Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė korupcijos byloje nuteisto buvusio Klaipėdos antstolio Albino Zenkevičiaus skundą ir paliko galioti šiemet birželį Apeliacinio teismo priimtą sprendimą. Antstoliui A. Zenkevičiui ir jo bendrininkui Virgilijui Timbrui galutiniu sprendimu paliktos laisvės atėmimo bausmės jas atidedant bei piniginės baudos ir neteisėtai įgytų pinigų konfiskacija.

2010 m. vasario 25 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaikė uostamiesčio antstolį A. Zenkevičių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad antstolis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, padedamas V. Timbro, savo naudai netiesiogiai reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą ir netiesiogiai kyšį priėmė. Taip pat siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir veikdamas bendrininkų grupėje, neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, bei pateikė neva tai įrodančius suklastotus dokumentus.

2010 m. liepos 26 d. byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, kuris baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų tarnybai ir viešiesiems interesams bei finansų sistemai nuteisė Klaipėdos antstolį ir jam padėjusį V. Timbrą. A. Zenkevičius nuteistas už tai, kad per tarpininką paėmė 10 tūkst. eurų kyšį, kad panaikintų savo paties ankstesnį patvarkymą, kuriuo vykdant teisėtą išieškojimą buvo sustabdytos visos vienos bendrovės bankinių sąskaitų operacijos.

Taip pat 2010 m. jis už 6 tūkst. litų (1737, 72 Eur) kyšį, kurio pareikalavo ir savo kontoroje priėmė, bendrovei neteisėtai sumažino išieškojimo vykdymo išlaidas. Antstolis taip pat buvo pripažintas kaltu ir už nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą ir dokumentų suklastojimą. A. Zenkevičiui paskirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kartu su antstoliu 3 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir V. Timbras, kuris tarpininkavo perduodant kyšį. Teismas taip pat konfiskavo kyšiu gautus pinigus ir priteisė nukentėjusiuoju pripažintam verslininkui turtinės ir neturtinės žalos.

Nuteistieji minėtą sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kuris nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Apeliacinis teismas A. Zenkevičiui paskyrė laisvės atėmimą 4 metams ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, ir 9 415 Eur baudą. Per šį laikotarpį antstolis įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. Zenkevičius taip pat per metus turės atlyginti nukentėjusiam verslininkui turtinę 1 332 Eur žalą. Sprendimas nusikalstamu būdu įgytus 9 991,89 Eur konfiskuoti taip pat liko nepakeistas.

V.Timbrui paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Per šį laikotarpį jis negalės išvykti už miesto ar rajono, kuriame gyvena, ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam skirta daugiau nei 5 600 Eur dydžio bauda.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.22; 05:05

A_Kliunkaa

Kai per spaudos konferenciją, skirtą D. Kedžio bylai, išgirdau drebantį ir dūstantį iš susijaudinimo generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro A. Kliunkos balsą, man pasidarė jo žmoniškai gaila. Nesu dar girdėjęs, kad taip kas nors jaudintųsi per spaudos konferenciją. Tačiau visa tai, ką girdėjau, virto farsu, kai kažkodėl patyręs prokuroras perskaitė neįvardintos Joniškio gyventojos laišką, kuriame buvo kviečiama vieną kartą įvesti tvarką Lietuvoje. Tai man priminė sovietmetį, kada tokie “darbininkų ir inteligentų” laiškai buvo ištisai skaitomi per radiją. Tačiau tada tie laiškai keliaudavo į CK KPSS, na o Nepriklausomoje Lietuvoje – į generalinę prokuratūrą. Pamenu iš SSSR istorijos, tokie laiškai Partijai buvo itin populiarūs 1938 metais, tačiau juose reikalaudavo tai mirties Bucharinui, tai sušaudyti Radeką, Tuchačevskį, Ježovą ir kitus budelius. Ši aplinkybė mane labiausiai ir glumina. Grįžta 1938-ieji metai?

Continue reading „Apie nemeilę savo Tautai”