Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį tęsė 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje buvo toliau atliekamos kaltinamųjų apklausos.
Kaltinamasis byloje Rolandas Strež teigė 2021 m. rugpjūtį atvykęs prie Seimo rūmų, nes iš socialinių tinklų sužinojo, kad tuomet vyks teisėtas mitingas prie parlamento. R. Strež tvirtino 2021 m. riaušių prie Seimo metu puolęs pareigūnus. Jis teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę. „Atvažiavo pareigūnai su skydais, pradėjo demonstratyviai eiti į žmones. Nesusilaikiau, spyriau keturis kartus į pareigūnų skydus“, – sakė kaltinamasis. Jis tvirtino girdėjęs raginimus nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau, kas ko konkrečiai buvo prašoma mitinguotojų, kaltinamasis teigė neprisimenantis.
R. Strež vėliau patikslino, kad sutinka su jam pateiktais kaltinimais, išskyrus tą dalį, kurioje jis kaltinamas susitaręs su kitais riaušių dalyviais veikti išvien. Jis teigė kitų kaltinamųjų nepažįstantis, išskyrus vieną. Dalį kaltinamųjų R. Strež teigė žinantis iš socialinių tinklų. „Nieko nemačiau, nes buvau nupurkštas dujomis“, – dėstė R. Strež, klausiamas prokurorų, ar jis matė kitus asmenis smurtaujančius, niokojančius viešąjį turtą. R. Strež tvirtino prašantis teismo leisti jo žmonai už jį laiduoti.
Pripažino metęs tinko gabalus į pareigūnus
Kitas kaltinamasis byloje Robertas Polubinskij tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakarą pamatė internete transliacijas apie neramumus prie parlamento ir nutarė nuvykti prie Seimo rūmų. Anot jo, prie Seimo susirinkusieji „nieko blogo nedarė“. „Žmonės stovėjo, dainas dainavo, himną giedojo. Niekas nieko blogo nedarė. Pareigūnai pradėjo stumti žmones link kolonėlės“, – aiškino R. Polubinskij.
Kaltinamasis pripažino, kad pareigūnai, purkšdami ašarines dujas, užpurškė ir ant jo. Tada R. Polubinskij teigė griebęs tinko gabalus ir metęs į pareigūnus. „Mečiau tris ar keturis kartus pareigūnams tinko gabalus“, – dėstė kaltinamasis.
Jis tikino nepaklusęs pareigūnams, kai šie jam liepė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies. Galiausiai R. Polubinskij teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę. Jis teigė, kad gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamasis: pasidaviau bandos jausmui
Kaltinamasis Dainius Sobčukas pasakojo 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavęs ir mitinge, ir vėliau kilusiose riaušėse. „Buvau pavargęs nuo pandemijų, nuo visko, norėjau sudalyvauti. Pabuvau mitinge, viskas buvo ramu. Po to užtvėriau Seimo įvažiavimą, nepaklausau pareigūnų reikalavimams“, – kalbėjo D. Sobčukas. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Jis ne kartą teigė pripažįstantis savo kaltę ir dėl savo veiksmų besigailintis. „Pasidaviau bandos jausmui, mėčiau su visais akmenis. (…) Emociškai palūžau. (…) Jaučiau, kad tai darėme kartu, vienas kitą užvedėme“, – dėstė kaltinamasis.
Pabrėžė, kad buvo mitingas prieš „tautos genocidą“
Kitas kaltinamasis byloje Artur Točilov teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo prie Seimo surengtame mitinge. „Mitingas buvo prieš vykdomą tautos genocidą. Tie, kas valdo šalį, vykdo tautos genocidą“, – apie tai, kodėl dalyvavo mitinge, dėstė A. Točilov. Jis teigė buvęs apipurkštas ašarinėmis dujomis.
„Prasidėjo viskas nuo to, kai pradėjo mus raginti atsitraukti per 75 metrus. Mes nesitraukėme. Mane nuo galvos iki kojų nupurškė dujomis. Suprantu, kad čia įstatymas, gavo jie įsakymus. Seimas ne kažkoks UAB, jis išlaikomas mūsų pinigais“, – dėstė kaltinamasis.
A. Točilov tvirtino, kad mėtė akmenis riaušių metu, teigė galėjęs pataikyti į pareigūnų skydus. „Kai pradėjo purkšti dujas, pradėjau mėtyti akmenis“, – teigė kaltinamasis. Teisėjui J. Jaglinskiui pagarsinus, kokio dydžio ieškiniai dėl žalos atlyginimo pateikti byloje, kaltinamasis nustebo ir teigė, kad ieškinius iškėlusiems asmenims reikia patikrinti jų psichiką. „Manau, kad atlyginti už žalą turi tie, kas viską organizavo, kas davė įsakymus mus pulti“, – sakė A. Točilov.
Jis, klausinėjamas, kodėl nepakluso pareigūnų raginimams atsitraukti nuo Seimo, teigė, kad įstatymus Lietuvoje „rašo šalies priešai“. „Kai įstatymus rašo šalies priešai, tai jų laikymasis yra bendrininkavimas su jais“, – aiškino kaltinamasis.
A. Točilov, atsakinėdamas į klausimus, teigė pripažįstantis savo kaltę iš dalies, tai yra dėl to, kad mėtė akmenis į pareigūnų pusę. Kaltinamasis vis dėlto pabrėžė, kad, jo manymu, būtent pareigūnai prieš minią pradėjo agresyvius veiksmus, o ne atvirkščiai.
Kaltinimai pareikšti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
Graikijoje – protestai. EPA – ELTA foto
Atėnai, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Graikijos policija paleido ašarines dujas į protestuotojus, mėčiusius padegamąsias bombas. Prie parlamento Atėnuose vyko didelė protesto demonstracija dėl praėjusią savaitę įvykusios mirtinos traukinių avarijos, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
Prie pastato dešimtys kaukėtų juodai vilkinčių jaunuolių svaidė į kovos su riaušėmis policiją Molotovo kokteilius ir akmenis. Graikijos sostinėje protestavo daugiau nei 40 tūkst. žmonių, pasipiktinusių vasario 28 d. įvykusia avarija, per kurią žuvo 57 žmonės.
Lenkija: Baltarusija padėjo migrantams išgriauti pasienio tvorą. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 13 d. (TASS-ELTA). Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba šeštadienį paskelbė, kad Baltarusija padėjo nelegaliems migrantams išgriauti pasienio tvorą ir suteikė jiems ašarines dujas, kurios buvo panaudotos prieš Lenkijos saugumo pajėgas, informuoja TASS.
„Naktį Čeremchos miesto apylinkėse Baltarusijos kariai pradėjo naikinti laikiną pasienio tvorą. Su tarnybiniu automobiliu jie griovė tvoros stulpus ir plėšė tvoros tinklą. Lenkijos pajėgos buvo akinamos lazeriais ir stroboskopais“, – pasienio apsaugos tarnyba pranešė tviteryje.
Tuo metu netoliese apie 100 migrantų grupė laukė galimybės neteisėtai kirsti sieną, panaudodami baltarusių duotas ašarines dujas. Tačiau tiek šis, tiek kiti bandymai nelegaliai pereiti sieną buvo užkirsti. Iš viso penktadienį užfiksuota 219 bandymų nelegaliai patekti į Lenkiją.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis radijo stočiai RMF šeštadienį sakė, kad Varšuva dar turi daug galimybių, kaip paveikti Baltarusijos režimą.
Pavyzdžiui, svarstoma uždaryti sienos kirtimo punktus ir sustabdyti geležinkelių transportą. Ministras priminė, kad Baltarusija yra tranzitinė valstybė, ir šis maršrutas svarbus transportuojant prekes iš Kinijos. M. Kaminskis perspėjo, kad Baltarusija gali atsidurti ne tik politinėje, bet ir ekonominėje izoliacijoje.
Atėnuose protestuoja ugniagesiai. EPA-ELTA nuotr.Atėnuose policija prieš protestuojančius ugniagesius panaudojo ašarines dujas. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, lapkričio 5 d. (dpa-ELTA). Graikijos policija penktadienį Atėnuose vykusio daugiau kaip 2 tūkst. sezoninių ugniagesių protesto metu panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.
Nuolatinių darbo vietų reikalaujantys ugniagesiai mėgino užblokuoti pagrindinę miesto gatvę. Protestai vyko priešais Civilinės saugos tarnybos pastatą sostinėje, skelbė valstybinė televizija.
„Vasarą, kai visur siautėjo gaisrai, jie vadino mus didvyriais. Dabar jie nenori turėti su mumis nieko bendra“, – reporteriams sakė vienas protesto dalyvis.
Maždaug ketvirtadalis visų ugniagesių Graikijoje yra įdarbinami vienam sezonui nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio.
Vasarą gaisrai Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje sunaikino didžiulius miškų plotus.
Nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Antradienį į neeilinę Seimo sesiją besirenkančius parlamentarus protestuotojai pasitiko stilizuotomis kartuvėmis su užrašu „Vieta Lietuvos išdavikams“, renginio dalyviai atsigabeno ir imitacinę spygliuotą vielą, apkabinėtą Dovydo žvaigždėmis. Kai kurie renginio dalyviai Dovydo žvaigždes buvo užsikabinę ir ant savo drabužių. Protestuotojai į save dėmesį bandė pritraukti sirenomis bei šūksniais „Seimą lauk“, „Gėda“.
Protestuotojai rankose laikė Lietuvos vėliavas bei plakatus su užrašais: „Riboti ne žmonių teises ir laisves, o valdžios antikonstitucinius sprendimus“, „Susigrąžinkime savo valstybę“, „Šimonytės Vyriausybę lauk“, „Neskiepytų getui ne“.
Renginio metu dalyviai taip pat noriai pasirašė rezoliuciją, kurią ketinama įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai.
ELTA primena, kad leidimas protestui prie Seimo buvo išduotas iki 17 valandos vakaro.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuvoje vyksta dvi gerai koordinuotos akcijos, tai protestas šalia Seimo ir neramumai Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti neteisėti migrantai. Ministrės teigimu, riaušių prie Seimo metu buvo sulaikyti 5 ar 6 asmenys.
„Tai yra hibridinė ataka, ką mes matome. Ir tie procesai vyksta nelegalios migracijos kontekste, kai mūsų pajėgumai yra atvirai sukoncentruoti prie sienos, prie mūsų objektų apsaugos. (…) Tai gerai organizuota veikla, kuomet mes turime nukreipti savo pareigūnų pajėgas nuo kitų objektų“, – žurnalistams Seime trečiadienio naktį teigė A. Bilotaitė.
„Tai galima traktuoti vienareikšmiškai kaip gerai organizuotą procesą, nes šiuo metu mes matome dvi organizuotas akcijas: viena prieš Lietuvos Respublikos Seimą, kiti įvykiai, kurie vyko Rūdininkuose, rodo, kad tai yra organizuojama ir koordinuojama“, – pridūrė ji.
Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad Rūdninkuose situacija šiuo metu yra stabilizuota. Jos teigimu, iš Rūdininkų poligono buvo pabėgę 20 migrantų, kurie, pasak ministrės, šiuo metu visi yra sulaikyti.
„Tie asmenys, kurie bandė pasišalinti iš teritorijos, jie sugrąžinti, pajėgos yra maksimaliai sustiprintos. Bet noriu pažymėti, kad tai, kas vyksta prie parlamento, kai mes turime savo pajėgas sutelkti iš visos Lietuvos, jas paimti iš kitų objektų, tai rodo kenkimą ir veikimą prieš valstybę“, – akcentavo ji.
A . Bilotaitė akcentuoja, kad Rūdninkuose neramumai vyksta dėl nepasitenkinimo gyvenimo sąlygomis.
„Jie nepatinkinti sąlygomis, jos ten nėra penkių žvaigždučių, kaip sakau. Tai yra bazinės sąlygos ir, matyt, tas nepasitenkinimas yra dėl to“, – sakė ji.
Politikės teigimu, riaušės prie Seimo yra gerai organizuotas veikimas prieš Lietuvos valstybę. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt nuotr.
„Tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos Seimo, kai, sakyčiau, organizuotais veiksmais yra bandoma kelti tokią situaciją į aukščiausią lygmenį, kai mes turime sutelkti visas pajėgas tam, kad užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – akcentavo ministrė.
„Šiandieną buvo ta diena, kai labai svarbūs nacionalinio saugumo klausimai buvo priiminėjami Lietuvos Respublikos Seime. Na ir tokios akcijos rodo, kad tai yra gerai organizuota ir veikiama sąmoningai prieš Lietuvos valstybę“, – taip pat pabrėžė ji.
Sulaikyti 5 ar 6 riaušėse prie Seimo dalyvavę asmenys
A. Bilotaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad už riaušių organizavimą asmenims gresia atsakomybė.
„Yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių ir už tai gresia atsakomybė net iki 6 metų. Ir asmenys, kurie kurstė, kursto riaušes, turės už tai atsakyti“, – teigė A. Bilotaitė.
„Mano žiniomis, jau yra sulaikyti asmenys. Ir aš tikiuosi, kad rytoj gausime aiškią informaciją dėl konkrečių veiksmų iš policijos pusės, kurių bus imamais, nes to mes teisinėje valstybėje, demokratinėje valstybėje negalime toleruoti“, – pridūrė ji.
Ministrės žiniomis, šiuo metu policija sulaikė 5 ar 6 asmenis. Jos teigimu, daugiau informacijos paaiškės trečiadienio rytą.
„Visi asmenys, kurie naudoja jėgą, kurie pažeidžia įstatymus, inicijuoja, organizuoja riaušes, privalo mūsų šalyje atsakyti. Ir netoleruotina, kai yra imamasi tam tikrų smurto priemonių prieš policijos pareigūnus. Yra vienas pareigūnas sužeistas“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tokie dalykai negali būti daromi. Suprantame, kad galima reikšti savo pilietinę nuomonę, išraišką sankcionuotais būdais, bet ne veikiant prieš teisinės valstybės principus“, – taip pat akcentavo ji.
A . Bilotaitės teigimu, malšinant riaušes prie Seimo buvo pasitelktos Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Kiek vėliau pareigūnai vėl ėmė stumti protestuojančią minią tolyn nuo Seimo, perspėjus protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos.
Visgi protestuotojai ir toliau nesiskirsto, į pareigūnus mėto akmenis, butelius ir kitus daiktus.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rūdninkų poligone apgyvendinti nelegalūs migrantai pirmadienį sukilo protestui prieš gyvenimo sąlygas. Migrantai pranešė skelbiantys bado streiką ir reikalaujantys laisvės. Pareigūnai protestą malšino, naudodami ašarines dujas ir vandens patranką.
Prie tvoros susirinkę nelegalūs migrantai rankose laikė iškėlę plakatus, ant kurių angliškai buvo užrašyta „Aš žmogus“, „Mes norime laisvės“, „Kur žmogaus teisės?“
Prie migrantų gyvenamąją teritoriją juosiančios tvoros protestuojantis vienas iš poligone gyvenančių migrantų skundėsi gyvenimo sąlygomis Rūdninkų poligone ir kreipėsi į kitas Europos Sąjungos valstybes, prašydamas pagalbos.
„Aš žmogus. Kodėl jūs mums leidžiate gyventi kaip gyvuliui?“ – Delfi TV tiesioginėje transliacijoje iš Rūdninkų piktindamasis šaukė angliškai kalbantis migrantas.
Pirmadienį vykusio protesto metu vienam iš pabėgėlių buvo suteikta medicininė pagalba. Prižiūrint gausioms pareigūnų pajėgoms, migrantas buvo nuneštas iki greitosios pagalbos automobilio.
Pareigūnai, malšinami protestą, paleido ašarines dujas. Migrantai nuo ašarinių dujų dengėsi paklodėmis, į policijos pareigūnus mėtė daiktus.
Siekdami numalšinti sukilusius migrantus, pareigūnai pateko į migrantų gyvenamą teritoriją, keturi migrantai policijos pareigūnų buvo išvesti, trys iš jų nuvesti į greitosios pagalbos automobilį.
Iš tvoros, kuriomis buvo aptverta pabėgėlių gyvenamoji teritorija, migrantai bandė statytis barikadas. Tarp pačių migrantų kilo ginčas, kaip elgtis toliau ar ir toliau priešintis policijos pareigūnams.
Vis dėlto pareigūnams patekus į palapinių miestelių vidų, migrantų protestas aprimo.
VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems užsieniečiams trečiadienį vakare nepaklusus pasieniečių reikalavimams bei bandant veržtis prie išėjimo iš centro, VSAT pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir iššovė du šūvius iš pompinio ginklo į orą. Medicinos pagalbos dėl to niekam neprireikė.
Grupė vadinamajame palapinių miestelyje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, pirminiais duomenimis, pradėjo reikšti nepasitenkinimą teisiniu statusu Lietuvoje, teismo taikomais apribojimais.
Kaip informuoja VSAT, kelios dešimtys susibūrusių užsieniečių pradėjo elgtis agresyviai, triukšmauti, bandė pasiekti išėjimą iš URC bei nepakluso pasieniečių reikalavimams apsiraminti.
Siekiant užkardyti galimus neramumus ir riaušes pasieniečiai panaudojo ašarines dujas ir iššovė du šūvius į orą iš pompinio šautuvo guminėmis kulkomis. Netrukus kontroliuojami pasieniečių užsieniečiai grįžo į palapines, situacija normalizavosi. Medicininės pagalbos niekam neprireikė.
Į URC atvyko pajėgos iš specialiai tokiems incidentams parengtos VSAT Specialiosios paskirties komandos, artimiausių VSAT užkardų, policijos, Viešojo saugumo tarnybos. Nustatinėjami, izoliuojami ir apklausiami galimi tokių nepasitenkinimo apraiškų iniciatoriai.
Užsieniečių nepasitenkinimo požymių būta ir sulaikytų asmenų bendrabutyje, tačiau rimtesnių incidentų nefiksuota.
Trečiadienį vakare situacija URC buvo stabili ir pareigūnų kontroliuojama.
Baltarusijoje siautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusiai sekmadienį vėl išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Ginkluoti policininkai vaikė demonstrantus ašarinės dujomis ir kurtinančiomis granatomis, dislokuotos vandens patrankos.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ praneša, kad sulaikyti mažiausiai 328 žmonės, tarp jų yra ir žurnalistų.
AFP žurnalisto duomenimis, buvo uždaryta apie 15 metro stočių, ribojamas mobilus internetas.
Baltarusijoje kiekvieną savaitgalį nuo ginčytinų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai, dešimtys tūkstančių žmonių eina protestuoti į Minsko ir kitų miestų gatves.
Protestuotojų ir opozicijos pasipiktinimas dar labiau išaugo šią savaitę, kai mirė saugumo pajėgų sumuštas jaunas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos valdžia gins savo šalį visomis teisėtomis priemonėmis, nepaisydama Vakarų kritikos. Tai trečiadienį per susitikimą su Vitebsko srities administracijos atstovais pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mes ginsime savo šalį visais teisėtais metodais. Savo šalies mes niekam neatiduosime“, – pabrėžė valstybės vadovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak A. Lukašenkos, kaimynai ir partneriai Vakaruose, vertindami įvykius Baltarusijoje, kartais taiko dvejopus standartus, ypač rinkimų laikotarpiu. „Jie jau pradeda mums užsiminti: jūs žiūrėkite, kad viskas būtų demokratiškai, kad gatvėse nebūtų susirėmimų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, pareigūnai per „geltonųjų liemenių“ demonstracijas Prancūzijoje ir riaušes Jungtinėse Valstijose veikia ryžtingai. „Matote, kas ten vyksta. Ten be ašarinių dujų neapsieinama“, – pareiškė A. Lukašenka. „Pakritikuokite Trumpą, Jungtines Valstijas dėl demokratijos stygiaus, pamėginkite Rusijai užvažiuoti. Prisibijo. Ir štai jie, ko gera, vėl nusprendė pasitreniruoti su Baltarusija. Nepavyks!“ – pabrėžė prezidentas.
Paryžiaus policija ketvirtadienį pasitelkė ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, kurie padegė automobilį ir daužė langus, Prancūzijoje vykstant vienam didžiausių per pastaruosius metus streikui.
Situacija paaštrėjo Paryžiaus rytuose, netoli Respublikos aikštės, kur į protestą dėl pensijų reformų susirinko tūkstančiai žmonių. Buvo apversta ir padegta statybinė priekaba, į dangų kilo daug dūmų.
Pasak Paryžiaus policijos, kol kas sostinėje protestų metu buvo sulaikytas 71 žmogus. Sutemus demonstracijos tęsėsi toliau.
Remiantis AFP naujienų agentūros skaičiavimais, į kuriuos buvo įtraukti oficialūs policijos duomenys, neskaitant Paryžiaus, Prancūzijoje į gatves išėjo apie 450 000 gyventojų. CGT profsąjunga skelbė, kad sostinėje demonstracijose dalyvavo 250 000 žmonių. Dauguma protestų buvo taikūs.
Šiek tiek įtampos būta Šiaurės vakarų Nanto mieste, kur protestuoti susirinko apie 20 000 žmonių. Prieš radikaliausius protestuotojus, vadinamus „juodaisiais blokais“, Nante policija pasitelkė ašarines dujas.
Policija ir demonstrantai susirėmė ir pietryčiuose esančiame Lione, ten taip pat buvo panaudotos ašarinės dujos.
Bagdade protestuotojai išvaikyti ašarinėmis dujomis ir šūviais. EPA-ELTA nuotr.
Irako sostinėje Bagdade antradienį surengtą protestą saugumo pajėgos išvaikė šūviais ir ašarinėmis dujomis. Vienas asmuo žuvo, daugiau kaip 200 buvo sužeisti, skelbia Irako sveikatos apsaugos ministerija.
Ministerijos teigimu, tarp sužeistųjų yra 160 civilių ir 40 saugumo pajėgų narių.
Bagdade daugiau kaip 1 000 žmonių susirinko į Išsivadavimo aikštę protestuoti prieš vyriausybę dėl įvairių problemų šalyje – didelio nedarbo tarp jaunimo, valdžios atstovų korupcijos, prastų viešųjų paslaugų ir kita.
Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Irakas labiausiai korumpuotų šalių sąraše yra 12-oje vietoje.
Iš pradžių policininkai išvaikė protestuotojus iš aikštės, bet demonstrantai persigrupavo ir prasiskynė kelią prie tilto, vedančio į stipriai saugomą Bagdado žaliąją zoną, kur įsikūrę valdžios pastatai ir užsienio šalių ambasados. Tada saugumo pajėgos pradėjo šaudyti tikromis kulkomis.
Ši demonstracija buvo didžiausia prieš premjerą Adelį Abdelį Mahdį nuo jo atėjimo į valdžią 2018-ųjų spalio pabaigoje.
Honkonge butelius su padegamuoju skysčiu ir akmenis svaidę antivyriausybiniai protestuotojai atremti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Protestuotojai sekmadienį svaidė į Honkongo vyriausybės būstinę ir policininkus Molotovo kokteilius ir akmenis, dėl to Honkongo riaušių malšinimo policija ėmėsi griežtesnių veiksmų.
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį nepakluso institucijoms ir žygiavo Honkongo gatvėmis. Pasibaigus taikioms eitynėms, tūkstančiai protestuotojų, dėvinčių dujokaukes ir šalmus, pasiliko gatvėse prie vyriausybės komplekso. Mitingas virto smurtiniu.
Anksčiau sekmadienį prie Didžiosios Britanijos konsulato Honkonge buvo surengtas atskiras taikus protestas. Demonstrantai susirinko reikalauti Didžiosios Britanijos suvaldyti Kiniją.
„Viena šalis, dvi sistemos žlugo,“ – anglų kalba šaukė protestuotojai.
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas.
1997-aisiais Didžioji Britanija perdavė Kinijai Honkongą, ir Kinija savo ruožtu pažadėjo Londonui, kad Honkonge mažiausiai 50 metų bus išsaugotos tokios pagrindinės teisės, kaip nuomonės ir spaudos laisvė. Vis dėlto demokratijos siekiantys aktyvistai kaltina Pekiną laužant šiuos pažadus ir griežtinant pusiau autonominės teritorijos kontrolę.
Belgijos sostinėje Briuselyje sekmadienį policija panaudojo ašarines dujas ir antiriaušinę techniką, siekdama išvaikyti prieš Jungtinių Tautų (JT) migracijos paktą prie ES įstaigų protestuojančius žmonės, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Policijos teigimu, apie 5500 žmonių protestavo prieš JT migracijos paktą. Protestą organizavo flamandų dešiniųjų partijos. Tuo tarpu apie 1000 žmonių susirinko į kontrprotestą, organizuotą kairiųjų organizacijų, raginančių pritarti naujam migracijos paktui.
Pirmadienį vykusiame JT susirinkime Maroke 164 pasaulio šalys pasirašė susitarimą dėl migracijos. Paktas susilaukė daug kritikos iš kai kurių Europos politikų, teigiančių, kad paktas gali dar labiau padidinti imigraciją į ES, kai kurioms šalims vis labiau ribojant pabėgėlių ir kitų migrantų priėmimą.
Protestuotojai šaukė Belgijos premjero Charleso Michelio vardą, ragindami jį atsistatydinti ir prieštaraudami priimtam JT migracijos paktui.
Protestuotojams bandant įeiti į Europos Komisijos (EK) pastatą, antiriaušinės policijos pareigūnai, norėdami išvaikyti minią, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Šeštadienį per protestus prieš neseniai perrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną suimtas šalies opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir daugiau kaip 1 600 jo rėmėjų.
Navalnas sulaikytas Maskvos centre. Pasak protestų organizatorių, opozicijos rėmėjai protestuoti prieš pirmadienį inauguruojamą V. Putiną susirinko iš viso 90-yje skirtingų miestų visoje Rusijoje.
Anot žmogaus teisių portalo „OVD-Info“, be Maskvos policijos pareigūnai visoje šalyje suėmė apie 1 350 protestuotojų. Oficialioji Rusijos valdžia sulaikytų protestų dalyvių skaičiaus iš karto nenurodė. Remiantis „OVD-Info“ duomenimis, daugiausia žmonių suimta Rusijos sostinėje – per 700 dalyvių.
Oficialiais duomenimis, Maskvoje protestuose dalyvavo vos apie pusantro tūkstančio rusų, nors organizatoriai suskaičiavo kelis tūkstančius dalyvių.
Liudininkai pasakoja, kad kai kurie pareigūnai protestuotojus vaikė guminėmis lazdomis.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini biuras pasmerkė Rusijos policijos brutalumą ir masinius suėmimus bei paragino taikius protestuotojus paleisti į laisvę.
Armėnija: opozicija blokuoja parlamento prieigas. EPA-ELTA nuotr.
Jerevano gatvėse, aikštėse ir valstybinėse įstaigose šeimininkauja protestuotojai, o valdantieji sulindo į požemius.
Balandžio 9 d., kai Armėnijos nacionaliniame susirinkime prisiekė naujas šalies prezidentas, valdančiosios respublikonų partijos statytinis Armenas Sarkisianas, Rusijoje naujienų tarnyba „Regnum“ parašė Seržą Sargsianą baigiant vykdyti savo „didįjį planą“: likti valdžioje ir pasibaigus jo prezidentiniams įgaliojimams.
Būtent tam dar prieš ketverius metus ir buvo sumanyta konstitucinė reforma (pataisos priimtos referendume 2015 12 06), didžiausias galias valstybės valdyme suteiksianti balandžio 17 d. to paties parlamento išrinktam ministrui pirmininkui. Dar vasario pabaigoje politologas Armanas Grigorianas paaiškino, kad „respublikonų partija visaip vilkins pagarsinti kandidato į premjerus vardą ir paskelbs apie savo sprendimą iškelti į šitą postą Seržą Sargsianą pačią paskutinę valandą, kad neaudrintų visuomenės.“ Esą Sargsianas neturi politinių konkurentų, tačiau vis viena prisibijo galint žmones išeiti į gatves, paskelbus jo planus iš anksto.
Tiesa, paskutinės valandos nelaukta: balandžio 14-ąją valdančiosios respublikonų partijos Vykdomasis organas pasiūlė ir Taryba vienbalsiai pritarė Seržo Sargsiano kandidatūrai į ministro pirmininko pareigas.
Šį sprendimą valdantieji priėmė ne savo būstinėje Jerevane, o 50 km nuo sostinės nutolusiame kurortiniame Cachkadzore. Nežinia, ar taip buvo numatyta „didžiajame plane“, ar tiesiog reikėjo bėgti iš sostinės, kur „žmonės“ pagrasino jiems tiesiog neleisiantys susirinkti. Bijoti prisibijojo, tačiau ar numatė, kad žmonės rinkimų dieną neleis laisvai susirinkti net ir parlamento nariams?
Rytą Nacionalinio susirinkimo rūmus apsupę protestuotojai prieš Sargsiano išrinkimą ministru pirmininku stebėjosi, kaip parlamento nariai pateko į rūmus: gal naktį, nes niekas nematė jų renkantis. Netrukus paaiškėjo: anksti rytą atvažiavo metropolitenu, taip pat ir būsimasis ministras pirmininkas…
Naująjį ministrą pirmininką išrinko rūmuose, atskirtose nuo piliečių policininkų eilėmis ir spygliuotos vielos užtvaromis. Po dešimt metų valdymo išlikti soste geidžiantis Seržas Sargsianas susilaukė kritikos ir pačiame parlamento posėdyje. Antai opozicinio „Jelk“ (Išėjimo) bloko atstovas rėžė tiesiai į akis: „Jūs kaltas dėl to, kad kas trečias Armėnijoje – skurdžius, kiekvienas penktas – bedarbis, o visi piliečiai prasiskolinę bankams.“
O vakare Laisvės aikštėje susirinkę dešimtys tūkstančių protestuotojų pareiškė tiesio nepripažįstą tokio ministro pirmininko – Seržo Sargsiano.
Protestai Jerevane kilo dar penktadienį, kai į gatves ir aikštes išėjo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Šeštadienį apie 100 protestuotojų, dalyvavusių demonstracijoje prieš eksprezidento pasilikimą valdžioje, įsiveržė į visuomeninio radijo būstinę sostinės centre.
Remiantis įvairiais duomenimis iš įairiausių šaltinių (ELTA, BNS, Interfax, Regnum, slaptai.lt), per susirėmimus su policija nukentėjo apie 50 žmonių. Civiliai asmenys daugiausia nukentėjo nesunkiai. Po medicininės apžiūros jie paleisti gydytis namuose. Tačiau dvylika civilių paguldyti ligoninėse, nes patyrė vidutinio sunkumo traumas ir sužeidimus. O šeši policininkai buvo sužeisti arba aštriais, arba bukais daiktais. Vienam iš pareigūnų buvo perpjauta vena, ir jį teko skubiai operuoti.
Taip pat manoma, kad policija areštavo apie 80 protestuotojų. Kur jie laikomi ir koks jų likimas, – kol kas nėra aišku. Taip pat skelbta, kad prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos bei garsinės granatos.
Armėnijos liberaliojo opozicinio Išeities aljanso (YELQ) lyderis Nikolas Pašinianas visąlaik ragina kuo rimčiau blokuoti ne tik šalies parlamentą, bet ir kitas svarbias valstybės institucijas, kurios, skirtingai nei parlamentas, nėra stropiai saugomos.
Opozicionierius N. Pašinianas taip pat kvietė Jerevano gyventojus organizuoti „masines pilietinio nepaklusnumo akcijas“, įskaitant gatvių ir tiltų blokavimą, metropoliteno darbo trikdymą, net ir pinigų iš bankų sąskaitų pasiėmimą.
Pirmadienį miesto centrą su „miegamaisiais“ rajonais jungiančiose gatvėse neatsitiktinai buvo specialiai palikta automobilių su įjungta avarine signalizacija, kurie trukdė pravažiuoti, žmonės gulėsi ant asfalto ir nepraleido mašinų, įskaitant visuomeninį transportą. Opozicijos vadovai taip pat ragina pradėti sėdimąsias akcijas ne tik aištėse, beti ir valstybinėse įstaigose, į kurias pavys įsiveržti.
Opozicija mano, kad šalyje susiklosčiusi „revoliucinė padėtis“ – gali kilti vadinamoji aksominė revoliucija, padėsianti atsikratyti korumpuotos valdžios.
Neoficialiais duomenimis, remiantis opozicijos pranešimais, skurdas Armėnijoje – visuotinis. Kas trečias armėnas skursta, vos suduria galą su galu, kas penktas – skolingas bankams. Laimingųjų Armėnijoje – labai mažai. Tai S. Sargsiano klanas.
Paryžiaus centre, per protestą prieš prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) inicijuotą darbo reformą, kuria siekiama supaprastinti darbo santykių reguliavimą, riaušių policijos pajėgos susirėmė su gobtuvuotais jaunuoliais, informuoja naujienų agentūra „Reuters“ ir dienraščio „Le Parisien“ elektroninė versija.
Anot „Le Parisien“, susirėmimai kilo po to, kai dalis protestuotojų, ar tik jais apsimetančių asmenų, į teisėsaugos pareigūnus ėmė laidyti įvairius daiktus.
Pareigūnai į tai atsakė panaudodami vandens patrankas ir ašarines dujas.
Trys asmenys buvo areštuoti, o dar vienas sužeistas.
Apie protestų metu kilusius įvairaus pobūdžio incidentus pranešta ir Lione, Nante bei kituose šalies miestuose.
Balandžio 22-ąją apie 10.30 valandą į Generalinę prokuratūrą atvykęs maždaug 25 metų amžiaus vyras netikėtai pabandė jėga patekti į saugomas vidines prokuratūros patalpas ir užpuolė jo į vidų nepraleidusį apsaugos darbuotoją.
Padėti susigrūmusiam su užpuoliku apsaugininkui nedelsiant prišoko keli atsitiktinai šalia buvę ir į triukšmą sureagavę prokuratūros darbuotojai bei vienas policijos tyrėjas.
Su Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckiene po gegužės 17-ąją padaryto brutalaus pogromo prieš jos globojamą (globą buvo paskyręs teismas) brolio dukrelę Deimantę vyksta moralinis, politinis ir teisinis susidorojimas. Birželio pradžioje Generalinė prokuratūra pareikalavo Seimo atimti iš N. Venckienės teisinę neliečiamybę už neva padarytus jos nusikaltimus.
Prokuratūros reikalavimu sudaryta Laikinoji Seimo komisija, kurios daugumą sudaro teisėjai priešiški Seimo nariai E. Jurkevičius, D. Kuodytė, A. Stirblytė, S. Šedbaras, J. Sabatauskas, J. Juozapaitis, R. A. Ručys ir E. Lementauskas, pasirengę jau birželio 19-ąją įvykdyti Prokuratūros nurodymą. Tik teisėją gynę Seimo nariai Naglis Puteikis, Rytas Kupčinskas, Jonas Ramonas priešinosi neteisėtam ir amoraliam sprendimui.
