Hirošima, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.
V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.
Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai, pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.
Damaskas, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Sirijos prezidentas Basharas al Assadas ketvirtadienį prieš 32-ąjį Arabų lygos viršūnių susitikimą atvyko į Saudo Arabijos Džidos uostamiestį, pranešė valstybinė Sirijos naujienų agentūra (SANA).
Viršūnių susitikimas turi prasidėti penktadienį, jame Sirija dalyvaus pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį, kai jos narystė buvo sustabdyta dėl šalyje kilusio pilietinio karo. Gegužės 7 d. arabų valstybių užsienio reikalų ministrai nusprendė vėl priimti Siriją į Arabų lygą.
Sirija buvo pašalinta iš 22 narių Arabų lygos 2011 m. dėl Sirijos vyriausybės pernelyg didelės karinės jėgos panaudojimo malšinant sukilimą už demokratiją, peraugusį į pilietinį karą.
Arabų šalių suartėjimas su Sirijos vyriausybe vyksta Saudo Arabijai, anksčiau rėmusiai Sirijos sukilėlius, ir Iranui, vienam svarbiausių B. Al Assado sąjungininkų, kovo mėnesį sutarus atkurti ryšius.
Naftos turtinga Saudo Arabija nutraukė ryšius su Sirija 2012 m., po žiauraus Sirijos vyriausybės susidorojimo su sukilėliais.
Kairas, gegužės 7 d. (dpa-ELTA). Arabų šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė grąžinti Siriją į Arabų Lygą. Tai sekmadienį Kaire, kur vyko neeilinis ministrų susitikimas, pareiškė organizacijos generalinio sekretoriaus atstovas Gamalas Rushdis. Tai reiškia, kad baigiasi Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybės izoliacija – šalis 2011 m. buvo pašalinta iš organizacijos dėl smurtinių veiksmų prieš savo gyventojus.
Pasak naujienų agentūros „Al Arabija“ ir Jungtinių Arabų Emyratų laikraščio „The National“, Sirijos grąžinimas susietas su keliomis sąlygomis. Damaskas bus įpareigotas atnaujinti pokalbius su opozicija dėl naujos konstitucijos ir atverti kelią rinkimams. Be to, vyriausybė turės sudaryti sąlygas grįžti pabėgėliams, leisti humanitarinę paramą bei pažaboti narkotikų kontrabandą į kaimynines šalis. Mainais arabų šalys finansiškai rems Sirijos atstatymą ir ragins sąjungininkes šalis pasitraukti iš Sirijos.
Arabų Lyga Sirijos vyriausybės narystę sustabdė 2011 m., kai ši ėmėsi smurtinių veiksmų prieš savo gyventojus. Sirijos vyriausybiniai daliniai savo laiku jėga malšino protestus šalyje. Protestai peraugo į iki šiol trunkantį pilietinį karą, per kurį žuvo daugiau kaip 350 000 žmonių.
Daugiau kaip 14 mln. gyventojų dėl mūšių paliko savo namus, 6,8 mln. jų tapo pabėgėliais savo šalyje. JT duomenimis, daugiau kaip 90 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Politinis sprendimas yra „vienintelis kelias“ susitarti, Kaire pradėdamas posėdį sakė Egipto užsienio reikalų ministras Samihas Shukris. Užsienio valstybių įsikišimas paaštrino krizę Sirijoje. Vyriausybė su sąjungininkais šiuo metu kontroliuoja apie 70 proc. susiskaldžiusios šalies.
Artimiausias 22 narių organizacijos viršūnių susitikimas numatytas gegužės 19 d. Saudo Arabijoje. Po sekmadienį priimto sprendimo karalystė gali kviesti B. al Assadą dalyvauti šiame susitikime. Pasak „Al Arabija“, Sirijos delegacija nuo dabar gali dalyvauti organizacijos susitikimuose. Jokio papildomo pritarimo, pavyzdžiui, valstybių lyderių ar monarchų arabų šalyse, nereikia.
Net 56 musulmonų valstybių vadovai šeštadienį pasmerkė tas šalis, kurios „neteisėtai ir neatsakingai“ nusprendė pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, informuoja naujienų agentūra dpa.
Saudo Arabijoje vykstančio „Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ (OIC) viršūnių susitikimo metu priimtas bendras pareiškimas, kuriame musulmonų valstybių lyderiai ragino savo ambasadas į Jeruzalę perkėlusias šalis dar kartą apsvarstyti šį žingsnį, kuris, anot jų, yra „rimtas tarptautinės teisės ir tarptautinio teisėtumo“ pažeidimas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jeruzalės miestą Izraelio sostine pripažino 2017 m. gruodį, taip nutraukdamas du dešimtmečius iki tol buvusią tvarką. 2018 m. gegužę JAV ambasada buvo perkelta iš Tel Avivo į Jeruzalę, o JAV pavyzdžiu netrukus po to pasekė ir Gvatemala.
Jeruzale savo sostine laiko tiek žydai, tiek palestiniečiai. Pastarieji pasmerkė JAV sprendimą dėl ambasados perkėlimo ir teigė, kad JAV nebegali apsimetinėti esanti neutrali tarpininkė tarp abiejų pusių.
„Islamo bendradarbiavimo organizacijos“ pareiškime teigiama, kad „palestiniečiai turi teisę siekti savo neatimamų nacionalinių teisių, įskaitant teisę į savarankišką apsisprendimą ir nepriklausomos bei suverenios Palestinos valstybės įkūrimą.“
Tai buvo trečiasis tarptautinis viršūnių susitikimas vykstantis Saudo Arabijoje nuo ketvirtadienio.
„Arabų lyga“ ir „Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba“ (GCC) ketvirtadienį surengė skubius posėdžius Mekoje, kylant tarptautinei įtampai dėl Irano ir paragino Teheraną gerbti arabų šalių suverenumą ir nustoti kištis į kitų valstybių reikalus.
Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.
Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.
Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas. Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.