apsauginės kaukės

Trumposios naujienos

Apsauginės kaukės. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad kaukės gali apsaugoti nuo koronaviruso. Visuotinė prievolė dėvėti burnos ir nosies apsaugą, pavyzdžiui, apsiperkant ar viešajame transporte, regis, ženkliai prisideda prie koronaviruso pandemijos suvaldymo, pirmadienį pranešė Vokietijos Johanneso Gutenbergo universitetas.
 
Universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimą, lygino infekcijų skaičius Jenoje su Covid-19 skaičiais tuose Vokietijos miestuose, kurie kaukių prievolę įvedė vėliau. Jena buvo pirmasis Vokietijos didmiestis, jau balandžio 6-ąją paskelbęs nurodymą dėvėti kaukes – tai yra gerokai anksčiau nei kitur šalyje. Nuo tada registruotų infekcijų skaičius Jenoje augo nežymiai.
 
Praėjus 20 dienų po kaukių prievolės įvedimo, Jenoje bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo tik nuo 142 iki 158, tuo tarpu kituose lygintuose miestuose – nuo 143 iki 205.
 
Antrajame etape mokslininkai stebėjo viruso plitimą miestuose ir rajonuose, kurie kaukių prievolę paskelbė balandžio 22-ąją, su atvejais ten, kur ši prievolė įsigaliojo balandžio 27 dieną ar vėliau. Ir čia skirtumai buvo žymūs.
 
„Apibendrinant galima pasakyti, kad kaukių prievolės įvedimas prisidėjo prie lėtesnio Covid-19 plitimo“, – sakė Klausas Wäldė iš tyrimą atlikusio universiteto. Šis rezultatas sutampa su epidemiologų ir virologų vertinimu, kad nosies ir burnos apsauga kalbant stabdo oro srautą ir taip slopina užkrečiamų dalelių pernešimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 05:00
Atsargiai

40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
 
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
 
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
 
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
 
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
 
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 13:00
Aktualijos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad kol kas planų visiškai atšaukti karantiną nėra. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje ministras tvirtino, kad karantino metu įvestos priemonės yra svarbios sudarant galimybes valdžiai nepaleisti pandemijos valdymo kontrolės šalyje.
 
„Kol kas planų atšaukti karantiną nėra, manau, kad Vyriausybė trečiadienį svarstys tolesnius terminus (…). Paties žodžio „karantinas“ nereikėtų bijoti. Mes ir dabar gyvename karantino sąlygomis, tačiau vis daugiau viešo gyvenimo ir laisvalaikio vietų tampa prieinamomis žmonėms. Karantinas yra būtinas tam, kad mes galėtume valdyti infekciją, kurią iki šiol sekėsi valdyti gerai. Jei atšauksime, mes tų įrankių nebeturėsime. Tad, manau, pats karantinas bus tęsiamas“, – teigė ministras, neatmesdamas galimybės, jog jei infekcijos atvejų valstybėje daugėtų, būtų atsitraukta nuo kuris laikas priimamų sprendimų švelninti karantino suvaržymus.
 
„Viskas priklausys nuo to, kokia bus epidemiologinė situacija. Jei virusas pradės plisti, karantino sąlygos gali būti griežtinamos“, – kalbėjo A. Veryga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 00:55
Aktualijos

Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos balandžio 13-osios, pirmadienio, 7.00 val., duomenimis, per pastarąją parą patvirtinti 9 nauji ligos atvejai. Bendras Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius pasiekė 1062.
 
Per sekmadienį ištirti 791 ėminys. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 41503.
 
Šiuos duomenis pateikė 6 laboratorijos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro balandžio 12 d. 21 val. duomenimis, mirčių skaičius – 24, pasveikusiųjų – 101. Iš jų 15 – sveikatos priežiūros specialistai, 1 farmacininkas.
 
24-asis mirties nuo COVID-19 atvejis – miręs žmogus iš Marijampolės. Jis buvo 91-erių metų ir priklausė rizikos grupei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13; 10:30
Trumposios naujienos

Dauguma prancūzų – 76 proc. – mano, jog šalies valdžia slepia nuo jų tiesą, kad pandemijos sąlygomis būtina dėvėti apsaugines kaukes. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos, kurią laikraščio „Le Figaro“ ir radijo stoties „France Info“ užsakymu surengė tarnyba „Odoxa“, rezultatai.
 
Trys ketvirtadaliai suaugusių Prancūzijos gyventojų įsitikinę, jog valdžia „slepia tiesą“ todėl, kad „apsauginių kaukių šalyje nepakanka net medicinos įstaigų darbuotojų poreikiams patenkinti“. Priešingos nuomonės laikosi tik 23 proc. apklaustųjų. Pasak jų, valdžia veikia „visai viešai ir atvirai“, o jos priemonės ir pareiškimai grindžiami mokslininkų, su kuriais ji konsultuojasi, pozicija.
 
Vis dėlto, tyrimo duomenimis, 72 proc. prancūzų mano, kad „apsauginių kaukių dėvėjimas Prancūzijoje turėtų būti privalomas“. Tarp vyresnių kaip 65 metų amžiaus respondentų, kurių gyvybei koronavirusas kelia didžiausią pavojų, už privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą yra 81 proc.
 
Dauguma gyventojų labai neigiamai reaguoja ir į besikeičiančią ir iki šiol nevisiškai aiškią valdžios poziciją dėl kaukių dėvėjimo. „Nelogiškais“ ir „painiais“ vyriausybės atstovų ir medicinos ekspertų pareiškimus šiuo klausimu laiko 77 proc. respondentų. Be to, 73 proc. apklaustųjų mano, jog vyriausybė „nesiėmė reikiamų priemonių, kad aprūpintų gydytojus“ medicinos įranga ir reikmenimis.
 
Apklausa buvo surengta balandžio 8-9 dienomis internetu, joje dalyvavo 1003 prancūzai, vyresni kaip 18 metų amžiaus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 00:30