Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atvyko į Damaską ir čia susitiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu. Apie tai Damaske pranešė prezidentūra.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, agentūros „Interfax“ duomenimis, sakė, kad abu prezidentai susitiko Rusijos pajėgų bazėje. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. Apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
Susitikime buvo kalbama apie padėtį įvairiuose šalies regionuose, sakė D. Peskovas. Situacijos vertinimą pateikė kariuomenė. V. Putinas, anot atstovo, pareiškė galįs užtikrintai pasakyti, „kad buvo įveiktas ilgas kelias šalies teritoriniam integralumui atkurti“.
Sirijos prezidentūros duomenimis, B. al Assadas padėkojo rusų kariams už jų „auką“ pilietiniame kare, informuoja agentūra „Reuters“.
Anot D. Peskovo, V. Putinas važiavo Damasko gatvėmis, kad įvertintų situaciją. Čia esą plika akimi buvo matyti, kad „taikus gyvenimas atkurtas“.
Beveik devynerius metus trunkančiame pilietiniame kare Maskva greta Irano yra svarbiausia B. al Assado rėmėja. Padedamos Rusijos, B. al Assado pajėgos vėl kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos.
V. Putinas netikėtai Sirijoje lankėsi jau 2017 metų gruodį. Tada jis su B. al Assadu susitiko Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Latakijos provincijoje šalies vakaruose. 2017-ųjų lapkritį V. Putinas Sirijos vadovą priėmė Sočyje.
Šeštadienį V. Putinas Rusijoje turėtų priimti Vokietijos kanclerę Angelą Markel, su kuria, be kita ko, aptars padėtį Sirijoje.
Armėnija aktyviai įsijungia į Rusijos misiją Sirijoje, ten siųsdama išminuotojus ir medikus. Tai kelia nerimą Vašingtonui. JAV vis labiau kritikuoja šią Kaukazo šalį dėl jos ryšių su Rusija ir Iranu. Bet kažin ar ši kritika atšaldys Jerevaną nuo glaudžių santykių su savo sąjungininkais.
Siūlome kiek sutrumpintą JAV internetinio tinklo „EurasiaNet“ straipsnį (autorius – Joshua Kucera).
Joshua Kucera
Nepaisant naujų Armėnijos vadovų bandymų suartėti su Vakarais, Jerevanas patiria vis didesnius nesutarimus dėl besiplečiančių ryšių su Maskva ir Teheranu.
Vasario
viduryje Armėnija išsiuntė 83 žmonių kontingentą į Siriją. Kaip tvirtina
oficialus Jerevanas, ši misija yra humanitarinė, o specialistai dirbs Alepo
mieste, kur gyvena daug etninių armėnų. Bet šį žingsnį reikia vertinti kaip
santykių gerinimą su Maskva, nes jie kiek pašlijo atėjus į valdžią naujai
vyriausybei su opozicijos žurnalistu Nikolu Pašinianu priešaky, kai pernai
pavasarį kilo didžiulės protestų bangos.
Rusija
ėmėsi nugabenti armėnų specialistus į Siriją ir organizuoti jų darbą šioje šalyje,
viešai padėkodama Armėnijai. „Jūs pirmieji atsiliepėte į mūsų kvietimą padėti
Sirijos liaudžiai“, – pabrėžiama Rusijos gynybos ministro Sergėjaus Šoigu
laiške Armėnijos kolegai Davidui Tonojanui.
Po
keleto dienų JAV ambasada Jerevane paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai
kritikavo Armėnijos sprendimą. „Mes suprantame kitų valstybių norą reaguoti į
humanitarinę situaciją Sirijoje, – teigiama dokumente, kuris spaudai
išplatintas vasario 13 dieną, – Mes taip pat suprantame susirūpinimą religinių
mažumų padėtimi Artimuosiuose Rytuose. Bet mes nepritariame sąveikos su Sirijos
karine struktūra, kuri vyksta neva dėl pagalbos visuomenei ir karinio
bendradarbiavimo gerinimui. Mes taip pat nepalaikome Armėnijos ir Rusijos ryšių
šios misijos ribose. Rusijos partnerystė su Assado režimu virto civilių
gyventojų skerdynėmis ir humanitarine katastrofa. Rusija tarptautinėje arenoje
tebegina Assado režimą ir jo vykdomus žvėriškumus“.
JAV
atstovybė Jerevane „Eurasia“ naujienų tarnybai pateikė šio pareiškimo kopiją,
bet komentuoti jį atsisakė.
„Įtampa
dėl Sirijos tarp Maskvos iš vienos pusės ir JAV bei ES iš kitos yra gana reali,
o minėtas epizodas sudaro įspūdį, kad Armėnija remia Rusijos veiksmus
sustiprinti diktatorių, kuris prieš savo liaudį naudojo cheminį ginklą, – sako
Karnegio fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslo bendradarbis
Paulas Stronskis. – Todėl toks Armėnijos sprendimas atrodo labai prastai, ypač
šioje Atlanto pusėje“.
Nors
D. Trumpo administracijos veiksmai ir ketinimai išvesti JAV kariuomenę iš
Sirijos atrodo sunkiai suprantami, Vašingtonas pasisako prieš Assado režimą ir
Jerevano sprendimą vertina būtent per šią prizmę. Tarptautinės krizių grupės,
analizuojančios konfliktą Sirijoje, vyresnysis analitikas portalui Eurasia.org
teigė: „JAV žengė didelius žingsnius politiškai ir ekonomiškai izoliuojant
Sirijos režimą tarptautinėje arenoje, todėl suprantama jų reakcija į Armėnijos
įsipareigojimus Sirijoje. Nepaisant, kokie jie riboti ir „nekalti“, Vašingtonas
mano šiuos veiksmus esant nepageidautinus“.
P.
Stronskis pabrėžė, kad Rusija jau seniai savo karinius sąjungininkus bando
įtikinti dalyvauti jos misijoje Sirijoje, bet iki šiol tai jai nepavyko.
Vašingtono susirūpinimą sukėlė ir tas faktas, kad Armėnija tapo pirmąja šalimi,
pasidavusia Maskvos spaudimui.
„Mes
Vašingtone suprantame Armėnijos priklausomybę nuo Rusijos saugumo srityje. Ir
tikėjomės, kad taip įvyks. Taip pat aiškūs ir Armėnijos interesai Sirijoje: ten
didelė armėnų bendruomenė. Bet juk ir buvusiam šalies prezidentui Seržui
Sargsijanui, taip pat Kazachstanui ir Kirgyzstanui per pastaruosius 2-3 metus
taip pat buvo daromas milžiniškas spaudimas, bet jie nepasidavė. O Pašinjanas
neatsispiria Rusijos reikalavimams“, – kalbėjo P. Stronskis.
Portalas
primena, kad Rusija yra senas Armėnijos karinis sąjungininkas. Maskva Jerevanui
parduoda ginklus, Rusijos kariuomenė turi didžiulę bazę Armėnijos ir Turkijos
pasienyje, o šią sieną saugo būtent Rusijos kareiviai. Kita vertus, Pašinjano
vyriausybėje daug provakarietiškai nusiteikusių žmonių, o ir jis pats siekė
didžiulės Vakarų paramos. Iškart po savo atėjimo į valdžią Pašinjanas nuvyko į
Briuselį, į NATO viršūnių susitikimą, kur pareiškė laukiąs „konkrečios ir
visapusiškos pagalbos“ iš Vakarų, kuriai sąlygas sudaro Armėnijoje įvykusios
demokratinės permainos. Tuomet Vašingtonas siekė platesnių kontaktų su nauja
vyriausybe.
Tačiau
Armėnija susiduria su geopolitinėmis kliūtimis, kurias bus sunku įveikti, ypač
santykių su Vašingtonu srityje. Anksčiau JAV pritarė Armėnijos ryšiams su
Rusija ir Iranu. Bet D. Trumpo administracija užėmė griežtą poziciją Irano
atžvilgiu, o Rusiją ji vertina kaip priešą, ir tai siaurina Armėnijos manevrų
erdvę.
Pernai
rudenį į Armėniją buvo atvykęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo
klausimais Johnas Boltonas, pareiškęs, kad Jerevanas turi uždaryti sieną su
Iranu, jei Armėnija nori pritarti sankcijoms prieš Teheraną. Tada Pašinjanas
atkirto: „Nei Johnas Boltonas, nei kas nors kitas negali kalbėti už mane“.
Kol
kas Jerevanas beveik nereaguoja į Vašingtono kritiką. O pastarasis neturi
patikimų svertų, kad paveiktų Irano interesus ir paspaustų Armėniją. Griežta
kritika gali turėti atvirkštinį efektą, sako analitinio centro Jerevane
„Chatham House“ analitikė Anaita Širinjan. „Tradiciškai būtent Maskva daro
įtaką Jerevano santykiams su trečiosiomis šalimis, ir tai naudinga Rusijai.
Jeigu Vašingtono spaudimas bus pernelyg didelis, tai bus sukelta sudėtinga
reakcija“, – tvirtino ji.