Azerbaidžano ambasada Teherane
Teheranas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas penktadienį pranešė, kad evakuoja darbuotojus iš savo ambasados Teherane, kaltindamas Iraną dėl ginkluoto išpuolio, per kurį žuvo ambasados apsaugos tarnybos vadovas ir buvo sužeisti du apsaugos darbuotojai.
„Visa atsakomybė už išpuolį tenka Iranui“, – vietos žiniasklaidai sakė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ayxanas Hacizade, teigdamas, kad neseniai Irano žiniasklaidoje paskelbta kampanija, nukreipta prieš Azerbaidžaną, „paskatino išpuolį“.
Vėliau jis sakė Turkijos televizijai „TRT Haber“, kad ambasados darbuotojai „evakuojami iš Irano“.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tviteryje parašė: „Griežtai smerkiu teroristinį išpuolį“.
Penktadienį Teherane prie Azerbaidžano ambasados „Kalašnikovo automatu ginkluotas vyras nužudė diplomatinės atstovybės apsaugos vadovą“, – sakoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pareiškime ir priduriama, kad sužeistų sargybinių būklė yra „patenkinama“ ir pradėtas tyrimas.
Ginkluotas užpuolikas, teigęs, kad tai padarė dėl asmeninių priežasčių, buvo suimtas. Pasak Teherano miesto policijos vadovo generolo Hosseino Rahimio, tai iranietis, vedęs azerbaidžanietę. Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas filmavimo kamera
„Jis teigia, kad jo žmona ambasadoje buvo laikoma devynis mėnesius“, – sakė H. Rahimis. Jis anksčiau naujienų agentūrai „Tasnim“ teigė, kad užpuolikas prieš įvykdydamas išpuolį „dėl asmeninių ir… šeimos priežasčių“ į ambasadą „įėjo su dviem savo mažamečiais vaikais“.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kananis sakė, kad Teheranas griežtai pasmerkė „ginkluotą išpuolį, kuris, deja, baigėsi vieno žmogaus mirtimi“. „Preliminaraus tyrimo duomenimis, jo motyvai buvo asmeniniai“, – pridūrė jis.
Iranas, kuriame gyvena milijonai tiurkiškai kalbančių etninių azerbaidžaniečių, seniai kaltina Baku separatistinių nuotaikų kurstymu savo teritorijoje. Šių dviejų šalių santykiai tradiciškai yra prasti, nes Azerbaidžanas yra artimas Irano istorinės varžovės Turkijos sąjungininkas.
Teheranas taip pat baiminasi, kad Azerbaidžano teritorija gali būti panaudota galimam Izraelio, kuris yra pagrindinis ginklų tiekėjas Baku, puolimui prieš Iraną.
Kyjivas, liepos 10 d. (ELTA). Ukrainos žvalgybos SBU duomenimis, Rusijos daliniai atakavo vieną „Donecko Liaudies Respublikos“ batalioną. Tai rodo perimti pokalbiai telefonu, rašo „Kyjiv Independent“.
Abiejų apsišaukėliškų, nuo Maskvos priklausomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kareiviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. Anot pranešimų, jie neretai naudojami kaip „patrankų mėsa“.
Laikraščio teigimu, atakuotas batalionas Zaporižios regione traukėsi nuo fronto linijos, kai buvo užpultas rusų.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Kijevas, vasario 26 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą viename iš pagrindinių sostinės Kijevo prospektų.
Rusija „atakavo vieną iš karinių dalinių Kijevo Pergalės prospekte. Puolimas buvo atremtas“, – savo patvirtintame „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, nenurodydama, kur tiksliai įvyko incidentas.
AFP žurnalistas sakė, kad anksti šeštadienį Kijevo centre buvo girdėti garsūs sprogimai.
Atskiru pranešimu kariuomenė informavo, kad Vasilkivo mieste į pietus nuo Kijevo vyksta „smarkūs mūšiai“, ir pridūrė, kad Rusija „bando išlaipinti desantininkus“.
Kariuomenė taip pat paskelbė, kad šeštadienį apie vidurnaktį numušė Rusijos sraigtasparnį ir lėktuvą SU-25 ir kad buvo sunaikintas karinis transporto lėktuvas IL-76. Pareiškime nenurodyta, kiek žmonių buvo lėktuve.
Rusijos gynybos ministerija nuostolių nepatvirtino.
„Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują telefoninių sukčių ataką. Pastarosiomis dienomis šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kai skambinantys asmenys prisistato „Swedbank“ darbuotojais ir teiraujasi, ar jų vardu buvo pildyta paskolos paraiška, taip pat praneša apie bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos.
Taip gyventojams stengiamasi sukelti įtarimų, jog neva buvo nutekinti jų asmeniniai duomenys, jų vardu buvo pateikta paraiška paskolai gauti arba neva buvo fiksuotas bandymas atlikti neteisėtą pavedimą. Sukčiai į gyventojus kreipiasi ir bendrauja daugiausiai rusų kalba.
Tai yra klasikinis telefoninio sukčiavimo atvejis, kai gyventojams pristatoma išgalvota istorija, siekiant juos įbauginti ir čia pat siūlant pagalbą – prašoma kliento identifikuoti save, atskleisti asmeninę informaciją, padiktuoti prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis.
Galutinis sukčių tikslas – suklaidintą asmenį priversti patvirtinti vieną ar daugiau mokėjimų ir taip išvilioti pinigų.
„Swedbank“ saugumo specialistai primena, kad banko darbuotojai niekuomet neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos.
Gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų. Jeigu pokalbis sukėlė įtarimų, būtina nedelsiant nutraukti pokalbį ir susisiekti su banku.
Pentagonas
Amerikos kariškiai neturi įrodymų, kad sprogimas Libano sostinėje buvo ataka, apie kurią anksčiau kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis neįvardytais šaltiniais Pentagone.
D. Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose teigiamai atsakė į klausimą, ar jis mano, kad Beirute buvo surengta ataka, o ne įvyko incidentas. „Turint omenyje sprogimą, panašu į tai. Aš susitikau su kai kuriais iš mūsų puikių generolų. Atrodo, jog jie mano, kad tai buvo ataka. Tai buvo kažkokia bomba, taip“, – teigė Amerikos lyderis.
Pasak prezidento, Pentagone manoma, kad „tai nebuvo kažkoks gamybinis sprogimas“. „Jie (generolai) žino geriau už mane“, – pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas. Jis pareiškė, kad JAV siūlo Libano vyriausybei savo pagalbą.
Savo ruožtu šaltiniai JAV gynybos departamente teigia „nežiną, apie ką kalbėjo prezidentas“. Vienas iš jų sakė, jog jei kariškiai turėtų tokios atakos įrodymų, tai JAV vyriausybė tučtuojau imtųsi papildomų priemonių, kad apsaugotų Amerikos ginkluotąsias pajėgas ir nuosavybę regione. Tas pats šaltinis pareiškė, kad tokių nurodymų kol kas negauta.
Galingas sprogimas įvyko antradienį Beiruto jūrų uosto rajone, netoli Libano karinių jūrų pajėgų bazės. Sprogimo banga sudrebino Libano sostinės gyvenamuosius rajonus. Sugriuvo kelių prie uosto esančių pastatų fasadai, nukentėjo gyvenamieji namai ir biurai. Naujausiais duomenimis, sprogimo aukomis tapo mažiausiai 78 žmonės, dar 4 tūkst. buvo sužeisti. Libano sostinė paskelbta nelaimės rajonu, mieste dviem savaitėms įvedama nepaprastoji padėtis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, žuvęs per JAV antskrydį, turėjo būti seniai nukautas.
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pirmą kartą pateikė išsamesnį komentarą apie penktadienį Bagdado tarptautiniame oro uoste įvykdytą ataką. „Turėjo būti jis nužudytas prieš daugelį metų“, – rašė jis.
Q. Soleimani per ilgą laikotarpį jau yra „nužudęs arba sužeidęs tūkstančius amerikiečių ir planavo žudyti dar daugiau, bet buvo nukautas“, – sakė prezidentas.
Jo vieninteliai su pastarosiomis naujienomis susiję komentarai – tai žinutė su JAV vėliavos nuotrauka ir kita, neaiškia žinute, kurioje teigiama, kad „Iranas niekada nelaimėjo karo, bet niekada nepralaimėjo derybų!“
Bulgarijos nacionalistų partija „Ataka“ sieks paleisti vyriausybę, jei Sofija pritars naujam Vakarų sankcijų turui prieš Rusiją, pareiškė agentūros „Reuters“ korespondentams jos lyderis Volenas Siderovas.
Koalicinės Plameno Orešarskio vyriausybės paleidimas gali įstumti šalį į politinį nestabilumą, sakoma straipsnyje.
Pernai gatvių protestai jau nuvertė vieną vyriausybę ir vos nenušalino ją pakeitusio ministrų kabineto.
