Rusijos karinis samdinys. EPA – ELTA foto
Kyjivas/ Maskva, rugsėjo 17 d. (ELTA). Rusijos Federacija sukūrė naują privačią samdinių bendrovę. Tikėtina, kad jai vadovaus Rusijos gynybos ministerijai vadovaujantis generolas Sergejus Surovikinas, kuris neseniai buvo pastebėtas Alžyre, sekmadienio rytą rašo „Unian“.
Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro (CNS) duomenimis, Rusijos gynybos ministerija siunčia savo atstovus į Baltarusiją ir tokias Afrikos šalis kaip Alžyras, Malis bei Sudanas.
Rusai planuoja įtikinti kuo daugiau „vagneriečių“ pasirašyti sutartį su naująja privačia karine bendrove.
„Taigi, dėl apmokytų žmogiškųjų išteklių toliau tarpusavyje varžosi Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „Gardservis“ ir naujoji samdinių bendrovė, vadovaujama Rusijos gynybos ministerijos“, – pridūrė CNS.
Anksčiau CNS pranešė, kad sutarties su Rusijos gynybos ministerija atsisakę „vagneriečiai“ pereis į Baltarusijos samdinių bendrovę „Gardservis“. Pagrindinė jos užduotis – neutralizuoti pasipriešinimą A. Lukašenkai nepalankaus jam politinio scenarijaus atveju.
Rugsėjo 15 dieną pasirodė Rusijos generolo S. Surovikino nuotraukos iš Alžyro. Iš Rusijos pranešama, kad jis paskirtas NVS bloko oro gynybos klausimų koordinacinio komiteto pirmininku.
Rusijos šarvuotoji technika. EPA – ELTA nuotr.
Minskas, rugpjūčio 29 d. (dpa-ELTA). Kariniai stebėtojai praneša, kad antradienį į Brestą Baltarusijos vakaruose atvyko dar viena Rusijos karių grupė.
Opozicinės Baltarusijos karinių stebėjimų platformos „Belaruski hajun“ duomenimis, kariai dalyvaus bendrose Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pratybose. Pranešama, kad pirmieji kariai į Baltarusijos miestą netoli Lenkijos sienos atvyko jau rugpjūčio 18 dieną.
Bendros Rusijos dominuojamo karinio aljanso pratybos turėtų prasidėti rugsėjo 1 dieną. Pasak Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos, jose dalyvaus apie 2 500 karių iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano. Maskva atsiųs apie 300 karių.
Atskirai nuo artėjančių pratybų, dar 2 000 Rusijos karių yra dislokuoti keturiose skirtingose šalies bazėse, mano „Belaruski hajun“.
Kita vertus, už sienos su Baltarusija apsaugą atsakingas Ukrainos generolas Serhijus Najevas teigia, kad Maskva išvedė visas sausumos pajėgas iš Baltarusijos, kad įtrauktų jas į Kupjansko ir Lymano puolimus Rytų Ukrainoje. Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
Kyjivas Minską laiko kariaujančia šalimi. Rusija neseniai Baltarusijoje dislokavo raketų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis.
Su Baltarusija besiribojančiose NATO šalyse didėja susirūpinimas. Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pagrasino visiškai uždaryti savo sienas su Baltarusija, jei kiltų karinių incidentų.
Iskander-M
Varšuva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Rusija, anot Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos, perkelia taktinius branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją. Tai jis pareiškė antradienį Varšuvoje spaudos konferencijoje su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa, praneša agentūra AP.
„Iš tikrųjų šis procesas vyksta, mes tai matome“, – sakė A. Duda.
Taktiniai branduoliniai ginklai skirti naudoti mūšio lauke ir yra trumpojo nuotolio.
Gegužės pabaigoje Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje. Maskva perdavė Minskui raketų kompleksų „Iskander-M“, kurie gali paleisti raketas su branduoline kovine galvute.
Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministras Li Shangfu. EPA – ELTA foto
Minskas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Prasidėjo oficialus Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministro Li Shangfu vizitas Baltarusijoje. Tai trečiadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Gynybos ministerijos atstovais.
Kaip anksčiau informavo ministerija, vizitas truks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Numatyti susitikimai su Baltarusijos gynybos ministerijos vadovybe, kuriuose bus svarstomi „aktualūs dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimai“.
Manoma, kad Li Shangfu lankysis kai kuriuose Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų kariniuose objektuose.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos institucijos, atsakingos už žvalgybą, nuolat stebi „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje. Visgi, premjerė sako suprantanti visuomenės nerimą dėl galimos grėsmės kaimynystėje. I. Šimonytė tikina – tiek Lietuvos institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusios situacijai, kuri šiuo metu stebima Baltarusijoje.
„Mūsų institucijos, atsakingos už žvalgybą ir karinę žvalgybą, situaciją stebi nuolat. Mes informacijos apie tai, kas vyksta grupuotėje „Wagner“, gaudavome visą šitą laikotarpį. Žinoma, po birželio pabaigos – to maišto ar ne maišto – jos gauname daug reguliariau“, – LRT televizijai pirmadienį sakė premjerė.
„Viešojoje erdvėje yra labai daug pastebėjimų, įrašų ar pakalbėjimų, pavyzdžiui, pono Lukašenkos su ponu Putinu. Matyt, yra ir tokio susijautrinimo, ką tai galėtų reikšti. Man atrodo, kad niekas čia labai smarkiai nepasikeitė. Mūsų kaimynystė, deja, yra mūsų grėsmė“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė teigė suprantanti, kad dėl viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie samdinių grupę „Wagner“, visuomenė jaučia nerimą.
„Bet koks nestabilumas, bet kokios manipuliacijos viešąja erdve ir bet kokie tokie pareiškimai, aišku, neprideda ramybės“, – sakė premjerė.
Tačiau, tikino ji, Lietuva, turėdama šalis agresores kaimynes, visada yra parengtyje. Anot I. Šimonytės, tiek valdžios institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusi įvairioms situacijoms, net jei jos vyksta šalia esančiose valstybėse. Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Man atrodo, turėdami tokią kaimynystę, mes gyvename nuolatinės parengties sąlygomis. Situaciją tikrai stebime ir stebime ne tik OSINT metodais (atvirųjų šaltinių žvalgyba – ELTA), ką turbūt galime daryti visi, bet taip pat stebi ir mūsų institucijos, jos bendrauja su partneriais, turi informacijos“, – tikino premjerė.
„Bet tai nėra dalykai, komentuojami viešai. Manau, kad ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės pasirengimas yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome, o tų pareiškimų visą laiką buvo ir bus visokiausių, pačių neatsakingiausių: apie branduolinio ginklo naudojimą, apie Suvalkų koridorių, dar apie kažką. Tiesiog tai reikia matyti bendrame fone ir, matyt, taip ir matome“, – komentavo I. Šimonytė.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Sankt Peterburgas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad „laiko“ Rusijos „Wagner“ samdinius centrinėje Baltarusijoje ir kad Minskas „kontroliuoja“ situaciją su liūdnai pagarsėjusiais kovotojais savo teritorijoje. Vagner karys. EPA – ELTA foto
„Jie prašo vykti į Vakarus, prašo mano leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą, – sakė A. Lukašenka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris nusišypsojo tai girdėdamas. – Bet, žinoma, aš juos laikau centrinėje Baltarusijoje, kaip ir susitarėme“. „Mes kontroliuojame, kas vyksta (su „Wagner“), – sakė jis, pridurdamas: „Jie yra blogos nuotaikos“.
V. Putinas su A. Lukašenka sekmadienį Sankt Peterburgo Konstantino rūmuose susitiko aptarti saugumo Rytų Europoje klausimus. „Mes, žinoma, kalbėsime apie saugumą mūsų regione“, – sakė V. Putinas A. Lukašenkai per susitikimą, kurį transliavo televizija. Jų susitikimas, pasak V. Putino, truks „pusantros, dvi dienas“.
Interviu su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu. ELTA / Dainius Labutis
Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad „Wagner“ daliniai persikėlė į Baltarusiją. Nors tikslaus Lietuvos kaimynystėje esančių samdinių skaičiaus Prezidentūra nenurodė, pasak K. Budrio, Lietuvai šiuo metu nėra kilusi tiesioginė grėsmė dėl situacijos Baltarusijoje.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad nors „Wagner“ ir yra Baltarusijoje, kol kas tiesioginės grėsmės Lietuvai tai nekelia.
„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje – tikslus skaičius šiek tiek kinta, bet mes tuos skaičius žiūrėsime“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Pusšimčio automobilių kolona. Tai, galima pasakyti, kad bent vairuotojai ten yra, bet kas yra toje kolonoje ir kas tai per žmonės – dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume tiksliai konstatuoti“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Pasak K. Budrio, grupuotės narių atvykimas į Baltarusiją, remiantis žvalgybos duomenimis, abejonių, dėl situacijos tikrumo, nekelia.
„Matėme, kad infrastruktūra paruošta, politinė šalies vadovybė irgi apie tai komunikuojanti ir pasiruošusi, tas procesas yra tikras, dėl to mes jį kaip tikrą ir vertiname. Nemanome, kad tai yra kažkokia dūmų užsklanda ar kažkokia dezinformacijos ar kito informacinio pobūdžio operacija“, – pažymėjo K. Budrys.
Prezidento patarėjas taip pat neatmeta galimybės, kad Baltarusijoje atsidūrę „Wagner“ samdiniai galėtų atsigręžti ir prieš režimą.
„Reikia vertinti pajėgumą. Taip, tie žmonės yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, be to, yra treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, jie yra veikiantys už įstatymo ribų, nereglamentuotoje aplinkoje. Šios grupės vadovybė yra turinti politinių ir kitokių, neapibrėžtų ambicijų – man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – pažymėjo K. Budrys.
Bet kuriuo atveju, anot K. Budrio, situaciją Baltarusijoje stebi ne tik Lietuva, bet ir NATO. Todėl, anot prezidento patarėjo, visi grupuotės judėjimo pokyčiai bus pastebėti.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
„Primenu, kad Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą stiprinti nacionalinės žvalgybos pajėgumus, nukreiptus į Baltarusijos pusę. Tą darys, neišvengiamai, ir NATO, pabrėžusi, kad ir toliau atidžiai stebės situaciją“, – sako K. Budrys.
„Kol nematome, kad tai yra tiesiogiai prieš mus nukreipta, kažko ypatingai greitai neturėtume imtis – karinio planavimo ir kita prasme. Tačiau kitos saugumo, prevencinės priemonės, jos visos yra svarstytinos“, – teigia prezidento patarėjas.
Primena apie sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams
Be to, K. Budrys nurodė, kad Prezidentūra šiuo metu nesvarsto galimybės diskutuoti su Seimu dėl neeilinės sesijos šaukimo, kurios metu galėtų būti tobulinamas įstatymas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
„Toks variantas šiuo metu nėra svarstomas. Prezidentas pakvietė dar kartą įsiklausyti į argumentus, kurie buvo išsakyti dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiam taikytinų tam tikrų priemonių suvienodinimo. Tai būtų ir pagrįsta, ir atlieptų nacionalinio saugumo interesus“, – pakartojo šalies vadovo patarėjas.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas G. Nausėda priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
ELTA primena, kad šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių.
Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje galimai dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms net bandyti pakirsti lietuvių ir lenkų tautų saugumą iš Baltarusijos teritorijos. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos dalyvius, praneša „Interfax-Ukraina“. Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
„Ukrainai mūsų partnerių saugumas yra ir mūsų saugumas. Vakar prezidentas Gitanas Nausėda ir prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Ukrainoje, ir mes pasikeitėme nuomonėmis apie situaciją Baltarusijoje ir jos keliamus iššūkius. Ukrainos pozicija visiškai aiški – bet kokiam mėginimui šantažuoti Europą, bet kokiam mėginimui ko nors griebtis prieš Europą turi būti užkirstas kelias. Jei kas nors kur nors grasina vienai ar kitai Europos tautai, tai visiškai natūralu stoti ginti šių žmonių ir pašalinti grėsmę“, – sakė jis.
Anot V. Zelenskio , mūšiai fronte šiuo metu yra „labai intensyvūs“, tačiau „mes vaduojame savo žemę ir žmones iš okupantų, ir tai yra svarbiausia“.
„Kuo sėkmingiau dabar kausis mūsų kariai, tuo ilgiau Rusija nekels grėsmės visai mūsų Europai. Istorija aiškiai rodo, kad nesėkmingos agresijos visada susilpnina diktatūras“, – pabrėžė jis.
Pasak V. Zelenskio, „tai mes dabar ir matome Rusijoje – matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia. Kuo Rusija silpnesnė, tuo labiau jos vyresnybė bijo maištų ir sukilimų. Rusijos silpnumas padarys ją nepavojingą kitiems, o jos pralaimėjimas išspręs šio karo problemą“.
Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jo vadovaujama ministerija sustabdė Ukrainai skirtos optinės stebėjimo įrangos pirkimą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad dėl konkursą laimėjusių įmonių veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, mes patį procesą stabdome. Jokios sutartys nebuvo pasirašytos. Su jokia Baltarusija ar Baltarusijos piliečiais jokių reikalų neturėjau“, – ketvirtadienį Seime vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu sakė A. Anušauskas.
Šią savaitę naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) šių metų pradžioje paskelbė neviešą pirkimą dėl naujos optinės stebėjimo įrangos, kuri būtų perduodama į frontą Ukrainoje. Portalo žiniomis, kreiptasi į dvi tarpusavyje susijusias įmones – „Ados-tech“ bei „Ados pro“. Skelbiama, kad pastarosios ir laimėjo dalį ministerijos konkurso.
Visgi, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad „Ados-tech“ bei „Ados pro“ galimai bendradarbiauja su Baltarusijos gamintoju „Electroopic“. Įmonių vadovai patvirtino šias žinias, tačiau pažymėjo, kad ryšiai su priešiškos valstybės verslais buvo nutraukti 2020 m.
KAM vadovas nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas darė detalų šių įmonių bei jų prekių patikrinimą dar metų pradžioje. Tačiau, pasak A. Anušausko, įtarimai, kad produkcijoje figūruoja baltarusiška įranga, nepasitvirtino. Visgi, vėliau paaiškėjo, kad įmonėms iškelta teisinė byla. Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Su Baltarusija tie techniniai parametrai arba tos įmonės gaminiai nėra susiję, nes komponentų sąrašo, komponentų sertifikato taip pat buvo paprašyta – buvo pateikti sertifikatai“, – situacijos aplinkybes aiškino jis.
„Tačiau, jau atlikus patikrinimus, praėjus pusantro mėnesio, paaiškėjo, kad įmonei yra iškelta byla kitais pagrindais“, – pridūrė A. Anušauskas.
Visgi, nepaisant sustabdytų pirkimo procesų, ministras pažymėjo, kad parama Ukrainai tęsis.
Todėl, pasak politiko, svarstoma pastariesiems termovizorių pirkimams skirtų lėšų neįšaldyti, bet nukreipti jas į kitus Ukrainai skirtų priemonių pirkimus.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minskas, balandžio 6 d. (ELTA). Baltarusijos valdžia nemano, kad Rusijos branduolinį ginklą reikia dislokuoti prie pat NATO šalių sienų. Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius.
„Nebūtina dislokuoti jas (branduolines kovines galvutes) prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Galima dislokuoti bet kur. Baltarusijos ilgis – 600 km. Baltarusijos karinėje apygardoje (SSRS laikais) buvo 43 branduolinio ginklo dislokavimo taškai. Jie visi išliko“, – cituoja pareigūną Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A.Volfovičius nepatikslino, kada branduolinis ginklas bus atgabentas į Baltarusiją, tik pareiškė, kad šį sprendimą turi priimti „mūsų vadovai“. Jis nenurodė ir kovinių galvučių, kurias į Baltarusiją atveš Rusija, skaičiaus.
„Skaičius nesvarbu. Svarbiausia – kokia kokybė ir kaip teisingai jas naudoti. O kaip naudoti, mes žinome. Ir ar reikės jas naudoti… Manau, kad iki to nebus prieita“, – teigė A. Volfovičius.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje bus dislokuotas branduolinis ginklas.
Vėliau Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas tvirtino, kad Rusijos branduolinis ginklas bus dislokuotas Lenkijos pasienyje.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 6 d. (ELTA). Ketvirtadienį Baltarusija permetė mažiausiai 10 tankų prie Lietuvos sienos.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.
Grupės duomenimis, naktį į ketvirtadienį į Gudagojaus geležinkelio stotį, kuri yra už 9 km nuo sienos su Lietuva, atvyko ešelonas su mažiausiai 20 Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų technikos vienetų.
Tarp jų – 10-15 tankų T-72B/B3, taip pat šarvuotieji transporteriai, pėstininkų kovos mašinos.
Ši technika priklauso Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų 120-ajai brigadai, dislokuotai Minsko srityje.
Jekaterinburgo mieste veikiančiame Rusijos prezidento Boriso Jelcino centre demonstruojamas branduolinis lagaminėlis, kurį B.Jelcinas 2000-ųjų išvakarėse perdavė savo įpėdiniui – Vladimirui Putinui.
Maskva, kovo 25 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per valstybinę televiziją pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.
V. Putinas ne kartą išsakė menkai pridengtus grasinimus, kad gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, taip atgaivindamas Šaltojo karo laikų baimes.
Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.
„Čia nėra nieko neįprasto: Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas sakė kalbėjęs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka ir pasakė, kad „mes sutarėme, jog darysime tą patį“.
Į klausimą, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai tiektų Ukrainai nusodrinto urano sviedinius, po to, kai JK pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas teigė, kad Rusija turi didelį kiekį tokios ginkluotės.
„Rusija, žinoma, turi tai, ko reikia jos atsakui. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Mes jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.
Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) perspėjo, kad branduoliniai grasinimai kelia pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo. Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”
Kuo ilgiau tęsis Rusijos operacija Ukrainoje, tuo bus didesnė branduolinio smūgio rizika, praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias karo metines, perspėjo ICAN.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdys savo dalyvavimą Naujoje START sutartyje – paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių – Rusijos ir JAV – ginklų kontrolės sutartyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kritikavo Rusiją dėl branduolinių ginklų apribojimo sutarties su JAV sustabdymo, sakydamas, kad tai reiškia Europos ginklų kontrolės architektūros po šaltojo karo pabaigą.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva pernai rugpjūtį sustabdė JAV patikrinimus savo kariniuose objektuose pagal Naująją START sutartį.
Ukrainos žvalgyba: Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. EPA-ELTA nuotrauka
Vašingtonas, gruodžio 24 d. (dpa-ELTA). JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) mano, kad yra ženklų, jog Rusija planuoja naują Ukrainos puolimą iš Baltarusijos teritorijos.
Nors ISW ekspertai naujausioje ataskaitoje tikina, kad tokios atakos tikimybė yra nedidelė, jie pažymi, jog galimą pavojų reikėtų vertinti rimtai.
Ekspertai nurodo, kad atakos planus liudija Baltarusijoje iškilusi lauko ligoninė. „Lauko ligoninės pratyboms nereikalingos, tad tai galimai rodo pasirengimą kovinėms operacijoms“, – tvirtinama ekspertų ataskaitoje.
Šiuos teiginius patvirtina šeštadienį Ukrainos kariuomenės paskelbta informacija, kad Rusija į Baltarusiją perkėlė kelis savo batalionus.
Nepaisant to, ISW mano, kad Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje gali būti Maskvos bandymas nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį nuo jų gynybinių operacijų Donbase.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda neabejoja – Rusijos veiksmai Baltarusijoje įrodo, kad Minskas „visa apimtimi dalyvauja kare“.
„Matome judesius Baltarusijoje, kurie rodo, kad dalis mobilizuojamų karių yra siunčiami arba ketinama juos siųsti kariauti į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad Baltarusija visa apimtimi dalyvauja šiame kare. Taigi, tampa atsakinga lygiai taip pat kaip ir Rusija už šio karo pasekmes“, – Prezidentūros išplatintame pranešime kalbėjo G. Nausėda.
Kremlius Baltarusijoje formuoja bendras rusų ir baltarusių kariuomenės grupes – Maskva permeta į šalį ne tik karius, bet ir karinę amuniciją. Ukrainos pareigūnai mato kylantį pavojų, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte.
Matant aktyvų Baltarusijos įsijungimą į karinius veiksmus, prezidentas dar kartą paragino griežtinti sankcijas Kremliaus ir Minsko režimams.
„Štai kodėl mes manome, kad reikia toliau kovoti dėl sankcijų sugriežtinimo. Aš manau, kad tos sankcijos, kurias mes pritaikėme, jau duoda rezultatą ir Rusija tikrai turi gerokai mažesnes galimybes finansuoti šį karą. Tačiau tam, kad visiškai užkirstume ir norą, ir galimybes toliau vykdyti plataus masto operacijas Ukrainoje, mes turime prieiti prie 9-ojo sankcijų paketo“, – pakartojo jis.
ELTA primena, kad Briuselis spalio pradžioje priėmė 8-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris šiai šaliai pritaikytas dėl jos įvykdytos neteisėtos keturių Ukrainos sričių aneksijos.
Naujuoju sankcijų paketu išplėsti Maskvai taikomi prekybos ribojimai, taip pat įvestos sankcijos dar kelioms dešimtims asmenų. Tarp naujausių sankcijų taip pat minimos rusiškos naftos kainų „lubos“, tačiau jos pradės galioti, kai dėl visų detalių susitars Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Baltarusijoje šiuo metu vyksta dvipusis karinės technikos judėjimas.
„Dabar į Baltarusijos teritoriją gabenami mobilizuotieji (rusai – ELTA). Paradoksas – iš Baltarusijos išgabenama amunicija, technika, tankai, šarvuočiai, sunkvežimiai, o į Baltarusijos teritoriją atvežama šiek tiek mažiau tankų, šarvuočių, sunkvežimių. Toks dvipusis judėjimas vyksta. Tai rodo, kad jie visgi skyrė pastangas pasiruošimui toliau kariauti su Ukraina“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Kaip skelbia Minskas, Rusija į savo sąjungininkės Baltarusijos teritoriją ketina permesti 9 tūkst. kariškių, tai pat tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos. Teigiama, kad bus atgabenta apie 170 tankų, iki 200 pėstininkų kovos mašinų ir iki 100 pabūklų ir minosvaidžių, kurių kalibras viršija 100 mm.
A. Anušausko teigimu, Rusijoje rugsėji paskelbta mobilizacija nevyko sklandžiai. Anot jo, paskelbęs mobilizaciją, Kremlius bando kompensuoti milžiniškus nuostolius, kuriuos patyrė užpuolęs Ukrainą.
„Rusija stengiasi kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė. Kiek beslėptų, bet tie nuostoliai yra milžiniški. Įvairiais skaičiavimais, nuo 100 iki 200 tūkst. žmonių buvo išvesti iš rikiuotės – ne tik žuvę, bet ir sužeisti. Juos kompensuos dalinės mobilizacijos aukomis. Juos po trumpo apmokymo ketinama siųsti į frontą“, – sakė A. Anušauskas, pridurdamas, kad mobilizuotiems rusams tenka kariauti su sugedusia technika.
„Rusijoje mobilizacijos sistema nebuvo aktyvuota anksčiau ir matėsi, kad jie nėra pasiruošę. Matėsi, kad net technika, kuri buvo siunčiama į Ukrainą, nevažiavo. Reikėjo iš keturių tankų surinkti vieną. Tad kariuomenės papildymas buvo ir tebėra komplikuotas“, – pridūrė ministras.
Spalio 10 d. autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dislokuoti šalyje bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Vladimiro Putino fizionomija
Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje ir privers Baltarusiją pulti kaimynines šalis, o konfliktas iš viso gali trukti 10 metų.
Kaip praneša sekmadienį UNIAN, tai pareiškė ukrainiečių ekonomistas ir politologas Olehas Soskinas.
„2014 metais aš sakiau, kad karas truks 10 metų. Ir štai, pirmasis karo etapas truko 8 metus. Dabar prasidėjo antrasis to karo etapas“, – teigė ekspertas.
Jis prognozuoja, kad į karą dar įsijungs Baltarusija. O tai atsitiks tada, kai Putinas galutinai „prispaus“ Lukašenką, pavyzdžiui, Rusijos armijai patyrus pralaimėjimą Chersono srityje.
„Bet klausimas – kur pasuks (Baltarusijoje formuojama bendra Rusijos ir Baltarusijos) grupuotė? Į Lenkiją, Lietuvą, Latviją?“ – spėliojo politologas. Anot jo, dabar Putinas svarsto, kaip pakelti eskalacijos lygį.
O. Soskinas patikslino, kad 10 karo metų reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2022-ųjų. Ir invazija nesibaigs Ukrainoje, teigė jis. Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali atsikovoti savo teritoriją ir anksčiau, bet karas išplis.
„Putinas turi pereiti prie naujo eskalacijos etapo, jis turi įtraukti į šį karo verpetą kitus subjektus. Pirmiausia turi būti įtraukta Baltarusija. Ir jam reikalingas Baltijos frontas“, – mano ukrainiečių ekonomistas.
Spalio 10 d. Lukašenka pareiškė, kad susitarė su Putinu dislokuoti bendrą regioninę kariuomenės grupuotę.
Lietuvos pasienyje pastarąją parą, rugsėjo 11-ąją, neįleisti 77 migrantai, bandę neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip pirmadienio rytą skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninėje Latvijoje pareigūnai užkirto kelią 4 neteisėtiems užsieniečiams, o Lenkijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 20 migrantų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 6448 migrantų. VSAT duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 14 tūkst.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, rugpjūčio 21-ąją, apgręžė 55 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip pirmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasieniečiams praėjusi para taip pat nebuvo rami – teko stabdyti 15 neteisėtų užsieniečių.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį šeštadienį neįsileido 24 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 4552 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 12 tūkstančių.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina pasiūlymus Ukrainoje užaugintus grūdus gabenti per Baltarusiją. Jo teigimu, į šį klausimą reikėtų pažvelgti iš Ukrainos pozicijų ir įvertinti tai, kad būtent Aliaksandro Lukašenkos režimas prisidėjo prie brutalaus Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Norime pasakyti, kad reikia sutvarkyti infrastruktūrą, visą judėjimą taip, kad trąšos judėtų iš Ukrainos per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus, bet ar neatsitiks taip, kad sutvarkyta infrastruktūra vėl kažkuriame karo etape judės karinė technika į priešingą pusę“, – po susitikimo su Panevėžio regiono merais žurnalistams teigė šalies vadovas.
Jo teigimu, A. Lukašenka pademonstravo esąs „vienoje valtyje su Putinu“, todėl šalys negali užmerkti akių ir sumažinti vykdomą spaudimą Baltarusijos režimui.
„Manau, kad pirmiausia patys ukrainiečiai turėtų labai atsargiai vertinti tokią perspektyvą. Aš jau nekalbu apie tai, kad Europos Sąjunga yra labai aiškiai nustačiusi sankcijas trąšoms, Lietuva tas sankcijas pakartojusi. Tai dabar mes užmerksime akis ir sakysime, kad Lukašenka staiga tapo daug priimtinesnis lyderis ar padarė kažką gero, dėl ko mes dabar turime sankcijas atšaukti? Mano manymu, pastaruoju metu situacija tik blogėja ir Lukašenka pademonstravo esąs visiškai vienoje valtyje su Putinu vykdant šitą bjaurią agresiją Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Jo teigimu, būtina ieškoti kitų alternatyvų, vienos tokių – tai Odesos uosto atvėrimas bei grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją.
„Turime ieškoti kitų alternatyvų, jų yra ir tai yra ne tik Odesos uosto atvėrimas, bet ir grūdų gabenimas per Lenkijos teritoriją į tuos pačius Baltijos arba Lenkijos uostus ir šitą alternatyvą esame jau ir praktiškai išbandę, tik dabar būtina pasiekti, kad sąlygos eksportuoti grūdus šiuo keliu taptų lengvesnės ir kad tai neužimtų tiek laiko, kiek užėmė dabar“, – komentavo prezidentas. Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. Tačiau dėl Rusijos pradėto brutalaus karo, Ukraina negali per Odesos ir Nikolajevo jūrų uostus išgabenti milijonų tonų produkcijos. Dėl to ne tik auga maisto kainos, bet ir kyla didžiulės pasaulinės maisto krizės rizika.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
ELTA primena, kad penktadienį neteisėtas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Kaip pranešta, pokalbio metu svarstyta ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problema.
Prie Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kyjivas, kovo 20 d. (ELTA). Puolimo iš Baltarusijos grėsmė Voluinės srities kryptimi yra didelė, tačiau šalies gynėjai pasiruošę ją atremti, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Grėsmė dėl puolimo iš Baltarusijos Respublikos Voluinės kryptimi vertinama kaip didelė. Ukrainos gynybos pajėgos pasirengusios atremti tokį puolimą“, – pareiškė Generalinis štabas, kurį cituoja Ukrinform.net.
Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad prie Baltarusijos sienos artėja Rusijos karinė technika, kurią su dalimi pajėgų bus bandoma permesti į Ukrainos teritoriją.
