Petras Pavelas – ketvirtasis Čekijos prezidentas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, birželio 2 d. (ELTA). Prieš antrąjį Čekijos prezidento rinkimų ratą internete pasirodžiusi dezinformacija, kad esą mirė kandidatas į valstybės vadovo postą Petras Pavelas, buvo išplatinta iš Rusijos.
Tai penktadienį „Twitter“ paskyroje paskelbė Čekijos policija, rašo portalas „eurointegration“.
Konkretaus piktadario nustatyti nepavyko, todėl byla buvo nutraukta, pažymėjo pareigūnai.
„Prahos policijos Kovos su ekstremizmu ir terorizmu skyriaus kriminalistai nustatė, kad dezinformacijos pėdsakai veda į Rusiją. Tačiau konkretaus kaltininko nustatyti nepavyko, todėl byla buvo nutraukta”, – pareiškė policijos atstovai.
Dezinformacija apie P. Pavelo mirtį pradėjo sklisti 2023 metų sausio pabaigoje prieš antrąjį rinkimų ratą, kuriame jo oponentas buvo buvęs Čekijos premjeras Andrejus Babišas.
Tai nebuvo vienintelis P. Pavelui priešiškų Rusijos pastangų atvejis.
Čekijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suklastotą vaizdo įrašą, kuriame P. Pavelas tariamai teigia, kad Praha turi stoti į karą su Maskva, taip pat sukūrė ir išplatino Rusija.
Andrejus Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidento rinkimuose pirmauja buvęs šalies ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
Tiesa, pirmajame rinkimų rate jam nepavyko surinkti reikalingos 50 proc. balsų daugumos. Todėl po dviejų savaičių bus surengtas antrasis ratas, kuriame A. Babišas susirungs su buvusiu NATO generolu Petru Pavelu.
Čekijos sostinė Praha. EPA – ELTA nuotr.
Suskaičiavus balsavimo biuletenius trijuose ketvirtadaliuose rinkimų apylinkių, A. Babišas gavo 37 proc. balsų, o P. Pavelas – 33,4 proc. Ekonomikos profesorė Danušė Nerudova su 13,8 proc. balsų liko trečia.
Ir A. Babišas, ir P. Pavelas laikomi labiau provakarietiškais nei kadenciją baigiantis Milošas Zemanas, kuris pasisakė už glaudesnius santykius su Kinija, o prieš karą Ukrainoje – ir su Rusija.
Tačiau tarp pagrindinių kandidatų A. Babišas yra paramos Ukrainai stabdys. Jis pasisako už taikos derybas ir atmeta tolesnį ginklų tiekimą.
P. Pavelas tuo tarpu yra už karinę paramą Rusijos užpultai šaliai.
Protestai Čekijos sostinėje Prahoje. EPA – ELTA foto
Praha, rugsėjo 4 d. (dpa-ELTA). Apie 70 000 žmonių, policijos duomenimis, šeštadienį Vaclovo aikštėje Prahoje protestavo prieš Čekijos vyriausybės politiką. Žmones į demonstraciją, kurios moto buvo „Pirmiausiai – Čekijos Respublika“, sukvietė kelios vyriausybę kritiškai vertinančios organizacijos, piliečių iniciatyvos ir iš dalies parlamente neatstovaujamos opozicinės partijos, pranešė naujienų agentūra ČTK.
Protestuotojai mojo Čekijos vėliavomis ir laikė rankose plakatus, kuriuose kritikavo aukštas energijos kainas ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Be to, jie reikalavo, kad ES nutrauktų savo sankcijų Rusijai politiką, nes tai kenkia Čekijos ekonomikai ir gyventojams.
Ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino demonstracijos organizatorius „prorusiška orientacija“, kuri daro žalą Čekijos interesams. ČTK citavo jį: „Akivaizdu, kad rusiška propaganda ir dezinformacijos kampanija vis pasireiškia mūsų šalyje ir kažkas jai pasiduoda“.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija yra priėmusi 400 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Be to, šalis perdavė Ukrainai reikšmingą kiekį karinių prekių ir suteikė humanitarinę paramą.
Likus dienai iki protesto, P. Fialos vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo parlamente, kurį inicijavo buvusio premjero Andrejaus Babišo populistinė partija ANO ir viena kraštutinių dešiniųjų partija.
Andrejus Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, birželio 14 d. (dpa-ELTA). Buvusio Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo bandymas pašalinti jo pavardę iš šaltojo karo laikų valstybės informatorių Slovakijoje sąrašo antradienį žlugo, Bratislavos teismui atmetus jo argumentus, pranešė naujienų agentūra TASR.
A. Babišas, iki praėjusių metų vadovavęs populistinei vyriausybei ir kilęs iš Slovakijos, kaip informatorius įtrauktas į dokumentus, kuriuos gavo Nacionalinis atminties institutas (UPN) – Slovakijos institucija, sekanti šaltojo karo laikų vyriausybės piktnaudžiavimus.
Pagal dokumentus A. Babišas turėjo kodinį pavadinimą „Bures“. Jis teigia, kad niekada sąmoningai nedirbo Čekoslovakijos slaptosioms tarnyboms (StB). Tačiau sprendimas reiškia, kad UPN negali būti įpareigota ištrinti jo vardo iš StB bendradarbių sąrašo.
Kaip ir kitos Rytų Europos šalys, po Antrojo pasaulinio karo patekusios į Sovietų Sąjungos įtakos zoną, Čekoslovakija rėmėsi informatorių, nuolat pranešdavusių slaptosioms tarnyboms apie bet kokius bandymus agituoti prieš vyriausybę, tinklu. Sovietų Sąjungai subyrėjus ir dokumentams apie slaptųjų tarnybų darbą iškilus į viešumą, daugelis žmonių buvo šokiruoti sužinoję apie draugus ir šeimos narius, šnipinėjusius vienas kitą. Tokios grupės kaip UPN renka šiuos dokumentus.
Teismas nusprendė, kad A. Babišas privalo atlyginti UPN teismo išlaidas. Buvęs ministras pirmininkas dabar grasina iškelti bylą Slovakijos vidaus reikalų ministerijai.
1993 m. Čekoslovakija suskilo į Čekiją ir Slovakiją. A. Babišas išlieka populiarus Čekijoje, kur jis dabar gyvena, ir manoma, kad kitų metų pradžioje kandidatuos į prezidentus. Kol kas jis oficialiai dar apie tai nepaskelbė.
Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį rinkimų kampanijos renginyje dalyvavęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas buvo apmėtytas kiaušiniais. Po poros mėnesių Čekijoje vyks parlamento rinkimai.
Incidentas įvyko premjero gimtajame Pruhonicės miestelyje netoli Prahos. A. Babišo asmens sargybiniai kiaušiniais apipiltą politiką nuvedė slėptis į netoliese buvusią kavinę.
TV kanalui „CNN Prime News“ šalies ministras pirmininkas teigė, kad jį užpuolė prieš vyriausybės vykdomas antipandemines priemones nusiteikę priešininkai.
Prieš renginį A. Babišo kritikai ant žemės pripaišė šimtus baltų kryželių, taip esą pagerbdami daugiau nei 30 300 Čekijos gyventojų, kurių gyvybes nusinešė koronaviruso pandemija.
Remiantis naujausiomis apklausomis, pirmauja A. Babišo populistinė ANO partija, kurią šiuo metu palaiko 26 proc. apklaustųjų.
Po ANO antras rikiuojasi liberalų ir konservatorių partijų aljansas SPOLU, už kurį šiuo metu balsuotų apie 21,5 proc. respondentų. Tuo metu Piratų partijos bei Merų ir nepriklausomų kandidatų partijos aljansas gali tikėtis 20 proc. čekų balsų.
Čekijos premjeras A. Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos policija pirmadienį pasiūlė prokuratūrai patraukti šalies ministrą pirmininką Andrejų Babišą baudžiamojon atsakomybėn, kadangi su juo susijusi kompanija „Čapí hnízdo“ („Gandralizdis“) įtariama apgaule neteisėtai gavusi iš Europos Sąjungos fondų 50 mln. kronų (apie 2 mln. eurų) dotacijų.
Tai žurnalistams pranešė Prahos prokuratūros atstovas Alešas Cimbala.
„Prokuratūra šiandien gavo iš policijos dokumentus su pasiūlymu patraukti A. Babišą baudžiamojon atsakomybėn sukčiavimo byloje, kurią žiniasklaida pavadino „Gandralizdžiu“, – sakė jis. – Gautos medžiagos apimtis – daugiau kaip 34 tūkst. puslapių. Su ja susipažins prokuroras, kuris gali pradėti arba nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, taip pat priimti kitą sprendimą“.
Policija taip pat siūlo iškelti bylą pagal tą patį kaltinimą vienai iš buvusių A. Babišo padėjėjų Janai Mayerovai. Tyrimas dėl su politiku susijusios bendrovės truko trejus metus ir, pasak žiniasklaidos, buvo baigtas 2019 metais nustačius, kad dotacijos buvo gautos apgaule.
Čekijos premjeras kategoriškai neigia jam pateiktus kaltinimus. Jis laiko juos politinių priešininkų provokacija, o dotacijų bendrovei „Gandralizdis“ bylą – užsakyta. Kartą ji jau buvo prokuratūros nutraukta, o dabar ją mėginama atgaivinti artėjant parlamento rinkimams, kurie įvyks šių metų spalio 8-9 dienomis, teigia A. Babišas.
Su „Gandralizdžiu“ susijęs skandalas prieš ketverius metus privertė A. Babišą atsistatydinti iš finansų ministro posto tuometėje premjero Bohuslavo Sobotkos Vyriausybėje. Bendrovė netrukus atsisakė dotacijų ir grąžino iki tol gautą sumą.
Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Čekijos vyriausybė imsis kuo griežčiausių priemonių, susijusių su nacionalinės ekonomikos stabdymu, jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.
„Čekijoje vis sparčiau plinta koronavirusas, – sakė premjeras. – Šalies gyventojai turi nenukrypstamai laikytis higienos taisyklių ir sanitarijos normų, nepažeisti įvestų apribojimų. Kitaip mes turėsime imtis griežtų priemonių, susijusių su ekonomikos stabdymu“.
Anot A. Babišo, septyni procentai šalies gyventojų nepaiso reikalavimo dėvėti medicinines kaukes viešose vietose ir taip prisideda prie Covid-19 plitimo.
Jeigu epidemiologinė situacija toliau blogės, Čekijos valdžia gali atnaujinti nacionalinį karantiną, galiojusį pavasarį per pirmąją pandemijos bangą. Piliečiams bus leidžiama išeiti iš namų tik prireikus nusipirkti maisto produktų, nuvykti į darbą ir pas gydytoją. Kol kas, pasak premjero, šio klausimo dar nėra darbotvarkėje, bet jis gali joje atsirasti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Čekijoje didžiausias nuo pandemijos pradžios užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius buvo nustatytas praėjusią parą – 5 394. Rekordinis infekcijos atvejų paros prieaugis fiksuojamas šalyje trečią dieną paeiliui. Pagal Covid-19 plitimo tempus Čekija atsidūrė pirmoje vietoje Europos Sąjungoje.
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis paros prieaugio rodiklis viršys 8 tūkst.
Nuo pandemijos pradžios maždaug 10,7 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje infekuotųjų skaičius pasiekė 100 757.
Per praėjusius septynis mėnesius nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų Čekijoje mirė 869 žmonės. Ketvirtadienio rytą šalies Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 829 infekcijos aukas.
A. Babišas – Čekijos ministras pirmininkas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareikalavo griežtesnės ES pabėgėlių politikos. „Mes pirmiausiai turime pasiųsti aiškų signalą, kad Europa (pabėgėliams) uždaryta ir daugiau niekas čia negali atvykti“, – interviu Prahos dienraščiui „Pravo“ sakė dešiniojo populistinio judėjimo ANO įkūrėjas.
Kartu Europos žinia, anot A. Babišo, turi skambėti taip: „Likite namuose, tada mes padėsime jums ten!“ Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu kalbėti aiškiai. „Jei aš pasakiau, kad mes nepriimsime nė vieno nelegalaus migranto, tai taip ir bus“, – aiškino A. Babišas.
Čekijos premjeras dar kartą atmetė pabėgėlių padalijimą ES šalims pagal kvotas. „Aš savo europiečiams pokalbių partneriams nuolat sakau savo nuomonę, kad niekas negali priversti mūsų ką nors priimti. Tik Čekija sprendžia, kas pas mus gali gyventi“, – sakė jis.
Iš Slovakijos kilęs verslininkas A. Babišas Čekijoje tapo multimilijardieriumi. Jis Čekijoje mėgstamas ne tik dėl savo prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, bet ir dėl to, kad pateikia save kaip kovotoją su „korumpuotu elitu“.
Čekijos premjeras A. Babišas neteko deputato neliečiamybės. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Čekijos parlamentas balsų dauguma nusprendė panaikinti premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo deputato neliečiamybę, kadangi jis neteisėtai vienai iš savo bendrovių gavo du milijonus eurų Europos Sąjungos subsidijų, praneša „RIA Novosti“.
Kartu su A. Babišu deputato neliečiamybės neteko ir jo bendražygis politikoje ir versle Jaroslavas Faltynekas.
Čekijos policija pradėjo tyrimą abiejų politikų atžvilgiu 2015 metais. Naujųjų metų išvakarėse gautas Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF) dokumentas patvirtina, kad A. Babišo kompanija neteisėtai gavo ES subsidijų.
Pats premjeras per parlamento posėdį pareiškė, kad šį tyrimą inicijavo jo politiniai priešininkai.
Už tai, kad premjeras ir jo bendražygis būtų atiduoti į policijos rankas, balsavo visų frakcijų deputatai, išskyrus A. Babišo įkurtam ir vadovaujamam judėjimui ANO atstovaujančius parlamentarus. Spalio mėnesį šis judėjimas didele persvara laimėjo parlamento rinkimus, todėl Čekijos prezidentas Milošas Zemanas įpareigojo A. Babišą sudaryti vyriausybę.
Bet kaip tik dėl atliekamo policijos tyrimo visos kitos partijos atsisakė bendradarbiauti su A. Babišu, ir jis buvo priverstas suformuoti mažumos kabinetą, į kurį įėjo judėjimo ANO atstovai ir nepartiniai ekspertai.
Antradienį parlamentas pareiškė nepasitikėjimą šiai vyriausybei, ir ji kita dieną paskelbė savo atsistatydinimą, kurį prezidentas, kaip manoma, priims sausio 24-ąją.
Anksčiau M. Zemanas pareiškė suteiksiąs A. Babišui antrą galimybę sudaryti kabinetą, o jo atžvilgiu atliekamą tyrimą pavadino „policijos provokacija“.
Pats A. Babišas ketvirtadienį neatmetė, kad į vyriausybės vadovo postą gali būti pasiūlytas kitas ANO atstovas. Šį variantą judėjimo vadovybė svarstys pirmadienį.
Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Informacijos srautas jau „nuplovė“ apgailėtiną Čekijos prezidento Milosho Zemano siūlymą spalio 12-ąją iš Europos Tarybos tribūnos pinigais kompensuoti Ukrainai Krymo praradimą, mat ukrainiečiai savo teritorijos nebeatgaus, klausimas jau išspręstas. Stebėtojai iškart konstatavo, kad M.Zemano pasisakymas buvo skirtas ne tiek europietiškai publikai, kiek žmonėms, laikytiniems jo elektoratu, mat pasisakyta kaip tik prieš rinkimų Čekijoje „dupleto“ pirmą dalį, spalio 20-21 dienomis vykusius parlamento rinkimus.
Strategiškai M.Zemanas orientuojasi į antrąją, sausį vyksiančius prezidento rinkimus, mat, nepaisant garbaus 73-ejų metų amžiaus, neslepia ambicijų pretenduoti antrai kadencijai. Kita vertus, kodėl nepradėjus „tikrintis“ gerokai iš anksto, juo labiau, kad politinė atsakomybė už panašų turinį jos autoriui negrėsė, pagal Čekijos konstituciją už užsienio politiką šioje šalyje prieš parlamentą atskaitinga vyriausybė. Žodžiu, pašnekėjo žmogus „bet ką“, na, ir kas, kad jis – demokratinės valstybės lyderis, turįs suprasti, gerbti ir ginti demokratiją ir teisę. Nekalbant apie tai, kad vidurio ir rytų europietis įžeidė ukrainiečius, kurie irgi iš ten pat.
Kad populizmo „grūdas“ krito į gana dėkingą dirvą, patvirtino tai, jog populistinis pasisakymas Čekijoje turėjo tęsinį, kurį tinkamai diagnozavo radijo „Svoboda“ antraštė „Į pergalę Čekijoje pretenduoja populisto-milijardieriaus judėjimas“ (10 20), po kuria esantis tekstas informavo, kad parlamento rinkimus pelnęs virš 29 proc. balsų laimėjo 63-ejų milijardieriaus Andrejaus Babišo judėjimas ANO („Nepatenkintų piliečių akcija“), reikšmingai aplenkęs antrą vietą užėmusią centro dešinės Pilietinės demokratijos partiją. Šįkart į Čekijos parlamentą prasiveržė ypač gausus (devynios) bei margas partijų būrys – pradedant proeuropietiškais judėjimais ir baigiant piratų partija bei japonų-moravų kilmės Tomio Okamuros vadovaujamais dar kraštutinesniais už ANO populistais. Taigi dar vienas tradicinių europinių partijų pralaimėjimas.
Prezidentas M. Zemanas vyriausybės sudarymą pavedė A.Babišui, pavadinęs milijardierių pragmatiku. Rinkimų kampanijoje šis augino savo populiarumą tradicinių partijų kritika bei pažadu čekams sėkmės atveju valdyti šalį kaip nuosavą kompaniją. Čekų Donaldu Trumpu pramintas būsimasis premjeras pasisako prieš euro įvedimą, yra kritikavęs ir ES sankcijas Rusijai po Krymo aneksijos bei agresijos Ukrainos rytuose – taigi štai tokia čekiška pragmatikų pora (todėl tekstas ir pradėtas Čekijos prezidento pragmatiška „paguoda“ Ukrainai). Pragmatizmą nurodo ir aplinkybė, kad nuo 2014-ųju ANO valdė šalį koalicijose ir su socialdemokratais, ir jų oponentais krikščionimis demokratais. Nieko asmeniško…
Gal todėl regėdamas „reikalus“ etnogenetiškai artimiausioje kaimynėje (iki 1993 metų buvo viena valstybė) Slovakijos premjeras Robertas Ficospalio 24-ąją matė reikalą nurodyti, kad jo šalis išlieka proeuropietiška sala, paaiškinęs, kad paprastai nelinkęs komentuoti užsienyje vykstančių rinkimų rezultatų, tačiau šį kartą padarė išimtį. Jo žodžiai nuskambėjo po bendro Slovakijos premjero, prezidento Andrejaus Kiskos ir parlamento vadovo Andrejaus Danko pareiškimo, kuriame jie sakė sieksiantys Slovakijos Respublikos aiškios ir atsakingos proeuropietiškos bei proatlantinės orientacijos komunikacijos. Nebūtų ugnies, nebūtų ir tokių beprecedenčių pareiškimų. Slovakų politikos apžvalgininkas Grigorijus Mesežnikovas ryšium su tuo pastebėjo, kad po socialdemokratų pralaimėjimo Čekijoje R. Fico prarado partnerį regione.
O čia dar irgi vidurio Europos regionui priskirtinoje lyg ir senos demokratijos Austrijoje spalio viduryje įvykusius pirmalaikius rinkimus išlošusios konservatyvios Liaudies partijos (pelnė 31,5 proc., balsų) lyderis Sebastianas Kurzas deryboms dėl vyriausybinės koalicijos pakvietė kraštutinę dešiniąją Laisvės partiją (trečias rezultatas su 26 proc. balsų). Viena vertus, konservatoriai laimėjo, nukopijavę radikalų retoriką apie didesnę migracijos kontrolę bei mokesčių mažinimą, iš kitos pusės, kvietimas į koaliciją suteikia galimybę radikalams grįžti į valdžią po dešimtmečio pertraukos. Būsimasis kancleris matė reikalą perspėti potencialius partnerius, kad jo vadovaujama vyriausybė, skirtingai nei jie, ryžtingai pasisako už Austrijos vystymąsi ES sudėtyje. Grėsmių, reikia suprasti, yra, jei perspėjo. Ir pagaliau tas pats įkyrus Rusijos leitmotyvas – S.Kurzo konservatoriai pasisako prieš sankcijas Rusijai bei yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“. Situacija bet kuriuo atveju šizofreniška.
Čekijos parlamento rinkimuose pirmauja milijardieriaus Andrejaus Babišo partija. EPA-ELTA nuotr.
„The Washington Post“ straipsnyje „Europos centre politika ima panėšėti į trumpiškąją“ (10 18) primenama, kad Čekiją kaip nuosavą verslą pasirengęs valdyti A. Babišas pozicionuoja save kaip tiesmukišką, „savą“ vaikiną, kuris esą rūpinsis apleistais visuomenės sluoksniais (galvoje veikiausiai turimos ir viduriniosios klasės baimės), per rinkimų kampaniją iš „sportinio intereso“ puolė ES ir skelbė, jog NATO kaip struktūra atgyveno. Kuo ne D.Trumpo čekiška versija? A. Babišas stiliumi bei akiračiu tiek primena JAV statybų magnatą, kad mato reikalą pats paaiškinti, kuo vis dėlto nuo jo skiriasi. „Niekada nebuvau bankrutavęs.“ – kandžiai pastebėjo viename interviu.
Kaip nurodo politologas, buvęs prezidento Vaclavo Havelo patarėjas, šiuo metu Niujorko universiteto Prahos padalinio direktorius Jiris Pege, žmonėms gali nepatikti D.Trumpas, tačiau jiems patinka „trumpiškos“ politikos A. Babišo versija. Kadangi nėra demokratas, čekų milijardierius gali diktatorišką valdymo stilių perkelti arčiau Europos centro, ir tai kels ES vienybei papildomų įtampų. Čekijai gresia kartu su ES atžagareiviškumą bet kuria proga demonstruojančiomis Vengrija bei Lenkija nuslysti į Europos periferiją.
Čekijos posūkis vis dėlto stebina – iš „geležinės uždangos“ ištrūkusi valstybė su laisvo pasaulio iššūkiais susidorojo palyginti neblogai. Kadangi disponuoja stipria pramonine baze, bedarbystė šalyje mažiausia ES, čekų biudžeto pertekliaus bei aukštų pozicijų gyvenimo kokybės reitinguose galėtų pavydėti kokie italai ar ispanai. Skirtingai nuo Lenkijos ar Lietuvos, šalis nenukraujavo nuo jaunų, darbingų žmonių emigracijos, skirtingai nuo Vengrijos, per ją neplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių per migrantų krizės įkarštį 2015-aisiais. Tiesa, Čekijoje maži atlyginimai, politinė klasė iš tiesų garsėja korupcija, vyresnės kartos čekai svajoja apie stabilią jaunystę komunizmo „rojuje“ – galbūt ši aplinkybių kombinacija ir šastelėjo 10 milijonų naciją į populizmo glėbį, ir vietos turtuolis, kaip ir jo amerikietis „dvynys“, šansu pasinaudojo.
Kokio tvarumo pasekmių tai turės Čekijos Respublikai ir visai vidurio bei rytų Europai – kitas klausimas. Rinkimų kampanijos stilius prezidentą D.Trumpą „tebesiveja“ ir praėįus beveik metams po pergalės juose. Viena paskutinių žinių iš šio „fronto“ – CNN spalio 26-ąją paskelbta informacija, kad milijardieriui dirbusi analitinė kompanija „Cambridge Analytica” mėgino prisikalbinti bendradarbiauti „WikiLeaks” šefą Julianą Assangeą. Prašyta perduoti demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroninę korespondenciją, „Cambridge Analytica“ jos pagrindu būtų sukūrusi duomenų bazę, kuria būtų naudojęsis milijardieriaus rinkimų štabas. Na, ir kas, kad elektroninę demokratų partijos bei jos rinkimų štabo vadovo (ne H. Clinton) korespondenciją skandalingasis demaskuotojas, įtariama, gavo iš ją išvogusių su Kremliumi susijusių interneto įsilaužėlių. Beje, ir milijardierius viešai prašė Rusijos paskelbti demokratų kandidatės laiškus, jei tokių turi, bei gyrė „WikiLeaks“ už šios veiklą. Žodžiu, duokit man valdžią bet kuria kaina.
Publicistas Thomasas Schmidtas dienraščio „Die Welt“ spalio 23-osios numeryje prabilo apie rytų Europos „nedemokratijų“ žalą visai ES. Bet po rugsėjį vykusių rinkimų su net 12,6 proc. balsų ksenofobišką ir net rasistinę „Alternatyvą Vokietijai“ į Bundestagą įsileidusi Vokietija šia prasme irgi nukentėjo, savaitraštis „Die Zeit“ tai net įvardijos įspėjančiu šūviu tradicinių partijų politikams. Vis dėlto vokiečių publicisto nerimas dėl grėsmės europietiškiems teisinės valstybės principams veikiausiai pagrįsti, Th.Schmidtas net įvardija ES plėtrą į rytus kaip pernelyg skubotą, kai per lengvai patikėta vidurio bei rytų europiečių žodiniais pažadais ir nepakankamai atsižvelgta į jų realų gebėjimą suprasti europietiškus principus.
Be abejo, tikėtina, kad euroskepticizmą politinėje praktikoje „pasibalnoję“ Vengrijos, Lenkijos, dabar veikiausiai ir Čekijos lyderiai taip „dekoruoja“ savo tikslus vidaus politikoje. Deja, esama požymių jau tendencijos, kad vidurio bei rytų Europos išimtys iš ES taisyklių gresia virsti vidurio bei rytų Europos taisyklėmis ir beveik neabejotinai rasis pagundų jas bandyti „pakelti“ iki europinių. Taip pat labai abejotina, kad vien „business as usual” naudai paaukota valdžios bei įstatymo viršenybė už radikalus balsuojantiems piliečiams užtikrins bent kiek tvarią sėkmę. Neatrodo perspektyvu, kai banaliu verslo planu „išplaunama“ tai, kas iš tiesų yra politika.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Vietos politikai-ūkininkai bent parlamentinėje praktikoje į kraštutinumus blaškytis nelinkę (išskyrus, aišku, socialdemokratų „ieškojimus“, bet tai labai kita tema), radikalai Seime beveik neatstovaujami. Vis dėlto negalima sakyti, kad mūsų šalies viešajame gyvenime radikali dešinė politinės nišos neturi ir įtakos nedaro. Turi ir daro, taip pat politinę, nebūtinai tiesiogiai, kai kada, atrodytų, gana netikėtose vietose. Tarkime, viešėjam gyvenimui reikšmingam bei įtakingam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui vadovauja ekstautininkas Gintaras Songaila (pirmininkavo tautininkams 2005–2008 m.), kuris buvo aktyvus Visagino AE priešininkas. Jei šis projektas dėl Rusijos intrigų nebūtų buvęs palaidotas, šiandien tikrai netektų kalbėti apie rusų Baltarusijos Astrave statomą AE kaip grėsmę Lietuvai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovu paskirtas Audrys Antanaitis, redaktorius interneto puslapio „Alkas.lt“, kuriame tautininkiškos idėjos atstovaujamos solidžiai, nors A.Antanaitis formaliai tautininkams nepriklauso. Tautininkai garsėja Kovo 11-osios ir Vasario 16 -osios eitynėmis, kuriose netrūksta rasistinę potekstę turintys šūkių. „Alkas.lt“ paskelbė „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikų“ sąrašą (http://alkas.lt/valstybines-lietuviu-kalbos-isdavikai/) – Seimo narių, kurie palaikė iniciatyvą leisti Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose rašyti raides „q“, „w“ ir „x“. Anot konservatoriaus Manto Adomėno, A.Antanaitis pirmininku ir pasirinktas dėl kategoriško požiūrio šiuo klausimu. Politiškai tai jautrus ir kompleksinis klausimas, Lietuvai siekiant atkurti su Lenkija partnerystės ryšius geopolitiškai ypač nestabiliame pasaulyje. Bet jei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos neatsisakys kovos su „išdavikais”, labai neaišku, kuo ir kaip čia viskas baigsis. Lygiai taip pat nenustebintų, jei Lietuva sulauktų nuosavos D.Trumpo-A. Babišo versijos.
Čekijoje renkamas parlamentas. „Jeigu viskas klostysis taip, kaip tikimasi, čekai išsirinks ministru pirmininku magnatą, kurį spaudžia kritikai. Jis įtariamas grobstęs Europos Sąjungos pinigus ir bendradarbiavęs su slaptąja policija komunistiniu laikotarpiu“, – rašo žurnalo Foreign Policy tinklaraštyje The Cable žurnalistė Emili Temkin.
„Kai kas nuogąstauja, kad Andrejus Babišas apgręš Čekiją (o tuo pačiu Vidurio Europą ir dalį ES) link Maskvos ir privers ją nusigręžti nuo Briuselio ir Vašingtono. Kiti nnerimauja, kad jis nuves Prahą illiberaliu keliu, kuriuo eina Budapeštas ir Varšuva. Bet realybėje viskas kur kas sudėtingiau“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys primena; „Kai kas tvirtina, kad jis susikimšdavo į kišenę ES subsidijas, skirtas smulkiajam ir vidutiniajam verslui; pirmadienį Čekijos policija pateikė jam oficialius kaltinimus“.
„Ketvirtadienį Slovakijos Konstitucinis teismas nutarė, kad žemesnės instancijos teismas turi išnagrinėti tvirtinimus apie jo bendradarbiavimą su slaptąja policija komunistiniu laikotarpiu. Jo politiniams šansams tai nieko nereiškia: galima sakyti, kad Babišas galės būti sekantis Čekijos ministras pirmininkas, net jeigu palįs po Karolio tiltu ir ką nors nušaus“, – sakoma straipsnyje.
Ir vis dėlto, autoriaus nuomone, Babišas – ne ta grėsminga figūra, kaip kad jis dažnai vaizduojamas, jis ne pora Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui ar Lenkijos ministrui pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui.
„Keturi svarbūs veiksniai nulems, kokiu laipsniu Babišo pergalė gali pasukti čekus link Maskvos arba, mažų mažiausiai, į šoną nuo liberalios visuomenės“, – rašo autorius.
Pirmas ir pagrindinis veiksnys – kokią partiją pasirinks Babišas koalicijos partnere.
Antras – susijęs su tuo, kas 2018 metais taps Čekijos prezidentu. „Jeigu Milošas Zemanas bus perrinktas, o Babišas ir jo partija ANO ims vadovauti vyriausybei, įmanomas žingsnis link suartėjimo su Maskva“, – sakoma straipsnyje.
Trečias veiksnys – tai, kaip sureaguos Briuselis ir Vašingtonas į Prahą, atėjus Babišui į valdžią“, – rašo leidinys.
„Kai kurie čekų diplomatai nuogąstauja: kai kurių amerikiečių sluoksnių nuomonė, kad Babišas simpatizuoja Maskvai, gali tapti „savaime išsipildančia pranašyste“, – rašo leidinys.
„Tų klaidingų kaltinimų kartojimas gali sugadinti ateityje jo santykius su JAV administracija, ir tai neigiamai paveiktų Čekijos ir Amerikos santykius“, – sakoma straipsnyje.
Ketvirtas veiksnys – „ar įstengs Čekijos institucijos apginti Vakarų vertybes, atakuojamas visame žemyne ir ypač kai kurių Prahos kaimynų?“
