Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.

NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.

„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.

V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.

„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.

Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų?
Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.

Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.

Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.17; 05:00

patefonas_01

Teko skaityti, kaip viena rumunų gamykla buvo pasišovusi gaminti patefonus. Buvo jau pagaminusi ir bandomuosius pavyzdžius. Juos įvairiais būdais bandė: pylė į juos serbentų uogienę, rūkė drauge su dešromis rūkykloje, mėtė nuo gamyklos stogo… Visus bandymus patefonai atlaikė. Bandymų protokolus projekto autoriai pristatė gamyklos kolektyvui, kuriam neva pritarus, pradėjo gamybą. Gamyba vyko sklandžiai, produkcija buvo talpinama į gatavos produkcijos sandėlius. Tačiau nevyko prekyba, nes patefonai, nors buvo atlaikę visokius bandymus, turėjo vieną „menką“ trūkumą – neveikė.

Continue reading „Rubikono patefonas”

atsargiai

Sovietmečiu bendradarbis lankėsi Lipecke, mieste Rusijos vakaruose, abipus Voronežo upės, 438 km į pietus nuo Maskvos. Lipecke itin išplėtota spalvotosios metalurgijos ir chemijos pramonė. Pasak bendradarbio, ten jis sužinojęs, kad vietinis vanduo iš tikrųjų esąs nuodingas, o moterys skundžiasi, kad jų kaproninės kojinės nuo užteršto oro, pakilus santykinei drėgmei, tirpsta ant kojų. O kas dedasi su žmonių plaučiais? Tikėtina, kad tame mieste taip pat veikia aplinkosaugos institucijos, vertina gamyklų skleidžiamą taršą, tačiau ne kompleksiškai, o atskirai. Taip yra ir Lietuvoje, o dėl to, deja, iki šiol nesusirūpinta.

Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu kenčia blogą kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos sutelkto dumblo, kuris neva neturi tiesioginio neigiamo poveikio sveikatai, tačiau per keliamas neigiamas emocijas gyventojams akivaizdžiai kelia neigiamą psichinį poveikį, taigi ir – neigiamą poveikį sveikatai.

Continue reading „Ne vien suma…”