Krišjanis Karinis. EPA – ELTA foto
Ryga, rugpjūčio 14 d. (ELTA). Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pirmadienį paskelbė, kad šią savaitę pasitrauks iš einamų pareigų, informuoja transliuotojas „Deutsche Welle“. Pasak ministro pirmininko, kartu su juo esą trauksis ir jo Ministrų kabinetas.
Pranešama, kad K. Karinis viliasi, jog rinkimai gali padėti jam perkrauti vyriausybę, dabartiniams koalicijos partneriams atmetus jo pasiūlytus pakeitimus. „Šį ketvirtadienį prezidentui pateiksiu savo ir šio kabineto atsistatydinimo prašymą“, – spaudos konferencijoje pareiškė K. Karinis.
K. Karinis šiuo metu vadovauja tripartiniam aljansui, kuriam priklauso jo liberalkonservatyvioji partija „Naujoji vienybė“, konservatyvus „Nacionalinis susivienijimas“ ir centristinis konservatorių rinkimų aljansas „Jungtinis sąrašas“.
58-erių premjeras jau kurį laiką siekia išplėsti koaliciją ir į ją įtraukti „Žaliųjų ir valstiečių sąjungą“ bei kairiųjų pažiūrų „Progresyviuosius“. Nepaisant to, du jo koalicijos partneriai yra ne kartą išreiškę abejones.
K. Karinis nurodė, kad jo partija trečiadienį planuoja pasirinkti kandidatą į ministro pirmininko postą.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Buvę Lietuvos premjerai mano, kad dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė reikalaus konservatorių prezidiumo ir koalicijos partnerių jos atsistatydinimo priėmimo.
„Esu įsitikinęs, kad premjerė labai spaus prezidiumą ir partnerius, kad jie priimtų jos atsistatydinimą. Gana gerai suprantu jos būklę. Kai žmogus ne toks ambicingas gerąja prasme ir ne toks principingas, sakytų, kad „gerai, pabūsiu, ką padarysim, tą padarysim, bet atbūsiu visą kadenciją kaip premjerė“. Esu įsitikinęs, kadangi teko šiek tiek dirbti su ponia I. Šimonyte, kad ji reikalaus atsistatydinimo ir toliau“, – antradienį LRT televizijai tikino buvęs premjeras Aleksandras Abišala.
Panašiai mano ir kitas Vyriausybei vadovavęs politikas – Gediminas Kirkilas. Pasak jo, I. Šimonytė atsistatydinimo priėmimo reikalaus, tačiau viskas priklausys nuo konservatorių prezidiumo sprendimo.
„Esu tikras, kad ji reikalaus. Klausimas, kaip pasielgs prezidiumas. Net sprendžiant iš šios dienos balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų, didesnė dalis konservatorių vis tiek balsavo „už“, mažesnė balsavo „prieš“. Matyt, panaši padėtis yra ir prezidiume, aš taip įsivaizduoju“, – LRT televizijai teigė G. Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, posėdis bus „labai karštas“, tačiau ar I. Šimonytė konservatorių prezidiumo bus įtikinta neatsistatydinti yra „rimtas klausimas“.
„Kaip pasielgs I. Šimonytė, (sunku pasakyti – ELTA), nes jai sutikus, pavyzdžiui, su prezidiumo sprendimu, kad nereikia atsistatydinti, vis tiek visa atsakomybė tenka jai, vėl visi sakys, kad žadėjo, sakė taip, dabar ne taip padarė ir panašiai. Čia rimtas krūvis“, – sakė jis, pridurdamas, kad svarbu pažvelgti ir į politinę darbotvarkę, turėdamas omenyje, kad artėja ir prezidento, ir parlamento rinkimai.
ELTA primena, kad Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo. Apie tai antradienio popietę pranešė Prezidentūra.
„Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas“, – rašoma išplatintame pranešime.
„Prezidentas pabrėžia, kad švietimas turi išlikti prioritetine valstybės politikos sritimi, o Vyriausybė privalo užtikrinti pokyčius siekiant kokybiško švietimo prieinamumo kiekvienam“, – nurodo Daukanto aikštė.
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas eis nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki kol bus paskirtas naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų.
„Šios durys yra atviros. Tai – labai normalus pasirinkimas“, – žurnalistams pakeliui į Romą po apsilankymo Kanadoje teigė 85-erių pontifikas. Jis pridūrė, kad šią akimirką negalvoja apie atsistatydinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis tokio sprendimo negali priimti rytoj.
Popiežius taip pat kalbėjo apie savo sveikatos būklę. Dėl jį kamuojančių kelio skausmų pastarąją savaitę jam buvo sunku vaikščioti ir jis didžiąją dalį laiko praleido neįgaliojo vežimėlyje. „Nemanau, kad ir toliau galiu keliauti tokiu pat ritmu, kaip anksčiau“, – apgailestavo popiežius. Nors jo skausmai gali būti išspręsti operacijos keliu, pontifikas teigė nenorįs vėl gulti ant operacinio stalo. „Visa problema yra anestezija“, – nurodė jis.
Šventasis Tėvas tikino, kad ir toliau nori keliauti, tačiau dabar vizitų planavimas gali nežymiai pasikeisti.
Popiežius pastarąją savaitę viešėjo Kanadoje, kur susitiko vietos čiabuviais ir paprašė jų atleidimo už jų patirtą smurtą katalikiškose internatinėse mokyklose.
Atsistatydino Italijos premjeras Mario Draghi. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, jo nacionalinės vienybės koalicinei vyriausybei žlugus, pranešė prezidento Sergio Mattarellos biuras.
M. Draghi įteikė „savo ir jo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą“, sakoma trumpame prezidentūros pranešime. Prezidentas „į tai atsižvelgė”, o vyriausybė liko „toliau dirbti savo darbą“, priduriama jame.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, birželio 9 d. (ELTA). Italijos žiniasklaidoje sklando gandai apie galimą popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimą rugpjūčio mėnesį.
Atitinkamas spėliones kursto pontifiko sveikatos problemos, sprendimas pačiame vasaros įkarštyje Romoje sušaukti kardinolų susirinkimą ir numatyta viešnagė L’Akvilos mieste, kur palaidoti Celestino – pirmojo 1294 metais atsistatydinusio popiežiaus palaikai, rašo austrų naujienų agentūra APA.
Pranciškų kamuoja sveikatos problemos. Jis jaučia tokius stiprius dešiniojo kelio skausmus, kad vos gali paeiti. Audiencijose 85-erių pontifikas pasirodo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Teigiama, kad Pranciškus atsisako operacijos nerimaudamas dėl narkozės. „Aš geriau atsistatydinsiu nei ryšiuosi kelio operacijai“, – esą taip neseniai privačiame susitikime su italų vyskupais kalbėjo popiežius, ketvirtadienį rašo Romos dienraštis „Il Messaggero“.
„Popiežiaus žodžiai sukėlė sumaištį Vatikane“, – komentuoja paprastai gerai informuotas leidinys. 2021 metų liepą, taikant pilną narkozę, popiežiui buvo atlikta žarnyno operacija. Ir tada pasigirdo spėlionių apie jo atsistatydinimą. V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.
Spėlionių yra ir apie rugpjūčio 27-ąją sušauktą konsistoriją, kurioje bus paskirtas 21 naujas kardinolas. 16 jų tuomet turėtų teisę rinkti popiežių. Po šių paskyrimų Pranciškus kolegijoje bus palikęs ryškų savo pėdsaką. Iš šiuo metu 132 balsavimo teisę turinčių kardinolų 83, t. y, beveik du trečdaliai, yra paskirti jo.
Vatikano ekspertai spėlioja, kodėl popiežius konsistoriją paskyrė būtent atostogų mėnesį rugpjūtį – kai Romoje tvyro karščiai. „Neįprasta, kad popiežius kardinolus iš viso pasaulio kviečia į Romą karščiausiu metu“, – komentuoja „Il Messaggero“.
Stebėtojai kraipo galvą ir dėl to, kodėl Pranciškus praėjus dienai po konsistorijos vyks į L’Akvilos miestą Italijos Abrucų regione. Čia jis bus apskritai pirmasis popiežius, dalyvausiantis vadinamojoje „Perdonanza Celestiniana“.
Tai atleidimo šventė, kurią inicijavo popiežius Celestinas V. Celestinas buvo pirmasis naujųjų laikų popiežius, atsistatydinęs 1294-aisiais vos po penkių mėnesių pontifikato. Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI 2009-aisiais meldėsi prie Celestino kapo. Vėliau tai traktuota kaip nuoroda į po ketverių metų įvykusį jo atsistatydinimą. 95-erių Benediktas nuo tada gyvena viename Vatikano vienuolyne.
Vis dėlto daugelis Vatikano ekspertų mano, kad gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą neturi pagrindo. Pranciškus dar turi daug planų ir, be kita ko, ketina liepą lankytis Kanadoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Jis taip pat tvirtai įsipareigojęs skatinti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Spąstai. Slaptai.lt nuotr.
Maskva, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Per Rusijos regionus nusirito neįprasta atsistatydinimų banga. Antradienį per kelias valandas iš viso penkių teritorijų vadovai įvairiose šalies dalyse paskelbė arba atsistatydinantys, arba nesieksiantys perrinkimo.
Pirmieji apie savo pasitraukimą pareiškė Tomsko srities gubernatorius Sergejus Žvačkinas bei jo kolega Igoris Vasiljevas iš Kirovo srities. Tada tą patį padarė Saratovo ir autonominės Marių Respublikos vadovai. Riazanės srities gubernatorius Nikolajus Liubimovas informavo nesieksiąs antrosios kadencijos.
Rusiją sudaro daugiau kaip 80 vadinamųjų Federacijos subjektų – tai, pavyzdžiui, sritys ir autonominės respublikos. Atskiri gubernatoriai savo pasitraukimo priežastimi, be kita ko, nurodė amžių ir atkreipė dėmesį, kad postuose jau yra gana ilgą laiką.
Tačiau daugeliui gyventojų atsistatydinimų banga sukėlė nuostabą ir spėliones. „Telegram“ kanale kai kurie vartotojai svarstė, kad teritorijų vadovai galimai nebenori remti jau pustrečio mėnesio trunkančio karo prieš Ukrainą ir kęsti ekonominių jo padarinių savo teritorijoms. Dėl Vakarų sankcijų daug įmonių pasitraukė iš Rusijos. Žmonės masiškai prarado darbą.
Ši banga dabartinėje situacijoje gali rodyti, kad laivas siūbuoja ir „žiurkės palieka laivą“, sakė politologas Abbasas Galiamovas. Kiti spėliojo, kad gal penki politikai nebuvo pakankamai lojalūs Kremliui ir palieka postus gavę nurodymą „iš aukščiau”.
Kai kurie žmonės neslėpė susirūpinimo, jog prezidentas Vladimiras Putinas minėtuose regionuose planuoja dalinę mobilizaciją, kad sustiprintų stringančius mūšius Ukrainoje. Jie teigė, esą gali būti, kad gubernatoriai nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl gyventojų nepasitenkinimo, kuris tuomet kiltų. Tačiau įrodymų šiems spėjimams kol kas nėra.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. EPA – ELTA nuotr.
Jerevanas, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, nes turėdamas iš esmės simbolines galias negali paveikti šalies politikos krizės metu, praneša AFP.
„Apie tai labai ilgai svarsčiau ir nusprendžiau atsistatydinti po ketverių aktyvaus darbo metų prezidento poste. Prezidentas neturi reikiamų svertų, kad galėtų daryti įtaką svarbiausiais klausimais valstybei ir tautai tiek užsienio, tiek vidaus politikoje“, – pareiškė A. Sarkisianas.
Konservatorių frakcija kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį, ragindama trauktis iš pareigų. Tai žurnalistams Seime antradienį pranešė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes, buvo vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigimu, sprendimas buvo priimtas tiek dėl Ž. Pavilionio savybių, tiek dėl aštrios retorikos. „Žmonės turi ir stiprių savybių, ir savybių, kurios trukdo. Tai konstruktyviam darbui tarpinstitucine prasme tam tikri dalykai kelia iššūkių. Siekiant, kad tai būtų kuo normalesnė atmosfera, frakcija ir pasiūlė tokį sprendimą“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė.
„Ir aštri retorika, ir kartais keisti pasirinkimai komentuoti vienus ar kitus dalykus, ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau, jei žmogus priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė suabejojusi, ar vis dar turi Ž. Pavilionio pasitikėjimą.
„Buvo visko per šiuos metus, buvo įvairių kaltinimų ir didelių problemų, vienu metu dvi krizės, dar kažkokie atsirandantys pabandymai mūsų stiprybę išbandyti dėl Taivaniečių atstovybės. Visa tai, žinoma, kažkaip susideda. Bet ko turbūt iki šiol nėra buvę, tai nėra buvę, kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, tave praktiškai apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už savo žodžius yra taikoma visiems“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė I. Šimonytė.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl užimtos laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Ž. Pavilionis po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad kai kuriems frakcijos kolegoms kilo klausimų dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit. EPA – ELTA foto
Vatikanas, gruodžio 2 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus priėmė Paryžiaus arkivyskupo Michelio Aupetit atsistatydinimą. Tai ketvirtadienį pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
„Šventasis Tėvas patenkino prašymą atleisti nuo Paryžiaus arkivyskupijos valdymo, kurį pateikė M. Aupetit, – sakoma pranešime. – Jis paskyrė arkivyskupijos apaštališkuoju administratoriumi George`ą Pontier“.
Anksčiau laikraštis „Le Figaro“ pranešė, jog M. Aupetit nusiuntė pontifikui atsistatydinimo prašymą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių gandų apie jo intymius ryšius su viena iš parapijiečių. Leidinio žiniomis, M. Aupetit išsiuntė laišką dar lapkričio 22-ąją – tą dieną žurnale „Le Point“ pasirodė didelis straipsnis apie arkivyskupą, kuriame, be kita ko, buvo teigiama, kad jis palaikė santykius su parapijiete 2012 metais, kai dar ėjo generalinio vikaro pareigas. Lapkričio 25 d. jo prašymas pasiekė Vatikaną. M. Aupetit patvirtino, jog 2012 metais viena moteris jam rodė itin daug dėmesio, bet griežtai paneigė turėjęs su ja intymių santykių.
„Dievas davė, Dievas paėmė“ – pakomentavo Šventojo Sosto sprendimą M. Aupetit. Paryžiaus vyskupijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime jis pakartojo, jog nusiuntė Vatikanui atsistatydinimo prašymą tik todėl, kad apsaugotų vyskupiją nuo skilimo.
„Žinoma, mane labai sukrėtė išpuoliai prieš mane. Šiandien aš dėkoju Dievui už tai, kad mano širdyje viešpatauja ramybė. Dėkoju daugybei žmonių, kurie pastarosiomis dienomis man parodė pasitikėjimą ir palankumą. Aš meldžiuosi už tuos, kurie galbūt linkėjo man pikto, – parašė jis. – Aš prašau atleidimo tų, kuriuos galėjau įskaudinti, ir patikinu jus, kad mano maldos visada bus su jumis“.
Magdalena Andersson. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, lapkričio 24 d. (dpa-AFP-ELTA). Išrinktoji Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson trečiadienį atsistatydino praėjus vos kelioms valandoms po jos paskyrimo parlamente, kai nebuvo patvirtintas jos biudžetas ir Žaliųjų partija paliko koalicinę vyriausybę.
„Yra konstitucinė praktika, kad koalicinė vyriausybė turi atsistatydinti, kai viena partija pasitraukia“, – žurnalistams sakė socialdemokratė M. Andersson.
„Nenoriu vadovauti vyriausybei, kurios teisėtumu bus abejojama“, – sakė ji ir pridūrė, jog tikisi vėliau iš naujo būti išrinkta į šias pareigas.
Žalieji nusprendė palikti koaliciją, kai parlamentas trečiadienį patvirtino alternatyvų opozicijos pasiūlytą biudžetą.
Tai buvo pirmas kartas, kai Stokholmo parlamentas patvirtino biudžetą, suderėtą „su kraštutinių dešiniųjų partija“, per spaudos konferenciją sakė vienas iš dviejų partijų lyderių Peras Bolundas, turėdamas omenyje populistus Švedijos demokratus.
Dabar neaišku, ar parlamentas dar kartą turės balsuoti dėl M. Andersson.
M. Andersson sakė, kad tikisi, jog netrukus vėl bus išrinkta į šias pareigas kaip mažumos vyriausybės, kurią sudarys tik socialdemokratai, vadovė.
Audringoje įvykių sekoje M. Andersson tapo pirmąja moterimi, išrinkta į Švedijos ministro pirmininko pareigas, paskutinę minutę sudariusi susitarimą su Kairiųjų partija dėl pensijų padidinimo mainais į jos paramą per trečiadienio balsavimą. Tačiau tuomet maža Centro partija atsisakė paremti M. Andersson biudžetą dėl kairiesiems padarytų nuolaidų, todėl jos biudžetui parlamente neužteko balsų. Vietoj to parlamentas atvirtino alternatyvų biudžetą, kurį pateikė opozicija: konservatorių Moderatų partija, krikščionys demokratai ir kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratai.
Lemtingą smūgį sudavė žaliųjų lyderis P. Bolundas, pareiškęs, kad jo partija negali toleruoti opozicijos „istorinio biudžeto, pirmą kartą parengto kartu su kraštutiniais dešiniaisiais“, ir pasitraukė iš vyriausybės.
Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pareiškė, kad priėmė M. Andersson atsistatydinimą ir susisieks su partijų lyderiais prieš ketvirtadienį nuspręsdamas, kaip elgtis toliau.
Šimtai žmonių per protestą Maskvoje reikalavo V. Putino atsistatydinimo. EPA-ELTA nuotr.
Po parlamento rinkimų Rusijoje, kuriuos lydėjo kaltinimai klastojimu, Maskvoje kilo protestai. Puškino aikštėje sostinės centre pirmadienio vakarą apie 300 žmonių taikiai protestavo, reikalaudami prezidento Vladimiro Putino atsistatydinimo, pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“.
Protestuotojai atsiliepė į atitinkamą komunistų raginimą – šie mano, kad per Valstybės Dūmos rinkimus iš jų buvo atimti balsai ir dėl to sukvietė žmones į mitingą.
Rinkimai Rusijoje. Slaptai.lt foto
Vaizdo įrašuose, kuriuos išplatino žinių kanalas „Telegram“, buvo matyti didelė žmonių minia, susirinkusi nepaisant prasto oro. Žmonės skandavo „Rusija be Putino“ ir „Mes neatleisime“. Pranešimų apie sulaikymus nebuvo. Maskvos valdžia dėl pandemijos kategoriškai atmeta gatvių protestus.
Suskaičiavus beveik visus balsus, Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“, Rinkimų komisijos duomenimis, gavo 49,8 proc. balsų. Komunistai sulaukė 18,9 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Per rinkimus prieš penkerius metus jie buvo laimėję 13,35 proc. balsų.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus atmetė italų žiniasklaidos spėliones dėl galimo jo atsistatydinimo. „Apie tai net nepagalvojau“, – sakė pontifikas interviu Ispanijos radijui „Cope“. Jis negalįs paaiškinti, kaip žiniasklaidai kilo tokia mintis, sakė Pranciškus, kuriam prieš maždaug du mėnesius buvo atlikta žarnyno operacija.
„Kai popiežius guli ligoninėje, vis kyla lengvas vėjelis ar audra konklavoje“, – pokštavo 84-erių Katalikų bažnyčios vadovas, turėdamas omenyje susirinkimą Vatikane už uždarų durų, kuriame renkamas naujas popiežius. Pasak popiežiaus, vengdamas gandų, jis skaito tik vieną itališką laikraštį ir niekada nežiūri televizoriaus.
Į klausimą apie sveikatos būklę pontifikas taip pat atsakė juokdamasis: „Dar esu gyvas“. Jis teigė ypač esąs dėkingas vienam „labai patyrusiam“ italų slaugytojui Vatikano ligoninėje.
Jis „išgelbėjo jam gyvybę“, privesdamas operuotis. „Dabar galiu viską valgyti, kas anksčiau dėl divertikulų nebuvo įmanoma“, – sakė Pranciškus. Divertikulai yra mažos storosios žarnos gleivinės išvaržos per visus sienelės sluoksnius.
Anot popiežiaus, jis ir toliau vartoja medikamentus, tačiau šiaip jaučiasi gerai. Interviu jis paskelbė ir apie savo kelionių planus. Pradžioje rugsėjį Katalikų bažnyčios vadovas lankysis Vengrijoje ir Slovakijoje. Vėliau suplanuotos kelionės į Graikiją, Kiprą ir Maltą. Lapkritį Pranciškus ketina dalyvauti Pasaulio klimato konferencijoje Glazge – apie tai Vatikanas paskelbė jau metų pradžioje.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė atsistatydinąs, kad šalyje galėtų būti surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei kaip laikinasis premjeras.
„Pagal susitarimą su prezidentu ir politinėmis jėgomis, šiandien aš atsistatydinu, kad birželio 20 d. galėtų būti rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai“, – per feisbuką pranešė N. Pašinianas, bet pridūrė, kad jis ir toliau iki rinkimų vykdys visas ministro pirmininko pareigas.
N. Pašinianas praėjusį mėnesį sutiko rengti pirmalaikius visuotinius rinkimus, siekdamas sušvelninti politinę krizę šalyje, kurią sukėlė Armėnijos pralaimėjimas konflikte su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.
Armėnijos opozicija šaukia, kad premjeras Nikolas Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos opozicija trečiadienį paragino remėjus prisijungti prie streiko gruodžio 22 d., kuriuo bus reikalaujama premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo. Opozicija premjerą kaltina prastai susitvarkius su konfliktu su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, rašo „Reuters“.
N. Pašinianas praėjusį mėnesį sutiko su Rusijos tarpininkaujamų derybų metu suderėtu paliaubų susitarimu, kuris užbaigė šešias savaites trukusias kovas Kalnų Karabacho regione.
Pagal paliaubų susitarimą, Azerbaidžanui buvo atiduota dalis Kalnų Karabacho teritorijos. Tai sukėlė protestus Jerevane. N. Pašinianas prisiėmė atsakomybę dėl konflikto baigties, tačiau atsisakė trauktis, ignoruodamas kritikų kiek anksčiau šį mėnesį paskelbtą atsistatydinimo terminą.
Praėjusią savaitę, pasibaigus minėtajam terminui, protestuotojai Jerevane surengė demonstracijas, ragindami premjerą trauktis. Jie reikalavo pirmalaikių rinkimų ir pasiūlė galimą laikinąjį lyderį N. Pašinianui pakeisti.
„Ir toliau telksime galią, kad ateinantis antradienis (gruodžio 22 d.) taptų lemiamu“, – protestuotojams demonstracijos Jerevane metu sakė vienas iš opozicijos lyderių Išchanas Sagatelianas.
Trečiadienį interviu RFE/RL N. Pašinianas teigė, kad sprendimas surengti pirmalaikius rinkimus priklauso ne nuo jo – tokiam žingsniui pritarti esą turi ir kitos parlamentinės partijos.
Jis tvirtino, kad dėl paliaubų protestuoja tos pačios grupės, kurios jo pasitraukimo reikalavo ir pernai gruodį. „Per visą šį laiką iš esmės niekas nesikeitė“, – sakė jis.
Armėnijos opozicija šaukia, kad premjeras Nikolas Pašinianas atsistatydintų iki vidurnakčio. EPA-ELTA nuotr.
Armėnijos opozicijos aktyvistai, reikalaujantys, kad šalies ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas atsistatydintų, penktadienio rytą paralyžiavo Jerevano metro darbą. Tai pranešė metropoliteno spaudos tarnyba.
„Po 9 val. Jerevano metro traukinių eismas buvo paralyžiuotas. Metro stotyse vyksta nepaklusnumo akcija“, – sakoma pranešime.
Pats Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas ne kartą pareiškė neketinąs atsistatydinti.
Armėnijos opozicija mano, jog jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo lapkričio 9 d. pasirašytas bendras pareiškimas dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache iš esmės yra kapituliacija. Opozicijos atstovai taip pat laiko premjerą atsakingu už šalies ekonomines ir socialines problemas.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas, kreipdamasis į tautą, paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, o iki jų perduoti valdžią nacionalinės santarvės vyriausybei.
Vladimiras Putinas senatvėje. Foto montažas
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė bulvarinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja atsistatydinti dėl sveikatos problemų.
Straipsnį apie neva planuojamą V. Putino atsistatydinimą paskelbė britų bulvarinis laikraštis „The Sun“.
D. Peskovas patikino, kad V. Putinas tokių planų neturi, ir pridūrė, kad 68 metų amžiaus prezidentas yra puikios sveikatos.
BBC generalinis direktorius Tony‘is Hallas pirmadienį netikėtai paskelbė apie savo atsistatydinimą. Po septynerių darbo metų jis vasarą paliks postą, pranešė BBC.
Jis vasarą atlaisvins postą naujam žmogui, kuris su vyriausybe derėsis dėl BBC ateities, teigė T. Hallas, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pastaruoju metu aštriai kritikavo visuomeninio transliuotoji finansavimo modelį.
Laiške darbuotojams T. Hallas atkreipė dėmesį į derybas dėl BBC chartijos su vyriausybe iki 2027 metų. Nesutarimų su B. Johnsono vyriausybe jis nepaminėjo. Valdančiųjų torių ir BBC santykiai jau kurį laiką yra sudėtingi, nes premjeras atsisakė dalyvauti stoties debatuose ir interviu. B. Johnsonas, be kita ko, kaltino transliuotoją kritiškai pranešinėjant apie „Brexitą“. T. Hallas tai kategoriškai paneigė.
B. Johnsonas jau per rinkimų kampaniją reiškė abejones dėl BBC finansavimo modelio. Jis teigė neturįs planų visiškai panaikinti televizijos ir radijo licencijos mokesčio. Tačiau esą reikia kelti klausimą, ar toks finansavimo būdas ilgainiui turi prasmę.
75 proc. finansų BBC gauna iš šio mokesčio – tai yra beveik 3,6 mlrd. svarų per metus. Likusi suma surenkama iš TV produkcijos pardavimo. Reklama BBC yra griežtai reguliuojama, kad transliuotojas nerizikuotų savo neutralumu ir reputacija. BBC kas savaitę pasiekia per 420 mln. žmonių visame pasaulyje.
Pasak britų žiniasklaidos, T. Hallas apie savo žingsnį BBC darbuotojus informavo elektroniniu laišku. Jame jis kalba apie sunkų, tačiau BBC svarbų žingsnį.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius turėtų pats pripažinti savo klaidas ir atsistatydinti iš einamų pareigų.
„Iš kitos pusės, net žmogiškai gaila to žmogaus, bet, akivaizdu, kad žmogus nesupranta, kad atsidūrė visiškai ne savo vietoje, nes nesupranta, ką ir kaip turi daryti. (…) Aš jam ( J. Narkevičiui. – ELTA) pabaigoje palinkėjau, kad būtų stiprus ir pripažintų savo klaidas, ir priimtų ryžtingą sprendimą, dėl kurio kitiems nereiktų kelti rankų, vėzdų ir kardų“, – sakė socialdemokratas.
J. Sabatausko teigimu, J. Narkevičius yra raginamas pats trauktis iš dabartinių pareigų.
„Taip, raginame priimti sprendimą, vertą tikro džentelmeno, pripažįstant savo klaidas ir neveliant Seimo į interpeliacijos liūną“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad ažiotažas dėl susisiekimo ministro kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog J. Narkevičius, viešėdamas Abu Dabyje ir Minske, už vakarienę nemokėjo iš jo komandiruotei skirtų pinigų, bet pasinaudojo ministerijai pavaldžių įmonių lėšomis.
Trečiadienį portalas „15min.lt“ paskelbė, kad J. Narkevičiui, kaip Seimo nariui skirtame bute Seimo viešbutyje gyvena jo dukra Karolina Narkevič. Pagal Seimo statutą, Seimo narių artimieji gali gyventi šiuose butuose tik tada, kai juose gyvena patys parlamentarai.
Pasipiktinimo taip pat yra sulaukęs ir ministro sprendimas spalio pabaigoje atleisti bendrovės „Lietuvos paštas“ valdybą.
Antradienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad jeigu J. Narkevičius per artimiausias kelias savaites neištaisys padarytų sprendimų, jis dėl šio ministro kalbėsis su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
