairiaspalviai vabaliukai. Labai ne iš karto suvoki, kad tai – automašinos“.
Turistai aplankė Metropoliteno dailės muziejų, kuriame daug lankytojų: „Eina jaunuoliai ir jaunuolės, eina vidutinio amžiaus žmonės, vesdamiesi už rankų vaikus, ir eina gilios senatvės metų naštą nešą žilagalviai, ir moksleiviai, studentai… Ištisos klasės moksleivių, pakilusių nuo suolų. Ir ištisos mokyklos. Su spalvotomis kepurėmis ir uniformomis, skiriančiomis vieną mokyklą nuo kitos. Su mokytoju arba gidu priešakyje“. Sužavėtas impresionisto Klodo Mone tapybos kūriniais, Baltušis rašo: „Oi Klodai, Klodai… Tegu visi velniai tave, Klodai, su visa demoniška talento jėga, viso tavo gyvenimo didybe! Laimingas, kas pastovėjo ties tavo drobėmis, kas išgyveno visą gamą žmogiškų jausmų. Laimingas, kas dar pastovės. Tokių bus tūkstančiai. Tūkstantis tūkstančių. Gyvuok, Klodai!..“
Aplankyta ir Suvienytųjų Nacijų Organzacijos būstinė, prie kurios rašytojui įsimena vaizdas: „Graži būstinė, nieko nepasakysi, pykti ant Amerikos statybininkų negalima. Tiesiog dangoraižis, paplokščiu konusu iškilęs virš daugelio savo kaimynų. Linijos grakščios, lengvos, be galo lakoniškos. Nieko nereikalingo. Jokių puošmenų. Didžiulė aikštė aplink pastatą išdėta skaldytais akmenimis, jos pakraščiais pamėtėta po medelį, po suolą poilsiui. Erdvu, šviesu, laisva. Erdvumo įspūdį dar padidina vandenyno artumas. Bangos skalauja vos ne pačią rūmų papėdę. Ir visas jis, šis pastatas, žvilga tūkstančiais veidrodinių langų, tviska plienu ir nikeliu, viliote vilioja į vidų. Mums lankantis, čia nevyko jokios sesijos, ir jokios asamblėjos. Rūmai, galima sakyti, tušti“.
Pabuvota prie centrinio JAV banko, apsilankyta garsiajame Solomono Gugenheimo moderniojo meno muziejuje, pavažinėta ir Brodvėjaus, ir Volstrito, ir Harlemo apylinkėmis, susitikta ir su Berklio universiteto studentais, matytos Holivudo aktorių repeticijos. Matytos bažnyčios, ir katalikų, ir kitų tikėjimų. Apžiūrėta kapų parduotuvės, pasidairyta į moterų bei vyrų dailias aprangas, kostiumus, šukuosenas, pasidomėta apie amerikiečių gyventojų punktualumą, kai kavinėje, valgykloje tuoj pat priešauis klijentą prisistato padavėjai. Yra epizodai apie butus, baldus, pamatytus paties rašytojo.
Palyginęs su Lietuvoje matytais butais, autorius rašo: „Skirtumas tik tas, kad Amerikoje daug labiau vertinamas grynas oras. Kiekvienas daiktas bute, užimantis vietą, o tuo pačiu atimantis iš žmogaus orą, be mažiausio pasigailėjimo vejamas lauk. Net ir pats mažiausias. Nėra jam vietos ant lovos, nei po lova“. Taip amerikiečiai „padeda išlaikyti butuose pavydėtiną švarą“. Taip Juozas Baltušis iškelia ir amerikietiškus baldus, kurių pas mus „gainiojasi kiekvienas snobas, ir kuriuos, nežinia kodėl, priimta vadinti moderniškais baldais“.
Daug minčių ir apie darbą, apsilankęs pas stalių, išgirdo Juozas Baltušis: „Niekur taip nedirbama, kaip čia, Amerikoje. Ir dirba šitaip visi. Net miljonieriai dirba su didžiausiu įtempimu. Galima sakyti, kad jie dirba daugiau už savo klerką. Amerikoje visi dirba“.
Skyrelyje „Susirinko daug žmonelių“ Juozas Baltušis rašo“: „Būtų labai keista ir klaidinga manyti, kad visi Amerikos lietuviai tokie, apie kokius kalbėta aukščiau. Kaip žinia, pasaulyje nėra nieko monolitinio nei idėjine, nei materialine prasme. Net paprasčiausias laukų akmenėlis susideda iš kelių sudėtinių dalių. Nėra monolitinis reiškinys ir lietuviai Amerikoje“. Autorius jautriai aprašo Čikagos lietuvių patriotinę veiklą, kai „staiga atsiduri lyg tokiam kvartale, tarytum būtum patekęs į Kauną, Prienus ar Panevėžį. Žvelgi iškabas ir nelabai nori tikėti akimis. Saliūnai, valgyklos, parduotuvės, moterų kirpyklos, tai vis: „Neringa“, „Palanga“, „Gintaras“, „Dainava“ ,“Gražina“, „Nida“, „Pajauta“, „Dubysa“. Žengei žingsnį, ir tavo ausis pagavo lietuvišką žodį, akimis vėl susidūrei su giedru tėvynainio žvilgsniu. Visai sulietuvėjo Niujorkas ir Čikaga“.
Juozas Baltušis. Tėvų ir brolių takais
Juozas Baltušis labai palankiai rašo apie žurnalistą Antaną Bimbą, „už jo taurumą, nepalenkiamą tiesumą, mokėjimą suprasti žmonių mintis ir jausmus, gilų intelektą, proto blaivumą“. Apie mirusio poeto Juozo Tysliavos žmoną Valeriją: „Buvo ji giliai prislėgta sielvarto dėl mylimo vyro mirties, atvyko išpildyti paskutinės jo valios: palaidoti Lietuvos žemėje jo pelenų, kuriuos ji ir atvežė urnoje… Jau per pirmuosius susitikimus su ja pajutome, kad tai gana aukštos kultūros, subtilios mąstysenos, didelio takto moteris, jaunystėje palikusi Vilnių“. O Valerija Tysliavienė, pajutusi lietuvių rašytojų dėmesį ir pagarbą, sugrįžusi Amerikon, laikraštyje „Vienybė“ , paveldėtame iš vyro, ir dabar redaguoja kartu su Salomėja Narkeliūnaite, palankiau rašė apie Lietuvą.
Ne sykį suskambėdavo viešbučio telefonas, pasigirsdavo lietuvių balsas, kviečiantis Juozą Baltušį į susitikimą. Įsiminė vienas vyriškis, pakvietęs į savo butą. Jis buvo kritiškai nusiteikęs, smarkiai kritikavo Lietuvos gyvenimą komunistų santvarkoje, kad mums neužtenka maisto, kad prie visų parduotuvių eilės, bet į eiles leidžiami tiktai rusai ir mongolai, kad lietuviai turi mirti badu, kad geriausius butus geriausiose miestų kvartaluose užėmę vėlgi rusai ir mongolai, kad visas tarnybas ir geresnį darbą irgi pasigrobę rusai ir mongolai, lietuviui palikdami tiktai sargo arba šiukšlių vežėjo pareigas.
O kai Juozas Baltušis apžiūri lietuviškas tradicijas primenantį butą, rašo: „Taip, taip, mielas skaitytojau, čiurlena natūralus tikras vanduo, bėgąs srovele tarp miniatiūrinių, pasakyčiau, dekoratyvinių lauko upelio krantų. Ant šitų krantų medžiai. Irgi miniatiūriniai. Ir krūmai. Ir lauko akmenys samanoti. Ir viskas taip tikra: jeigu ne miniatiūriškumas, pasijustum bestovįs Lietuvoje ant vieno iš tūkstančių jos upelių kranto.
Sunki ašara nuriedėjo šeimininko skruostu.
Užaugau čia. Prie šito upelio. Basas bėgiojau…
Ilgai tylime abu.
Sugrįšite, žemai nusileiskite Lietuvos žemei,- paprašė jis.
Geriausiai būtų, jeigu tai padarytumėte jūs pats. Štai ateinančią vasarą imkite ir atvažiuokite. Su žmona, su vaikais, visi. Arba ir vienas. Kaip jums geriau išpuola.
Pėsčias nueičiau!
Kas kliudo?
Atsakymo nėra.
Vadinasi, nepasitikite mumis? – klausiu jį. – Jūs manote, kad Sibiras be jūsų nebegali išsiversti?
Nereikia ironijos…
O ko reikia? Kas kliudo jums aplankyti Lietuvą?
Šito geriau neklauskite.
„Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj ir ne iš vieno žmogaus“.
Pabuvojo Juozas Baltušis ir į pensijas išėjusių miljonierių viešbutyje „Dreikas“, kur senukai lošia kortomis. Jis rašo: „Dega žvakės, nūnai labai madingos Amerikoje, kartais net labai demonstruojamos. Milijonieriai nedemonstruoja. Jie saugo akis. O akių jiems reikia stiprių. Kad galėtų nemirkčiodami žiūrėti į akis tiems, kas krauna jiems milijonus. Su prastomis akimis nieko gero nesuveiksi. Jas užplūs ašaros. O ašaros juk visuomet iškraipo realybę. Saugo akis ir šitie, „buvusieji“. Vyrai sėdi tyliai. Rūko metrinius cigarus, kokių parduotuvėse nepamatysi net Amerikoje. Specialus užsakymas. Prie atskirų nedidelių staliukų sėdi moterys. Irgi žilos. Ir liesos. Tylėdamos dėlioja kortas ant staliukų“.
————————–
Knyga stora, bet jos neprailgsta skaitant. Ir parašyta gana seniai, septintajame dešimtmetyje, pirmojo lankytojo iš Lietuvos. Aplankęs paskutiniąją kelionės po JAV vietą, Disneileidą, ir įteikęs jaunutei ir dailiai apsirengusiai vadovei Dolores, autorius rašo: „Apdalijo ji mus visus atminimo dovanėlėmis, palinkėjo geros kelionės atgal į tolimą tėvynę. Atsilyginome ir mes jai savais suvenyrais. Prisegiau ir aš nediduką gintarėlį. Ką gi, tegu švyti. Šiaip taip, čia pabuvojo bene pirmasis lankytojas iš Lietuvos. Vėliau, žinoma, lankysis tokių ir daugiau. Daug lankysis. O dabar štai šitaip.
Atvažiuokite būtinai!– vėl kviečia Dolores.
Atvažiuosiu būtinai! – sakau jai. – Štai anūkai pasiūgės, paimsiu juos už rankų ir atsivesiu. Visi ateisim į Disneleidą. O jūs pas mus atvažiuokite. Disneileido dar neturime, bet kai ką turime parodyti.
Seniai svajoju, – pripažįsta Dolores, nusiplieksdama raudone. – Gal kad ir pavyks. Juk svajonės išsipildo kartais, tiesa?
Žinoma! Reikia tik labai karštai svajoti.
Tada tikrai išspildys!
Taip ir paliekame Disneileidą, tuoj pat pasinerdami į nesibaigančių automašinų srovę, užtvindžiusią visą didį plentą nuo Disneileido iki Holivudo centro.“
——————————
Keliavo Juozas Baltušis plačiai – po Aziją, Europą ir po JAV. Pats Juozas Baltušis autobiografijų knygoje, išleistoje 1989 metais, iš visų savo knygų geriausiomis laikė: „Iš visos savo kūrybos paskaitomomis (ne tobulumu, o būtent paskaitomomis) laikau dvi knygas: „Parduotų vasarų“ I tomą ir „Su kuo valgyta druska“ I tomą. Visus kitus kūrinius šiandien rašyčiau kitaip. Deja, šaukštai po pietų“.
Niujorkas. Slaptai.lt nuotr.
Išėmę iš apyvartos knygą „Tėvų ir brolių takais“, komunistinė nomenklatūra padarė klaidą. Aš ją iš naujo perskaičiau knygoje „Kas dainon nesudėta“, pasirodžiusioje 1976 metais, kur šalia įspūdžių po Lietuvą, Kirgiziją, Tadžikiją, buvo ir įdėta ir Juozo Baltušio knyga, sukėlusi daug ginčų. Skaitytojams ji patiko, bet komunistinei valdžiai – ne…
