Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors antradienį Seime vykęs slaptas balsavimas dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio likimo poste žlugo, valdantieji mano, kad taškas šioje istorijoje nėra padėtas.
Parlamento daugumos atstovai neketina boikotuoti posėdžių ir tęs darbą komisijoje, tačiau konservatorius ir A. Stončaičio pavaduotojas Bronislovas Matelis tvirtina, kad klausimai dėl Demokratų sąjungos atstovo turėtų pasiekti kitą parlamentinį lygmenį – Seime rengiamą tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Pasak konservatoriaus, tokiu būdu VSD vadovas Darius Jauniškis – kitaip nei anksčiau rengtame Antikorupcijos komisijos uždarame posėdyje – turės be užuolankų pateikti visą informaciją ir išsklaidyti vis dar tvyrančias abejones dėl A. Stončaičio.
Tuo metu pats A. Stončaitis mano, kad po tam tikros pauzės Antikorupcijos komisija grįš prie įprasto darbo, o rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais nebus sunku.
A. Stončaitis: nematau priežasčių, kodėl nerastume bendros kalbos su valdančiaisiais
Postą išsaugojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys A. Stončaitis tvirtino nematąs jokių priežasčių, kodėl jam išsaugojus postą turėtų strigti Seimo Antikorupcijos komisijos darbas. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Klausimas buvo Seime apsvarstytas, balsavimo rezultatai yra. Aišku, vienus jie gali tenkinti, kitus – ne. Tai yra visiškai objektyvu ir suprantama. Bet, manau, jeigu Seimas išreiškė pasitikėjimą balsuodamas slaptu balsavimu ir su didele dauguma – nematau jokių priežasčių nei pozicijai, nei opozicijai netęsti darbo“, – Eltai aiškino politikas.
Parlamentaras taip pat jautėsi užtikrintas, kad pavyks rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais, dar visai neseniai reiškusiais abejonės dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti komisijos vadovo pareigas.
„Nematau problemų, kad nerastume bendros kalbos. Visą laiką reikia kalbėti argumentų kalba, teisine kalba, kadangi mūsų komisijos vertinimuose (…) negali būti asmeniškumų“, – tvirtino jis.
Todėl klausiamas, ar bene pusmetį trukusi istorija ir kelti klausimai dėl jo praeities ir aplinkybių, kuriomis politikui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nediskreditavo komisijos, A. Stončaitis nurodė, kad „jokių šešėlių ir abejonių būti negali“.
„Kokie čia gali būti šešėliai? Tokių abejonių, pareikštų ko nors iš šalies, bent jau man nėra žinoma. Jokių negali būti šešėlių ir abejonių. Komisija veikia ir veiks objektyviai. Maksimaliai stengiamasi, kad sprendimai būtų ne politizuoti, teisiškai pagrįsti ir visiems suprantami“, – akcentavo A. Stončaitis.
B. Matelis: norėčiau, kad tas dėl A. Stončaičio būtų pakeltas dar kartą kitu lygiu
Tuo metu Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius B. Matelis tvirtina, kad taškas A. Stončaičio istorijoje nėra padėtas. Politikas pažymi, kad valdantieji neboikotuos A. Stončaičio vadovaujamų posėdžių ir dalyvaus komisijos darbe. Tačiau konservatorius yra įsitikinęs, kad pasitikėjimas Antikorupcijos komisijos pirmininku išliks susvyravęs. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Boikotuoti posėdžių neketiname, kažkokių demaršų mes nesiimsime“, – Eltai Seimo daugumos atstovų poziciją išdėstė B. Matelis.
„Seimas išreiškė pasitikėjimą, bet to šešėlio vis tiek neišsklaidė. Jis lieka ir liks. Gal jis nebus viešai matomas, bet žmogus, kuris turės bėdų, norės kreiptis į mūsų komisiją ar instituciją – turės labai gerai pagalvoti, ar tai daryti“, – nurodė jis.
B. Matelis pažymėjo, kad Antikorupcijos komisijai bandant išsiaiškinti aplinkybes dėl A. Stončaičiui suteikto leidimo dirbti su slapta informacija, atsakingos institucijos, anot jo, nepateikė pakankamai informacijos.
„Valstybės saugumo departamentas iš tiesų apsiribojo tokiais atsišaudymais ir įtikinamos informacijos mums nepateikė“, – uždaro posėdžio su VSD atstovais detales prisiminė B. Matelis.
Todėl, politiko manymu, į likusius klausimus dėl A. Stončaičio galėtų atsakyti parlamente bręstantis tyrimas dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Eltos žiniomis, šiuo metu koalicijos gretose yra derinami 39 sudėtiniai klausimai, susiję ne tik su VSD ir D. Jauniškiu bei prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir su buvusiu Vyriausybės kancleriu A. Stončaičiu.
„Norėčiau, kad tas klausimas būtų dar kartą pakeltas ir dar kartą papurtytas – dar per kitą liniją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Dabar tas klausimas gali ateiti per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Šis komitetas, jeigu jis turės laikinosios komisijos teises ir statusą, tai jau kitas lygmuo, kitas levelis. Čia jau Valstybės saugumo departamento vadovas išsisukti nebegalės, jis turės pakloti viską – kiek jis tuo metu išduodamas leidimą A. Stončaičiui bendravo su S. Skverneliu, ar nebendravo. Nes mūsų komisijai jis pasakė: „ai, nepamenu, galbūt, o gal ir ne“, – nurodė konservatorius.
ELTA primena, kad Seimo daugumai nepavyko A. Stončaičio patraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko posto – antradienį vykusiame slaptame balsavime iniciatyvai pritrūko palaikymo.
Seimo statutas numato, kad pasitikėjimą praradęs politikas pašalinamas iš posto tada, kai tokiam siūlymui pritaria parlamento dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Abejones dėl A. Stončaičio galimybių tęsti pirmininkavimą komisijai pasėjo pernai lapkritį pasirodžiusios publikacijos apie tai, jog 2019 m. politikui neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat kelti klausimai dėl kriminalinės žvalgybos pažymos, kurioje figūruoja ir pats A. Stončaitis.
Todėl dar sausį valdančiosios daugumos atstovai Antikorupcijos komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstys, ar reikėtų pradėti tyrimą, skirtą įvertinti parlamentarų ir kitų valstybės politikų gautą paramą rinkimams iš įvairių verslo atstovų.
Kaip Eltai teigė komisijos pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis, viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos apie galimai neskaidrius politikų ir verslininkų santykius, Seimui, jo nuomone, derėtų išsiaiškinti tokių įtartinų ryšių aplinkybes – įvertinti, ar už gautą finansinę paramą rinkiminėms kampanijoms politikai atsidėkoja verslui, priimdami palankius politinius sprendimus.
Apie panašią iniciatyvą dar praėjusią savaitę prakalbo visos Seimo opozicinės frakcijos. Užsiminta apie tyrimą dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Seimo mažumai susirūpinimą sukėlė naujienų portalo tv3.lt paskelbta informacija apie galimus koalicijos partijų finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
Paskelbtos publikacijos duomenimis, taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems, dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Laisvės partijas.
Anot A. Stončaičio, šią bei kitas susijusias įtartinas situacijas galėtų tirti būtent Seimo Antikorupcijos komisija.
„Bandysime svarstyti, ar palaikytų komisijos nariai (iniciatyvą – ELTA) sudaryti atskirą tyrimo grupę dėl labai įvairiausių verslo paramų politikams teikimo. Opozicija svarsto, kad galbūt reikėtų inicijuoti parlamentinę tyrimo grupę, bet lygiai taip pat galėtų Antikorupcijos komisija tą panašią grupę sudaryti – kaip buvo Kaunui sudaryta grupė. Ir reikėtų nagrinėti praktikas – kiek tai yra teisėta, kokios yra rizikos, koks yra teisinis reguliavimas ir kaip tą teisinį reguliavimą galimai reikėtų keisti“, – Eltai nurodė A. Stončaitis.
„Keistokai atrodo, kai dešimtimis tūkstančių eurų teikiamos finansinės paramos, o paskui, bent jau viešojoje erdvėje, pasirodo informacija, kad galimai yra atsidėkojama už tai“, – nurodė jis.
Visgi, politikas pabrėžė, kad Antikorupcijos komisija nesikoncentruos į vieno asmens ar Taivano investicijų situacijos vertinimą, bet žvelgs į problemą plačiau.
„Nesuveskime į premjerę ar į Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Reikėtų žiūrėti apskritai“, – patikino jis.
Valdantieji žada posėdyje nedalyvauti
Valdančiųjų atstovai Antikorupcijos komisijos posėdyje, pasak konservatoriaus Bronislovo Matelio, neketina dalyvauti. Anot B. Matelio, komisijos posėdyje keliamas klausimas klausimas dėl tyrimo grupės formavimo yra „asmeninė keršto akcija“, nes praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos parlamentarai pareiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu kaip Antikorupcijos komisijos pirmininku.
„Mes manome, kad negalime dalyvauti posėdyje, nes pirmininkui pareiškėme nepasitikėjimą ir laukiame jo ar opozicijos sprendimo. Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko ir dalyvauti asmeninėje pirmininko keršto akcijose. Prieš tai pirmininkas turėtų paviešinti savo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, o tik po to „mazgoti“ kitus“, – Eltai raštu perduotame komentare pažymėjo B. Matelis.
Paklaustas, ar komisija galės tęsti darbą ir svarstyti jo inicijuojamą klausimą, posėdyje nedalyvaujant valdantiesiems, A. Stončaitis patikino, jog diskusijos dėl verslo ir politikų ryšių vis tiek vyks, nors Antikorupcijos komisija, neturėdama kvorumo, negalės priimti jokių sprendimų. Politikas apgailestavo, jog, demonstruodami tokią laikyseną, valdantieji stabdo komisijos darbą.
„Reiškiasi komisijos posėdis neįvyks, tačiau tai nereiškia, kad nebus diskusijos. Diskutuosime, apsitarsime, aptarsime problematiką – nebus balsavimų. Reiškia, nebus sprendimų“, – sakė demokratų frakcijos narys.
ELTA primena, kad prieš savaitę grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių pareiškė nepasitikėjimą pirmininku A. Stončaičiu. Politikai nutarė dar kartą kreiptis į Seimo opoziciją, prašant deleguoti naują kandidatą užimti A. Stončaičio postą. Visgi, kol kas parlamento mažuma neketina to daryti.
Po komisijos sprendimo, nepasitikėjimo A. Stončaičiu klausimas persikels į plenarinių posėdžių salę. Seimo statute numatyta, kad savo poziciją Seimo nariai išreiškia slaptu balsavimu – kad pasitikėjimą paradęs politikas būtų pašalinamas iš posto, tam turi pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antikorupcijos komisijos posėdyje bus aptarta informacija dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos Kauno miesto savivaldybės veiklos korupcijos rizikos analizės.
„Rytoj Tyrimų grupės posėdyje mes išklausysime STT, matyt, atsakys į papildomus klausimus, galbūt kažkokią informaciją pagilins ir po to mes jau sėsime baiginėti savo tyrimo išvadų ir artimiausiu metu tas išvadas pristatysime“, – Eltai sakė laikinosios tyrimų grupės dėl situacijos Kaune pirmininkas Andrius Vyšniauskas.
„Turėjome anoniminių liudijimų, turėjome STT išvada, turėjome pasikalbėjimus su Viešųjų pirkimų tarnyba, dar taip pat rytoj išklausysime ir savivaldybės kontrolierę, kuri taip pat atliko tam tikrą tyrimą, visą tai apibendrinsime ir pateiksime savo vertinimą Antikorupcijos komisijai ir viešumai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, laikinosios tyrimų grupės tikslas buvo pabandyti užčiuopti tam tikras sistemines problemas Kauno savivaldybėje, kurias būtų galima koreguoti teisės aktuose.
„Kauno atveju reikia turėti omenyje, kad štai šis STT korupcijos rizikos vertinimas reiškia, kad savivaldybė turi per, man rodos, mėnesį į tas pastabas atsižvelgti, pakoreguoti savo tvarkas arba pasakyti, kodėl jie to nedaro. Tai vien jau STT atlikta analizė iškelia savivaldybėje tam tikras prievoles“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Atitinkamai savo ruožtu mes žiūrėsime, kaip galima koreguoti įstatymus, kad įstatyminiu lygmeniu daug dalykų, kurie atsiskleidė Kaune, būtų užkardomi. Tai dirbsime toliau, tačiau galbūt tas darbas labiau persikels į jau visą Antikorupcijos komisijos lauką“, – taip pat pažymėjo jis.
STT išvadose skelbiama, kad nėra aišku kaip yra nustatomos ir kuo yra grindžiamos savivaldybės pirkimų planuose nurodomos pirkimų vertės, neužtikrinamas viešųjų pirkimų planavimo skaidrumas ir atsparumas šališkų sprendimų priėmimui.
Taip pat nurodoma, kad egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus rinkos tyrimo procedūros, nes savivaldybėje yra nepakankamai reglamentuota rinkos tyrimo vykdymo ir dokumentavimo procedūra.
STT pažymi ir tai, kad galimas piktnaudžiavimas skiriant viešųjų pirkimų iniciatorius, nes savivaldybės viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nenustato, kas ir kaip iš keleto ar keliolikos padalinio darbuotojų (pirkimo iniciatorių) parenka ir paskiria vieną darbuotoją (pirkimo iniciatorių), kuris priima sprendimą dėl konkretaus pirkimo poreikio nurodymo (inicijuoja pirkimą).
Rašoma, kad neužtikinamas ir pirkimus vykdančios viešųjų pirkimų komisijos nario, kuris tuo pačiu metu yra ir pirkimo iniciatorius, nešališkumas, nes savivaldybės nustatytas viešųjų pirkimų procesų reglamentavimas neįtvirtina nuostatų, atskiriančių viešųjų pirkimų inicijavimo ir vykdymo funkcijas.
STT rekomenduoja detaliau reglamentuoti Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimo / koregavimo procedūros vykdymą, numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, kurios sumažintų savivaldybės vykdomų į metinį pirkimų planą neįtrauktų pirkimų skaičių.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydami atsakyti į eilę klausimų, susijusių su komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio reputacija. Kreipimąsi pasirašė pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis – jis Eltai tvirtino, kad A. Stončaitis atsisakė pasirašyti raštą ir taip bando išsisukti nuo atsakomybės.
Komisijoms nariams abejonės dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo kilo po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Kreipimesi į VSD prašoma atsakyti, ar A. Stončaitis buvo iškviestas pokalbiui prieš teikiant išvadą dėl jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ar politikui buvo pasiūlyta praeiti patikros poligrafu procedūrą, ar tokios procedūros iniciatyva kilo dėl parlamentaro vangiai atsakinėjamų klausimų. Prašoma patikslinti, ar VSD kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir policijos generalinį komisarą dėl jų duomenų bazėse esančios operatyvinės ir su A. Stončaičiu susijusios informacijos ir pan. Lietuvos saugumas (VSD)
Galiausiai, komisija reikalauja atsakymo, ar tuometinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimas išduoti leidimą A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija atitiko VSD teiktą išvadą.
B. Matelis: pirmininkas nepasiekiamas dvi dienas
Antikorupcijos komisija apsisprendė kreiptis į saugumo tarnybas dar trečiadienį vykusio posėdžio metu. Parengti raštą pavesta konservatoriui, komisijos pirmininko pavaduotojui B. Mateliui. Parašą planavo padėti pats A. Stončaitis, tačiau persigalvojo.
Kaip Eltai nurodė B. Matelis, opozicijos narys atsisakė pasirašyti ne tik kreipimąsi, bet ir patį komisijos posėdžio protokolą, kuriame dokumentuotas parlamentarų sutarimas kreiptis į VSD. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Komisijos pirmininkas atsisakė pasirašyti susitikimo protokolą ir visiškai formalia priežastimi sako – jeigu nėra pasirašytas protokolas, kad toks susirinkimas įvyko, jokių klausimų niekam uždavinėti Matelis neturi teisės. Pirmininkas tapo nepasiekiamas dvi dienas – nei man, nei biurui, nei kam tik nori. Protokolo susirinkimo nepasirašo ir tuo pagrindu sako, kad aš neturiu teisės jo atžvilgiu formuluoti jokių klausimų“, – Eltai situaciją aiškino valdančiųjų atstovas.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja jos pirmininkas ir pavaduotojas, todėl kelissyk nepavykus susisiekti su A. Stončaičiu, B. Matelis pasirašė kreipimąsi pats.
„Aš nežinau, kur jis dingo be žinios, ar kas jam atsitiko, gal kokia nelaimė – aš ėmiausi iniciatyvos. Klausimus visus VSD suformulavau, pasitariau su komisijos nariais, gavau atsakymus, papildymus ir savo vardu, pasirašydamas kaip pavaduotojas, išsiunčiau“, – nurodė jis.
„Seimo narys, buvęs aukštas policijos pareigūnas išsisukinėja – tiek VSD neteikia informacijos, anuomet, kai jį kamantinėjo. Dabar atsisako pasirašyti, nervinasi, daro kliūtis, kad tie klausimai nebūtų išsiųsti – aš iš tikrųjų teigčiau, kad man kelia labai daug abejonių, ar A. Stončaitis gali vadovauti tokiai komisijai“, – pridūrė B. Matelis.
Susisiekti su pačiu A. Stončaičiu Eltai nepavyko.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims. Klausimai veja klausimus
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Specialioji tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, trečiadienį toliau domėsis parlamentaro veiksmais, kurie susiję su verslu Baltarusijoje.
Komisijos posėdyje planuojama apklausti Romualdą Patalavičių ir Snieguolę Skardžiuvienę. Taip pat laukiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės paaiškinimų.
Praeitame komisijos posėdyje informaciją pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo rezultatus pristatė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Komisijos nariai sulaukė ir paties Seimo nario A. Skardžiaus paaiškinimų.
Tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui, savo veiklą koncentruoja ties tais epizodais, kurie nesusiję su ikiteisminiais tyrimais.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti bei išvadą pateikti iki šių metų birželio 1 d.
A. Skardžius ir toliau lieka dirbti Ekonomikos komitete. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimas patvirtino Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadas dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos.
Už jas antradienį balsavo 73 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose susidorojimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.
Tuo tarpu Seimo nario liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, A. Skardžius vertas apkaltos.
„Nesusipykime dėl A. Skardžiaus, dabar yra pagrindas ir mechanizmai kalbėti apie tikrą politiko atsakomybę – apie apkaltą, siūlau susėsti ir aptarti“, – paragino kolegas E. Gentvilas.
Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.
Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
Seimas po pertraukos antradienį ketina sugrįžti prie Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadų dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus.
Lapkričio 28 d. komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Seimui pristatė tyrimo išvadas, tačiau konservatoriams ir Seimo nariui Vytautui Bakui paprašius, nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Atskirąją nuomonę pateikęs Seimo narys V. Bakas pasiūlė parlamentarą A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos. Beje, vėliau pats A. Skardžius pranešė savo noru pasitraukiąs iš Seimo Energetikos komisijos narių.
Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose manipuliavimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.
Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.
Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.
Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.
Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.
Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.
S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.
„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 eurų (po mokesčių – 14 875 eurus). 2013 metų antrą ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 eurus (po mokesčių – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip 17 500 eurų (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.
Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.
Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.
„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to, yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.
Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.
Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.
Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tirianti Seimo Antikorupcijos komisija pradeda svarstyti išvadų projektą.
Šios komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius yra sakęs, kad išvados, kaip ir numatyta, bus pateiktos šių metų lapkričio 10 d.
Komisijoje apklaustas Seimo narys A. Skardžius komisijos darbe įžvelgė politinį persekiojimą. „Tai pažeidžia absoliučiai bet kokius teisės reglamentus, specialiosios Seimo komisijos sudaromos tik valstybei ypatingiems, svarbiems reikalams. Skardžius pataisų atsinaujinančios energetikos įstatymams neteikė, jeigu teikė, tai jos visos buvo ginančios viešąjį interesą. (…) Todėl kas vyksta – tai yra tiesiog politinis persekiojimas mano, kaip Seimo nario, už mano politinę principingą veiklą, ypač tada, kai aš vadovavau energetikos specialiai tyrimo komisijai praėjusioje kadencijoje“, – po apklausos komisijoje žurnalistams praėjusią savaitę sakė A. Skardžius.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius sakė, kad per A. Skardžiaus apklausą jam paaiškėjo naujų faktų, bet detalizuoti juos jis atsisakė.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams. Antikorupcijos komisija turi atsakyti į 8 klausimus.
Susikompromitavęs Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
Besibaigiant savaitei visuomenės stebimą politinį eterį pasiekė netikėta žinia. Naujienų agentūra BNS išplatino informaciją, kad teisėsaugai pateikus įtarimus dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo Liberalų sąjūdžiui šiai partijai priklausantis parlamentaras Vitalijus Gailius pranešė pasitraukiantis iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų.
Pasigilinus į parlamentaro pareiškimo turinį paaiškėjo, kad ne visai traukiasi, arba visai nesitraukia, bet nori pasitikrinti, ar juo vis dar pasitiki Antikorupcinės komisijos nariai, kurių yra net 17 (viena didžiausių komisijų Seime) ir kurios sudėtis itin marga – nuo verslininkų iki ūkininkų ir jau etatinių politikų, kuriais galima vadinti Jurgį Razmą, Algirdą Butkevičių, Rimantą Dagį, Kęstutį Glavecką, Naglį Puteikį, Andrių Palionį, ir kurių nenustebinsi nei politine atsakomybe, nei jos nebuvimu.
Įdomus klausimas – ar galėtų V. Gailių komisijoje pakeisti Darius Kaminskas, Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys, gydytojas ginekologas vadovavęs Kėdainių ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyriui, turėjęs ir privačią praktiką. Ar tokia darbinė patirtis padėtų jam spręsti stambaus kyšininkavimo, tokio koks minimas liberalų atveju, ar smulkaus, tokio apie kurį atsisakytų pasakoti susirūpinęs tėvelis ar senutė su 20 eurų rankoje prie gydytojo kabineto durų, skaitantys prilipintą lapelį, kad esą „Geriausia padėka gydytojui yra jūsų šypsena“.
Kaip pažaboti korupciją?
O gal potencialus Antikorupcijos komisijos pirmininkas pasigilintų į Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo Lietuvoje efektyvumą, kur kalba suktųsi jau ne apie 20, kelis ar keliasdešimt tūkstančių eurų, bet apie daug milijonų. Kur ta riba tarp smulkaus kyšininkavimo ir stambios korupcijos, nubrėkšta ne Baudžiamajame kodekse, bet žmogaus sąžinės kertėlėse, kiekvienas žmogus, taip pat ir Seimo narys, tik pats atsako.
Politinė atsakomybė pagal partijos poreikius
Pirma žinia, kad V. Gailius atsistatydina iš kovotojų su korupcija Seime vadovų nuteikė optimistiškai, nejaugi turime politinės atsakomybės prisėmimo atvejį! Tai būtų išties netikėta ir paskatintų bent jau diskutuoti apie politinės atsakomybės reikšmę valstybėje ir visuomenėje.
Antra žinia – tai, kad tokiu būdu tik pasitikrinama, ar komisijos nariai vis dar pasitiki pirmininku, iš esmės nieko nereiškia ar daugiausia reiškia tik tiek, kad apie tai visos žiniasklaidos priemonės parašys, eilinį kartą politiko veidas sumirgės spaudos puslapiuose ar ekrane kovos su korupcija kontekste.
Seimo Antikorupcijos komisijai vadovavęs Vitalijus Gailius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip bežiūrėtum, tačiau partijos, kuriai A. Gailius priklauso, pirmininkas Eligijus Masiulis buvo sulaikytas su stambia pinigų suma, vėliau įtarimai pareikšti antrajam partijos lyderiui Gintarui Steponavičiui, tačiau tai nesutrukdė A. Gailiui tapti Antikorupcijos komisijos pirmininku.
Dabartiniai įtarimai partijai ne daug ką keičiantys. Partinių organizacijų naujieji vadovai buvusių savo vadų – įtariamųjų pradeda kratytis, nebent įtariamieji tiktų ne tik pinigų ėmėjo, bet ir davėjo vaidmeniui. Tai neblogai iliustruoja Darbo partijos pavyzdys – apie dabartinius įtarimus Darbo partijai jos pirmininkas Šarūnas Birutis yra pareiškęs, kad tie nauji įtarimai visai partijai „susiję su V. Gapšio reikalais“.
Apie Viktorą Uspaskich, kuris vasarą pareiškė, kad ketina grįžti į aktyvesnę politiką, Š. Birutis nutylėjo.
Liberalų atveju V. Gailiaus sąžiningojo vaidmuo jam tiktų tik tokiu atveju, jei galutinis tikslas būtų toks, kad liberalų lyderius tol buvę V. Gailiaus kolegos teisėsaugos struktūrose gaudytų, kol galiausiai liberalai būtų priversti pirmininku išrinkti patį V. Galių. Tuomet būtų lyg ir užbaigtas politinės intrigos finalas.
Kol kas iki tokio scenarijaus dar toli, Seime partiją vienija Eugenijus Gentvilas vyresnysis, o partijai vadovauja linksmasis kovotojas su tujomis Vilniaus krantinėse Remigijus Šimašius, kuris po partijai pateiktų įtarimų pareiškė, kad „<…> baigėsi nežinomybė ir tapo aišku, kad žala, kurią partijai padarė buvę kolegos, yra didesnė nei tikėtasi“ ir patikino, kad partija jai mestus kaltinimus paneigs teisme.
Liberalai – nuo favoritų iki autsaiderių
Ar pavyks liberalams atsikratyti įtarimų korupcija – atsakymą sužinosime negreitai, tokie teismo procesai trunka ne trumpiau nei buitinių konfliktų šeimoje nagrinėjimas, o dažniausiai daug ilgiau. Darbo partijos pavyzdys rodo, kad grubiai pažeidinėjančių įstatymus politikų, kokie jie puikūs šoumenai bebūtų, žmonės nemėgsta. Per praėjusius Seimo rinkimus liberalai dar išliko, Seime suformavo net 14 asmenų frakciją, nors prieš tai, iki korupcijos skandalo, jiems buvo prognozuota absoliuti pergalė.
Politinė korupcija
Liberalų krytis žemyn turėjo pasekmių visai Lietuvai. Iš vienos pusės, vietoj korupcijos šešėlį pelniusios partijos išrinkti populistinius pažadus žarstę ir per metus laiko savo kompetencijos valdyti valstybę taip ir neįrodę valstiečiai ir žalieji, o iš kitos – liberalų katastrofa išgelbėjo Konservatorių partiją, kuriai grėsė išnykimas, kai ji prieš Seimo rinkimus „pakeitė“ ideologiją ir pasirinko visišką atgyveną – monarchizmą, o kaip kitaip pavadinti situaciją, kai partijos patriarchas perduoda partijos vairą niekuo nepasižymėjusiam politikoje, nors ir normaliam vaikinui (kaip ir 10-ys tūkstančiai kitų jaunuolių Lietuvoje ir 10-ys ar 100-ai pačioje partijoje) savo anūkui.
Liberalų pralaimėjimas tuomet politologų (Lauro Bielinio, Tomo Janeliūno ir kt.) laikytas neginčytina konservatorių pergale. Ar ta pergalė atsitiktinė, ar veikė ir subjektyvūs veiksniai, plačiau nebuvo nagrinėjama, tik L. Bielinis tuomet pažymėjo, kad liberalų problema gali būti sisteminė. Kokio nors atsinaujinimo, „išsivalymo“ kitose partijose nepastebėta, gal tik atsirado baimės: kas nutiks jei teisėsaugos žvilgsnis nukryps ar bus nukreiptas į juos, kitą partiją, jos narius ir rėmėjus.
Šiuo metu tiek, kiek buvo informacijos paviešinta apie liberalų sąjūdžio korupciją, figūruoja seni faktai ir tie patys vardai. Tai reikštų, kad teisėsauga iki tol turėjo duomenų, kad nusikaltimus vykdė atskiri partijos nariai asmeniniais – savanaudiškai tikslais, o dabar turi duomenų, kad tos nusikalstamos veikos atliktos partijos naudai, įtraukiant daugiau partijos narių ar tiesiog pasinaudojant partijos struktūra, joje užimamų pareigų teikiamomis galimybėmis nulemti vienus ar kitus sprendimus kieno nors naudai.
Du sutapimai – elgsena tokia pati
Nepriklausomai nuo juridinės pateiktų įtarimų liberalų sąjūdžiui pusės, neišvengiamas ir politinis šio proceso diskursas. Kas įvyko, kodėl įvyko, kokią tai turės reikšmę, kaip keisis Lietuvos politinio teatro scenos siužetas. Mažiausiai abejonių keliantis atsakymas reiškia, kad dabartinis liberalų sutriuškinimas, jeigu tikrai toks įvyks, gali tapti galutiniu Konservatorių pergalės už dešiniųjų pažiūrų elektoratą įtvirtinimu.
Apie „Liberalų sąjūdžio pabaigą“ iš karto po pateiktų įtarimų, kaip iš rašto prakalbo jaunasis monarchistų – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Tai yra dar vienas politinis žemės drebėjimas mūsų vargšėj Lietuvėlėj. Su apgailestavimu galiu pasakyti, kad buvo pusantrų metų nuo tada, kai skandalas prasidėjo ir išvados nebuvo padarytos, buvo praleista labai daug progų apsivalyti ir pristatyti atsinaujinusią, susitvarkiusią Liberalų partiją. Tai neatsitiko. Ir aš manau, kad, deja, tenka pripažinti, bet tai turbūt yra Liberalų sąjūdžio pabaiga“, – naujienų agentūrai BNS dūsavo G. Lansbergis.
Galima prisiminti, kad lygiai taip pat iš karto, lygiai taip pat, „kaip iš rašto“ G. Landsbergis porino ir sulaikius su grynaisiais liberalų lyderį E. Masiulį. Tuomet jaunasis G. Landsbergis ne tik porino, bet ir iš karto pradėjo savo atsistatydinimo iš Europos parlamento procedūrą.
EPA – ELTA nuotraukoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė
Naujienų agentūrą „Elta“ jaunasis politikas tuomet tikino, kad tai esą jo asmeninis sprendimas, kurį paskatino įvykiai, susiję su Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio galima korupcine veika, ir jis, kaip TS-LKD pirmininkas, tikisi atstatyti pasitikėjimą politika. „Motyvai, turbūt ne paslaptis, yra pakankamai aiškūs ir susiję su vakar pasklidusia žinia dėl įtarimų, pareikštų liberalų lyderiui E. Masiuliui, ir išties su tuo, kas sekė po to, šiai žiniai pasklidus. Visuomenės nuotaika vakar buvo tokia, kurią galima pavadinti nusivylimu, net ne pykčiu, o nuleistų rankų nuotaika.
Žmonės, ypač jauni žmonės, kurie galbūt dar pirmą kartą ruošiasi eiti į rinkimus, pirmą kartą buvo nusprendę, kad reikia prisiimti atsakomybę už valstybės ateitį ir savo viltis dėjo į jaunus politikus, kliovėsi dešinės pakraipos partijomis. Jie vakar nusivylė, galėjo pasijusti apgauti, išduotas jų siekis turėti skaidrią, gražią, šviesią Lietuvos politinę ateitį. Aš manau, kad šiandien yra būtent tas metas, kai reikia tą viltį sugrąžinti ir pasakyti, kad yra galimybių Lietuvoje kurti skaidrią politiką ir tikrai dar nėra užverstas paskutinis puslapis”, – naujienų agentūrai tuo metu aiškino ir save vietoj E. Masiulio bei konservatorius vietoj liberalų piršo G. Lansbergis.
Ar buvo planas „B“?
Galima liberalus ištikusią situaciją interpretuoti ir versijas kelti įvairiausias. Tarkim, galima manyti, kad dovanos konservatoriams atsitiktinės ir iš dangaus nukrito, jiems atsivėrė puiki galimybė pribaigti (arba sukurti) tai, kam jau mažiausiai bent 3 kartus turėjo galimybę laimėję Seimo rinkimus. Kita versija, – kad vyko valdomas, apgalvotas procesas ir pribaiginėjamas tik politinis konkurentas. Šios versijos (kad pateikti kaltinimai politiškai angažuoti), galimai laikysis liberalai. Kokiais išdidžiais verslininkų atstovais jie save belaikytų, tačiau reikės pristatyti save visuomenei, rinkėjams suprantamomis sąvokomis ir „politinio susidorojimo“ apibrėžimas tam visiškai tinka.
Bet kokiu atveju derėtų pabrėžti, kad teisėsaugos struktūros niekuo dėtos, tik dirba savo darbą, o jau ar patikės šiuo jos darbu advokatai, teisėjai ir visuomenė, parodys tik laikas ir teismo procesas. Kol kas neretai teisėsaugos nešališkumu būdavo suabejojama.
Socialdemokratų sprendimai
Visą savaitę Lietuvoje vyko dar viena, iš karto po Seimo rinkimų prasidėjusi politinio proceso intrigos baigiamoji dalis. Pasiliks ar nepasiliks Socialdemokratų partija Valstiečių ir žaliųjų frakcijos įkaite koalicijoje. Procesas pasiekė tiesiąją ir statistika byloja, kad daugiau galimybių laimėti politines lažybas turi tie, kas statė už tai, jog socialdemokratai pasuks ieškoti savo politinio identiteto ir paramos visuomenėje, kurią įsiliejusi į Valstiečių ir žaliųjų marginalią daugumą partija išbarstė.
Socialdemokratų partijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Paskutiniais duomenimis, daugiau nei du trečdaliai socialdemokratų nori trauktis iš valdžios. Už tai pasisako 43 iš 60 socialdemokratų skyrių, kurie turi lemiamą balsą partijos taryboje. Nors intriga išliks iki pat galo, kadangi pagrindinis pasitraukimo iniciatorius partijos pirmininkas Gintautas Paluckas paskutinę lemiamą savaitę sugebėjo šauti sau į koją suabejojęs Astravo atominės elektrinės boikotavimo pagrįstumu. Belieka tik spėlioti, ar jaunasis socialdemokratų lyderis tokią idėją pats sugalvojo, ar jam padėjo ją suformuluoti patyrę socialdemokratų mohikanai, kurie vis dar nepraranda vilties toliau ramiai, su Valstiečių ir žaliųjų palaiminimu, leisti laiką valstybinės tarnybos, Seimo ir ministerijų politiniuose postuose.
Kita vertus, Socialdemokratų partijai nusprendus trauktis iš koalicijos, atsakymų apie radikalius pokyčius reikės palaukti – tai priklausys nuo to, kiek Socialdemokratų frakcijos narių Seime pasiduos Valstiečių ir žaliųjų vilionėms ir integruosis į šią marginalią Seimo daugumą, nes dauguma socialdemokratų Seimo narių tolimesniam darbui koalicijoje pritaria ir savo nuomonės nepakeis, nors gali ir kapituliuoti prieš partinę valią, paskaičiavę tolimesnes savo išlikimo politikoje galimybes.
Liberalai – nebepageidautini
Su koalicijos griūtimi, atrodo, jau susitaikė Valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, nors dėl šio socialdemokratų sprendimo jis akivaizdžiai nedžiūgauja. Susitaikė ir premjeras Saulius Skvernelis pareiškęs, kad turintis šiam atvejui (socialdemokratų pasitraukimui) paruoštą planą. „Tikrai Lietuvoje dirbs Vyriausybė, Seime bus dauguma ir planas yra. Bus koalicija. Visi gali būti ramūs, nepanikuoti, valstybėje bus tvarka, ramybė. Vienos partijos, atskirų žmonių sprendimai tikrai neišbalansuos valstybės. Nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“ – „Lietuvos ryto“ žurnalistams praėjusią savaitę sau įprastu bendravimo stiliumi aiškino premjeras.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kokia bus būsimoji koalicija, premjeras neaiškino. Apie galimus naujos koalicijos sudėties variantus esame rašę portale „Slaptai“ rugpjūčio mėn. Niekas iš esmės nepasikeitė, išskyrus vieną labai įdomų sutapimą – įtarimus liberalų sąjūdžiui.
Valstiečiams ir žaliesiems sudaryti koaliciją su liberalais buvo vienas iš parankiausių sprendimų. Iki minimalios daugumos Seime jiems būtų trūkę 1 balso ir tas balsas tikrai būtų gautas iš perbėgėlių pas valstiečius ir žaliuosius iš socialdemokratų frakcijos. Tokia koalicija atrodė patraukliau nei pasitelkiant trečiąjį koalicijos partnerį – Lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją. Kadangi liberalai ir nebūdami koalicijoje talkino valstiečiams ir žaliesiems priimant jiems vieniems tesuprantamus ir, tikriausiai, tik jiems ir reikalingus sprendimus, tad tapę koalicijos nariais būtų talkinti pradėję oficialiai, niekas iš esmės ir nepasikeistų, tik liberalai dar būtų pasiėmę į savo rankas 1–2 ministerijų valdymą.
Tačiau po mestų kaltinimų korupcija liberalai tapo labai neparankiu koalicijos partneriu.
Tikras ar tariamas dėmes Liberalų sąjūdis nusiplaus negreitai ir tikrai ne anksčiau nei bus suformuota naujoji valdančioji koalicija.
Valstiečių ir žaliųjų žuvelės į užmestą ar atsitiktinai brakonierių pamestą ir pamirštą tinklą pakliuvo, sureagavo spontaniškai, suskubo atsiriboti nuo kolegų Seime. Jau tos pačios dienos vakare, kai liberalų partijai buvo pareikšti kaltinimai, R. Karbauskis pareiškė, kad Liberalų sąjūdžio vadovai, partijai sulaukus oficialių teisėsaugos įtarimų, pirmiausia turėtų atsiprašyti visų rinkėjų ir privalėtų trauktis iš visų Seime užimamų pareigų. „Aš suprantu, kad partijos eiliniai žmonės tikrai nieko nežinojo. Taryba galbūt galėjo nežinoti, bet imant nuo valdybos, kuriai priklauso visa vadovybė, visi šie žmonės, be abejonės, turėtų šiandien pasitraukti iš visų pozicijų, galbūt nekeliant klausimo dėl Seimo nario mandato. Ir jokiu būdu, jei jie yra garbingi žmonės, nedalyvauti jokiuose kūrimuose naujų organizacijų, nebandyti nuo savęs nusivalyti to, kas jiems inkriminuojama“, – naujienų agentūrai BNS Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos poziciją išdėstė partijos pirmininkas ir frakcijos seniūnas.
Kokia bus tikroji valstiečių ir žaliųjų elgsena?
Galima būtų kelti klausimą, ar tokius pat skaidrumo ir atsakomybės kriterijus sau taiko Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat galima sutikti arba nesutikti su jų lyderio išsakyta nuomone, tačiau visais atvejais kalbant apie šį politinį darinį turime turėti galvoje, kad – tai ką sako pilkasis kardinolas Seime ir partijos pirmininkas – nebūtinai galioja, nes yra antrasis vadovas vyriausybėje, kuriam Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovų nuomonės rūpi gerokai mažiau ir, kuriam būdinga tuo pačiu metu ar per tam tikrą laiko intervalą turėti ir pareikšti bent 3–4 skirtingas, viena kitai prieštaraujančias nuomones.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
S. Skvernelis šiandien gali pritarti R. Karbauskio požiūriui, o poryt pasiūlyti naujų variantų, kurie gali su partijos lyderio požiūriu ir visiškai nesutapti.
Jau metus trunkantis politinio proceso vyksmas parodė, kad ne Vyriausybės vadovas taikosi prie Seimo ir jį delegavusioje partijos formuluojamomis nuomonėmis, bet atvirkščiai, Seimas turi atlikti vyriausybės vadovą aptarnaujančią funkciją, įsiklausyti ir susivokti premjero nuomonių įvairovėje.
Intriga tokia, kad iš būsimos koalicijos formavimo iškritus liberalams, S. Skverneliui gali tekti darbuotis mažumos vyriausybėje arba tartis su konservatoriais, kurie į koaliciją su valstiečiais ir žaliaisiais gal ir rizikuotų eiti, tačiau paprašydami už tai premjero portfelio. Vargu, ar tokia perspektyva dabartinį premjerą itin žavi.
Kam tai naudinga?
Jeigu į pareikštus įtarimus liberalams, politinių partijų valdžioje persistumdymą žiūrėsime kaip į atsitiktinumų grandinę – tai galima apibendrinti, kad nieko naujo ir reikšmingo Lietuvos politikoje per praėjusią savaitę neįvyko, įtarimai pareiškiami ir užmirštami, partijos pasirieja ir vėl susitaria, ilgesniais ar trumpesniais periodais tai nuolat vyksta. Tačiau jei į šiuos procesus pažiūrėsime kaip į stropiai baltais ir juodais siūlais siūtą valdžios galių Lietuvoje perėmimo intrigą, rastume įdomų atsakymą, uždavę klausimą, kam tai naudinga?
Naudinga konservatoriams, bet ne tik jiems. Šalies vadovei Daliai Grybauskaitei taip pat būtų palankiau, kad ją pabaigus savo prezidentavimo kadencijas išlydėtų Lansbergių giminė su konservatoriais, kuriems šalies vadovė prielankumo itin neslepia, nei permainingos ir nenuspėjamos reputacijos Žaliųjų ir valstiečių lyderis su dar keistesniu, į populistinius žaidimus linkusiu ir didelės pagarbos pirmajai šalies damai nedemonstruojančiu premjeru.
Rudens sezonas Lietuvoje ir aplink ją
Įsibėgėjantis rudens politinis sezonas saujomis žeria naujienas ne tik į visuomenės stebimą žiniasklaidos eterį, nemalonios „naujienos“ krenta ir žmonėms ant galvos. Aukštaitijos rajonai vienas paskui kitą skelbia ekstremalias situacijas, liūtys skandina rudens derlių.
Nėra ramu ir už Lietuvos rytinės ir pietvakarinės sienos. „Zapad“ pratybos baigėsi, o kas toliau? Ar per artimiausią savaitę išgirsime daugiau ir labiau pagrįstos informacijos apie pratybų apimtis bei kuriomis kryptimis pasuks ar pratęs viešnagę Baltarusijoje Rusijos sutelkta kariuomenė. Preteksto, politikos apžvalgininko bei analitiko Mariaus Laurinavičiaus žodžiais tariant, –„pasinaudoti situacija“ – Rusija praėjusią savaitę neturėjo, jokių netikėtumų iš jos nesulaukėme.
EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio
Pasaulyje siaučia gamtos stichijos, atominėmis bombomis Vakarų civilizaciją terorizuoja Šiaurės Korėjos vadukas, bet panašu, kad rudeniop gamta šiek tiek aprims, kol kas nerandama sprendimų ir kaip realiai problemas spręsti Korėjos pusiasalyje, tad tikėtina, kad ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio politikos arenose bus įjungtos žemesnės pavaros, tik kelio kryptys, kur tie vėjai ir traukiniai su juose įsikūrusiomis politikų komandomis juda, išliks tokios pat neatspėjamos, bet visgi numatomos.
Nemėgstu rašyti „atvirų laiškų“. Bet neturiu kitos išeities. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius nėra atsakęs nė į vieną mano klausimą, pateiktą dar 2015-aisiais metais. Todėl netikiu, kad teiksis duoti paaiškinimų ir šiais, 2017-aisiais, metais.
Antikorupcijos komisijos pirmininko laiškas
Tad atviras laiškas – neišvengiamas. Juolab kad reikalas – rimtas. Itin svarbiai komisijai vadovaujančio, principingumą, sąžiningumą televizijos ekranuose demonstrojančio parlamentaro V. Gailiaus elgesys, parodytas šių metų rugsėjo 6-ąją, mano supratimu, – nederamas. Jis nesustiprina pasitikėjimo nei minėta komisija, nei visu Seimu. Parlamentaro veiksmai mažų mažiausiai išduoda esant dvigubus standartus, kenkiančius tarptautiniam Lietuvos prestižui.
Kad būtų aiškiau, pirmiausia pacituosiu rugsėjo 6-ąją oficialioje Seimo internetinėje svetainėje išplatintą pareiškimą, po kuriuo puikuojasi Seimo Antikorupcijos vadovo parlamentaro V. Gailiaus pavardė. Oficialame tekste rašoma: „Antikorupcijos komisija, reaguodama į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP) ataskaitoje pateiktą informaciją apie galimą pinigų plovimą Azerbaidžanui pervedant pinigus aukšto rango Europos pareigūnams, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Ji prašo informuoti komisiją apie FNTT atliekamus prevencinius veiksmus pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu tarnybai nustatytą kompetenciją dėl informacijoje nurodytų asmenų galimų sąsajų su Lietuva“.
Seimo narys V.Gailius tarsi teisingai elgiasi. Budrumas – būtinas. Tačiau žvelkime atidžiau.
Keista draugystė
Ar V. Gailius turėjo moralinę teisę pasirašyti po minėtu prašymu? Ne. Vardan teisybės jis privalėjo nusišalinti, nes Armėnijos – Azerbaidžano tarpusavio santykių klausimu yra akivaizdžiai tendencingas.
Ši nuotrauka paskelbta Armėnijos ambasadoriaus Lietuvoje Tigrano Mkrtčano socialinių tinklų paskyroje – Twitter. Joje užfiksuotas ambasadoriaus T.Mkrtčano ir Seimo nario V.Gailiaus susitikimas. Užrašas byloja, kad parlamentarui V.Gailiui reiškiama pagarba, juo žavimasi, jis vadinamas dideliu Armėnijos draugu.
Tie Lietuvos piliečiai, kurie myli Armėniją ir įtariai žiūri į Azerbaidžaną, nieko blogo nedaro. Lietuvos įstatymai nedraudžia manyti, jog Armėnija – artimesnė Lietuvai nei Azerbaidžanas. Tačiau pavojus kyla, kai Lietuvos atstovai, ypač oficalūs asmenys, pradeda, tegul ir netiesiogiai, ginčyti tiek NATO, tiek Europos Sąjungos, tiek konkrečiai Lietuvos pripažįstamą Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą. Štai tada ryškėja grubios dviprasmybės: jei gerbiame Ukrainos, Gruzijos, Moldovos teritorinį vientisumą, privalome remti ir Azerbaidžano teisę susigrąžinti Kalnų Karabachą.
V. Gailius – būtent iš tų, kurie netiesiogiai kvestionuoja oficialią Lietuvos poziciją dėl Kalnų Karabacho. Praėjusiame Seime jis priklausė liberalės Dalios Kuodytės vadovautai Draugystės su Kalnų Karabachu (ne su Armėnija, bet būtent su Kalnų Karabachą okupavusia ir dabar ten šeimininkaujančia valdžia) grupei. Tad nėra sunku suvokti, kurioje jis barikadų pusėje (2015-ųjų pradžioje buvau nusiuntęs prašymą paaiškinti, kodėl sutiko dalyvauti minėtos grupės veikloje, bet jokio atsakymo nesulaukiau).
Štai dėl tokių keistų „draugysčių“ Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas bent jau „dėl akių“ privalėjo atiduot laišką pasirašyti kam nors kitam iš savo vadovaujamos komisijos. Pavyzdžiui, pavaduotojui. Oficialiai, viešai pripažinęs savo proarmėniškas nuostatas jis šiandien atrodytų žymiai solidžiau.
Keistas skubėjimas
Tačiau pastangos viešai bičiuliautis su Kalnų Karabachą okupavusiomis jėgomis ir tuo pačiu netiesoginis oficialios Lietuvos pozicijos kvestionavimas, – ne vienintelis keistas V. Gailiaus žingsnis.
Į akis krenta dar ir V. Gailiaus skubėjimas. Vos tik rugsėjo pradžioje portalas 15min.lt paskelbė straipsnį sensacingu pavadinimu „Tyrimas drebina Europą: kaip korumpuotas režimas papirkinėjo įtakingus politikus“, o jau po kelių dienų publikuojamas FNTT vadovybei adresuotas Antikorupcijos komisijos prašymas išsiaiškinti, ar, vaizdžiai tariant, Azerbaidžanas nepapirkinėjo Lietuvos politikų.
Nesiruošiu nei remti, nei neigti minėtame portalo 15min.lt straipsnyje paskelbtų žinių. Korumpuotų, nesąžiningų, savanaudžių politikų Europoje tikrai esama. Europa – ne šventa karvė.
Ir vis tik kodėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas nepaprašė savo pavaduotojų atidžiau pažvelgti į minėtą žurnalistinį tyrimą? Juk per parą vargu ar galima ištirti visus niuansus. Sakykim, ar tarp žurnalistinio tyrimo iniciatorių nėra įtakingos Vakaruose armėnų diasporos ir oficialiojo Jerevano šalininkų, armėnų kilmės žurnalistų?
Keistas tylėjimas
Tačiau įdomiausia, kodėl ponas V.Gailius tylėjo, kai maždaug prieš pusmetį buvo pranešta apie Armėnijos pastangas papirkinėti europarlamentarus, kad šie specialiai, tendencingai, kryptingai juodintų Azerbaidžano vadovybę?
European Strategic Intelligence and Security Center (Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras)
Seimo Antikorupcijos komisijai viešai primenu, ką šių metų pavasarį ir vasarą skelbė Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centras (European Strategic Intelligence and Security Center). Ši žvalgybinė organizacija įsikūrusi 2002-aisiais metais Briuselyje.
Vienas iš European Strategic Intelligence and Security Center vadovų yra 59-erių metų amžiaus Klodas Monikė. Jis – buvęs prancūzų žvalgybos darbuotojas (Prancūzijos užsienio žvalgybos generalinė direkcija). Darbo specifika – žvalgybos analitikas. Žurnalistinė veikla buvo jo priedanga. K. Monikės specializacija – terorizmas, šnipinėjimas, organizuotas nusikalstamumas, tarptautiniai konfliktai. Jis yra parašęs knygų apie teroro aktus, surengtus rugsėjo 11-ąją Niujorke. K. Monikės knygos sulaukė didelio populiarumo.
Antrasis asmuo organizacijoje – daugiau nei 20 metų tiriamąja žurnalistika besidomintis Ženovefa Etjenas. Trečiasis – 57 metų amžiaus sociologas, žinomas Artimųjų Rytų specialistas Viljamas Rasimora.
Europos Strateginės žvalgybos ir saugumo centro ESISC domėjimosi laukas – Vakarų civilizacijai kylantys pavojai.
Žvalgybinės organizacijos ESISC pastebėjimai
Tad ką ši organizacija pateikė savo oficialiame tinklapyje www.esisc.org? Ji įvardino angažuotą, tendencingą, armėnų diasporos lobistų remiamą europarlamentarų grupę, kurios siekis – daryti ženklią įtaką Europos šalių vyriausybėms bendraujant su Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis. Angažuotų Europos parlamentarų dėmesio centre – ir Azerbaidžanas. Prieš Azerbaidžaną ši grupė, pasak ESISC analitikų, parengusi gausų arsenalą priemonių, kurių pagalba daromas milžiniškas, bet slaptas spaudimas tarptautinei opinijai.
Klodas Monike, ESISC centro vadovas
Bet įdomiausia, kad, kaip teigia ESISC ataskaitą parengę autoriai, įtakinga, gausi antiazerbaidžanietiška ir tuo pačiu proarmėniška lobistinė europarlamentarų grupė susiformavo būtent 2012-ieji metais, kai į svarbų postą Europos struktūrose buvo paskirtas „žinomas asmuo“.
ESISC analitikų teigimu, tai latvis Nilas Muižniekas, daugiau nei penkerius metus dirbęs Žmogaus teisių komisaru Europos Taryboje. Žodžiu, ESISC ataskaita, įvardinanti slaptuosius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos politikų ryšius su užsienio armėnų diaspora, Armėnijos valdininkais bei Džordžo Sorošo fondu siekiant įteisinti Kalnų Karabachą kaip armėnų teritoriją, – ne mažiau sensacinga.
Beje, antrojoje ataskaitos dalyje ypatingas dėmesys skiriamas būtent N. Muižniekui. 2012-aisiais išrinktas į ET PA jis tapo pagrindine, pasak ESISC, slaptojo tinklo, vienijančio Europos diplomatus, oficialius Armėnijos pareigūnus, Armėnijos lobistus, nevyriausybines organizacijas ir Džordžo Sorošo fondus, atstovas.
Turėdamas įtakingas oficialias pareigas Europos struktūrose šis latvis vaidino, kalbant ESISC analitikų žodžiais, svarbų vaidmenį primetant Europai oficialiojo Jerevano interesus dėl Kalnų Karabacho. Jis taip pat stengėsi į savo proarmėnišką veiklą pritraukti naujų įtakingų Europos politikų. Įsidėmėtina, kad ypač buvo „medžiojami“ Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių (atkreipkime dėmesį į šiuos žodžius – autoriaus pastaba), Nyderlandų ir Vokietijos politikai.
ESISC ataskaitoje pateikta lentelė, kurioje parodyta, kaip per pastaruosius penkerius metus, kai N. Muižniekas tapo Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaru, Europoje stiprėjo antiazerbaidžanietiškos nuotaikos.
Būtent jo vadovavimo laikais greta oficialių plenarinių ET PA posėdžių buvo rengiami ir neoficialūs pasitarimai, naudingi Armėnijai ir nenaudingi Kalnų Karabachą (azerbaidžanietiškai – Juodasis Sodas) dėl armėnų – rusų ginkluotų formuočių agresijos netekusiam Azerbaidžanui.
N. Muižnieko grupei buvo nė motais, kad jų veikla akivaizdžiai neigia tarptautinę teisę ir nusistovėjusius europietiškus teritorinio vientisumo principus. N. Muižniekas elgėsi taip, tarsi nežinotų ESBO saugumo Tarybos rezoliucijų (822, 853, 874, 884), smerkiančių Armėnijos veiksmus okupavus azerbaidžanietišką Kalnų Karabachą ir iš ten išvijus visus azerbaidžaniečius.
Atsakaitoje greta N. Muižnieko minimos dar kelios Armėnijos poziciją dirbtinai stumiančių Europos politikų pavardės: Piteris Omcigtas, Kristofas Štraseris, Frankas Švabe ir Tini Koksa. Jie priskiriami N. Muižnieko grupei, nuolat kritikuojančiai Azerbaidžaną, o Armėniją traktuojančiai kaip beveik pavyzdinę valstybę regione.
Beje, jau egzistuoja nauja intriga. N.Muižnieko mandatas ilgai netruks. Kas jį pakeis?
Nedovanotinas aplaidumas
Žodžiu, šių metų viduryje pasirodžiusią esisc.org dviejų dalių ataskaitą V. Gailius „pražiopsojo“. Mano supratimu, tai – nedovanotinas aplaidumas. Nes Europos Sąjunga nenusipelnė būti agresyviosios Armėnijos (tuo pačiu – ir Rusijos, nes Armėnijoje ilgam dislokuota Rusijos Federacijos karinė bazė) interesų įkaite.
Tad klausimas, kodėl Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Lietuvoje ieško ne Armėnijos, o tik Azerbaidžano papirktų politikų, – atviras. Šių eilučių autoriui, besidominčiam Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos ir Turkijos istorija, atrodo, kad Lietuvoje armėnų pozicijos – labai stiprios. Įtartinai stiprios.
Įtartinai stipri Armėnijos įtaka
Tereikia suskaičiuoti, kiek Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose pastatyta armėniškų kryžių – Chačkarų. O štai azerbaidžaniečiams Lietuvoje pastatyti paminklo, pagerbiančio Hodžaly aukas, neleista. Atsitiktinumas?
Lietuvos Seime buvo įkurta draugystės su nuo Azerbaidžano atplėštu Kalnų Karabachu grupė. Bet ar Jūs girdėjote, kad Seimo Nacionalinio saugumo komitetas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas bent jau viešai perspėtų, girdi, tokios lietuviškos „draugystės“ panašios į draugystes su Moldovą, Gruziją ir Ukrainą terorizuojančiais separatistais?
Slaptai.lt nuotraukoje iš kairės į dešinę – Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė. Pirmas iš dešinės – Armėnijos ambasadorius Tigranas Mkrtčanas.
Lietuvoje kiekvienais metais minimos tiek Armėnijai, tiek Azerbaidžanui skaudžios datos. Bet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Birutė Burauskaitė bei Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis aplanko tik armėniškus renginius.
Lietuvoje šiais metais svečiavosi armėnų delegacija, prisistačiusi niekur pasaulyje nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos atstovais. Armėnų delegaciją lydėjo mažų mažiausiai vienas Seimo narys – Povilas Urbšys. Delegaciją taip pat priėmė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Bet ar Lietuvos užsienio reikalų ministerija viešai pasmerkė mūsų oficialių politikų glebesčiavimąsį su pasaulyje nepripažįnta valstybe?
Keistai elgiasi ir lietuviškieji leidiniai. Štai šių metų vasarą buvo užfiksuoti rimti Azerbaidžano ir Armėnijos susišaudymai. Apie tai, kad po Armėnijos atakų žuvo civilių azerbaidžaniečių, įskaitant ir dviejų metukų vaiką, ir jo močiutę (pavardės žinomos), lietuviškoje žiniasklaidoje pranešimų neaptikau.
O kad po Azerbaidžano kontratakos pasienyje žuvo keli armėnų kariai, – raportavo daug lietuviškų leidinių.
Štai 15min.lt nepraleidžia progos skelbti Azerbaidžanui nepalankių straipsnių. O rašinių, kurių autoriai pasakoja apie Armėnijoje egzistuojančią netvarką, apie korumpuotą Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano ir jo aplinkos režimą, – nespausdina. Net nepaaiškina, kodėl. Gal mano, jog Seržas Sargsianas – tyras kaip krištolas?
Kas iš Lietuvos leidinių išdrįs bent retsykiais išspausdinti azerbaidžanietiškus argumentus? Pavyzdžiui, ką apie minėtą antiazerbaidžanietišką tyrimą mano Elmira Tariverdijeva, Trend naujienų rusiškosios tarnybos vadovė.
Azerbaidžanietiški argumentai
Jūsų dėmesiui – keletas ištraukų: „(…) Beje, rezoliucijoje minimas tik vienos šalies adresas – Azerbaidžanas, o tai aiškiai įrodo antiazerbaidžanietišką rezoliucijos požiūrį, nes kryptis pasirinkta tikslingai (…).
Ir visa tai sukasi aplink žurnalistų, kurių dalis yra armėnų kilmės, tyrimą. Ar sutapimas nestebina? Tiesa, nė vienas žurnalistas nesusimąstė apie keistą tariamą Baku interesų lobizmą EP – vien 2009 metais buvo priimtos 9 kritinės rezoliucijos Azerbaidžano atžvilgiu. Nejaugi Azerbaidžanas kam nors mokėjo už tai, kad jį kritikuotų? Bet tokios smulkmenos žurnalistų ir europarlamentarų, matyt, visai nejaudina (…).
Pažymėtina, kad vadinamieji žurnalistų prasimanytos schemos „demaskavimai“ buvo paskelbti rugsėjo penktąją, o pataisa Azerbaidžano atžvilgiu, pridėta prie EP rezoliucijos, buvo parengta jau septintąją. Tarsi jos autoriai būtų laukę signalo su jau paruoštu dokumento pavyzdžiu rankose. Tai puikiai iliustruoja sinchroniškus veiksmus prieš Baku, dėl kurių nurodymai ateina iš vieno centro. Tikslas irgi akivaizdus – sunaikinti besiplėtojančius Baku ir ES santykius prieš viršūnių susitikimą Briuselyje Rytų partnerystės klausimais ir sutrukdyti aukšto lygio Azerbaidžano delegacijai dalyvauti tame viršūnių susitikime.
Ar reikia įrodymų? Užtenka pažvelgti į pataisos prieš Azerbaidžaną autorių – tai EP deputatas Petras Auštrevičius, nelemtai Baku išgarsėjusio Renato Juškos vadovas ir artimiausias draugas (R. Juška yra P. Auštrevičiaus patarėjas Europos Parlamente – autor. past.).
R.Juška išgarsėjo po skandalo 2013 metais, po kurio Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išleido įsaką atšaukti jį iš Azerbaidžano ambasadoriaus pareigų, o ambasadorių Artūrą Žurauską – iš Vengrijos.
Tada jie abu privačiame pokalbyje, kurio įrašas pakliuvo į viešumą, pasisakė už paramą armėnams Kalnų Karabacho konflikte dėl to, kad šie priklauso katalikams, už būtinybę Kalnų Karabachą vadinti „Arcachu“ ir už pritarimą tiems, kas padeda armėnams.
Mums atrodo, viskas aišku. Beje, tas faktas, kad praėjus dviem dienom po plenarinio posėdžio Europos parlamento deputatų, kurie dėl intensyvaus Azerbaidžano diplomatinės tarnybos aiškinamojo darbo suprato realią situaciją, padaugėjo nuo 0 iki 290, o tai rodo nepaneigiamą faktą, jog Baku kaltinamas neteisingai. Galų gale, už antiazerbaidžanišką pataisą balsavo iš viso tik 50 žmonių daugiau, nei prieš“.
Tad tyrimas, kiek Europoje esama tendencingai į Armėnijos –Azerbaidžano konfliktą žvelgiančių politikų, – reikalingas. Bet jis neturėtų būti vienpusis. Ar ne taip, pone V. Gailiau?
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuomone, kai kurie Seimo nario Artūro Skardžiaus teikti pasiūlymai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo būti naudingi tam tikriems verslams.
„STT atliko A. Skardžiaus pasiūlymų vertinimą, vertinimas buvo atliktas naudojant antikorupcinio vertinimo metodiką. Prieita prie kelių nuomonių, kad atskiri pasiūlymai tam tikrais momentais galėjo būti naudingi tam tikriems verslams, kurie buvo tam tikroje verslo vystymosi stadijoje – buvo gavę leidimą vystyti tam tikrą veiklą ar planavo tą leidimą gauti ir panašiai. Kita medalio pusė: jeigu kažkuriai verslo grupei yra naudinga, tuo pačiu galima buvo pasipelnyti valstybės sąskaita“, – trečiadienį žurnalistams sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.
STT išvadas jis pristatė parlamentinį tyrimą atliekančiai Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri trečiadienį domėjosi Seimo nario Artūro Skardžiaus įstatymų iniciatyvomis dėl atsinaujinančios energetikos.
Žurnalistų paklaustas, ar galėjo būti kažkokios finansinės naudos, R. Gylys sakė, kad antikorupcinio vertinimo tikslas nėra nustatyti konkrečias žalas arba konkrečias naudas. „Tikslas yra nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius tam tikrame pasiūlyme, tam tikrame teisės aktų projekte ar tam tikrame teisiniame reguliavime“, – sakė R. Gylys.
Antikorupcijos komisijos posėdis buvo atviras, jame dalyvavo ir pats A. Skardžius. Jis kategoriškai nesutiko su STT nuomone. „Aš šiandien teigiu, kad ta nuomonė grįsta melagingais nekompetentingais teiginiais ir yra neteisinga, melaginga ir šmeižiama“, – žurnalistams sakė A. Skardžius.
Jis žadėjo prašyti, kad būtų įvertinta šių pareigūnų kompetencija atlikti savo pareigas. „Tai yra politinis šmeižtas, ir man gaila, kad teisėsaugos institucijos, kurios turėtų elgtis teisėtai, elgiasi neteisėtai, greičiausiai, kaip aš įtariu, būdamas politikas, dirba pagal politinį užsakymą“ ,- sakė A. Skardžius.
Jo vertinimu, tai yra teisinio nihilizmo, teisinės nekompetencijos pavyzdys ir galbūt yra politinis šou.
„Skardžius neteikė jokių pataisų, prie kurių galėtų „prisikabinti“ kažkuri tarnyba, bet kažkam tai naudinga interpretuoti, kad tai Skardžiaus pataisos“, – piktinosi politikas.
Seimo narys Artūras Skardžius
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius teigė, kad „STT pateikė savo nuomonę, kad galėjo sudaryti sąlygas ir galima buvo pelnytis iš valstybės biudžeto atskiriems asmenims“.
„Tokios yra jų pateiktos išvados. Posėdžio metu kilus diskusijai nuspręsta prašyti STT pateikti informaciją, kiek leis prokuroras, atliekantis ikiteisminio tyrimo kontrolę, ar šitos išvados tvirtinasi atliekamame ikiteisminiame tyrime“, – žurnalistams sakė V. Gailius.
Politikas nesiėmė kalbėti apie galimą A. Skardžiaus suinteresuotumą tam tikromis įstatymo pataisomis, teigdamas, kad šiuo klausimu negalįs teikti jokios išankstinės nuomonės.
Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.
Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos, darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.
Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus siekiama atsakyti į visus klausimus, keliamus dėl telefoninių pokalbių stenogramų ištraukų, kurios yra nutarimo nutraukti rezonansinį ikiteisminį tyrimą dalis, paviešinimo teisėtumo.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, 2016 m. vasario 29 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vieno Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių.
Andrius Kubilius valstybiniu terorizmu vadina valdančiųjų socialdemokratų veiksmus, trokštant užčiaupti opoziciją
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos susitikime su kandidatu į generalinius prokurorus Evaldu Pašiliu frakcijos seniūnas Andrius Kubilius atkreipė rimtą dėmesį į Lietuvos valdančiosios daugumos kryptingai ir atkakliai formuojamą valstybinio terorizmo praktiką.
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje į Lietuvos Sąrašo suburtą Tiesos.lt klubą susirinkę piliečiai kartu su Seimo nariais Vitalijumi Gailiumi, Povilu Urbšiu ir Nagliu Puteikiu svarstė, kaip visuomenė galėtų priešintis valstybės užvaldymui.
Viešas Seimo narių pripažinimas, kad Valstybės saugumo departamento veikla kertasi su įstatymais ir tampa nusikalstama, kad šis departamentas neleistinai siekia kontroliuoti politikus ir teismus, kad politinės partijos vis dažniau ima veikti kaip kriminalinės struktūros, skatina visuomenę imtis savigynos ir ieškoti atkurtos Respublikos gynimo būdų.
1991 m. sausio 12-13 naktis buvo mano, tuomet dar jauno Biržų rajono vidaus reikalų skyriaus tardytojo budėjimo para. Buvau atsakingu už visų, budėjimo metu rajone įvykusių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų operatyvų fiksavimą ir pirminius tyrimo veiksmus.
Sausio 12 d. po 21 val. budinčioji tardymo operatyvinė grupė sugrįžo iš bilijardo stalo vagystės įvykio vietos apžiūros Biržų Sviesto gamyklos poilsiavietėje. Sostinėje besiklostantys įvykiai aiškiai rodė visus, artėjančios atomazgos, požymius. Tą naktį apie poilsį niekas nebegalvojome ir pasilikome budėtojų dalyje.
Kai sausio 13 apie 2 val. nakties nutruko LTV transliacija visi kaip vienas netekome žado. Budėtojų dalyje įsivyravo spengianti tyla. Nors įvykių Vilniuje sukelta įtampa būdėtojų dalyje buvo akivaizdi, tačiau darbas vyko tiksliai ir sklandžiai.
Keletas Kauno miesto savivaldybės tarybos narių pareiškė daugiau nebepasitikintys Antikorupcijos komisijos pirmininku Raimundu Kaminsku? Ar pelnytas toks pareiškimas? Kodėl būtent šiandien reiškiamas nepasitikėjimas? Videostudija “SLAPTAI” pateikia Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininko, Antikorupcijos komisijos vadovo R.Kaminsko repliką. Artimiausiu metu visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt bei laikraštis “XXI amžius” paskelbs savąją versiją, kodėl puolamas Antikorupcijos komisijos vadovas R.Kaminskas.
