Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė pernai iš mokytojos pareigų Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atleistos Astros Genovaitės Astrauskaitės ieškinį, kuriuo moteris siekė būti sugrąžinta į darbą. Vis dėlto, teismas sutiko jai priteisti 5 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką.
Teismas, atmesdamas A. G. Astrauskaitės ieškinį, nutartyje pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl moters grąžinimo į lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Vilnius „Juventos“ gimnazijoje pareigas, nebuvo kvestionuojama jos turima kvalifikacija. Teismas akcentavo, kad, vertinant asmens galimybes eiti mokytojo pareigas, svarbi ir asmens charakteristika, reputacijos klausimai.
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitei baudžiamojoje byloje dėl 2021 m. riaušių prie Seimo kaltinama riaušių organizavimu.
„Teismas sutiko su atsakovės, tai yra „Juventos“ gimnazijos, ir trečiojo asmens, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės, išsakyta pozicija, kad visuomenėje garsėjantis kontraversiškai vertinamu viešu elgesiu bei sulaukiantis net ir teisėsaugos dėmesio asmuo negali atitikti mokytojo profesijai keliamiems aukštesniems moralės ir reputacijos reikalavimams. Teismas taip pat neginčija ir nekvestionuoja turimų A. G. Astrauskaitės asmeninių ir politinių įsitikinimų, tačiau mano, kad laisvė juos reikšti neturi ir negali būti suabsoliutinta“, – teigiama teismo nutartyje.
Remdamasis šiais argumentais teismas nusprendė negrąžinti A. G. Astrauskaitė į darbą, nustatyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.
A. G. Astrauskaitė ieškiniui teismui prašė ne tik ją grąžinti į mokytojos pareigas Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, bet ir priteisti beveik 5 tūkst. eurų sumą už priverstinės pravaikštos laiką, atsiradusį po atleidimo iš darbo. Šį prašymą teismas tenkino ir nutarė buvusiai pedagogei priteisti 5 tūkst. eurų, kartu numatant, jog jai bus sumokama po 83,98 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
ELTA primena, kad 2022 m. pabaigoje tuometinė „Juventos“ gimnazijos direktorė Irina Ignatavičienė gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą su raginimu atleisti A. G. Astrauskaitę iš lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pareigų, nes, kaip nustatė savivaldybės sudaryta komisija, A. G. Astrauskaitė anksčiau į minėtas pareigas priimta, pažeidžiant tvarką, tai yra nebuvo tinkamai paskelbta atranka.
A. G. Astrauskaitė pati iš mokytojos pareigų „Juventos“ gimnazijoje buvo pasitraukusi 2021 m., tačiau neįvykus konkursui, 2022 m. lapkritį ji vėl buvo priimta į darbą. Tuomet šį sprendimą kritiškai įvertino tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek ir tuometinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Darbo ginčų komisija lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu vasario mėnesį iš dalies patenkino – pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo priėmimo dienos.
Kaip anksčiau pranešė portalas lrt.lt, A. G. Astrauskaitę 2022 m. gruodį atleidus iš mokytojos pareigų „Juventos“ gimnazijoje, pedagogė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri kovą paskelbė, kad mokytojos atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, tačiau pačios A. G. Astrauskaitės į mokytojos pareigas negrąžino. Komisija priteisė A. G. Astrauskaitei kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau suma nebuvo atskleista.
A. G. Astrauskaitė yra kaltinama 2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo organizavimu. Šiuo metu ši byla nagrinėjama teisme.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismas paskelbė atmetantis vieno kaltinamųjų byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Mindaugą Striauką, taip pat buvo apsispręsta dėl dalies kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas.
Šis sprendimas sukėlė dalies kaltinamųjų pyktį, kilo sąmyšis, dalis kaltinamųjų pakilo iš savo vietų ir paliko teismo salę. Teisėjas J. Jaglinskis mėgino sudrausminti išeinančius iš salės.
„Draudžiama išeiti iš salės. (…) Už savavališką pasišalinimą iš teismo salės gresia procesinės prievartos priemonės“, – aiškino teisėjas.
Prašymą teismui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką anksčiau pateikė A. Kandrotas-Celofanas. Jo teigimu, 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Kiti kaltinamieji byloje palaikė šį prašymą.
Teismas trečiadienį taip pat paskelbė netenkinantis vieno iš kaltinamųjų Arnoldo Kriskio prašymo nušalinti jam atstovaujantį advokatą Antoną Petkovskį.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, dalis teismo salę palikusių kaltinamųjų į ją sugrįžo. Tiesa, kai kurie kaltinamieji vis negalėjo apsispręsti, ar likti teismo salėje, ar ją palikti.
„Baikite vaikščioti pirmyn ir atgal. (…) Kas vaikščios nuolat, tai bus pašalintas iš salės“, – kaltinamuosius drausmino teisėjas J. Jaglinskis.
Teismui pateikta šūsnis prašymų, kai kurie kaltinamieji prašė medikų pagalbos
Teismui atlikus į teismą atvykusių kaltinamųjų, kurie nebuvo atvykę į pirmąjį posėdį, tapatybės nustatymą, paaiškėjo, kad ir į šį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko, kai kurie jų per savo atstovus pranešė sergantys.
Prokurorai teismui pateikė keletą prašymų dėl procesinių dokumentų pridėjimo prie bylos.
Vėliau pradėti teikti kaltinamųjų, jų atstovų prašymai teismui.
Vienos kaltinamųjų Erikos Andriukaitienės advokatė Snieguolė Mažeikienė pareiškė, kad jos ginamajai yra atlikta operacija ir po pietų ji negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jai reikės vykti į gydymo įstaigą.
„E. Andriukaitienei silpna, ji turi pažymą, jai kyla temperatūra. Ji yra po operacijos, po pietų jai yra perrišimas, ji negalės dalyvauti posėdyje“, – dėstė advokatė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Viena kaltinamųjų Laura Leščinskaitė pareiškė teismui, kad jai bloga, ji turi išeiti iš teismo salės, ji prašė medikų pagalbos. Tai pareiškusi moteris išlėkė iš teismo salės.
Advokatė Aldona Stasiulaitienė pareiškė, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas iš jos dviejų ginamųjų.
„Mano dviejų ginamųjų nėra, tai prašau arba bylos nagrinėjimą atidėti, arba leisti palikti salę“, – kalbėjo advokatė.
Kitas advokatas Adolfas Remeikis pateikė teismui prašymą išsireikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenų apie vienos iš byloje nukentėjusiųjų policijos pareigūnės darbo apskaitą. Anot jo, šiai nukentėjusiajai išmokėta 8,5 tūkst. eurų kompensacija iš darbovietės, tačiau kartu byloje, kaip pastebėjo A. Remeikis, teikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
„Parašau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti nukentėjusiosios pareigūnės darbo apskaitos dokumentus. Jai buvo išmokėti 8,5 tūkstančio eurų kompensacija, nors ligonių kasa prašo už ją ir kitus nukentėjusiuosius priteisti pinigus“, – dėstė advokatas.
Viena kaltinamųjų Astra Astrauskaitė prašė ją apklausti byloje paskutinę.
Tarp kitų kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų būta ir prašymų tikrinti bylos teisėjų blaivumą, apeliuojant į tai, kad vienas iš bylą nagrinėjančių teisėjų M. Striaukas 2020 m. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus prie vairo.
Vienos kaltinamųjų Adelinos Sabaliauskaitės advokatė A. Stasiulaitienė pranešė teismui, kad jos ginamajai esą dėl buvimo tinkamai nevėdinamoje teismo salėje pakilo temperatūra, spaudimas. Teismo salėje ir dalies kitų kaltinamųjų advokatai pranešė, kad jų ginamiesiems pasidarė bloga.
Teismas pranešė netenkinantis E. Andriukaitienės gynėjos S. Mažeikienės prašymo išleisti ginamąją pas gydytojas, perrišti žaizdų po operacijos. Anot teismo, medicininiame išraše toks poreikis nėra nurodytas.
Prašė liudytojais iškviesti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių
Teisme po pietų tęsėsi kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų teikimas. Viena kaltinamųjų A. Sabaliauskaitė, kuri, nors buvo pranešta, kad jai buvo sušlubavus sveikata, visgi pasirodė posėdyhe, teigė norinti susipažinti su bylos vaizdo įrašais, kad galėtų vėliau teikti savo prašymus.
Kaltinamasis Arūnas Stungurys prašė teismo padaryti jam popierinę bylos medžiagos kopiją.
Kaltinamasis Artur Točilov prašė teismo įvardyti „tikruosius nusikaltėlius“ byloje.
„Nematau pagrindinio nusikaltėlio, tai yra tų, kurie davė įsakymą pukšti dujas, pulti mus. (…) Prašymas yra nustatyti pagrindinius nusikaltėlius, užsakovus, tuo, kurie išprovokavo, kas įvyko“, – dėstė A. Točilov.
Po pietų į teismo posėdį sugrįžęs kaltinamasis byloje A. Kandrotas-Celofanas pateikė prašymą teismui byloje liudytojais apklausti generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių.
„Norime iškviesti R. Požėlą ir A. Bilotaitę liudytojais. R. Požėla pasakė televizijoms, kad riaušių nebuvo. Mes nesuprantame, kuo esame kaltinami. Tegul generalinis komisaras policijos paaiškina viską. Taip pat prašome iškviesti generolą R. Pocių, nes jis gali turėti svarbios informacijos“, – dėstė kaltinamasis.
Prijungė prie bylos kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas
Po pertraukos teismas paskelbė didžiąją dalį kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų atmetantis.
Kaip paskelbė teismas, A. Astrauskaitės prašymas būti apklaustai paskutinei byloje šiuo metu nesprendžiamas, advokato A. Remeikio prašymas išsireikalauti informacijos iš Vilniaus AVPK atmestas.
„Prašymas dėl teisėjų blaivumo tikrinimo. Šios procedūros nenumato joks įstatymas“, – apie prašymo tikrinti teisėjų blaivumą atmetimo priežastis kalbėjo teisėjas J. Jaglinskis. Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Teismas taip pat šiuo metu netenkino A. Kandroto-Celofano prašymo iškviesti byloje liudyti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių.
„Tačiau tai neatima galimybės, kai prieisime prie liudytojų, pakartoti savo prašymą“, – sakė teisėjas J. Jaglinskis.
Tiesa, teismas patenkino A. Kandroto-Celofano advokato Eriko Rugieniaus prašymą pridėti prie bylos medžiagos jo ginamojo širdies kardiogramos kopiją. Kardiograma, kaip anksčiau teigė advokatas, atlikta jo ginamajam trečiadienį, kai šiam pasidarė bloga.
A. Kandroto-Celofano advokato pavyzdžiu pasekė ir keli kiti kaltinamųjų advokatai. Teismas nutarė pridėti prie bylos medžiagos ir kitų kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas.
Prokuroras prašė skirti baudas palikusiems salę, A. Astrauskaitei iškviesti medikai
Prokuroras Remigijus Matevičius paprašė teismo įvertinti teismo salę savavališkai trečiadienio rytą palikusius kaltinamuosius. Prokuroras šiems kaltinamiesiems siūlė skirti 30 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio baudas (apie 1,5 tūkst. eurų).
R. Matevičius išskyrė A. Kandrotą-Celofaną, trečiadienį rytą raginusį kitus kaltinamuosius išeiti iš salės. Šiam kaltinamajam prokuroras prašė skirti suėmimą.
„Siūlau skirti kardomąją priemonę-suėmimą A. Kandrotui-Celofanui“, – dėstė R. Matevičius.
Teismui tęsiant bylos nagrinėjimą, teismo salėje susmuko viena iš kaltinamųjų A. Astrauskaitė. Ją policijos pareigūnai išvedė iš teismo salės, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Kandrotas-Celofanas, reaguodamas į prokuroro prašymą jam skirti suėmimą, tvirtino, kad iš teismo salės savavališkai išėjo ne jis vienas, tad noras tik jam vienam skirti suėmimą esą yra ne kas kito, o mėginimas susidoroti.
„Tęsiasi susidorojimas su manimi“, – pažymėjo kaltinamasis.
Dalies kitų kaltinamųjų advokatai taip pat teigė prieštaraujantys prokuroro R. Matevičiaus prašymui.
„Mes turime išklausyti kaltinamųjų, kuriems siūloma skirti baudas, poziciją“, – dėstė advokato padėjėjas, vieno iš kaltinamųjų atstovas Kęstutis Skrebys.
Teisme trečiadienį sugedus mikrofonams, teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas daro pertrauką, o kito posėdžio metu ketina paskelbti sprendimą dėl pateiktų prašymų.
Į pirmąjį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko
Balandžio pabaigoje teismui atvertus šią rezonansinę bylą, į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, pranešta, kad vienas kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje, tad prašo teismo procese dalyvauti nuotoliniu būdu. Iš viso kaltinamųjų byloje yra 87. Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pasitraukė iš kovos Vilniaus mero rinkimuose. Tai ji pranešė savo feisbuko paskyroje, pabrėžusi, kad dėl šio sprendimo pajuto palengvėjimą.
„Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo! Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio – TAUTA. Šiandien kaip niekad pati didžiausia dorybė – DRĄSA. Drąsa sakyti, liudyti TIESĄ“, – tvirtino A. G. Astrauskaitė.
Mokytoja tikino, kad jai buvo svarbu įrodyti esant švariam, mylinčiam savo tėvynę ir lojaliam Lietuvai žmogui.
„Man buvo svarbu įrodyti, kad esu švarus, mylintis savo Tėvynę, lojalus Lietuvai žmogus, nes kitu atveju VRK, patikrinusi visus duomenis, būtų neregistravusi. Užregistravo, įtraukė į kandidatų sąrašus. Šmeižikams atsakas: kuo patys smirdi, tuo tepa kitą“, – sakė ji.
Tai, kad sieks Vilniaus mero posto, A. G. Astrauskaitė buvo pranešusi savo feisbuko paskyroje gruodžio 13 d. Šiuo metu už jos galimybę dalyvauti mero rinkimuose elektroniniu būdu yra pasirašę 65 žmonės.
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo organizavo mitingą, kuris virto riaušėmis. Dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl riaušių pateikti daugiau nei pusšimčiui žmonių. Dėl to gruodžio pradžioje švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad jos asmenine nuomone tokie asmenys kaip A. G. Astrauskaitė neturėtų mokyti vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po kilusių diskusijų, ar skandalingomis akcijomis pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė vis dar gali dirbti mokytoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė gali išsakyti savo nuomonę, bet negali daryti spaudimo mokyklai atleisti mokytoją.
Kita vertus, akcentuoja A. Lašas, A. Astrauskaitė tikrai nėra nepriekaištingos reputacijos ir mokyklai reiktų paieškoti mokytojų be neigiamo šleifo.
KTU docentas sako, kad darbuotojų priėmimo ar atleidimo mokyklose klausimus sprendžia savivaldybės.
„Ne ministrė turi patikrinti kiekvieną mokyklą, kas ką įdarbina ar neįdarbina, ministrė gali tik išsakyti savo nuomonę“, – Eltai teigė ekspertas.
A. Lašas pabrėžė, kad kyla rizika dėl politikų kišimosi į mokyklos ar savivaldos klausimus. Anot jo, geriausia, kai mokyklų darbuotojus patikrina savivaldybės, nes jos geriausiai gali išsiaiškinti faktines aplinkybes.
„Mokyklų vadovai nėra pavaldūs ministerijai, jie neturi atsiskaityti prieš ministrę, jie turi atsiskaityti prieš savivaldybę“ – sakė docentas.
KTU dekanas teigė, kad šioje istorijoje esama neaiškumų. Pirmiausia, kyla klausimas, kas inicijavo tarnybinį patikrinimą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje.
„Vienaip atrodo, jei ministrė tik laukia tyrimo išvadų, kitaip, jei ministrė daro spaudimą ir reikalauja kažkokio tyrimo mokykloje“ – sakė KTU fakulteto docentas.
Anot jo, ministrės pareiškimas, kad „tokie mokytojai neturėtų mokyti vaikų“, galėtų būti laikomas spaudimu mokyklai.
„Nėra žinoma, ar tai tik ministrės asmeninė nuomonė, ar jau buvo daromi kažkokie veiksmai“, – sakė KTU dekanas.
Ir visgi klausimų dėl kontraversiškos mokytojos kyla. A. Lašas, iškeldamas reputacijos klausimą, suabejojo, ar A. Astrauskaitė apskritai gali būti mokytoja.
„Man neatrodo, kad A. G. Astrauskaitė yra nepriekaištingos reputacijos“, – teigė jis.
Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Mokytoja Astrauskaitė kartais tikrai elgdavosi keistai ir jos pareiškimai ne visada buvo adekvatūs. Kadangi ši mokytoja dabar yra tarp potencialių kaltinamųjų, kyla klausimas, ar tikrai nėra žmonių, kurie neturi tokio šleifo ir kurie gali dirbti tą patį darbą“ – kalbėjo A. Lašas.
Šia tema pasisakė ir Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, kuris taip pat pabrėžia, kad svarstomos teisinės problemos, kur lemiamą žodį turi tarti teisininkai. Jis teigė, kad kiekvienas gali išreikšti savo poziciją, bet turi būti aiškiai pasakyta, ar tai asmeninė žmogaus nuomonė, ar išreikšta pareigūnės nuomonė.
Darbdavio ir darbuotojo santykiai, etikos laikymasis turi būti sprendžiami pačioje mokykloje.
„Jei darbovietės teisininkai manys, kad mokytoja pažeidžia Pedagogų Etikos kodeksą, tuomet ją ir atleis iš darbo. Tada A. Astrauskaitė galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją klausdama, ar teisėtai buvo nutraukta darbo sutartis. Etikos pažeidimas – teisinis dalykas ir jį spręsti turėtų teisininkai. Ministrei nereikėtų politikuoti ir spręsti, ar mokytoja pažeidžia etiką“, – sakė pirmininkas.
Antradienį šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus savivaldybės vicemeras Tomas Gulbinas. Viceministras žiniasklaidai teigė, kad jį nustebino žinia apie mokytoja įdarbintą A. Astrauskaitę. Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš įsitikinęs, kad aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai galioja ir mokyklų vadovams, ir mokytojams. Taip pat Lietuvoje galioja Pedagogų etikos kodeksas, kuris reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, ponios Astrauskaitės priėmimas į darbą niekaip nesiderina su šiais reikalavimais ir dėl to yra pradėtas tarnybinis tyrimas“, – žurnalistams sakė vicemeras.
ELTA primena, kad A. G. Astrauskaitė 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie LR Seimo organizavo mitingą, kuris virto riaušėmis. Dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai dėl riaušių pateikti daugiau nei pusšimčiui žmonių. Dėl to antradienį ministrė J. Šiugždinienė teigė, kad jos asmenine nuomone tokie asmenys kaip A. G. Astrauskaitė neturėtų mokyti vaikų.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentūra sako, kad susipažins su šeštadienį prieš pandemijos valdymo priemones mitingavusių žmonių kreipimosi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą turiniu.
Vilniuje maždaug tūkstantis žmonių susirinko į Astros Genovaitės Astrauskaitės inicijuotą mitingą prieš šalyje taikomas pandemijos valdymo priemones. Protestuotojai susibūrė Katedros aikštėje, o nuo ten pajudėjo Seimo link. Galiausiai renginys baigėsi prie Prezidentūros, kur buvo kreiptasi į šalies vadovą.
„Tvirtai tikime, kad valstybės vadovas privalo rūpintis valstybe ir visais žmonėmis, neleidžiant jų skirstyti į lygius ir lygesnius. Prašome jo ekscelencijos prezidento pasinaudoti jam suteikta galia, pačiam prezidentui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymui“, – minios kreipimąsi į prezidentą įgarsino vienas iš mitingo dalyvių.
Dalyviai laikė plakatus, skelbiančius: „Prezidente, grąžinkite Konstitucijos veikimą Lietuvoje!“, „Stop sveikų vaikų diskriminacijai“, „Mes netikime į mokslą, mes jį studijuojame“.
Pasak prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, G. Nausėda pirmiausiai įvertins kreipimosi turinį.
„Kai prezidentas susipažins su mitinguotojų kreipimusi, tada atsilieps“, – Eltai teigė R. Jasiulionis.
ELTA primena, kad prieš mėnesį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ir tada ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Tuo tarpu rugpjūtį A. G. Astrauskaitės inicijuotas protestas prie Seimo pritraukė maždaug 5 tūkst. rėmėjų ir vakare peraugo į riaušes.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po šeštadienį surengto Astros Genovaitės Astrauskaitės dar vieno mitingo prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. Astrauskaitės galimų raginimų organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už viešą raginimą smurtu pažeisti šalies suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Patrankos senovinės. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės surengtą dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko per pusšimtį žmonių. Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Į mitingą susirinkę jo dalyviai mosuoja Lietuvos vėliavomis bei laiko plakatus, pasisakančius prieš Vyriausybės vykdomas prevencijos priemones. Protesto akciją stebi pareigūnai, incidentų kol kas neužfiksuota.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitinge dalyvauti iki 500 asmenų, protestuoti planuojama iki 15 valandos. Protesto akcijos dalyviai, mitingo organizatorės teigimu, iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo rūmų ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.
,,Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį“, – prieš kelias dienas savo paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ rašė A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat nurodė, kad protesto akcija yra nukreipta prieš esą prievartinį reikalavimą dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis bei, organizatorės teigimu, žmones segreguojančius galimybių pasus.
A. G. Astrauskaitės teigimu, Lietuvos vyriausybės siekiai prievarta žmones paskiepyti ir kitos priverstinės prevencijos priemonės nuo COVID-19 pažeidžia Konstituciją. Renginio organizatorė pridūrė, kad Vyriausybės vykdoma politika kelia visuomenės susipriešinimą.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Rotušė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Atra Genovaitė Astrauskaitė rengia dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitingą rengti šeštadienį 12-15 val., jame galės dalyvauti iki 500 asmenų.
„Gedimino prospekto dalis šeštadienį ir taip bus uždaryta, o kitoje prospekto dalyje pagal aplinkybes policijos pareigūnai priims sprendimą, kiek reikia pajėgumų užtikrinant saugų eismą ir taikų susirinkimo organizavimą“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Astra Genovaitė Astrauskaitė Vilniuje, Rotušės aikštėje, surengė dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių. Tad žadėtus „protesto debatus“ mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė sakė nukelianti kitam kartui.
Pasak jos, į mitingą „renkasi žmonės protesto debatų dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“, jame kalbės gydytojai, teisininkai, verslininkai ir esą be jų žinios paskiepytų vaikų tėvai bei visi norintys pasisakyti. Protesto akcija turėtų vykti iki 17 val. Kai kurie jų laikė plakatus su šūkiais „Stop Crime Against Humanity“ (Baikite nusikaltimus prieš žmoniją), „Šalin uzurpatorių teisininkų draugiją“, „Visa valdžia referendumui“.
Renginį pradėjusi jo organizatorė A. Astrauskaitė sakė, kad „žmonės gimė laisvi ir mano kūnas priklauso man, o ne valstybei“. Ji taip pat kaltino žiniasklaidą, esą ši siekia pašiepti ir marginalizuoti ją bei bendraminčius.
Renginiui prasidėjus Rotušės aikštėje ir aplink ją patruliavo kelios dešimtys policijos pareigūnų.
Po rugsėjo 10 dieną vykusio mitingo Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistams kalbėjo, kad ateityje policija į kiekvieną protesto akciją reaguos panašiomis priemonėmis kaip praėjusį penktadienį, kai link Seimo pajudėję protestuotojai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.
Anot A. Astrauskaitės, ši protesto akcija yra dalis visame pasaulyje rugsėjo 18 dieną vykstančių „pasaulinių mitingų už laisvę“, skirtų išreikšti nepasitenkinimą COVID-19 ribojimais. Panašūs mitingai šeštadieni numatyti 40 pasaulio valstybių visame pasaulyje: JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur.
A. Astrauskaitė taip pat organizavo protesto akciją rugsėjo 10 dieną Katedros aikštėje bei riaušėmis pasibaigusį rugpjūčio 10 dienos mitingą prie Seimo. Anot organizatorių, reikalavimai išlieka tie patys: atšaukti ekstremaliąją situaciją dėl pandemijos, privalomą testavimą tam tikrų sričių darbuotojams, priverstinį dirbančiųjų skiepijimą, nepilnamečių skiepijimą be tėvų žinios, taip pat atšaukti Galimybių pasą ir kitus apribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims.
Organizatoriai taip pat reikalauja prezidento pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ir pasiūlyti atsistatydinti, paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Riaušėmis pasibaigusio mitingo organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje organizuoja dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams.
Savivaldybė išdavė leidimą į renginį susirinkti 700 asmenų.
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūčio 10-osios riaušių prie Seimo šiuo metu įtarimai iš viso yra pareikšti 50 asmenų. Šiame tyrime nukentėjusiaisiais šiuo metu pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną po mitingo prie Seimo dėl COVID-19 ribojimų prasidėjo riaušės. Prieš protestuotojus policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti.
