Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis raštu kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę dėl jo atleidimo iš einamų pareigų.
„Matydamas besiklostančią padėtį, susijusią su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančiu baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu, bei suprasdamas, kokius reputacinius iššūkius tai kelia Jūsų vadovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 straipsniu, prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu“, – rašoma I. Šimonytei adresuotame ir G. Landsbergio pasirašytame prašyme.
Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliumi Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.
„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.
„Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. (…) Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G. Nausėda. Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
ELTA primena, kad apie pasiryžimą trauktis yra užsiminę du ministrai – užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo Marius Skuodis. Sprendimus dėl ministrų likimo premjerė Ingrida Šimonytė žada pristatyti kitos savaitės pradžioje.
Šie pareiškimai išsakyti po to, kai, trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą Lietuvos geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria siūlymams sankcionuoti Baltarusijos oro uostus ir aviacijos sektorių. Pasak valstybės vadovo, mažą įtaką turinčios sankcijos režimo ignoruojamos ir nėra efektyvios, todėl svarstomos turi būti atviros ir režimo elgesį paveiksiančios sankcijos.
G. Nausėda pažymi, kad tokios galėtų būti būtent Baltarusijos oro uostams ir nacionalinėms oro linijoms „Belavia“ pritaikytos sankcijos.
„Turime kalbėti, kad „Belavia“ turi lėktuvus, kuriuos („Belavia“ – ELTA) nuomoja. Ne Baltarusija yra nuomotojai, o Europos Sąjunga, nemaža dalimi“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte sakėprezidentas.
Jo teigimu, siekiant sustabdyti toliau augantį keleivinių skrydžių iš Artimųjų Rytų į Baltarusiją srautą, būtina bendradarbiauti su migrantų kilmės valstybėmis.
„Taip pat darbas su Artimųjų Rytų šalimis, su kuriomis ir galima, ir reikia kalbėtis tam, kad būtų užkardyti skrydžiai, kurie šiuo metu, deja, yra nustatomi iš vis naujų vietų. Ir Baltarusijos režimas, nors pats patiria nemažų sunkumų dėl to, kad kaupiasi didelis migrantų skaičius, humanitarinės problemos, žmonių nepasitenkinimas – nepaisant to, toliau ieškoma būdų kompensuoti tuos skrydžius, kurie buvo uždaryti pastaruoju metu“, – sakė G. Nausėda.
Paklaustas apie galimą NATO 4 straipsnio aktyvavimą prezidentas pabrėžė, kad tai veikiau kraštutinė veikimo ir stiprumo priemonė, kurią reiktų „pasilikti arsenale“. Šis straipsnis numato, kad NATO narės tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
I. Šimonytė taip pat išreiškė poziciją, kad naujos sankcijos Baltarusijos režimui visų pirma turi būti nukreiptos į migrantus skraidinančias avialinijas, taip pat oro uostus bei visą likusį režimo aviacijos sektorių.
„Pirmiausia kalbame apie oro susisiekimą – tai ne tik aviakompanijas, kurios visame šitame dalyvauja, bet ir aviakompanijas, kurios aptarnauja visą šitą ūkį, t. y. oro uostai, vadinamosios priežiūros kompanijos, kurios ant žemės teikia paslaugas, pareigūnai, kurie yra su tuo susiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Į sankcionuojamų objektų sąrašą įtraukti Baltarusijos oro uostus ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josephą Borrellį pirmadienį paragino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, režimas savo oro uostus toliau naudoja neteisėtai migracijai organizuoti.
„Europa nebegali daugiau delsti. Įvykių eskalacija Lenkijos pasienyje yra tik dar vienas įrodymas, kad Baltarusijos režimas jau pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojamų veiksmų. Europa privalo nedelsdama reaguoti griežtindama sankcijas – Baltarusijos oro uostai turi būti sankcionuoti. Visos pasaulio avialinijos turi suprasti, kad skrisdamos į Baltarusiją jos bendradarbiauja su nusikalstamu režimu“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Kaip rašė dar Arthuras Schopenhaueris, naujaisiais laikais nelabasis jau nedėvi ragų, o kvailiui nebūtinai yra parišamas varpelis po kaklu, kadaise iš anksto perspėdavęs apie nelaimės pasirodymą.
Aliaksandro Lukašenkos palyginimas su tarakonu buvo toks taiklus, kad turintis nors lašelį vaizduotės žmogus čia nieko daugiau, o tik styrančias tarakono antenas, jau nebegali įžvelgti. Tai tikriausiai ir bus tas atvejis, kai vaizduotė išryškina tikrąją esmę, tačiau, kaip žinome, vaizduotės objektai vis tik yra nepavaldūs fotografavimo menui arba, kitaip tariant, yra nefotografibilūs, išskyrus nebent tą atvejį, kai žmonės pradeda guostis, jog pigiuose provincijos viešbučiuose veisiasi vabzdžiai insectum lukashenkos ir įsibėgėjęs įvaizdinimas tunelio pabaigoje jau įgyja daiktiško konkretumo pavidalą.
Tai metaforos įgalinta praregėjimo akimirka, tačiau kasdienybėje baudėjai ir budeliai dėvi antveidžius.
Karo korespondentų reportažai apie karo baisybes neretai būna tokie paveikūs, kad žiūrėdamas į nuotrauką pradedi užuosti parako, kraujo, lavonų ir beviltiškumo kvapą, tačiau besisklaidantys dūmai nuo iššauto patrankos sviedinio neretai ir čia pridengia blogio veidą.
Romanas Protasevičius. EPA – ELTA nuotr.
O ši nuotrauka, fiksuojanti akimirką, kai žurnalistas patenka į režimo nagus, atidengia blogio veidą taip netikėtai ir ryškiai, jog iškart padeda suprasti kažką daugiau apie blogio prigimtį nei žinojai iš teorinių apibrėžimų ir nuvalkiotų žodžių apie mūsų pasipiktinimą ir apgailestavimus.
Iš priekio, žurnalistą apglėbęs režimo tarnas yra banalus, lengvai atpažįstamas personažas iš visų totalitarizmo nusikaltimų, masinių žudynių, kankinimų ir trėmimų, yra neabejotinai žmogus su nuliniu savimonės laipsniu, galimai net mylintis savo vaikus ir prieš miegą pabučiuojantis žmoną. Nieko naujo! Iš tiesų, visą blogio „grožį“ atidengia užpakalinė kompozicija, parodanti žurnalistui už nugaros stovintį užsikaifavusį žmogaus pavidalo vabalą, tokį išsigimėlį, kuris, kaip matosi iš nuotraukos, orgazmo palaimą patiria vien nuo minties, jog greitai galės užšokti šiam jaunuoliui ant nugaros, draskyti jo kūną, ryti žmogieną, o taip pat ir žmogaus sielą. Tai nuotraukoje užfiksuotas besitenkinančio, su išnarintomis akimis blogio personifikacijos veidas, kurio nesugebėtų paslėpti po kitu veidu net viso pasaulio plastinės chirurgijos virtuozai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris rugpjūčio 5 d. dėl Baltarusijai išduotų duomenų apie šios šalies opozicijos atstovus pareiškė:
“Būtinai turime išsiaiškinti, kas užtraukė gėdą Lietuvai ir išdavė Baltarusijos režimui informaciją apie šios šalies demokratus“.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 8 dieną pareiškia, kad neketina pradėti vidinio tyrimo dėl Baltarusijos teisėsaugai suteiktos informacijos apie opozicijos veikėjo Alesiaus Beliackio bei organizacijos „Vesna“ bankines sąskaitas.
