Briuselis, birželio 29 d. (ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė, kad saugumo garantijų suteikimas Ukrainai neatitinka neutralių valstybių, kokia yra Austrija, politikos principų, praneša „Interfax-Ukraina“.
„Mums kaip neutralioms valstybėms aišku, kad mes negalime suteikti tokių saugumo garantijų. Austrija, Airija, Malta ir Kipras aiškiai leido suprasti, kad jie prieštarauja”, – sakė K.
Nehammeris ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš prasidedant ES viršūnių susitikimui, kurio darbotvarkėje – padėties Ukrainoje svarstymas.
Anot jo, ES turėtų atsižvelgti į neutralios pozicijos besilaikančių Bendrijos šalių, kurios prieštarauja tiesioginių saugumo garantijų suteikimui Ukrainai, nuomonę.
„Reikia atsižvelgti į neutralių valstybių vaidmenį. Mes būtinai tai aptarsime ir rasime formuluotes, kurios bus priimtinos ir mums”, – pareiškė kancleris.
Maskva, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Austrijos federalinis kancleris Karlas Nehammeris po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje pareiškė, kad „optimistinio įspūdžio“ nėra. Rusijos kariuomenė ruošiasi puolimui Rytų Ukrainoje, sakė jis pirmadienio vakarą Maskvoje žurnalistams. „Šis mūšis bus vykdomas atkakliai“, – teigė K. Nehammeris.
Todėl civiliai humanitariniais koridoriais turi būti evakuojami į saugias vietas.
K. Nehammeris pirmadienį tapo pirmuoju ES vyriausybės vadovu, kuris nuo karo pradžios prieš daugiau nei šešias savaites susitiko su V. Putinu.
Austrijos kancleris gynė nuo kritikos savo pokalbį su V. Putinu. Jis teigė Rusijos Federacijos galios centre norėjęs kalbėti apie karo baisumus.
„Reikia asmeninės konfrontacijos“, – pabrėžė jis. Susitikimas su V. Putinu esą buvo suderintas su ES vadovais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Viena, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša AFP.
„Jis ten vyks, kad paskatintų dialogą. Apie vizitą informuotas Berlynas, Briuselis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – sakė kanclerio atstovas spaudai.
Šeštadienį K. Nehammeris lankėsi Kyjive ir ten susitiko su V. Zelenskiu.
Kanclerio atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis susitiksiantis su V. Putinu po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.
Austrijos vyriausybės vadovas iškels Rusijos karo nusikaltimų Bučoje klausimą. Šiame mieste netoli Kyjivo jis lankėsi šeštadienį. Pasitraukus Rusijos pajėgoms ten prieš savaitę buvo rasta daugybė civilių žmonių palaikų, o naujienos apie žudynes šokiravo pasaulį. Maskva neigia savo kaltę dėl karo nusikaltimų.
Sekmadienį K. Nehammeris grįžo į Vieną, o jo atstovas spaudai sako, kad neutraliai Austrijai svarbu remti Ukrainą politiniu ir humanitariniu aspektu.
Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Šalis pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir šią savaitę išsiuntė keturis rusų diplomatus.
Kyjivas, balandžio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Kyjive susitiko su Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu, informuoja dpa.
V. Zelenskis sako siekiąs taikos derybų su Maskva, nepaisant to, kad paaiškėjo Rusijos karių įvykdyti karo nusikaltimai.
„Deja, tuo pačiu metu mes regime pasiruošimą svarbiam, o kai kurie sako lemiamam, mūšiui mūsų šalies rytuose“, – Ukrainos prezidentas kalbėjo per susitikimą su Austrijos kancleriu.
Nors stebimas Rusijos pajėgų sukoncentravimas Ukrainos rytuose ir pietuose, Ukraina bent jau šiuo metu vis tiek pasiruošusi derėtis su Rusija.
V. Zelenksis dėkojo K. Nehammeriui už apsilankymą Kyjive, teigdamas, kad Europos lyderių vizitai yra puikus paramos ženklas ne vien žodžiais.
Politikai taip pat aptarė Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą. Austrijos kancleris pareiškė paramą „aiškiai Ukrainos narystės perspektyvai kaip įmanoma greičiau“.
Šeštadienį Kyjive lankėsi ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, o penktadienį – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatė naują interneto svetainę, kurioje galima pranešti apie Rusijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus. Tikimasi, kad tai padės įvykdyti teisingumą ir kad kaltieji bus nubausti. Šiame puslapyje pateikiami vaizdai ir liudininkų pranešimai apie Rusijos pajėgų įvykdytas civilių žudynes, kankinimus ir prievartavimus.
Nuo karo pradžios beveik 4,5 milijono iš 44 mln. Ukrainos gyventojų pasitraukė iš gimtosios šalies. Austrijoje užregistruota apie 51 000 ukrainiečių pabėgėlių, daugiausiai moterų ir vaikų.
Viena, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pasisako už tai, kad ginčytinas „Nord Stream 2“ dujotiekis būtų pradėtas eksploatuoti.
„Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“, kaip planuota, netrukus pradės veikti“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Die Welt“. Kol ES šalims reikia dujų ir naftos, esą svarbu užtikrinti energijos tiekimą iš kiek įmanoma daugiau šaltinių ir turėti atitinkamus vamzdynus.
„Tai, žinoma, galioja ir Austrijai. „Nord Stream 2“ yra svarbus projektas, suteikiantis Europos Sąjungai saugumo energijos tiekimo klausimais“, – kalbėjo kancleris.
Komentuodamas JAV vyriausybės reikalavimą, kad dujotiekis, kuriuo rusiškos dujos Baltijos jūros dugnu tekėtų į Vokietiją ir ES, būtų panaudotas kaip spaudimo priemonė prieš Maskvą Ukrainos konflikte, K. Nehammeris sakė: „Nemanau, kad reikėtų sieti „Nord Stream 2“ paleidimą su Rusijos elgesiu Ukrainoje. Taip ES tik pakenktų sau pačiai“.
Viena, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Austrijos parlamentas ketvirtadienį panaikino konservatoriaus Sebastiano Kurzo imunitetą, atverdamas kelią korupcijos tyrimui, anksčiau šiemet privertusiam kanclerį trauktis iš pareigų.
S. Kurzas, 2017 metais tapęs jauniausiu pasaulyje išrinktu lyderiu – jis patraukė rinkėjus savo antiimigracine programa, – atsistatydino spalį, kai buvo įtrauktas į platų korupcijos tyrimą. Nuo tada jis buvo apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo dėl to, kad yra savo Liaudies partijos (OeVP) frakcijos lyderis ir parlamento narys. Pats S. Kurzas anksčiau yra sakęs norintis, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta ir būtų galima tęsti tyrimą. Jis tikino norįs atremti „melagingus“ teiginius, kurie jam kainavo kanclerio darbą.
Skandalas pratrūko spalį, kai prokurorai surengė kratas keliose vietose, įskaitant kanceliariją ir finansų ministeriją. Jie tiria kaltinimus, kad S. Kurzui artimas ratas valstybės pinigais sumokėjo už apklausas, iškreiptas siekiant pagerinti jo įvaizdį. Prokurorai taip pat įtaria, kad mainais už apklausų paskelbimą ir kitą S. Kurzui palankų nušvietimą didžiausias bulvarinis leidinys gavo pelningos reklamos.
Prokurorai teigia dėl šios aferos tiriantys S. Kurzo ir dar devynių asmenų, taip pat trijų organizacijų veiksmus. 35 metų Kurzas visus kaltinimus atmeta.
Daugelis politikos analitikų mano, kad S. Kurzas mėgins grįžti į politiką, o jį pakeitusį kolegą konservatorių Alexanderą Schallenbergą vadina „šešėliniu kancleriu“.
Viena, spalio 9 d. (dpa-ELTA). Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį teigė nematąs priežasties atsistatydinti iš koalicinės vyriausybės vadovo pareigų, nepaisant prieš jį ir jo partiją inicijuoto tyrimo dėl korupcijos.
S. Kurzas ir jo vadovaujama Liaudies partija (OeVP) yra „pajėgūs ir pasirengę veikti“, teigė jis ir pridūrė, kad padarys viską, jog užtikrintų politinį stabiliumą šalyje.
Tokius komentarus kancleris pateikė užvirus diskusijoms, ar valdančioji OeVP ir žaliųjų koalicija gali tęsti darbą, tyrėjams trečiadienį apieškojus S. Kurzo, OeVP ir finansų ministerijos biurus.
Anot šalies prokurorų, esama ženklų, kad nuo 2016 m. balandžio ministerijos lėšos buvo naudojamos skelbti „politiškai motyvuotas, kartais suklastotas vienos tyrimų bendrovės apklausas“ S. Kurzo, kuris tuo metu ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, naudai.
Tolesnis koalicijos su OeVP gyvavimas būtų įmanomas tik be S. Kurzo, atsižvelgiant į jam pareikštus rimtus kaltinimus korupcija, penktadienį teigė žaliųjų frakcijos lyderė Sigrid Maurer.
„Akivaizdu, kad toks žmogus nebetinkamas eiti pareigas“, – pridūrė ji.
S. Maurer paragino konservatyvių pažiūrų vyriausybę nominuoti į S. Kurzo pareigas žmogų su nesutepta reputacija, kuris galėtų vadovauti dabartinei vyriausybei.
Tačiau OeVP iki šiol reiškė palaikymą S. Kurzui.
Žalieji penktadienį surengė derybas su kitomis partijomis dėl sprendimo vyriausybę apėmusiai krizei.
Antradienį numatoma speciali Nacionalinės Tarybos sesija, kurios metu opozicija nori pareikšti nepasitikėjimą S. Kurzu.
Kraštutinių dešiniųjų partijos FPOe lyderis Herbertas Kicklas penktadienį teigė esąs pasirengęs derėtis su kitomis partijomis dėl tolesnių veiksmų. Ši partija turi 30 iš 183 Nacionalinės Tarybos mandatų, tad ji bus reikalinga daugumai be OeVP suformuoti.
Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat atvira galimybei surengti naujus rinkimus, teigė H. Kicklas.
Nepaisant prieštaringų vertinimų Briuselyje, Austrija palaiko dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą ir laiko šį projektą šalies energetinio saugumo pagrindu, teigia Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.
„Dėl „Nord Stream 2“ – mes teigiamai vertiname šį projektą, nes Austrija jame dalyvauja, jame dalyvauja viena didžiausių Austrijos bendrovių OMV, kurią iš dalies valdo valstybė. Energetinį saugumą laikome itin svarbiu“, – spaudos konferencijoje Vienoje kalbėjo S. Kurzas, paprašytas pakomentuoti kandidato į Europos Komisijos (EK) pirmininkus Manfredo Weberio poziciją. M. Weberis anksčiau pasisakė prieš „Nord Stream 2“ ir pažadėjo tapęs EK pirmininku daryti viską, kad dujotiekio projektas būtų sustabdytas.
Pasak S. Kurzo, į tokius nesutarimus reikia žiūrėti supratingai.
„Mano atsakomybė yra kaip Austrijos federalinio kanclerio. ES politikai Briuselyje kartais kitaip vertina šį projektą. Tai manęs nestebina ir mūsų tai tikrai neišskiria“, – sakė Austrijos kancleris.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gina savo dalyvavimą Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse. „Tai buvo visiškai privati kelionė“, – pareiškė jis trečiadienį Sočyje bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistu.
Austrijos opozicija aštriai kritikavo ministrės sprendimą į vestuves pasikviesti V. Putiną ir kaltino ją savo jungtuves pavertus politiniu instrumentu.
V. Putinas šeštadienį prieš savo susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel sudalyvavo K. Kneissl vestuvėse Gamlice netoli Graco. Per pusantros valandos trukusią savo viešnagę jis įteikė nuotakai gėlių puokštę, o jo iš Rusijos atsivežtas kazokų choras surengė pasirodymą. Be to, V. Putinas šoko su ministre. Austrijoje pasipiktinimą sukėlė tai, kad diplomatijos vadovė po šokio padarė gilų reveransą prieš Kremliaus vadovą.
V. Putinas trečiadienį pripažino, kad savo viešnagę Austrijoje išnaudojo ir politiniams pokalbiams. „Nepaisant šventės, mums pavyko pasikalbėti su užsienio reikalų ministre ir Austrijos kancleriu“, – sakė jis. Kancleris Sebastianas Kurzas po apsilankymo vestuvėse palydėjo V. Putiną automobiliu į Graco oro uostą. Austrija iki metų pabaigos pirmininkaus ES.
V. Putinas pabrėžė, kad Alpių šalis vaidina „didelį, labai pozityvų vaidmenį ne tik dvišaliuose santykiuose, tačiau ir kuriant dialogą tarp Rusijos ir ES“. Kai Suomija sausį perims iš Austrijos pirmininkavimą ES, esą „gali būti padaryta ir kažkas teigiamo atkuriant normalius rusų ir europiečių santykius“.
ES ir Maskvos santykiai yra įtempti ypač dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais ir jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje. Dėl to ES taiko sankcijas Rusijai.
V. Putinas vis kaltinamas siekiantis suskaldyti ES, ypač – per ryšius su populistinėmis partijomis šalyse narėse.