„Arabų pavasaris“ – made in USA?


Print

Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.

Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.

Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas.  Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.

Šalia fizinio karo vyksta ir psichologinis, informacinis karas. Pastebima, kad tokio jo masto nebuvo Tuniso, Libijos ar Egipto atvejais. Dauguma televizijos kanalų Europoje įvykius Sirijoje pateikia kaip žiaurų armijos susidorojimą su taikiais demonstrantais. Visuose pranešimuose akcentuojamos „civilių gyventojų žūtys“, maisto, vandens trūkumas, katastrofiška medicinos pagalbos stoka.  Internete atsivertę CNN puslapius, būtinai sulauksite filmuko su sprogdinamų kapinių, naktį laidojamų žuvusiųjų (nes režimo pabūklai dieną nuolat apšaudo) kadrais. Dėl žudynių kaltinama – be abejo, visai nešventa – Sirijos valdžia, Arabų valstybių lyga inicijuoja sankcijas prieš Siriją.

londonsirai2

Informacija Lietuvoje praktiškai be išlygų – užsienio agentūrų ir spaudos pranešimų vertimai. Nors padėties Sirijoje ir aplink ją toli gražu nevienareikšmė, mūsų žiniasklaidoje, tie pranešimai kaip ir kitur, atrodo tiesiog privalo šiurpint. Pavyzdžiui:

-Homso mieste ketvirtadienį žuvo mažiausiai 110 civilių, informavo aktyvistų grupė;

-aktyvistai pranešė, kad mažiausiai 40 tankų ir 50 pėstininkų automobilių bei tūkstantis kareivių iš netoliese esančio Libano pasienio ir iš pakrantės buvo perkelti į Homsą;

-susirėmimai kilo, kai tūkstančiai žmonių dalyvavo valstybės organizuotose penktadienį Damaske įvykusio išpuolio aukų laidotuvėse;

-opozicijos grupės ir aktyvistai pranešė, kad penktadienį Homse vyko žudynės ir kad per intensyvų bombardavimą žuvo daugiau kaip 200 civilių gyventojų. Pasak opozicijos, režimo pajėgos miestą apšaudė iš tankų pabūklų, minosvaidžių, taip pat – bombomis su vinimis;

-naujienų agentūra „Al Arabija“, remdamasi vyriausybės priešininkais, pranešė, kad ketvirtadienį Homse žuvo 107 žmonės;

-aktyvistų duomenimis, mieste likę tik trys gydytojai.

Tai vos kelių dienų informacijos Lietuvos žiniasklaidoje ištraukėlės iš įvykių Homso mieste. Manyčiau, kiekvienas atidesnis skaitytojas  gali pajusti abejones dėl jos patikimumo, nes nejučiomis kyla klausimų. Susirėmimų pradžioje žinisklaida dar pastebėdavo, kad žinių nėra patvirtinę nepriklausomi šaltiniai. Atrodo, tik dėl „aktyvistų“ duomenų jau neabejojama. 

Kas yra ta „aktyvistų grupė“, nuolat teikianti prasnešimus? Pirmiausia, tai vadinamoji opozicija, „taikūs gyventojai“, susidūrę su režimo žiaurumais. Yra kitų šaltinių. Pavyzdžiui, tokia žmogaus teisių gynimo organizacija “Syrian Observatory for Human Rights” veikianti Londone. Lengva įtarti, kad ji prisideda prie sirų jaunimo protestų prieš Asado režimą organizavimo.

londonsirai1

Koordinacinis komitetas (Local Coordination Committees in Syria) turi savo tinklalapį , kuriame nemažai filmuotos medžiagos. Po valandos paieškų atsisakiau minties ten rasti kovinių susirėmimų kadrų, nors sužeistųjų, žuvusiųjų, taikių mitingų, eisenų – apstu. Sirijos jaunimas sukūrė filmą „Žiniasklaida meluoja apie mirtis Sirijoje“ ir demaskuoja „Al Jazeera“ informaciją bei filmuotą medžiagą, kurioje, pavyzdžiui, rodomi kadrai apie žuvusį vaiką… mirusį prieš 12 metų.

Aiškinama, kad opozicija ginkluota kalašnikovais ir neturi sunkiųjų ginklų. Homse, milijoniniame mieste, prieš 40 tankų? (Beje, Arabų lygos stebėtojai patvirtino, kad prancūzų operatorius buvo užmuštas opozicijos minosvaidžio granata). Ar Asado režimas, iš Rusijos už šimtus milijonų perkantis ginklus, nebeturi sprogmenų, kad į bombas reikia dėti vinis? BBC korespondentas  praneša, kad  „daugelis miestiečių jaučiasi tarptautinės bendruomenės palikti likimo valiai“ – tai skamba kaip priekaištas ir prašymas įsikišti, ar ne?

Paskutinė naujiena: sprogimai sudrebino antrąjį pagal dydį Sirijos miestą Alepą. Valstybinė televizija pranešė, kad nugriaudėjus dviem sprogimams, žuvo mažiausiai 28 žmonės. Tarp civilių ir keli kariai, sužeista – per 230 žmonų. Sirijos TV aiškino, kad vienas automobilis sprogo prie vietos saugumo valdybos būstinės, kitas po 5 minučių – prie kariškių štabo. Kaltinamos „ginkluotos teroristinės grupuotės“.

Anksčiau opozicija skelbdavo, kad sprogimus rengia valstybinės spec. tarnybos, tokiu būdu įtikinėdamos stebėtojus iš Arabų valstybių lygos, kad Sirija susirėmė ne su taikiais gyventojais, o su teroristais. Tačiau šį kartą atsakomybę už sprogimus prisiėmė vadinamoji Sirijos laisvoji armija (kai kada pavadinimas verčiamas kaip „Laisvosios Sirijos armija“), didžiausia prieš Sirijos režimą veikianti karinė grupuotė. „Tai buvo karinė ataka, prieš saugumo pajėgas naudojant raketas, bombas ir sviedinius“, –  karinėje bazėje Turkijoje BBC korepondentui pasakojo šios armijos vadas Aefas Hamudas. – „Pastatų sienos griuvo, ir kai kas iš buvusių viduje žuvo. Tai ne užminuoto automobilio sprogimas, o karinė operacija“, – sakė pulkininkas.

Jei tikėtume ankstesniu Sirijos TV pranešimu, sprogimų būta tik dviejų. Pulkininkas norėtų paneigti, kad tai teroro aktas, bet, kai gatvėje sprogsta automobilis, sunku patikėti, kad buvo taikytasi į kareivius, o ne civilius.

Kalbama, kad Homse apsimesdami sukilėliais, kovoja užsienio samdiniai. Praėjusį sekmadienį agentūra „Roiters“ pranešė, kad tarptautinės teroristinės organizacijos Al Kaida vadovas Aimanas az Zavahiris video kreipimesi į Sirijos tautą ir musulmonus ragino nuversti prezidentą Bašarą Asadą. Al Kaida savo veiklą perkelia iš Irako į Siriją, todėl jei prieš kurį laiką Kalašnikovo automatą ten buvo galima nusipirkti už 100-200 dolerių, dabar, išaugus paklausai, už AK-74 reikia mokėti nuo 1500 iki 2000 dol. Taip, tai Al Kaida, ta pati, kuri sprogdino „dvynius“ Amerikoje Rugsėjo 11-ąją. Dabar ji stoja į vieną gretą su didžiaisiais demokratijos gynėjais, buvusiais mirtinais priešais.

Taip pat yra pranešimų apie samdinius iš Saudo Arabijos Karalystės, atvykstančius tiesiai iš Libijos. Turkijoje jie mokomi kariauti.

Matyt, verta atidžiau įsiklausyti į kitus liudijimus. Rašytoja ir orientalistė (Rytų šalių kultūros tyrinėtoja) Anchar Kočneva, gyvenanti Damaske, BBC radijui sakė: „…ten nėra jokių antivyriausybinių veiksmų. Ten puolami kariškiai, taikūs gyventojai, grobiami žmonės dėl išpirkos, o jei išpirka sumokama, tai nereiškia, kad žmogus gyvas ir sveikas sugrįš namo. Yra diversijų.  Kitaip tariant, Sirijoje apskritai nėra opozicijos, nėra taikių demonstrantų. Yra tik smogikai, banditai, diversantai, snaiperiai. Jie šaudo kariškius ir policininkus, jie šaudo taikius piliečius, jie destabilizuoja situaciją šalyje. Tačiau pasaulio žiniasklaida sako visai ką kita. JTO generalinis sekretorius sako visai ką kita“.

Žmogaus teisių gynėjai praneša (suprantama, nepatvirtintais duomenimis), kad nuo praėjusių metų kovo Sirjoje žuvo 7000 žmonių, o vyriausybė tvirtina, kad mažiausiai 2000 kariškių ir policininkų žuvo kovodami su ginkluotomis gaujomis ir teroristais.

Sirijos opozicijos palaikymo komiteto atstovas Machmudas al Hamza su tuo nesutinka. Duodamas interviu BBC radijui jis kalbėjo: „Negali būti, kad ginkluotos gaujos žudytų kareivius. Juk jie mūsų broliai ir seserys! Juk daugiausia žūva ne specialiosios tarnybos, o kariškiai, nes armijoje – paprasti žmonės. Tai daroma tam, kad pasaulis būtų įtikintas: matote, pas mus chaosas ir ginkluotos gaujos“.

Tarsi paneigiant Opozicijos palaikymo komiteto atstovo kilnų pasipiktinimą, dar 35 žmonės žuvo, praėjusį penktadienį, nušaunant mediką, Sirijos karo ligoninės vadovą brigados generolą Isą Holį.

Įtampa didėja. Sirijos vyriausybė sutiktų derėtis su opozicija, bet opozicija kaip organizuotas ir vieningas darinys, atrodo tėra dykumos miražas. Sudano generolas atsistatydina iš Arabų lygos stebėtojų misijos Sirijoje vadovo posto (keistoka, kad misijos ataskaita Jungtinių Tautų Organizacijoje net nebuvo svarstoma), o Lyga siūlo įvesti taikdarių pajėgas, kurias sudarytų JTO ir arabų šalių kariai.

Damaskas kategoriškai atmeta tokią galimybę ir netrukus praneša, kad parengtas šalies konstitucijos naujas projektas, kuriame užtikrinamos visos pagrindinės žmogaus teisės; Iranas į pagalbą Sirijos respublikai siunčia 15 000 karių, o tai reiškia, kad persai įsitraukia į galimą karą; Izraelis užsimena, kad preventyvus smūgis Iranui yra neišvengiamas (Madonos gerbėjai Izraelyje prašo savo premjerą Netanjahą nepradėti karinės operacijos, kol nesibaigs jos koncertas – gegužės 29 d.); žydų žvalgyba baiminasi, kad į palestiniečių rankas gali pakliūti Sirijos cheminiai ginklai; Asadas pareiškia, kad jeigu įsikiš NATO, bus smogiama Izraeliui, o sena Sirijos respublikos priešininkė Turkija, sraigtasparniais kiek pabombardavusi savo kurdus, siekiančius nepriklausomybės, norėtų imtis konflikto „sprendimo“ koordinatorės vaidmens…

Sirija tampa didele problema. Galimas daiktas, kaip tik dėl to Asado režimas yra pasmerktas, nes susitarimai tarp didžiųjų suinteresuotųjų gali vykti be jo. Jei teisingumą vykdys NATO – JAV ir  Arabų lyga, kuriai galima kasdien prikaišioti dėl žmogaus teisių pažeidimų jos narių teritorijose, demokratija kaip ir anksčiau bus tiktai susitarimo dalykas. Juk pamename, kad ištisus dešimtmečius JAV buvo strateginė Egipto partnerė, globėja, sąjungininkė, visos jo politikos formuotoja.

Tada žmogaus  teisės neturėjo jokios reikšmės. Dabar turi, tačiau „Egipto pavasariui“ nuvertus Mubaraką, šalį valdanti karinė taryba praėjusią savaitę perspėjo, kad „bręsta suokalbiai, kurių tikslas smogti į pačią revoliucijos širdį ir pasėti nesutarimus tarp Egipto piliečių bei tarp jų ir armijos“. Pažįstama retorika. Ji naudojama tada, kai tikimasi su „priešais“ kovoti amžinai. Vadinasi, ir valdyti tiek pat ilgai.

Sirija taps dar viena anarchijoje ir kruvinuose vidaus politiniuose bei religiniuose kivirčuose paskendusi zona. Kaip Libija arba Egiptas, nes revoliucija privalo ne vien nuversti esamą valdžią, bet ir turėti taikaus gyvenimo perspektyvą. Arba ji vadinama kitaip. Visi masiniai judėjimai, manifestacijos, psipriešinimai anksčiau ar vėliau turi atsakyti į klausimą sau – kas bus „po to“. Dabar, kaip matome, yra chaosas. 

Jeigu tikslas buvo destabilizuoti padėtį naftoje ir dujose mirkstančiuose Artimuosiuose Rytuose, jis pasiektas. Tarptautinės organizacijos skaičiuoja, kad Tuniso BVP smuko 5 proc., Egipto – 4,2, Libijos – 28 proc. Tiktai pernai tiesioginiai Libijos, Sirijos, Tuniso, Egipto, Bahreino ir Jemeno nuostoliai sudarė maždaug 55 milijardus eurų. Žuvusiųjų – apie 60 tūkstančių, nors kita statistika sako, jog vien Libijoje žuvo per 100 tūkstančių žmonių, ten susirėmimai tarp nugalėtojų ir Kadafio šalininkų tęsiasi iki šiolei.

Liūdna ironija, kad tai gerokai mažiau nei pareikalavo kova Irake su diktatoriumi ir pasaulio priešu Huseinu. JAV Džono Hopkinso universiteto duomenimis, tik per trejus metus nuo invazijos pradžios ten žuvo arba mirė nuo ligų bei sužeidimų  655 tūkstančiai žmonių.  Žuvusių JAV karių kiekis nėra garsiai skelbiamas. Pentagonas, pranešęs apie 5000 žuvusių kareivių, buvo apkaltintas melu, siūlant šį skaičių dauginti mažiausiai iš keturių.

Užkietėję Amerikos priešininkai prognozuoja, kad jeigu nekils karo su Iranu, kita auka bus Alžyras.

Autoriaus nuotraukose: aktyvistai Londono centre reikalauja nutraukti žudynes Sirijoje.

2012.02.14


Prisijunkite prie diskusijos