Seimo Aplinkos apsaugos komitetas antradienį planuoja parlamentinę kontrolę, kurios metu diskutuos, kodėl kilo gaisras atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ , bei aptars galimas jo pasekmes.
„Dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai“, – rašoma komiteto pranešime spaudai.
Nuogąstaujama, kad dėl gaisro Kaune ir jo apylinkėse į orą ir vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl būtina atlikti aplinkos tyrimus.
Į posėdį kviečiami Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų, Aplinkos apsaugos departamento ir agentūros specialistai, Priešgaisrinės apsaugos departamento pareigūnai, Kauno miesto savivaldybės, „Žalvaris“ atstovai. Kviečiami ir prokurorai, dėl šio įvykio pradėję ikiteisminį tyrimą.
Gaisras Kaune esančioje bendrovėje kilo ketvirtadienį vakare, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Gaisro metu, preliminariais duomenimis, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Gaisras penktadienį, apie vidudienį, buvo užgesintas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet sakė, kad po gaisro įmonėje pasimatė akivaizdūs pažeidimai – pavojingos atliekos buvo kaupiamos po atviru dangumi. Anot ministro, šioje teritorijoje pagal leidimus gali būti 8,5 tūkst. tonų atliekų, maždaug pusė jų gali būti pavojingos atliekos. Pagal turimus duomenis, pažymėjo ministras, atliekų čia galėjo būti maždaug pusę tiek, kiek galima talpinti.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nuotoliniu būdu rengia diskusiją dėl Medžioklės leidimų suteikimo, panaikinimo ir šios tvarkos kontrolės.
„Praėjusiais metais turėjome ne vieną skandalingą medžioklę, kurių tyrimai parodė, kad esama daug neskaidrumo medžioklių organizavime ir kontrolės užtikrinime. Taip pat nuo pat 2019 m., panaikinus medžiotojų sąvadą, nebuvo priimti nauji sprendimai, kurie užtikrintų medžioklių organizavimą ir apskaitą, taip pat būtina grąžinti diskusiją apie elektroninius medžioklės lapus“, – sako komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Kaip pastebi A. Gedvilienė, praktika ir vasario pabaigoje pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataskaita rodo, kad medžioklės leidimų išdavimas neužtikrina pakankamo skaidrumo bei gali sudaryti prielaidas pasireikšti korupcijai. Tokias išvadas pateikė STT, atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimą, panaikinimą, medžioklės kontrolę ir kitų procedūrų, vertinimą ir kritines pastabas dėl galimų korupcijos rizikų.
Diskusijoje kviečiami dalyvauti komiteto nariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento, Policijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Medžiotojų ir žvejų draugijos, Medžiotojų sąjungos „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjungos, Ginklų pirklių asociacijos atstovai.
Seime, didžiam Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno pasitenkinimui, priimtos pataisos Mėgėjiškos žūklės įstatyme. Reikalas, atrodo, brendo seniai. Prieš baigiant kadenciją Seimui būtina priimti itin svarbių įstatymų – Medžioklės ir Mėgėjiškos žūklės – pataisas. Ir ten, ir ten peštynių į valias. Kur gi ne, čia gi pelningi klodai. Ir jei medžioklės reikalai kiek aiškesni (bent su ežerų privatizavimu nesusiję), gi žvejybos – gana tamsoki.
J.Šimėnas nebuvo pastebėtas kaip aistringas žvejys. Bet į įstatymo pataisas pažvelgė rimtai, valstybiškai – su sveiku protu kovojo net ketverius metus. Paprastutis lengvas kerštas už Miškų įstatymo pataisas – jų atmetimą Seime. Bandant skubos tvarka „prastumti“ ežerų pakrančių žemės paskirties keitimą, teisę skaldyti ir parceliuoti sklypus, pagaliau bandyti teisiškai apibrėžti, kas gi yra „sodyba“. Visos pastangos „išsaugoti“ gamtą tada, deja, šovė atgal bumerangu.
Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisiją, kuri – kaip manoma – yra klimato atšilimo priežastis, 2008 m. gruodžio mėnesį ES priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvą, kuri privalomą tikslą – kad iki 2020 metų 20% visos bloko energijos sudarys energija iš atsinaujinančių šaltinių, pavertė teisės aktu. Pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai – tai vėjas, saulės, vandens energija, geoterminė energija, biomasė ir kt.
Kadaise Olandija buvo vadinama vėjo malūnų šalimi, tačiau šiandien galima drąsiai teigti, kad tą vardą perėmė Vokietija. Jėgainių sparnai, varomi vėju, tapo neatskiriama šios šalies kraštovaizdžio dalimi. Vokiečiai gamina beveik pusę visos planetos elektros, gaunamos naudojant vėjo energiją. Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad daugelį metų Aplinkosaugos ministerijai vadovavo Žaliųjų partijos atstovas, kuris statant kiekvieną naują jėgainę didžiavosi, jog jo šalis artėja prie aplinkai draugiškos valstybės idealo.
Ant nosies – Saugomų teritorijų įstatymo pataisų svarstymas Seime. Kol kas visuomenė labai rami, tad primenu, kad greitai gali būti „šaukštai po pietų“.
Patikėkite, rašinio pavadinime jokio patoso, jokio apofiozo nėra. Valdantieji, nežiūrint į Seimo pirmininkės I.Degutienės pavasarines rekomendacijas, Aplinkos apsaugos komitetui paliko vadovauti J.Šimėną. Logika aiški. Nelaimėjus sekančių rinkimų, bent jau iki dabartinės kadencijos pabaigos suspėti privatizuoti ir užstatyti Lietuvos gamtos likučius.
Seime – įsimintina diena. Aplinkos apsaugos komitetas vėl sės prie gana ankšto stalo ir svarstys, svarstys, svarstys. Nuo tų svarstymų seniai skauda skrandį. Bet tikrai gerai, kad jie yra.
Kiekviename posėdyje sąmokslo teorijos šalininkai išsiskleidžia, kaip didžiausia pasaulio gėlė raflezija, ir bet kokia kaina bando prastumti tegu ir nedidelius, bet privačių miškų savininkams naudingus trupinėlius. Kaip visada, nepailstantis Komiteto pirmininkas J.Šimėnas rankų nenuleidžia.
Net teigdamas, kad jokių pataisų (antigamtosauginių) pats daugiau neteiks, staiga aptinka pats save kabinete prie stalo, tiesiog užversto bendrapartiečių skundais ir siūlymais. Ir ne tik jų. Tai kaip gi nereaguoti, jei “paprastų” žmonių gynėja D.Kuodytė kreipiasi vėl ir vėl? Ir ta pati politikė šūkauja, kad gana mitinguoti, laikas dirbti? Ar tai jums nieko neprimena?
Revoliucija Seime. O gal Seimo sąmonėje? Kiekvienas pozityvus postūmis mūsų teisėkūros padangėje sukelia pavasarinio optimizmo bangą.
Ši diena ir akcijose prie Seimo, ir pačioje plenarinių posėdžių salėje buvo, nebijau sakyti, istorinė. Seimas parodė, kad visuomenės interesas jam svarbus. Nors daug Seimo narių ir turi miško sklypų – o reiškia, ir privataus intereso ten. Nuostatos, kurias gamtosauginės organizacijos bei daugybė žymių šalies mokslininkų ir menininkų įvardijo kaip itin pavojingas, buvo palaidotos. Laimėjo Lietuva. Sveikiname Seimą, tikrai garbingai išlaikiusį šį pilietiškumo egzaminą. Miškai, ežerai, upės nebus atitverti nuo tautos. O jei dalis ir bus – turėsime tvirtą pagrindą kovai su savivale.