„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
Pirmasis per beveik dešimtmetį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skridęs JAV pilotuojamas erdvėlaivis sekmadienį sėkmingai nusileido į Žemę.
Meksikos įlankoje į vandenį 14.28 val. vietos laiku (21.48 val. Lietuvos laiku) nusileido „SpaceX“ įgulos kapsulė „Crew Dragon“.
Kapsulė iš TKS atskraidino du NASA astronautus Dougą Hurley ir Bobą Behnkeną. Jie tapo pirmaisiais JAV astronautais per beveik dešimtmetį, kurie į kosmosą kilo iš pačių Jungtinių Valstijų.
„Tai didžiulė garbė ir privilegija“, – sakė D. Hurley. „SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.„SpaceX“ įgulos kapsulė su NASA astronautais iš TKS sėkmingai nusileido Žemėje. EPA-ELTA nuotr.
Tai yra pirmasis JAV erdvėlaivio nusileidimas ant vandens nuo 1975 m. įvykusios misijos „Apollo-Sojuz“.
Astronautų sugrįžimą stebėjęs „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas sakė, kad ši bendra „SpaceX“ ir NASA misija leis pradėti naują kelionių į kosmosą erą.
„Mes skrisime į Mėnulį, mes turėsime bazę Mėnulyje, mes skrisime į Marsą. Nesu labai religingas, bet už tai meldžiausi“, – sakė E. Muskas.
JAV astronautai pasiekė orbitą. EPA-ELTA nuotr.
Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį du JAV astronautai iš Jungtinių Valstijų teritorijos amerikiečių pagaminta raketa pakilo į orbitą, praneša naujienų agentūra dpa.
Astronautus Douglas‘ą Hurley ir Bob‘ą Behken‘ą kapsulėje „SpaceX Crew Dragon“ iškėlė raketa „Falcon 9“.
Vieną kartą jau atidėtam skrydžiui oro sąlygos šeštadienį nesutrukdė ir raketa sėkmingai pakilo iš Floridos valstijos.
Astronautai vykdo „Demo-2“ misiją ir po 19 valandų nuo jos pradžios turėtų susijungti su Tarptautine kosmine stotimi.
Tai pirmasis kartas, kai skrydį į orbitą vykdo privati bendrovė, o ne vyriausybės agentūra.
Pasauliui prisimenant lygiai prieš 50 metų įvykusį „Apollo 11″ nusileidimą Mėnulyje, liepos 20 d. trys JAV, Italijos ir Rusijos astronautai ketina pakilti į kosmosą.
Aleksandras Skvorcovas iš Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“, JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantis Andrew Morganas ir Luca’as Parmitano’as iš Europos kosmoso agentūros 16 val. 28 min. Grinvičo laiku į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakils iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
Liepos 20 d. planuojama misija sutampa su ta pačia diena, kai 1969 m. NASA astronautai Neil’as Armstrong’as ir Buzz’as Aldrin’as išsilaipino Mėnulyje, taip pastūmėję JAV tuo metu su Sovietų Sąjunga vykusiose kosminėse lenktynėse.
Iš Kazachstano stepėse pakilsiančios trijulės tik 53-erių A. Skvorcovas buvo jau gimęs, kai žmonės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Šis jau dviejose TKS misijose dalyvavęs veteranas vadovaus šešias valandas truksiančiam skrydžiui iš Bainokūro. 43-ejų metų amžiaus amerikiečiui A. Morganui tai bus pirmas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį. O L. Parmitano’as TKS jau yra anksčiau išdirbęs 166 dienas ir tapęs pirmuoju italu, išėjusiu į atvirą kosmosą.
TKS aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per valandą greičiu skrieja nuo 1998 m.
Pasauliui prisimenant lygiai prieš 50 metų įvykusį „Apollo 11″ nusileidimą Mėnulyje, liepos 20 d. trys JAV, Italijos ir Rusijos astronautai ketina pakilti į kosmosą.
Aleksandras Skvorcovas iš Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“, JAV kosmoso agentūrai NASA atstovaujantis Andrew Morganas ir Luca’as Parmitano’as iš Europos kosmoso agentūros 16 val. 28 min. Grinvičo laiku į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) pakils iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.
Liepos 20 d. planuojama misija sutampa su ta pačia diena, kai 1969 m. NASA astronautai Neil’as Armstrong’as ir Buzz’as Aldrin’as išsilaipino Mėnulyje, taip pastūmėję JAV tuo metu su Sovietų Sąjunga vykusiose kosminėse lenktynėse.
Iš Kazachstano stepėse pakilsiančios trijulės tik 53-erių A. Skvorcovas buvo jau gimęs, kai žmonės pirmą kartą žengė Mėnulyje. Šis jau dviejose TKS misijose dalyvavęs veteranas vadovaus šešias valandas truksiančiam skrydžiui iš Bainokūro. 43-ejų metų amžiaus amerikiečiui A. Morganui tai bus pirmas skrydis į Tarptautinę kosminę stotį. O L. Parmitano’as TKS jau yra anksčiau išdirbęs 166 dienas ir tapęs pirmuoju italu, išėjusiu į atvirą kosmosą.
TKS aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per valandą greičiu skrieja nuo 1998 m.
Prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė papildomai skirti JAV nacionalinei aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūrai (NASA) 1,6 milijardo dolerių skrydžiams į Mėnulį ir Marsą. Jis tai pranešė pirmadienį savo tviteryje.
„Valdant mano administracijai mes atkuriame NASA didybę ir grįžtame į Mėnulį, o paskui (keliausime) į Marsą. Aš papildau biudžetą 1,6 milijardo dolerių, kad galėtume didingai grįžti į kosmosą!“ – parašė jis.
„Tai pagalba, reikalinga NASA, kad galėtume žengti į priekį ir nusiųsti į Mėnulį dar vieną vyrą ir pirmąją moterį. Ačiū prezidentui D. Trumpui“, – pakomentavo Baltųjų rūmų šeimininko žodžius NASA direktorius Jimas Bridenstine`as.
Anksčiau JAV administracija nusprendė pradėti ruoštis automatinių aparatų ir pilotuojamų laivų skrydžiams į Mėnulį ir remtis šia programa rengiantis kelionėms į tolimąjį kosmosą, pirmiausia – į Marsą. Amerikos specialistai tikisi, kad jiems pavyks išsiųsti astronautus Raudonosios planetos link maždaug šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio viduryje.
