Tunisiečiai protestuoja prieš prezidento įvykdytą „perversma”. EPA.ELTA nuotr.

Tunisas, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 1000 tunisiečių sekmadienį susirinko prie šalies parlamento protestuoti prieš prezidento įvykdytą valdžios užgrobimą, kurį laiko „perversmu“.
 
Tai buvo naujausias mitingas prieš prezidento Kaiso Saiedo liepos 25 dienos sprendimą atleisti vyriausybę, sustabdyti parlamento veiklą ir užgrobti daugybę galių, motyvuojant „neišvengiama grėsme“ šaliai – Arabų pavasario sukilimų prieš autokratiją gimtinei.
 
Protestuotojai šaukė: „Žmonės nori sužlugdyti perversmą“ ir vadino prezidentą „kolonializmo agentu“, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai. Kai kurie nešė plakatus su užrašais „Ne žiniasklaidos bauginimui“ ir reikalavo „nepriklausomos teisminės institucijos“.
 
Rugsėjo 22 d. K. Saiedas sustabdė kai kurias Konstitucijos galias ir dekretu įvedė valdžią. Jis perėmė visišką teismų kontrolę, taip pat įgaliojimus atleisti ministrus ir leisti įstatymus. Spalį jis paskyrė naują vyriausybę, ir Najla Bouden tapo pirmąja Šiaurės Afrikos šalies ministre pirmininke moterimi. Tačiau jis gerokai sumažino jos biuro įgaliojimus ir techniškai pats vadovauja administracijai.
 
2019 m. pabaigoje išrinktas K. Saiedas žengė šį šokiruojantį žingsnį didėjant socialinei ir ekonominei krizei, kurią dar apsunkino COVID-19 pandemija. Kai kurie oponentai kaltina jį, siekiant naujos diktatūros praėjus dešimtmečiui po 2011 m. sukilimo Tunise, kai buvo nuverstas diktatorius Zine’as El Abidine’as Ben Ali. Tačiau prezidento šalininkai teigia, kad jo žingsnių prireikė po daugelio metų aklavietės tarp politinių partijų, laikomų korumpuotomis ir savanaudiškomis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.11.15; 05:35

Lietuva turėtų pasidalinti Italijos, Graikijos ir kitų Viduržemio jūros ES valstybių naštą dėl padidėjusio karo pabėgėlių srauto iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Bent jau pirmosios pabėgėlių priėmimo kvotos prasme.

Bet su viena sąlyga. Jei po to ES atsisakys kištis į Islamo pasaulio reikalus ir remti diktatorius bei absoliučius monarchus Islamo valstybėse. Ir įtikins taip pat elgtis mūsų visų sąjungininkę JAV.

Continue reading „Pabėgėliams iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų padėti reikia, bet…”

Žurnalo Time Rusijos korespondentas Saimonas Šusteris įžvelgė netikėtus panašumus tarp Rusijos tikrovės ir aplinkybių, kuriomis prasidėjo „arabų pavasaris“. „Priversti Rusijos biurokratą padaryti tai, ko tau reikia, dažnai sunkiau nei išjudinti iš vietos kalną – niūrų, žmonių nekenčiantį kalną. Tad kai kurie rusai, siekdami bazinio socialinio aprūpinimo, grasina griebtis kraštutinės, beviltiškos priemonės: susideginti“.

Straipsnyje aprašomi trys neseni atsitikimai. Paskutinis iš jų nutiko spalio viduryje Pervouralske. Vietinis verslininkas bandė išsireikalauti, kad jo name būtų įjungtas šildymas. Susidūręs su vietinių valdininkų bukumu ir jų „tuščiomis pažiūromis“, jis apsiliejo lako nuėmimo tirpalu ir uždegė save. Ugnį užgesino, o į neviltį įstumtą vyrą (po apklausos policijos skyriuje) išvežė greitoji.

Continue reading „Rusijos pilietis bandė susideginti protestuodamas prieš biurokratus”

londonsirai3

Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis.

Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo.

Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus, ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… ir tikriausiai tai dar ne visas sąrašas.  Situacija Sirijos respublikoje dažnai piešiama kaip nevaldoma, tačiau į Damaską atvyko ir kurį laiką netrukdomai dirbo Arabų lygos stebėtojų delegacija, nėra požymių, kad centrinė valdžia nekontroliuotų pagrindinių savo institucijų ir regionų.

Continue reading „„Arabų pavasaris“ – made in USA?”