Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio apkaltos sudarytos specialiosios komisijos posėdyje ekspertai pateiks Seimo nario viešoje erdvėje išsakytų antisemitinių pareiškimų vertinimus.
„Mes nagrinėsime R. Žemaitaičio pasisakymų sistemiškumą, pasikartojimą, ar visumoje žiūrinti tai gali būti traktuojama kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. (…) Todėl turėsime vertinimus iš istorikų, iš Žmogaus teisių instituto, iš Generalinės prokuratūros, iš teisės pusės ir kt. Bus pateiktos nuomonės, vertinimai“, – Eltą informavo A. Valinskas.
Seimas pastarąją savaitę pritarė valdančiųjų iniciatyvai dėl apkaltos antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. Seimo sprendimu buvo sudaryta komisija iš 6 valdančiųjų parlamentarų, nes opozicijos atstovai joje dalyvauti atsisakė. Komisijai pavesta darbą atlikti ir savo išvadą pateikti iki spalio 10 dienos.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais papiktino tarptautinę bendruomenę. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius lietuvių holokaustą. Ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle R. Žemaitaitis sukėlė ir anksčiau. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“.
Į R. Žemaitaičio pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tbilisis, rugsėjo 1 d. (ELTA). Nuo 2012 metų Sakartvelą valdančios partijos pirmininkas penktadienį pranešė, kad partija pradeda apkaltos procedūrą prezidentei Salomei Zurabišvili dėl to, kad ji „šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją“. Apie tai rašo naujienų portalas „Svoboda“.
Partijos „Kartvelų svajonė“ pirmininkas Iraklis Kobachidzė penktadienį specialiame brifinge patikslino, kad turėjo omenyje vizitą Berlyne, kur prezidentė S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Diena anksčiau I. Kobachidzė paaiškino, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį „prezidentas savo reprezentacines funkcijas vykdo tik pritarus vyriausybei“, o ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, iš esmės uždraudė valstybės vadovei lankytis ne tik Vokietijoje, bet ir Ukrainoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje ir JAE.
Prezidentė ne kartą aiškino būtinybę apsilankyti Europos sostinėse, nes artėja spalis, kai ES vadovybė gali nuspręsti suteikti Sakartvelui kandidatės į ES nares statusą. Tačiau „Kartvelų svajonės“ pirmininkas šį argumentą laiko nepakankamu. Pasak I. Kobachidzės, prezidentė viena vertus, bando „prisiimti nuopelnus už europinę integraciją“, kita vertus, nori „neleisti ES vadovybei priimti teigiamo sprendimo“.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio prezidento Michailo Saakašvilio partija „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (VNJ) apkaltino valdančiąją partiją bandymu „sužlugdyti Europos integraciją, kad įtiktų Maskvai“. VNJ lyderiai pažymi, kad valdantieji pradėjo atvirą puolimą prieš prezidentę S. Zurabišvili iš karto po to, kai Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavadino ją „prancūzaite su europietiškomis užuominomis“ ir kritikavo už konfrontaciją su Rusija. Kartu D. Medvedevas gyrė „Kartvelų svajonę“ už „pragmatinę liniją“ santykiuose su Maskva.
VNJ ir kitos opozicinės partijos pareiškė, kad nepalaikys apkaltos, nes S. Zurabišvili veikia pagal Konstitucijos straipsnį, kuris įpareigoja visas valdžios šakas „daryti viską dėl Sakartvelo integracijos į NATO ir ES“.
Kitas Sakartvelo prezidentas 2024 metais bus renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamento balsų dauguma iš karto po tais pačiais metais numatytų parlamento rinkimų.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dėl antisemitinių pareiškimų apkaltos procedūros sulaukti galintis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, kad nesiruošia atsiprašyti. Tą padaryti jį paragino valdantieji, antradienį pasirašę dokumentą, kuriame, be kita ko, smerkiami tarptautinį pasipiktinimą iššaukę politiko samprotavimai.
„Nematau dėl ko turėčiau atsiprašyti“, – Eltai antradienį sakė R. Žemaitaitis. Pasak jo, tą padaryti turėtų jį kritikuojantys politikai. Tiek pozicijoje, tiek opozicijoje kritikos dėl savo pasisakymų sulaukęs R. Žemaitaitis teigė nebijąs apkaltos. „Gali man drąsiai inicijuoti apkaltą, pažiūrėsime, kaip į tai reaguos Europos žmogaus teisių teismas, kaip reaguos teismai ir visuomenė“, – teigė parlamentaras. Holokausto industrija. Norman G.Finkelstein knyga apie tai, „kaip išnaudojama žydų kančia”. 2004 metai; Dialogo kultūros institutas
Valdančiajai koalicijai priklausančių frakcijų seniūnai antradienį pasirašė pareiškimą, smerkiantį viešojoje erdvėje reiškiamus antisemitinius R. Žemaitaičio pasisakymus. Nors opozicijai priklausančios frakcijos buvo kviečiamos taip pat pasirašyti pareiškimą, tačiau jos valdančiųjų parengto dokumento nepalaikė.
ELTA primena, kad kritikos dėl antisemitinių pasisakymų jau anksčiau sulaukęs Seimo narys R. Žemaitaitis toliau dalijasi tarptautinę bendruomenę piktinančiais pareiškimais. Politikas apkaltino žydus esą vykdžius lietuvių holokaustą. Tokį R. Žemaitaičio pareiškimą pasmerkė premjerė bei Seimo pirmininkė.
Palestinos etninis valymas. Šioje knygoje pasakojama apie nusikaltimus prieš palestiniečius. Knygos viršelis
Ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle R. Žemaitaitis sukėlė ir anksčiau. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
Sureagavo ir R. Žemaitaičio bendražygiai – po ažiotažą sukėlusios istorijos partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Generalinė prokuratūra dėl parlamentaro antisemitinių pareiškimų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, opozicija svarsto kelti apkaltą šio įstatymo iniciatorei, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei. Nors buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas kritiškai vertina ministrės iniciatyvą, tačiau pagrindo apkaltai nemato. Pasak jo, tai opozicijos politinis žaidimas.
„Realus pagrindas Bilotaitės apkaltai yra toks pats kaip ir kitiems 83 Seimo nariams, kurie palaikė tą įstatymą. Taip pat prezidentui, kuris pasirašė įstatymą. Tokiu atveju reikėtų apkaltas visiems kelti“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Bilotaitė yra įstatymo teikėja, tačiau Seimas galėjo įstatymo nepriimti ir prezidentas nepasirašyti. Čia yra populizmas. Nematau aš jokio pagrindo jokiai apkaltai“, – pridūrė jis.
Pasak buvusio KT pirmininko, kiek daugiau pagrindo diskusijoms yra dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės.
„Politinė atsakomybė yra nepasitikėjimas ministre, kuri teikė tuos įstatymo projektus. Šia prasme politinę atsakomybę galbūt ir didesnę turi Bilotaitė, bet jeigu kalbėtume apie priesaikos pažeidimą ir Konstitucijos sulaužymą balsuojant už įstatymą, tuomet visi Seimo nariai ir prezidentas yra atsakingi (…). Visi žinojo, kad pažeidinėja Konstituciją, ne viena Bilotaitė. Buvo galima jos ir neparemti, ir nepriimti įstatymo“, – svarstė D. Žalimas.
D. Žalimo vertinimu, apkaltos klausimas yra tik opozicijos politiniai žaidimai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Žiūriu labai skeptiškai į tokias iniciatyvas, tai yra tiesiog politiniai žaidimai. Kitą vertus, opozicija tam ir yra opozicija, kad siūlytų tokias idėjas, apkaltas keltų ”, – apibendrino buvęs KT pirmininkas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis parlamentaras Vytautas Bakas neatmeta galimybės, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
Ekvadoro policija. EPA – ELTA foto
Kitas, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Kongresui pradėjus apkaltą dėl įtariamos korupcijos, Ekvadoro prezidentas Guillermo Lasso trečiadienį paskelbė įsaką, kuriuo paleido parlamentą.
Nepopuliaraus konservatorių prezidento biuro netikėtai paskelbtame įsake sakoma, kad G. Lasso paleidžia opozicijos vadovaujamą Nacionalinę Asamblėją „dėl rimtos politinės krizės ir nacionalinio sąmyšio“.
Paleidęs Kongresą, G. Lasso paragino Nacionalinę rinkimų tarybą skelbti naujus rinkimus.
Tai pirmas kartas, kai Ekvadoro prezidentas paleido įstatymų leidžiamąją valdžią.
Pagal įstatymą, per septynias dienas nuo įsako paskelbimo turi būti paskelbti nauji prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai. Iki to laiko, kai bus prisaikdinta naujoji Nacionalinė Asamblėja, G. Lasso gali įsaku valdyti šalį.
G. Lasso apkaltos procesas Kongrese prasidėjo antradienį. Šioje Pietų Amerikos valstybėje padaugėjo su prekyba narkotikais susijusio smurto ir žmonių pykčio dėl didėjančių gyvenimo išlaidų. G. Lasso labai nepopuliarus. Kairioji opozicija jį kaltina žinojus apie įtariamą korupciją valstybinėse įmonėse, su jomis susijęs jo svainis ir verslininkas Danilo Carrera kaltinamas prekyba narkotikais.
Trečiadienį kalbėdamas per valstybinę televiziją G. Lasso gynė savo sprendimą paleisti Nacionalinę Asamblėją. „Tai demokratinis sprendimas, nes jis ne tik konstitucinis, bet ir grąžina Ekvadoro žmonėms galimybę nuspręsti“, – sakė G. Lasso, turėdamas galvoje naujus rinkimus. Ekvadoro saugumo pajėgos. EPA – ELTA foto
Birželį Ekvadoro kongresas jau mėgino surengti G. Lasso apkaltą, bet pritrūko 12 balsų. Tuo metu šalyje vyko smurtiniai protestai dėl didėjančių gyvenimo išlaidų.
Panaši politinė drama praėjusių metų pabaigoje įvyko ir kaimyninėje Peru. Prezidentas Pedro Castillo, taip pat apkaltintas korupcija, gruodį mėgino paleisti Kongresą, kad galėtų valdyti įsaku. Jis buvo suimtas tą pačią dieną, o dabar kalėjime laukia teismo dėl kaltinimų maištu.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tęsiantis skandalui ir ikiteisminiam tyrimui dėl antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, parlamento vadovybė neatmeta, kad ne pirmą kartą ažiotažą savo pareiškimais sukėlusiam opozicijos atstovui gali grėsti apkalta.
Kaip Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teoriškai yra keletas kelių, kaip R. Žemaitaitis galėtų prarasti Seimo nario mandatą – tam pagrindu gali tapti ir ikiteisminio tyrimo rezultatai, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas.
„Aš matyčiau, jeigu būtų teisėsaugos pripažinta, kad yra rimtesni pažeidimai, aišku, kad apkaltos procedūra, matyt, galėtų būti vienas iš variantų“, – Eltai sakė parlamento konservatorių lyderė.
„Tikrai turi būti vieną kartą labai aiškiai pasakyta – nei Seime, nei plačiojoje visuomenėje tokio pobūdžio pareiškimams neturi būti vietos. Lygiai taip pat, jeigu tai būtų nukreipta prieš bet ką kitą – kurstyti nesantaiką nėra priimtina ir už tokius žodžius kiekvienas žmogus turi atsakyti“, – nurodė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Jai antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentavo, kad teorinė galimybė inicijuoti apkaltą – Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Pasak jos, tai būtų pats griežčiausias politikų sprendimas.
„Etikos komisija teoriškai tokią galimybę turi – priimti sprendimą, įvertinus būtent tą pasisakymą, jo pasekmes, kilusį rezonansą ir tai, kad tai yra dalykas, kurį galime traktuoti kaip neapykantos kurstymą. Ypatingai turint galvoje, kad Holokausto metu Lietuvoje beveik visi žydai buvo fiziškai sunaikinti – tą kontekstą reikia turėti galvoje“, – Eltai aiškino liberalė.
„Tai yra etikos komisijos rankose. Aš savo nuomonę turiu, tačiau aš ją pasilaikysiu sau“, – nurodė ji, klausiama, ar apkalta R. Žemaitaičiui, jos akimis, turėtų būti pradėta.
Trečiadienį Seimo etikos sargai nutarė pradėti tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų „Facebook“. Visgi, kokių išvadų galima tikėtis – neaišku. Tad ir prognozuoti, ar Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti Seimui inicijuoti apkaltą, sunku.
Visgi, panaši situacija buvo susiklosčiusi jau anksčiau, kai komisija pripažino kitą parlamentarą – Petrą Gražulį – pažeidus Seimo statutą ir sulaužius Seimo nario priesaiką, tačiau inicijuoti apkaltos procedūrų nepasiūlė. Po tokio sprendimo iniciatyvos ėmėsi valdantieji, surinkę reikiamą kiekį parašų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Klausiama, ar koalicija imtųsi panašių priemonių, jeigu parlamento Etikos ir procedūrų komisija priimtų analogišką išvadą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmetė tokios galimybės. Visgi, politikė pažymėjo, kad pirmiausiai reikia sulaukti tyrimų rezultatų.
„Žinoma, kad yra įmanoma. Yra kelios procedūros, kaip inicijuoti Seimo nariui apkaltą. Žiūrėsime, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisija. Matysime, ką pasakys ir teisėsaugos institucijos, kokių veiksmų imsis prokuratūra“, – svarstė konservatorė.
Neabejoja, kad politikas retoriką renkasi sąmoningai: tikisi, kad rinkėjai neliks abejingi
Politikės nepuoselėja vilčių, kad po kilusio skandalo ir iš tarptautinės erdvės sulaukiamų vis aštresnių kritikos strėlių R. Žemaitaitis pats nuspręs atsisakyti Seimo nario mandato. V. Čmilytė-Nielsen bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad opozicijos atstovas sąmoningai renkasi tokią retoriką, dėl kurios kiltų skambūs ažiotažai.
„Nutuokiu, kad tam tikra prasme jam tai yra paranku daryti. Galbūt įsivaizduoja, kad taip įgauna daugiau kažkokio matomumo. Liūdniausia būtų, jeigu tai yra nuoširdi jo pozicija. Iš to, kad jis neatsiprašė ir kaip tik dar pagilino, paaštrino minėtą pasisakymą ir temą – tai rodo, kad žmogus tikrai turi iššūkių su gebėjimu sugyventi taikiai visuomenėje“, – kalbėjo Seimo konservatorių seniūnė.
Tuo metu Seimo pirmininkė laikėsi panašios pozicijos ir vylėsi, kad Lietuvoje R. Žemaitaičio laikysenai palankių gyventojų yra mažuma.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad šis Seimo narys pakankamai sąmoningai daro tokius pareiškimus, manydamas (darau tokią prielaidą), kad rezonuos su kažkuria rinkėjų grupe. Bet labai noriu tikėti, kad jis klysta ir Lietuvoje nėra ar beveik nėra žmonių, kuriems tokie pasisakymai būtų priimtini“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, jei etikos komisija jo nenubaus, bent jau jį nubaus rinkėjai“, – apibendrino Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pirmadienį R. Žemaitaitis sukėlė ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką…“ – rašė parlamentaras.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
R. Žemaitaitis sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Seimo narių iniciatyva parlamento Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl netinkamo politiko elgesio, o Vilniaus apylinkės prokuratūra iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
Visgi, nepaisant kilusio skandalo, pats R. Žemaitaitis pareiškė nejaučiantis kaltės dėl savo pasisakymų, todėl ir atsiprašyti neketinąs.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Seime specialioji tyrimo komisija pritarė, kad yra pakankamai duomenų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Už tokį prendimą balsavo 6 komisijos nariai, likę 5 balsavo prieš arba susilaikė. Šią infromacija Eltai patvirtino komisijos pirmininkas Linas Slušnys.
Jis tikino, kad ketvirtadienį pasirašys dokumentą ir galutinę išvadą su redakcinėmis pataisomis įteiks Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Pasak jo, balsavimas dėl specialiosios komisijos išvados parlamente galėtų įvykti jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
„Toliau Seimo pirmininkės sprendimas, pagal statutą, kiek žinau, turėtų keliauti (išvada – ELTA) į artimiausią Seimo posėdį, tai, ko gero, galėtų būti antradienį“, – sakė konservatorius.
ELTA primena, kad apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“. Pažeidimą konstatavo Seimo etikos sargai.
Dėl šios priežasties Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procedūrą. Išvadas parlamentarams komisija turės pateikti iki šių metų gegužės 17 d.
Visgi P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Praėjusių metų birželį Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Pripažinta, kad tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Tačiau politikui apskundus teismo sprendimą, klausimas kol kas vis dar nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiame Teisme.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už kitą Seimo narį balsavęs parlamentaras Petras Gražulis vėl yra kolegų dėmesio centre. Antradienį startuos 47 parlamentarų grupės jam inicijuota apkalta, kurią iš Seimo tribūnos ketina pateikti Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Apkaltos procedūros P. Gražulis sulaukė dėl to, kad pernai rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seimui bus siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų siūlymo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui pagrįstumą ir pateiktų išvadą, ar yra pagrindo pradėti tokį procesą.
Komisiją siūloma sudaryti iš 11 Seimo narių. Jeigu Seimas pritartų, jai būtų pavesta iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą Seimo Pirmininkui.
Kaip primena ELTA, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pernai nustatė, kad Seimo narys Petras Gražulis, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, pažeidė Seimo statuto nuostatas ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą.
Seimo narys P. Gražulis etikos sargams nurodė, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esantį balsavimo mygtuką.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reikalingi Seimo narių parašai Lietuvos regionų frakcijos nario Petro Gražulio apkaltai jau surinkti. Apie tai sekmadienį savo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė iniciatyvos rengėjas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.
Kaip Eltą vėliau informavo politikas, šiuo metu yra surinkti 37 apkaltą palaikančių parlamentarų parašai. Seimo statutas numato, kad teisę pasiūlyti parlamentui pradėti apkaltos procesą turi ne mažesnė nei 1/4 Seimo narių grupė – parašus po teikimo tekstu turi padėti bent 36 Seimo nariai.
Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus nepradėti apkaltos procedūros P. Gražuliui, į etikos sargus besikreipęs T. V. Raskevičius iniciatyvos ėmėsi pats. Ketvirtadienį Eltai politikas patvirtino, kad tekstas jau yra paruoštas ir netrukus bus pradėti rinkti apkaltą palaikančių parlamentarų parašai.
„Siųsiu visiems 140 Seimo narių pasirašyti. Pažiūrėsime, kiek Seimo narių saugo Konstituciją, o kurie saugo tik tas vadinamas tradicines vertybes“, – akcentavo jis.
Pareiškimo dėl apkaltos procedūros iniciatyvos tekste, su kuriuo susipažino ir ELTA, išdėstomos visos aplinkybės, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų apsispręsti dėl P. Gražulio mandato likvidavimo.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Klausimai dėl parlamentaro elgesio kilo po to, kai P. Gražulis balsavo už kitą Seimo narį – socialdemokratą Liną Jonauską. Dėl šio politiko nusižengimo T. V. Raskevičius kreipėsi į Seimo etikos sargus, kurie nustatė, kad rugsėjo mėnesį priėmimo stadijoje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos patvirtinimo, P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą jam nematant.
„Etikos ir procedūrų komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, jog Seimo narys P. Gražulis, balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, pažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą“, – rašoma teikimo tekste.
Visgi, „laisviečiui“ dar kartą pasikreipus į Etikos ir procedūrų komisiją – jau prašant pradėti apkaltos procedūrą – komisija nutarė to nedaryti.
ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, veikdamas privataus juridinio asmens interesais ir kišdamasis į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus. P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Šiandien vėl noriu atkreipti dėmesį į vėluojančias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.
Viename iš paskutiniųjų videointerviu Ukrainos prezidentūros patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksijus Arestovičius (Marko Feigino internetinis kanalas) pastebėjo, jog ginkluotosioms jo šalies pajėgoms verkiant reikia bent dvigubai daugiau sunkiosios ginkluotės nei šiuo metu sulaukiama iš Vakarų. Kai O. Arestovičius tarstelėjo konkrečiau, kiek jiems praverstų toliašaudžių vamzdžių, galingas raketas sviedžiančių net už kelių šimtų kilometrų, net žagtelėjau iš nuostabos. Ukrainiečiams tetrūksta vos kelių dešimčių galingųjų vamzdžių. Atkreipkite dėmesį – ne tūkstančio, ne pusės tūkstančio, net ne šimto. Užtektų papildomų kelių dešimčių, ir tai ženkliai sustiprintų jų pozicijas visose fronto atkarpose.
Įsiklausius į šias pastabas nejučiom išsprūdo retorinis klausimas: nejaugi Vakarai, drauge surėmę pečius, nesugeba sukrapštyti bent šimto toliašaudžių vamzdžių? Kas tai – dešimtmetį trukusio tylaus nusiginklavimo pasekmė ar sąmoningas sabotažas, nenoras, kad Ukraina kuo greičiau ir įspūdingiau laimėtų?
Kitas retorinis klausimas – dėl keistos JAV prezidento Joe Bideno laikysenos. Žiūriu Dmitrijaus Gordono videointerviu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba ir netikiu tuo, ką girdžiu. Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtina, jog Amerikos prezidentas, kai iki Rusijos agresijos pradžios buvo likusios kelios simbolinės minutės, patarė jam pirmiausia rūpintis savo vaikais, o ne Ukraina. Iš kitų viešai skelbiamų Ukrainos vadovų užuominų susidariau nuomonę, esą oficialusis Vašingtonas tą patį siūlė ir Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui, ir dar keliems aukšto rango ukrainiečių pareigūnams – bėkite pas mus, į Ameriką, nes Ukraina žlugs per artimiausias 72 valandas. Pasiūlymas keistas, panašus į raginimą išduoti savo valstybę, savo Tėvynę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Jei tai, ką viešai ištarė ponas D.Kuleba, – tiesa, tuomet lengviau suvokti, kodėl JAV vis neranda bent penkiasdešimt papildomų galingųjų vamzdžių. Oficialusis Vašingtonas nesitikėjo, kad įvykiai pakryps būtent tokia kryptimi: V.Zelenskis niekur nebėgs, ukrainiečiai narsiai, sumaniai priešinsis, o Rusijos armija, užuolusi Ukrainą, nebus tokia galinga, kokią ją esant įsivaizdavo JAV žvalgybos. Dabar amerikietiškąjį traukinį perstatyti ant kitų bėgių – ne taip lengva. O ir JAV sąjungininkės Europoje pastarąjį dešimtmetį kvailiojo: lenktyniavo, kurios karinėms reikmėms skirs mažiau pinigų, skubėjo,kurios daugiau pigiai prisipirks rusiškų dujų ir rusiškos naftos, ignoruodamos alternatyvas, varžėsi, kurios dažniau telefonu pasišnekučiuos su Vladimiru Putinu. Regis, Vokietija iki šiol praradusi sveiką nuovoką: kai nereikia – kariauja, kai reikėtų parodyti tvirtą kumštį – pabrukusi uodegą gėdingai sprunka į krūmus.
Taigi Vakarai karo išvakarėse padarė grubių klaidų. Po rimtų apsižioplinimų nėra paprasta sugrįžti iš klystkelių ir šunkelių. Kai kurių ginklų per kelias dienas nepagaminsi. Visa tai – suprantama, gal net pateisinama. Mes – žmonės, mes – mirtingieji. Šiandien labai svarbu, jog Vakarai taiso savo klaidas. Bet ar Vakarai taiso savo nuodėmes taip principingai, kaip derėtų?
Ką turiu omenyje? Jei J.Bidenas išties ragino Ukrainos vadovus nešti kudašių iš šalies, vos tik iškilo karo grėsmė, kodėl JAV prezidentui iki šiol nesurengta apkalta? Juk J.Bidenas tiesiogiai – netiesiogiai ragino Ukrainos vadovybę išduoti savo tautą. Norim ar nenorim, J.Bidenas kvietė Ukrainos valdžią piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: nusispjauti į valstybės reikalus ir žiūrėti tik savo artimųjų. Iš kurios pusės pažvelgsi, J.Bideno administracija kurstė savo kolegą V.Zelenskį ignoruoti priesaiką, įkalbinėjo paniekinti prezidentinius įsipareigojimus. Ar JAV rinkėjai linkę pasitikėti prezidentu, kuris kitų šalių prezidentus skatina negerbti Konstitucijos?
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Spaudoje aptinku informacijos, kaip Amerikos slaptosios tarnybos atlieka kratas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje – ieško neteisėtai laikomų dokumentų. Dažnai prisimenu, kiek tyrimų buvo surengta dėl asmeninių D.Trumpo veiksmų, dėl įvairiausio pobūdžio įtarimų suokalbiais su Kremliumi, kiek kartų atidžiai žvelgta į D.Trumpo aplinkos žmones. Beje, normalioje valstybėje taip ir privalu elgtis: tegul bus pašalinti net menkiausi įtarimai.
Bet kur tada apkalta J.Bidenui dėl galimos draugystės su V.Putinu? Kremliaus diktatorius šiandien džiaugtųsi, jei J.Bidenui anuomet būtų pavykę V.Zelenskį įkalbėt bėgti iš Kijevo! Pasitraukus V.Zelenskiui Ukrainoje būtų kilęs nusivylimas, panika, abejingumas, ir tuomet Ukrainos pralaimėjimas greičiausiai būtų neišvengiamas.
O juk jei JAV norėtų rimtai apsivalyti, ne tik J.Bidenas turėtų sulaukti rimtos pylos. Iš pareigų turėtų būti atleisti ir visi tie JAV žvalgybų vadovai, kurie pranašavo, esq Ukraina kris per artimiausias dvi – tris paras. Jei taip kardinaliai klystama brėžiant gyvybiškai svarbias prognozes (tarp 72 valandų ir pusės metų – akivaizdus skirtumas), atsistatydinimas džeimsų bondų vadams turėtų būti privalomas. Klaidinga žvalgybos prognozė – tai ne klaidingas žurnalisto ar politologo kometaras. Ypač dėl karo reikalų, kuomet žūsta tūkstančiai žmonių, kai su žeme sulyginami milijoniniai miestai, kai iškyla pavojus galingoms atominėms elektrinėms.
Pirmiausia savo kėdę turėtų prarasti, žinoma, CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas). Juk jis kadaise yra dirbęs ambasadoriumi Rusijoje, tad pažįsta šią šalį, ne sykį buvo susitikęs su pačiu V. Putinu. Karo išvakarėse net dvi paras svečiavosi Maskvoje – šnekėjosi ne tik su Rusijos žvalgybų vadovais, bet ir su Kremliaus diktatoriumi. Žodžiu, turėjo perprasti Kremliaus žaidimus. Bet, regis, nieko nesuprato arba nenorėjo suprasti.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Iš savo kėdės turėtų būti ištrenktas ir ponas J.Stoltenbergas. Jei turėtų bent mažumėlę sąžinės, senų seniausiai pats privalėjo trauktis iš savo posto – dar tuomet, kai Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija nesiteikė skirti deramo dėmesio karinėms reikmėms. Jei NATO vadovas anuomet būtų prisipažinęs nenorintis vadovauti popieriniam NATO, nesukrapštančiam net 2 proc. nuo BVP, J.Stoltenergą šiandien vadinčiau principingu politiku. Bet J.Stoltenbergas buvo linkęs plaukti pasroviui: altyginimas, garbė, reikšmingumas, galimybė nemokamai keliauti po pasaulį. Tylėjo dėl tikrosios padėties Aljanse. Bent jau garsiai netriukšmavo. Ar mums reikalingi tokie generaliniai sekretoriai?
Tad diskusija dėl kelių dešimčių toliašaudžių modernių artilerinių įrenginių, kurių trūksta Ukrainai, – ne iš piršto laužta. Įtariu, jog Ukraina jų negauna ne vien todėl, kad Vakarai jų neturi. Matyt, esama daug galingų jėgų, kurios nenori akivaizdžios Ukrainos pergalės ir rimto Rusijos sutriuškinimo. Matyt, turime jėgų, kurios nenori rimto Vakarų apsivalymo.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų gretose neatmetama idėja, kad apkaltos procesas gali būti inicijuotas ne tik teismo kaltu pripažintam parlamentarui Petrui Gražuliui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad panašus likimas gali laukti ir Mindaugo Puidoko, kurio buvęs padėjėjas Kęstutis Motiečius nuteistas dėl prekybos poveikiu.
Kalbėti apie dar vieną apkaltą parlamente skatina „Delfi“ paskelbto Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo dėl bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį detalės. Kaip rašo naujienų portalas, M. Puidokas su tuometiniu savo padėjėju K. Motiečiumi keliskart lankėsi lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovo Samoilo Kaco namuose. Be to, rašo Delfi, S. Kaco verslo partneris patvirtino, kad M. Puidokui už palankią poziciją galėjo būti duota 20 tūkst. eurų.
Ir nors pareigūnams tokių įrodymų tyrimo metu nepavyko surinkti, o pats M. Puidokas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir vėliau byloje liko tik liudytoju, apkaltos galimybė, tikina S. Šedbaras, nėra neįmanoma.
Politiko teigimu, sprendžiant vien iš šiuo metu žinomų istorijos detalių, apkaltos M. Puidokui idėja tikrai nėra atmestina. Jo teigimu, įsiteisėjus nuosprendžiui dėl M. Puidoko buvusio padėjėjo, veikiausiai būtų prasmės patikrinti, ar parlamentaras nesulaužė duotos Seimo nario priesaikos ir Konstitucijos. Bet tam, akcentavo jis, reikėtų geriau susipažinti su byla.
„Reikėtų susipažinti labiau su byla. Gal medžiagoje yra kažkokių duomenų, kurie leistų kelti klausimą, ar tinkamas ir ar Konstituciją atitinkantis buvo Puidoko elgesys. Bet dabar mes to padaryti negalime, kol nuosprendis neįsiteisėjo“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
„Labai geras pavyzdys yra Pakso istorija. Buvo keliamas klausimas baudžiamąja tvarka. Tai iki pat Aukščiausiojo Teismo nuėjo ir jis (R. Paksas – ELTA) liko išteisintas. Bet nusikaltimui yra vieni įrodymai, o politikui bei jo elgesiui, pagal Konstituciją ir priesaiką, standartai yra kiti. Vien regimybė, kad tu elgiesi netinkamai ir sukuri pažeidžiančio Konstituciją ir priesaiką asmens įvaizdį, tokia regimybė gali būti vertinama“, – svarstė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, pažymėdamas, kad tokia procedūra M. Puidoko atveju tikrai būtų logiška ir neatmestina. TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš neatmesčiau šito dalyko. Perspektyvoje, pasižiūrėjus nuosprendį ir bylą – būtų galima apie tai kalbėti, iš anksto jokios nuomonės neišsakant“, – sakė parlamentaras.
Be to, pažymėjo politikas, apkaltos klausimą kelti leistų ir apskritai aplinkybė, kad už prekybą poveikiu jau yra nuteistas buvęs M. Puidoko padėjėjas.
„Jeigu padėjėjas sprendžia kažkokius klausimus ar su Kacu, ar su Maldeikiu… Kas jis yra sprendimų priėmimo prasme? Jis yra niekas be paties Seimo nario pažadų ar pokalbių. Tad natūralu, kad toks asmuo kaip Kacas iš suinteresuotų asmenų tikisi, kad Seimo narys tai darys. Bet tam, žinoma, reikia papildomos medžiagos“, – sakė S. Šedbaras.
Ir jei pagrindo apkaltai atsirastų, atsisveikinti Seimui su M. Puidoku veikiausiai nebūtų itin sunku. S. Šedbaras pažymi, kad šis nė vienai frakcijai nepriklausantis parlamentaras didelio politinio užnugario neturi. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui K. Motiečiui už prekybą poveikiu skyrė 4,9 tūkst. eurų baudą.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, rudens Seimo sesijoje parlamentaro P. Gražulio laukia apkaltos procedūra. Grėsmė netekti Seimo nario mandato anksčiau laiko P. Gražuliui iškilo po to kai Apeliacinis teismas pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo narys Petras Gražulis turėtų būti pašalintas iš Seimo.
„Aš manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad apkaltos procedūra parlamentarui gali būti pradėta organizuoti tik po to, kai bus gautas teismo sprendimas.
„Nusikaltimo padarymas, o teismas tai nustatė, yra pagrindas apkaltai. Taigi, tuomet, kai gausiu informaciją jau oficialią, oficialų šio sprendimo išrašą, informuosiu Seimo narius ir ne anksčiau kaip per savaitę po tos informacijos pateikimo galima jau pradėti apkaltos procedūrą. Būtų nutarimas registruotas ir Seimas apsispręstų dėl to, ar pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį iš Seimo“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad apkalta P. Gražuliui gali būti suorganizuota dar vasarą, jei Seimas apsispręstų šaukti neeilinę sesiją dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
„Kaip ir sakiau, ir ne anksčiau kaip po savaitės, gali būti ir šiek tiek vėliau, čia priklauso nuo to, kada bus kitas Seimo posėdis, Seimo sesija, ar rinktumės į neeilinę Seimo sesiją, ar tik rudens sesijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į neeilinės sesijos programą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje parlamentarai aptarė su antradienį vykusiomis riaušėmis susijusius klausimus. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad įvertinus šiame posėdyje išgirstą informaciją, jo vertinimu, didėja tikimybė, kad riaušėse dalyvavusiems Seimo nariams bus pradėta apkaltos procedūra.
„Jeigu kai kurių Seimo narių dalyvavimas bus ne tik apsilankymas mitinge, dezinformacija kuri buvo skleidžiama (ypač tą darė Petras Gražulis dėl neva įvestos karo padėties), nieko nedarymo, kad nurimtų riaušininkai, nors stovėjo jų, o ne tautos atstovybės pusėje. Bet jeigu bus didesnis vaidmuo koordinuojant, keičiantis informacija ir visaip kitaip dalyvaujant šiame procese, apkaltos tikimybė turėtų didėti. Mano įspūdis po šios dienos – tikimybė auga“, – po NSGK posėdžio atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė L. Kasčiūnas.
Visgi NSGK pirmininkas konkrečių politikų pavardžių, kuriems būtų svarstoma pradėti apkaltos procedūrą, neįvardino.
Proteste kalbas nuo scenos sakė Mindaugas Puidokas, Dainius Kepenis, Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas, jie taip pat daliai mitinguotojų sudarė galimybes patekti į Seimo pastatą, išrašant leidimus. Petras Gražulis kartu su savo padėjėju Nagliu Puteikiu vakare buvo riaušes sukėlusioje ir išvažiavimą iš parlamento užblokavusioje minioje.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos Senato (parlamento aukštųjų rūmų) Saugumo komitetas trečiadienį pasiūlė inicijuoti šalies prezidento Milošo Zemano apkaltos procedūrą. Tai žurnalistams pranešė komiteto pirmininkas Pavelas Fischeris.
„Komiteto nuomone, M. Zemanas negali eiti valstybės vadovo pareigų, – pareiškė jis. – Dėl šio pasiūlymo – nušalinti M. Zemaną – kitą savaitę bus balsuojama Senate“. Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.
Pasak P. Fischerio, prezidentas nesiorientuoja dabartiniuose įvykiuose, o jo veiksmai prieštarauja nacionalinei konstitucijai. Čia parlamentaras priminė, kaip M. Zemanas balandžio pabaigoje komentavo 2014 metais kariniuose sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose nugriaudėjusių sprogimų tyrimą. Prezidentas tada pareiškė, kad tiriamos kelios incidento versijos, o ne tik Rusijos specialiųjų tarnybų sąsajos su šiais sprogimais.
Anot Senato komiteto pirmininko, šiuo pareiškimu M. Zemanas padarė žalą Čekijos nacionalinio saugumo interesams.
Jeigu Senatas, kuriame daugumą turi M. Zemano politiniai oponentai, balsuos už jo apkaltą, šį sprendimą dar turės patvirtinti Deputatų Rūmai (parlamento žemieji rūmai), kuriuose dominuoja prezidento šalininkai.
Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Senatoriai penktadienį, ketvirtąją Donaldo Trumpo apkaltos teismo dieną, išklausė kadenciją baigusio prezidento advokatų bei kaltintojų argumentus.
Demokratai koncentravosi į klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti teiginiai dėl rinkimų pažeidimų jo sekėjus pavertė radikalais, respublikonai savo ruožtu kvestionavo apkaltą. Pasak pastarųjų, tai – „politinio šou teismas“, surengtas siekiant diskredituoti D. Trumpą.
Atstovai iš abiejų pusių iškėlė klausimą apie tai, ar D. Trumpas ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų smurtą.
„Šis klausimas keliamas vis iš naujo todėl, kad atsakymas į jį yra – „nesiėmė nieko“, – teigė kaltintoja Stacey Plaskett.
Ketvirtoji apkaltos teismo diena baigėsi klausimų ir atsakymų sesija. Senatas dar kartą susiburs šeštadienio rytą, tikimasi, kad tada ir bus surengtas balsavimas dėl D. Trumpo nuteisimo, remiantis „smurto kurstymo“ kaltinimu.
Manoma, kad nuteisimą palaikys demokratai, o respublikonai balsuodami pasisakys prieš apkaltą. Tam, kad apkalta būtų įvykdyta ir D. Trumpui būtų užginta dar kartą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, reikia dviejų trečdalių senatorių balsų. Nors nemažai nuosaikių respublikonų parodė norą nuteisti D. Trumpą, galimybių, kad apkalta bus įgyvendinta, yra nedaug.
JAV Senate tęsiasi D. Trumpo apkaltos procesas. EPA-ELTA nuotr.
JAV Senate trečiadienį tęsiasi kadenciją baigusio šalies prezidento Donaldo Trumpo apkaltos prosesas.
Demokratų partijos apkaltos vadovams ir D. Trumpo teisininkų komandai paskirta po 16 valandų išdėstyti įžanginius argumentus.
Apkaltos proceso vadovas kongresmenas Jamie’is Raskinas iš Merilendo valstijos dieną pradėjo kalba, kurioje sakė, kad D. Trumpas užnugaryje paliko savo vyriausiojo vado pareigas.
„Įrodymai jums parodys, kad buvęs prezidentas (Donaldas) Trumpas nebuvo nekaltas stebėtojas, – sakė J. Raskinas. – Įrodymai parodys, kad jis akivaizdžiai pakurstė sausio 6-osios sukilimą. Jie parodys, kad Donaldas Trumpas atsisakė savo vyriausiojo vado vaidmens ir tapo vyriausiuoju pavojingo sukilimo kurstytoju.“
Antradienį abi partijos ginčijosi, ar apkaltos buvusiam prezidentui iškėlimas neprieštarauja šalies Konstitucijai. Po visą dieną trukusių įnirtingų diskusijų Senatas balsavo 56:44 tęsti apkaltos bylos nagrinėjimo procesą, prie demokratų prisijungus tik šešiems respublikonams.
Nors demokratams tereikėjo įprastos balsų daugumos tęsti apkaltos procesą, tik nedidelis respublikonų palaikymas beveik užtikrina, kad D. Trumpas per galutinį balsavimą nebus nuteistas. Tam yra reikalingas dviejų trečdalių senatorių pritarimas, o tai reiškia, kad teigiamą žodį turėtų tarti net 17 respublikonų.
JAV istorijoje iš viso surengti keturi apkaltos procesai, du iš jų – būtent D. Trumpui. Nė vienam prezidentui ar kitam federaliniam pareigūnui istorijoje apkalta nebuvo surengta du kartus.
Atstovų rūmai pareiškė kaltinimus D. Trumpui sukilimo kurstymu, tvirtindami, kad prezidento retorika per sausio 6 d. vykusį kampanijos renginį paskatino jo rėmėjus šturmuoti Kapitolijaus pastatą.
Per incidentą mirė penki žmonės, įskaitant policijos pareigūną.
Pirmasis D. Trumpo apkaltos procesas truko beveik tris savaites, tačiau antrasis veikiausiai bus trumpesnis, kadangi galutinis balsavimas gali būti surengtas jau kitą savaitę.
Kaip ir per pirmąjį apkaltos procesą, D. Trumpas atsisakė atvykti į Senatą pateikti parodymų.
Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.
JAV Senate antradienį prasidėjo istorinis antrasis Donaldo Trumpo apkaltos teismas, kuriame buvęs prezidentas kaltinamas kurstęs sausio 6 d. vadinamąjį sukilimą, kuomet jo šalininkai šturmavo Kapitolijų.
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam apkalta surengta net dukart – 2020 m. pradžioje jis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia. Jis taip pat tapo pirmuoju istorijoje prezidentu, kuriam apkaltos teismas surengtas jau pasibaigus kadencijai.
„Surengti sąžiningą ir teisingą apkaltos teismą pagal buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui pareikštus kaltinimus yra mūsų svarbi konstitucinė pareiga. Tai yra sunkiausi JAV prezidentui pareikšti kaltinimai šalies istorijoje“, – teigė demokratų Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
Teismo posėdžiui pirmininkauja demokratas senatorius Patrickas Leahy’is. Posėdis prasideda debatais ir balsavimu dėl to, ar apkalta buvusiam prezidentui neprieštarauja Konstitucijai.
Tai greičiausiai bus tik formalumas, nes demokratai turi pakankamai balsų, vis dėlto balsavimas parodys, kiek respublikonų yra pasiruošę nagrinėti bylą iš esmės.
Pagrindinė teismo dalis prasidės trečiadienį, jos metu abi pusės turės po 16 val. pristatyti argumentus žodžiu.
Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Donaldo Trumpo advokatai dar kartą antikonstituciniu pavadino antradienį Senate prasidėsiantį buvusio JAV prezidento apkaltos procesą. Amerikiečių žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime gynėjai reikalauja iš karto atmesti kaltinimą respublikonui, kurį inicijavo demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai.
Advokatai 75 puslapių rašte, be kita ko, argumentuoja, kad procesas yra neteisėtas, nes D. Trumpas nebeina prezidento pareigų. Jie kaltina demokratus rengiant „politinį teatrą“.
Atstovų Rūmų demokratų kaltintojai tuo tarpu įrodymus prieš D. Trumpą pavadino „įtikinamais“. „D. Trumpas pažeidė savo priesaiką ir išdavė amerikiečius. Jo kurstymas maištauti prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę, kuris sutrikdė taikų valdžios perdavimą, yra sunkiausias konstitucinis nusikaltimas, kurį kada nors yra įvykdęs bet koks prezidentas“, – sakoma kaltintojų pareiškime.
Buvęs prezidentas dėl jo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną kaltinamas „kurstęs maištą“. 74-erių D. Trumpas kaltinamas per mitingą Vašingtone raginęs savo šalininkus kelti riaušes. Jis tada savo kalboje, be kita ko, sakė: „Jei nekovosite kaip velniai, nebeturėsite šalies“. D. Trumpo gynėjai argumentuoja, kad tuometinis prezidentas tik ragino kovoti už rinkimų saugumą. Be to, jie remiasi konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai kalbėti.
Kaltintojai tai kategoriškai neigia. Atstovų Rūmai esą pateikė kaltinimus D. Trumpui ne todėl, „kad jis pareiškė nepopuliarią politinę nuomonę“. Demokratai kaltinamajame rašte reikalauja ne tik jį nuteisti, bet ir uždrausti eiti jam pareigas federaliniu lygiu. Tai sutrukdytų galimam D. Trumpo kandidatavimui 2024 metų prezidento rinkimuose.
Tačiau labai mažai tikėtina, kad Senate pavyktų surinkti D. Trumpo nuteisimui reikalingą dviejų trečdalių balsų daugumą. Už tai su 50 demokratų turėtų balsuoti ir 17 respublikonų.
Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo pirmtakas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu laukia Senato apkaltos teismo dėl kaltinimų kursčius Kapitolijaus šturmą, neturėtų gauti slaptų žvalgybos ataskaitų, kaip tai yra įprasta kadenciją baigusiems prezidentams.
„Manau, kad jam gauti žvalgybos ataskaitas nėra reikalo. Kokia nauda iš to, kad jam duosime žvalgybos ataskaitą? Kokią įtaką jis turi, išskyrus tai, kad jis gali paslysti ir kažką atskleisti?“ – interviu televizijos CBS laidai „Evening News“ penktadienį sakė J. Bidenas.
Naujasis prezidentas kalbėjo apie D. Trumpo „padriką elgesį, nesusijusį su sukilimu“ sausio 6 d. Buvęs JAV vadovas yra kaltinamas kurstęs savo šalininkus įsiveržti į Kongresą ir neleisti parlamentarams patvirtinti J. Bideno pergalės rinkimuose.
D. Trumpas kartojo, kad rinkimai iš jo buvo pavogti, nepaisant įrodymų, kad rinkimai vyko demokratiškai, ir dešimčių pralaimėtų bylų teismuose.
Būdamas prezidentu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas ne kartą sukėlė nerimą dėl to, kaip jis naudojo ar kartais nekreipė dėmesio į žvalgybą.
2017 m. gegužę jis esą susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi pasidalijo slapta informacija. JAV žvalgybos teigimu, dėl to kilo grėsmė vienos iš JAV sąjungininkių operacijai.
D. Trumpas taip pat viešai abejojo JAV žvalgybos išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir vykdė masinę kibernetinę ataką jo kadencijos pabaigoje.
Atstovų Rūmai jau surengė D. Trumpui apkaltą dėl Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo penki žmonės, kurstymo, o kitą savaitę jo laukia teismas Senate.
D. Trumpui jau buvo surengta apkalta dėl bandymo priversti Ukrainą įsikišti į lapkričio 3 d. rinkimus jo naudai.
Buvę prezidentai įprastai gauna žvalgybos ataskaitas, tačiau daugelis D. Trumpo kritikų išreiškė nerimą, kad jis dėl savo neprognozuojamumo gali atskleisti nacionaliniam saugumui itin svarbią informaciją.
