Artis Pabrikas

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas leidiniui 24TVRiga papasakojo, kaip jis vertina Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho.

Latvijos gynybos ministras pastebėjo, kad konfliktas dėl šio regiono buvo įšaldytas dar sovietmečiu, o dabar „tiesiog – atšilo”. Taip pat reikia pripažinti, jog pastaraisiais metais tarptautinių orgaizacijų įtaka sumenko. Todėl nenuostabu, kad vis aktyvesnės pačios valstybės. Vietoj dešimtmečiais besitęsiančių, jokios realios naudos neatnešusių tarptautinių derybų nacionalinės valstybės ieško kitų metodų.

Latvijos užsienio reikalų ministerija visąlaik pabrėždavo ir dabar tebesako: mes norime, kad susidūrimai dėl Kalnų Karabacho baigtųsi taikiai, taikių derybų keliu. Tačiau realybė – kiek kitokia. Mes matome karčią tiesą: net 26-erius metus ginčas dėl Kalnų Karabacho ir septynių gretimų rajonų nepasistūmėjo į priekį nė per milimetrą. Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad mes turime siekti ne vien taikos, bet ir teisingumo, privalome gerbti šalių teritorinį vientisumą. O teisingumas reikalauja, kad Kalnų Karabachas būtų grąžintas Azerbaidžanui, nes tai – azerbaidžaniečių žemės.

Tai, kad Azerbaidžanas galbūt jėga mėgins arba jau mėgina jėga susigrąžinti prarastas teritorijas po tris dešimtmečius trukusių bevaisių derybų, – neturėtume stebėtis. Pagal tarptautinę taisykles Azerbaidžanas turi teisę į Kalnų Karabachą, ir jei šių žemių nepavyksta susigrąžinti taikiai, tada belieka kiti metodai.

Tiesa, tarptautinei bendruomenei labai sunku viešai pareikšti Azerbaidžanui paramą, nes karas – bjaurus užsiėmimas. Tačiau tarptautinė bendruomenė privalo pripažinti, kad jos deleguotos tarptautinės organizacijos, bandžiusios taikiai išspręsti Baku ir Jerevano konfliktą, patyrė fiasko ir prarado bet kokį Azerbaidžano pasitikėjimą.

Parengta pagal 24TVRiga

2020.10.05; 05:00

Aktualijos

Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.

Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
 
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
 
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
 
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
 
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
 
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
 
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.16; 05:30
visockas-gintaras-portretas
Aktualijos

Šią savaitę turėjau prasmingą susitikimą su Vilniaus Universiteto profesoriumi Vytautu Daujočiu.

Prof. Vytautas Daujotis padovanojo ką tik išleistą veikalą “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”, kuriame drauge su Arvydu Janulaičiu, Vytautu Radžvilu ir Rimantu Petru Šližiu “įvairiais aspektais nagrinėja vadinamąją krepšelinę Lietuvos aukštojo mokslo reformą.

Bei “argumentais ir faktais parodo, kaip ir kodėl teisingumo ir nešališkumo principus aukštąjame moksle paneigęs krepšelinės reformos eksperimentas veja jaunimą iš Tėvynės ir virto nusikaltimu tautai”.

Būtent šiame konceptualiame, analitiniame darbe pateikiami visuomenei beveik nežinomi faktai apie nesėkmingus mėginimus pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemą. Būtent šie duomenys leidžia “geriau suvokti, kokios gelminės priežastys lėmė nuolat didėjančią krizę”.

Continue reading „Nepatogūs klausimai” →

artis_pabriks
Atsargiai

Nedidelė organizacija – Latvijos rusų draugija (LRD) – ilgą laiką veikė atvirai reikšdama ekstremistines antivalstybines pažiūras.

Žiniasklaida apie tai prabilo po to, kai Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas parašė laišką Saugumo policijai su prašymu įvertinti šios organizacijos veiklą.

Ministro manymu, organizaciją reikia uždaryti. Peržiūrėjęs LRD parengtą žemėlapį ir jos tinklalapio turinį, A. Pabrikas pareiškė, kad jie rodo šios organizacijos „antivalstybiškumą, antieuropietiškumą, radikalų rusų nacionalizmą, imperinį revanšizmą ir užslėptą antisemitizmą“.

Continue reading „Latvijos gynybos ministras ragina uždaryti ekstremistinę rusų draugiją” →