Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį vyksiančioje virtualioje konferencijoje bus pristatyta Lietuvos valstybės naujojo archyvo virtualioje parodoje eksponuojamas tremtyje gimusio Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio Europos Sąjungos komisaro, dabartinio Pasaulio sveikatos organizacijos specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Povilo Andriukaičio šeimos archyvas. Juose atsispindi Lietuvos valstybingumo raidą nulėmusių XX ir XXI a. įvykius iliustruojanti archyvinė medžiaga bei jo šeimos daiktai.
 
Konferencijoje bus aptarti dovanotų dokumentų aspektai bei jų įtaka Lietuvos valstybingumo raidai. Stepono Kairio fondo, Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto bei LSDP sekretoriato organizuojamame renginyje kalbės Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, istorikas Antanas Kulakauskas, Europos Parlamento narys Juozas Olekas, kiti. Konferenciją bus galima stebėti internete (zoom nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/5977365135 Meeting ID: 597 736 5135).
 
Archyve – mažai žinoma tremties, politinės rezistencijos, Atgimimo laikų, Kovo 11-osios Akto ir 1992 m. Konstitucijos kūrimo, Lietuvos narystės ES ir NATO istorija. Gausūs dokumentai ir nuotraukos atskleidžia Kovo 11-osios Akto rašymo aplinkybes, politines batalijas dėl 1992 m. Konstitucijos, kitus svarbius valstybės įvykius. Valstybei perduoti šeimos – tėvo Alfonso Andriukaičio, mamos Liudos ir brolių dokumentai.
Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorės Danutės Kontrimavičienės nuomone, sukauptų dokumentų užtektų ne vieno, bet mažiausiai trijų žmonių gyvenimams.
 
Parodos kuratorius Darius Gudelis akcentuoja V. P. Andriukaičio indėlį rengiant LSDP programas bei kitus LSDP dokumentus, signataro veiklą Aukščiausiojoje Taryboje, rengiant 1990 m. kovo 11-osios dokumentus, dalyvavimą įvairiose darbo grupėse rengiant įvairių teisės aktų projektus, 1992 m. Lietuvos Konstitucijos rengimo darbo grupės dokumentus, Europos Konvento parengtos sutarties dėl Konstitucijos Europai dokumentus, V. P. Andriukaičio ir jo šeimos tremties ir saugumo organų agentūrinio stebėjimo bei tardymo dokumentus.
 
„Vartydamas mano šeimos sukauptą dokumentų ir daiktų rinkinį suvokiu, kad pavyko įgyvendinti tai, apie ką 1969-1980 m. svajojau kartu su tėvu, – teigia V. P. Andriukaitis. – Mamos ir tėčio pavyzdys, jų gyvenimo istorija nulėmė ir mano gyvenimo kelią.“
 
Istorikams bus įdomi Alfonso Andriukaičio ranka rašyta rašto LTSR AT Prezidiumui kopija dėl 1978 m. LTSR konstitucijos projekto, kuriuo reikalauta įteisinti Vytį. Tarp perduotų dokumentų – A. Andriukaičio parašas po 1979 m. Pabaltijiečių memorandumu, kuris pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą ir paprašė Jungtinių Tautų likviduoti karo ir okupacijos padarinius. 45 pabaltijiečių memorandumas pasklido po pasaulį. 1983 m. sausio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Baltijos valstybėse ir taip pirmą kartą per okupacijos laikotarpį atkreipė dėmesį į šį klausimą.
 
V.P. Andriukaitis išsaugojo tėvo 1941 m. A. Sniečkaus pasirašytus tremties dokumentus, raštus siekiant sugrįžti į Lietuvą, o parvykus imtis aktyvios disidentinės ir politinės veiklos. Tremties istoriją išryškina L. Andriukaitienės ranka rašyti eilėraščiai, mokę vaikus gimtosios kalbos tremtyje, ir siuviniai, sukurti panaudojant lendlizo maišus bei siūlus. Lendlizu vadintas TSRS ir JAV susitarimas dėl JAV materialinės pagalbos TSRS teikimo Antrojo pasaulinio karo metais. Maisto produktai iš JAV buvo siunčiami lėktuvais maišuose per Aliaską į Tiksį, o lagerių žmonės juos perkraudavo į laivus, kur produktai buvo dedami į sovietinę tarą, o maišai likdavo sandėliuose. Iš tų maišų atraižų L. Andriukaitienė siuvinėjo darbelius, kuriais puošė savo varganus namus per šv. Kalėdas bei Velykas.
 
Lietuvos ypatingajame archyve yra dokumentas, kuriame nurodoma, kad buvo sukaupti 7 tomai V. P. Andriukaičio, kuriam suteikta „Reformisto“ pravardė, sekimo medžiagos, tačiau Lietuvoje jų nėra. KGB, norėdama apsaugoti savo užverbuotas agentus, tuos tomus išvežė į TSRS. Išvežus bylas buvo užvesta nauja, kuri pildyta iki pat 1990 m. kovo 11 d., kada padarytas paskutinis įrašas apie Kovo 11-osios Akto signatarą.
 
Dokumentuose fiksuotos ir kitos KGB taikytos priemones prieš V.P. Andriukaitį ir jo šeimos narius. Fotografijos ir asmeniniai daiktai pasakoja apie jo kaip studento, žygeivio ir kraštotyrininko veiklą, narystę pogrindiniame A. Strazdelio universitete. Lietuvos valstybės naujajam archyvui taip pat perduoti signataro studijų diplomai (medicinos ir istorijos), apdovanojimai, asmeninės nuotraukos, filmuota medžiaga iš Atgimimo laikų mitingų. Tarp dovanotų dokumentų – signataro ranka primargintos koncepcijos (Nacionalinės sveikatos ir Saugumo strategijos), svarbiausių teisės aktų projektai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.19; 00:01

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keletas nuotraukų iš mūsų redakcijos archyvo.

2020.12.07; 00:30

Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.

2018 metų gruodžio pabaigoje Latvijos nacionalinis archyvas pradėjo viešinti internete čeka (sovietų politinės policijos – KGB) agentų įskaitos korteles, KGB darbuotojų telefonų knygą, SSRS KGB normatyvinius dokumentus. Nuo šių metų gegužės 2 d. pradėta viešinti ir kiti KGB veiklą atskleidžiantys dokumentai, tačiau šįkart su šia medžiaga bus galima susipažinti tik specialioje Rygos skaitykloje, o ne portale kgb.arhivi.lv.

Pradedama skelbti  Latvijos SSR KGB  agentūros asmenų bylas, darbo bylų registracijos žurnalus, iš agentūros aparato pašalintų valstybės saugumo organų agentų ir rezidentų darbo bei archyvo bylas, neįvykusių verbavimų medžiagos registracijos žurnalus, operatyvines bylas ir  operatyvinių bylų medžiagą, kartoteką bei kitus KGB dokumentus.

Jau anksčiau istorikai siūlė KGB agentūros registracijos žurnalus, kurie dabar pradedami viešinti, reikėjo paskelbti kartu su agentų kortelėmis. Tokių žurnalų nuo 1953 m. kovo iki 1987 m. sausio buvo 53. Juose surašyti agentų slapyvardžiai, asmenų ir darbo reikalų numeriai, tačiau be asmens pavardžių, kurios surandamos kartotekos kortelėse.

Latvijos nacionalinio archyvo vyr. ekspertas Gintas Zelmenis primena, kad registracijos žurnaluose minima 23 tūkstančiai asmenų kaip KGB agentai, tuo tarpu Latvijos institucijų žinioje esančioje kartotekoje tėra vos 4 000 vardų: “Slapyvardis yra, bet kas jis toks buvo, ieškoki ir spėlioki“.

Panaši padėtis ir su skelbiamomis operatyvinėmis bylomis: Latvijoje liko tik 400 bylų, nes 22 tūkstančiai tokių bylų devinto dešimtmečio pabaigoje išvežta į Rusiją.

Latvijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Vadovaujantis įstatymu, dabar skelbiamos bylos yra anoniminės (asmens duomenys uždengiami). Latvijos nacionalinis archyvas iš pradžių publikuos medžiagą, susijusią su KGB ir jai pavaldžių institucijų vadovais ir vidaus reikalų komisarais. Į šią apžvalgą patenka 36 asmenys.

Teismai jau priėmė 385 sprendimus dėl asmenų bendradarbiavimo su KGB. Trūkstant agentų veiklos bylų dokumentacijos, teismas didžiuma atvejų nesugebėjo įrodyti, kad asmenys sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Dažniausiai buvo primtos formuluotės: „nebendradarbiavo su KGB“, „sąmoningai nebendradarbiavo su KGB“, „trūkstant įrodymų, teismas  bendradarbiavimo fakto su KGB nekonstatuoja“.

Ši liustracijos kasdienybė įgavo ir meninę formą. Balandžio 2 d. Naujajame Rygos teatre įvyko Alvio Hermanio trijų veiksmų spektaklio „Istorijos tyrimo komisija“ premjera, skirta latviškiesiems „čekistų maišams“ – pokalbis jautria latvių tautai tema.

„Sunku su ta viena tiesa. Štai, pavyzdžiui, maišuose atsirado ir Andris Slapinis. Jis, skirtingai nuo mūsų visų, pirmas paaukojo gyvybę už laisvą Latviją“, – sako spektaklio režisierius A. Hermanis.

Spektaklio kūrimo metu teatro grupė susitiko su dešimtimis žmonių, kurių pavardės buvo „čeka maišuose“ arba jie buvo čeka aukos. Režisierius pastebėjo, kad pokalbių metu žmonės buvo daug atviresni nei su žurnalistais ar istorikais. Sužinota skandalingų bylų, kurias privalėtų oficialiai paviešinti istorijos tyrimo komisija.

Latvijos istorija. Slaptai.lt nuotr.

Spektaklis pasakoja ne konkretaus žmogaus likimą. Pasigirdus įvairioms versijoms, atvirai pasakojama, kad kaip anksčiau, taip ir dabar, manipuliuojama žmonėmis bei istorija. Šis scenos pasakojimas atskleidžia, kad valstybės „čeka maišų“ tyrimo komisija savo darbą kai kuriais atvejais dirbo paviršutiniškai ir neprofesionaliai.

Sudėtingai ir prieštaringai atrišami „čeka maišai“. Buvęs Latvijos Valstybės prezidentas Guntis Ulmanis yra perspėjęs, kad šiam liustracijos procesui nebuvo surastas tikras kelias: „Reikia būti labai dėmesingiems, kad nesužalotume žmonių sielos, jų dvasinio pasaulio, kad neiškraipytume Latvijos asmenybės kodo“. Sutrūkus kai kurioms faktinėms sąsajoms su praeitimi, dabartyje bandoma atskleisti/savaip rekonstruoti dažnai sudėtingas žmonių gyvensenos būsenas.

Pasak A. Hermanio, svarbu, kad į jas formaliai nežvelgtų viena tiesa.

2019.05.03; 06:45