Prezidento G.Nausėdos spaudos konferencija, Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija). nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad švelninant karantiną palaiko atsargesnį veiksmų planą.
 
Prezidentas įsitikinęs, kad, sprendžiant dėl tolesnio karantino priemonių švelninimo, nereikėtų žvalgytis į kitų valstybių taikomą praktiką, o stebėti, ar Lietuvos veiksmai, kovojant su koronavirusu, tikrai duoda teigiamą rezultatą.
 
„Jeigu galima būti šiek tiek atsargesniam, aš visada būsiu atsargumo pusėje. Nes dilema galbūt atrodo, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu. Bet šiek tiek žvelgiant toliau į perspektyvą, tokio pasirinkimo nėra, nes mūsų piktnaudžiavimas sveikata gali baigtis ir labai dideliais ekonominiais nuostoliais vėlesniu etapu“, – prie Prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
 
Prezidentas įsitikinęs, kad dabartinis planas laipsniškai atlaisvinti karantiną nesukelia pavojingo neigiamo rezultato visuomenės sveikatai. G. Nausėda akcentuoja, kad pamačius, jog po pirmojo karantino etapo atlaisvinus verslą ženkliai padaugėjo naujų susirgimų, reikėtų prie antrojo karantino atlaisvinimo etapo neskubėti pereiti.
 
„Mano nuomone, šis planas yra konservatyvus, atsargus ir jis pagrįstas dokumentu, kurį šiuo metu Europos Komisija yra pateikusi viešumai. Tai yra road mapas, kurio vienas iš principų yra atlaisvinti verslą laipsniškai, įsitikinti, kad tai nesukelia pavojingo arba neigiamo rezultato sveikatai, ir tik tada judėti prie kito etapo“, – teigė šalies vadovas.
 
„Jeigu įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką prie antrojo etapo nepereiti“, – pridūrė jis.
 
G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad spręsti, ar reikia eiti prie kito etapo, turėtų ne politikai. Šalies vadovas įsitikinęs, kad lietuviai neturėtų žvalgytis į kitų valstybių praktiką, o visų pirma įvertinti, ar šalies veiksmai kovojant su koronavirusu duoda teigiamą rezultatą.
 
„Politikai kartais užsižaidžia, ir dabar aš daug kur girdžiu viešoje erdvėje sakant, kad viena savaitė kainuoja 0,5 procento BVP, suprask, kad greičiau kažką darykime, laisvinkime ir panašiai, kad kiti greičiau laisvina ir t. t.“, – sakė prezidentas.
 
„Nereikia žvalgytis į kitus, žiūrėkime į tai, ko mes pasiekėme, ar tikrai mūsų veiksmai davė teigiamą rezultatą. (…) Nesugadinkime viso to, ką kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai“, – ragino G. Nausėda.
 
Prezidentas pripažįsta A. Verygos klaidas, tačiau ministro veiklą vertina teigiamai
 
Prezidentas, vertindamas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą, sako, kad ministras padaro klaidų, tačiau jo veikla yra naudinga ir reikalinga Lietuvai.
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kiek aš gyvenu, tiek matau, kad sveikatos apsaugos ministras vis kažką ne taip daro, bet, nepaisant to, padaro. Aš tikrai manau, kad tas darbas, kurį daro sveikatos apsaugos ministras, yra didžiąja savo dalimi labai naudingas ir reikalingas Lietuvai. Tie, kurie dirba, padaro klaidų. Taip jau yra ir kitaip nebus“, – sakė šalies vadovas.
 
Visgi G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad pagrindinė problema, jog A. Verygos sprendimai savivaldybėms bei verslo subjektams dažnai būna pranešami naktį ir nėra sudaromos sąlygos pasirengti nurodymų įgyvendinimui.
 
„Turbūt pagrindinė problema, kad tie sprendimai, kurie yra labai svarbūs, gimsta (…) vos ne naktį. Ir jau ne pirmas atvejis, kai tiek savivaldybės, tie ir verslo subjektai, kuriems buvo pranešta apie tam tikrą sąlygų atlaisvinimą, praktiškai tikrai negali kitą dieną pradėti dirbti, nes jiems pirmiausiai reikia net susipažinti su instrukcijomis, ką reikia padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 00:05

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės.
 
Pagal pranešimą, visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir kolegos izoliuoti namuose arba dalinio teritorijoje esančiose specialiose patalpose. Darbuotojas ir karys yra gydomi civilinėje gydymo įstaigoje, jų darbo vietos dezinfekuotos.
 
Civilis asmuo nuo kovo 11 d. jau buvo namuose, į karinį dalinį nevyko, virusas diagnozuotas kovo 21 dieną. Užsienio šalies kariui virusas diagnozuotas sekmadienį, imtasi visų rekomenduojamų atsargumo priemonių.
 
Lietuvos kariuomenė toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių siekdama maksimaliai pasaugoti karių sveikatą.
 
Kaip buvo skelbta anksčiau, visuose kariuomenės daliniuose ir toliau bus laikomasi griežtų karantino priemonių:
 
apribotas karinis rengimas ir pratybos;
atšauktos tarptautinės ir ne karinėse teritorijose planuotos pratybos;
pratybos leidžiamos tik karinėse teritorijose, renkantis atviras erdves;
apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių paliekant būtiną susisiekimą;
laikinai sustabdytas Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių išleidimas į namus savaitgaliais;
dalis profesinės karo tarnybos karių, įvertinus jų būklę, lieka kartu su NPPKT kariais ir tarnybą vykdys kareivinių režimu;
visi profesinės karo tarnybos (PKT) kariai, grįžę iš komandiruočių ir tarptautinių operacijų užsienyje, privalomai izoliuojasi namuose, į dalinius nevyksta dvi savaites;
atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį;
visuose kariniuose daliniuose medicinos personalas ir vadai yra instruktavę visus karius dėl papildomų higienos priemonių COVID-19 plitimo prevencijai: papildomai valomos ir vėdinamos patalpos, kariai dažniau plauna rankas, yra įrengti papildomi dezinfekcinio skysčio dozatoriai.
Šarvuotoji technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tačiau, net ir patvirtinus pirmuosius atvejus dėl COVID-19 viruso, kariuomenės veikla nesustoja, ji ir toliau pasirengusi vykdyti jai pavestas užduotis ir visomis išgalėmis prisidėti prie bendrų valstybės pastangų suvaldyti koronaviruso plitimą.
 
Iš viso pagalbą civilinėms institucijoms, kovojančioms su COVID-19 epidemija, šiuo metu teikia daugiau nei 120 karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios buvo aktyvuotos pagal Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių planą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00

Josephas Maguire`as. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio šalių lyderiai atsargiau kalbėsis telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu po to, kai Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė jo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
 
Tai ketvirtadienį JAV Kongreso Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje pareiškė Nacionalinės žvalgybos laikinasis direktorius Josephas Maguire`as.
 
„Po stenogramos publikacijos užsienio lyderiai gali atsargiau reikšti savo mintis, kalbėdamiesi su prezidentu (Trumpu)“, – sakė jis.
 
Ketvirtadienį J. Maguire`as atsakė į kongresmenų klausimus apie situaciją, susijusią su paskelbtu žvalgybos darbuotojo skundu dėl D. Trumpo veiksmų. Žiniasklaidos pranešimai apie šį dokumentą davė dingstį pradėti Amerikos lyderio apkaltos procedūrą Atstovų Rūmuose.
 
Nacionalinės žvalgybos laikinasis vadovas pavadino beprecedenčiais Vašingtono administracijos veiksmus – ji paskelbė dviejų valstybių vadovų pokalbio stenogramą, patį skundą, taip pat šį skundą gavusio žvalgybos tarnybų generalinio inspektoriaus Michaelo Atkinsono laišką. „Baltieji rūmai man nedavė nurodymo slėpti informaciją“, – pabrėžė J. Maguire`as, kuris oficialiai laikomas visų 16 Amerikos žvalgybos žinybų koordinatoriumi.
 
Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, jog skundą parašęs žvalgybos darbuotojas galės ramiai ir be spaudimo iš šalies liudyti kongresmenams per klausymus.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su V. Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informaciojos šaltinis – ELTA
 
2019.09.27; 09:43