Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Dėl avarijos nuotekų valymo įrenginyje Latvijos vakaruose į Baltijos jūrą išsiliejo daug nevalytų nuotekų, todėl uždaryti paplūdimiai ir uždrausta maudytis, pirmadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Sekmadienį 70 tūkst. gyventojų turinčiame pakrantės mieste Liepojoje sugriuvus gamyklos sienai, ištekėjo mažiausiai 1 250 tonų atliekų su sieringu dumblu.
„Nežinome, kada pavyks sutvarkyti pažeistus dumblo rezervuarus, todėl visiems Liepojos gyventojams patariu į tualetą nuleisti kuo mažiau vandens, nes dabar visos nuotekos išleidžiamos į atvirą jūrą“, – televizijos kanalui LTV1 sakė Liepojos meras Gunaras Ansinis.
Latvijos higienos inspekcija nurodė uždaryti visus paplūdimius nuo sienos su Lietuva pietuose iki Paviluostos miesto, esančio už 40 km į šiaurę nuo Liepojos, ir uždraudė maudytis Baltijos jūroje.
„Grėsmės žmonių sveikatai nėra. Darome viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau sustabdytume taršos išleidimą į Baltijos jūrą“, – sakė G. Ansinis atskirame pranešime miesto interneto svetainėje, pridurdamas, kad vandens kokybė stebima.
Nacionalinė aplinkos apsaugos tarnyba pradėjo avarijos tyrimą, teigdama, kad per valandą į jūrą toliau išmetama 400 tonų atliekų.
„Atliekų tvarkymo sistema gali sutalpinti 21 tūkst. kubinių metrų skystų atliekų, tačiau tokios talpos užtenka tik dviem dienoms, todėl tiesiame laikiną vamzdį, kad aplenktume sugriuvusią perdirbimo įmonės dalį“, – žurnalistams sakė komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas Udens“, valdančios miesto vandens tiekimo ir perdirbimo sistemas, generalinis direktorius Andis Dejus.
Jis pažymėjo, kad sugriuvęs pastatas buvo palyginti naujas, pastatytas 2009 metais.
Geologė Baiba Grinberga savo feisbuko paskyroje teigė, kad „geotechniniai tyrimai jau prieš 20 metų atskleidė, kad regione nestabilus gruntas, tačiau perdirbimo gamykla vis tiek buvo pastatyta“.
Rusijos karo laivai. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, balandžio 19 d. (AFP-dpa-ELTA). Skandinavijos žiniasklaidos pranešimai rodo, kad Rusija šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūrą Šiaurės Europos vandenyse, pasitelkdama, be kitų, mokslinių tyrimų laivus.
Tyrimą atlikę Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų SVT, NRK, DR ir „Yle“ žurnalistai trečiadienį pranešė, kad Rusijos laivai reguliariai patruliuoja Šiaurės šalių vandenyse, Rusijos karinės programos tikslas yra užfiksuoti vėjo jėgaines, dujotiekius ir elektros bei interneto kabelius jūroje.
Bendrame Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos visuomeninių televizijos stočių tyrime sakoma, kad Maskva naudoja dešimtis karinių ir civilinių laivų informacijai apie vėjo jėgaines ir ryšio kabelius rinkti, cituojami Šiaurės šalių žvalgybos pareigūnai. Kad išvengtų radiolokatorių, įtartini laivai išjungia identifikavimo siųstuvus.
Vienas toks užfiksuotas laivas yra „Admiral Vladimirsky“, oficialiai okeanografinių tyrimų laivas, 2022 m. pabaigoje pastebėtas plaukiojantis netoli didelių Didžiosios Britanijos ir Danijos vėjo jėgainių parkų jūroje. Kai DR komanda valtimi priartėjo prie laivo, ant denio pasirodė kaukėti ir sunkiai ginkluoti vyrai. Rusijos povandeninis laivas
Rusijos žvalgyba taip pat kaltinama naudojanti žvejybos tralerius, krovininius laivus ir net jachtas, aprūpintas povandeninėmis ir radijo stebėjimo technologijomis, teigia tyrėjai.
Dokumentiniame filme „Šešėlių karas“ sakoma, kad Norvegijos policija, įlipusi į du Rusijos žvejybos tralerius, užrakintame skyriuje aptiko senus sovietmečio radijo imtuvus ir operatorių.
Per pastaruosius penkerius metus 27 įtartini laivai plaukė Švedijos vandenimis arba prisišvartavo jos uostuose, pranešė SVT. Per 10 metų Norvegijoje, Laivų automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenimis, mažiausiai 50 Rusijos laivų „turėjo galimybę slapta rinkti informaciją“, nurodė NRK.
Rusijos karinis jūrų laivynas. EPA-ELTA nuotr.
Jau parodytos dokumentinio filmo ištraukos, visas jis bus transliuojamas vėlai trečiadienį, tačiau jau sulaukė atsako iš Maskvos. Ji kaltina Vakarus didžiuliu sabotažu 2022 m. rugsėjo 26 d. Baltijos jūroje susprogdinus Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream“ dujotiekius.
Vokietija, Švedija ir Danija pradėjo incidentų tyrimus, tačiau kaltininkai vis dar nenustatyti. Neseniai spauda pranešė, kad likus keturioms dienoms iki sprogimų danų patrulinis kateris padarė 112 nuotraukų, kuriose prie dujotiekių užfiksuoti Rusijos laivai.
„Šių šalių žiniasklaida daro klaidą“, – trečiadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Jos nori dar kartą be pagrindo apkaltinti Rusiją. Norėtume, kad jos daugiau dėmesio skirtų atakoms prieš „Nord Stream“ ir skaidriam bei nešališkam tarptautiniam tyrimui“, – sakė jis.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkos apsaugos agentūra vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su 2022 m. Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Pajūrio regioninio parko ir Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai dar labiau susiaurėjo ištisuose (vientisuose) ruožuose, dalis net perpus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistų, ties Palanga yra sudėtinga situacija, nors ir nebuvo labai stiprių audrų. Vienoje vietoje iš buvusio 80 metrų pločio 2022 m. šiemet liko tik 40 metrų pločio paplūdimys.
Krantų stebėsenai Aplinkos apsaugos agentūra naudoja naujai įsigytą įrangą – bepilotį orlaivį su aukštos raiškos fotogrametriniu davikliu.
Nauja technologija sukuria 3D reljefo modelį ir ortomozaiką (nepilotuojamo orlaivio padarytų nuotraukų derinį), o tai leidžia stebėti ne tik epizodinius išplovimus, bet ir detalų pajūrio bei Kuršių marių krantų reljefą, – paplūdimį, apsauginį kopagūbrį, jo šlaitus.
Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Kelnas, rugsėjo 5 d. (dpa-ELTA). Iš Ispanijos į Vokietijos miestą Kelną skridęs privatus lėktuvas nukrypo nuo kurso ir atsidūrė toli virš Baltijos jūros, o galiausiai nukrito į vandenį prie Latvijos krantų.
Vokietijos karinės oro pajėgos („Luftwafe“) sekmadienio vakarą tviteryje patvirtino, kad lėktuvas sudužo.
Prieš katastrofą buvo prarastas bet koks ryšys su orlaiviu. Vokietijos laikraščio „Bild“ duomenimis, lėktuvu skrido pilotas, vyras, moteris ir jos dukra, tačiau duomenų šaltinis nenurodomas.
Ispanijos laikraštis „El Pais“, remdamasis su įvykiu susijusiais ispanų šaltiniais, pranešė, kad lėktuvas greičiausiai priklausė vokiečių šeimai. Austrijos naujienų agentūra APA pranešė, kad lėktuvas buvo registruotas Austrijoje Vokietijos bendrovės vardu.
Švedijos jūrų gelbėjimo agentūros atstovas Johanas Ahlinas sakė, kad pakrančių apsauga aptiko naftos pėdsakų vandenyje ir mažesnių nuolaužų, pranešė Švedijos transliuotojas STV. J. Ahlinas sakė, kad rasti gyvus lėktuvo keleivius vilties mažai.
Pasak „Bild“, lėktuvui pakilus iš Chereso Ispanijos pietuose, buvo pranešta apie slėgio problemas kabinoje, o ryšys su žeme nutrūko netrukus po to, kai jis paliko Pirėnų pusiasalį.
Dėl neįprasto skrydžio elgesio į Vokietijos oro erdvę buvo pakelta perspėjimo eskadrilė, kurią sudarė du „Eurofighter“ naikintuvai, sekmadienio vakarą agentūrai dpa sakė „Luftwaffe“ atstovas spaudai. Pirminiais duomenimis, pilotas galėjo prarasti sąmonę.
Lėktuvas „Cessna 551“ turėjo leistis Kelno oro uoste, tačiau nuskrido už Vokietijos Riugeno salos, į Švedijos oro erdvę, paskui į pietus nuo Gotlando salos ir toliau Rygos įlankos link, kol nukrito į jūrą.
Vyksta gelbėjimo operacija, Latvijos naujienų agentūrai „Leta“ sakė valdžios institucijų atstovas. Paieškoje taip pat dalyvauja sraigtasparniai iš Lietuvos ir Švedijos. Kol kas neaišku, kurios šalies teritorijoje įvyko avarija.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Jūros šventėje, pagerbė žuvusiuosius Baltijos jūroje.
Prezidentas dalyvavo tradicinėje vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonijoje, kurios metu į Baltijos jūrą nuleisti vainikai iš karo laivo „Jotvingis“. Ceremonijoje žuvusieji jūroje buvo pagerbti tylos minute.
Ši ceremonija – kasmetinė, viena seniausių ir gražiausių Jūros šventės tradicijų, kurioje kasmet pagerbiami žuvę jūroje, taip pat ir tie, kurie paaukojo savo gyvenimus garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami mūsų šalies jūreivystės istoriją.
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas su pirmąja ponia vėliau stebėjo karinių laivų prasilenkimo ir pagarbos atidavimo jūroje ceremoniją, kuri skirta Karinių jūros pajėgų 30-mečiui pažymėti.
Prezidentas G. Nausėda šeštadienį taip pat bendravo su klaipėdiečiais ir miesto svečiais, dalyvaujančiais Jūros šventės renginiuose, apsilankė istoriniame burlaivyje „Meridianas“.
Briuselis, kovo 5 d. (ELTA). Europos Sąjunga prisijungė prie Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) narių sprendimo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę šioje organizacijoje.
Taip ES ir bendramintės partnerės reaguoja į Rusijos invaziją prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą neišprovokuotoje ir nepateisinamoje agresijoje prieš Ukrainą, sakoma Vokietijos išplatintame pranešime.
BJVT yra regioninis bendradarbiavimo forumas tarp 11 Baltijos jūros valstybių ir ES. Europos Sąjunga pritaria kitų BJVT narių (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos) sprendimui stabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę tol, kol bendradarbiavimą bus galima tęsti vadovaujantis pagarba ir pagrindiniais tarptautinės teisės principais.
1992 m. BJVT steigiamajame dokumente pabrėžiama pagarba Jungtinių Tautų Chartijai, Helsinkio baigiamajam aktui, Paryžiaus Chartijai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumentams. Rusija yra viena iš BJVT įkūrėjų, o Baltarusija yra narė stebėtoja. Šiuo metu Norvegija pirmininkauja organizacijai ir užtikrins jos veiklos pokyčius dėl pasikeitusios situacijos.
Kopagūbriai bus tvirtinami. Aplinkos min. nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė ketvirtadienį lankėsi Kuršių nerijoje ir apžiūrėjo audros padarytą žalą paplūdimiams ir kopoms. Kartu su Neringos miesto meru Dariumi Jasaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser jie įvertino labiausiai nukentėjusį pajūrio ruožą ties Pervalka ir aptarė, ką galima padaryti dar šį pavasarį jį atstatant.
„Labai apmaudu, kad viena unikaliausių Lietuvos vietų patyrė tokią didelę žalą. Keičiantis klimatui vis dažniau tapsime tokių įvykių liudininkais. Miškai beveik sėkmingai atlaikė audras, todėl dabar svarbu ieškoti ne tik trumpalaikių kopų atstatymo būdų, tačiau ir ilgalaikių technologijų, kurios maksimaliai padėtų sumažinti audrų padarinius (…)“, – situaciją komentavo aplinkos ministras S. Gentvilas.
Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai. Sausį siautusios audros pažeidė parko rekreacinę infrastruktūrą, apgadino apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Nuplauta arba audros apgadinta 20 laiptų, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.
„Žiemos audrų padarinius galutinai įvertinti bus galima tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4–6 ha klojinių, tai kainuos apie 230–350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – teigė A. Feser.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos vadovo V. Kaubrės, įmonė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, prisidės prie kopagūbrių tvarkymo tiekiant kertamų kalnapušių žaliavą, naudojamą kopų ir kopagūbrių tvirtinimo žabams. Išvartyti medžiai. Aplinkos min. nuotr.
Kaip pastebi urėdijos vadovas, jeigu anksčiau gamtos stichijos pasikartodavo maždaug kas dešimt metų, tai pastarieji metai parodė, jog stiprios audros Lietuvoje dėl klimato kaitos kartojasi jau kasmet, tačiau stiprių vėjų padaryta žala miškams yra mažesnė.
Planuojama, kad paplūdimiai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.
Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.
Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Tarp numatomų pokyčių – 50 proc. daugiau besimokančiųjų regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose, penktadaliu daugiau besirenkančiųjų gamtos mokslų, technologines, inžinerines ir matematines (STEAM) studijų kryptis, o pusė šias kryptis studijuojančiųjų turėtų sudaryti merginos ir moterys.
Atskiras dėmesys skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei jos atstovavimui visoje šalyje.
Planą rengę aukštųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų, su švietimu susijusių įstaigų atstovai sutarė dėl 32 priemonių, kaip pagerinti regiono švietimo ir mokslo kokybę bei sustiprinti visą sektorių. Tai padės regionui siekti išsikelto specializacijos strategijos tikslo tapti tvarios jūrinės ekonomikos lydere.
Švietimas – pagrindas regiono sėkmei
„Tokį išsamų ir ilgalaikį švietimo bei mokslo stiprinimo planą parengėme pirmą kartą. Tai yra šiemet baigtos rengti ir patvirtintos regiono specializacijos strategijos dalis. Švietimas yra regiono sėkmės pagrindas, nes išugdo būsimuosius gyventojus, darbuotojus, potencialius kūrėjus ir inovatorius. Siekiame užauginti kartą, kuri turėtų reikalingų įgūdžių, suvoktų jūrinio regiono svarbą, mylėtų savo regioną ir norėtų čia gyventi bei kurti savo ateitį“, – sako savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Vakarų savivaldybės pirmosios Lietuvoje Europos šalių pavyzdžiu parengė savo regiono ekonominės specializacijos strategiją iki 2030 metų. Joje įtvirtinti trys horizontalieji prioritetai, vienas jų – ugdantis regionas. Švietimo stiprinimo veiksmų planas ir buvo parengtas kaip ugdančio regiono tikslų įgyvendinimo dokumentas.
Kad liktų studijuoti namie
„Darbo grupėje, kurioje kartu dirbo švietimo bei mokslo bendruomenė, išskyrėme penkias iššūkių grupes, su kuriomis turėtume dirbti. Pirmasis mūsų uždavinys – norėtume padidinti regiono aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų patrauklumą ir prieinamumą, rengti specialistus, kurių regionui reikia“, – sako plano rengimo procese dalyvavęs Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Antanas Jurevičius.
Šiuo metu tik mažiau nei pusė Klaipėdos regiono abiturientų įstoja į regione esančias aukštąsias ar profesines mokyklas. Didelė dalis abiturientų nori išvykti. Baltijos jūra. Slaptai.lt nuotr.
Šiai problemai spręsti ketinama sukurti paskatų sistemą studentams, patrauklesnes darbo sąlygas dėstytojams, diegti inovatyvius mokymosi būdus, skatinti tarptautiškumą ir mobilumą bei plačiau pristatyti regiono aukštąsias bei profesines mokyklas. Tikimasi, kad įgyvendinus šias priemones pavyks 50 proc. padidinti besimokančiųjų skaičių Klaipėdos regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose.
Daugiau technologinių mokslų
Antrasis išsikeltas uždavinys – siekis užtikrinti kokybiškų švietimo paslaugų, ypač STEAM ugdymo, prieinamumą ir įvairovę regione.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės, šiuo metu didžiosios daugumos regiono savivaldybių abiturientai valstybinius egzaminus išlaiko vidutinišku arba aukštesniu balu už bendrą šalies mokyklų rodiklį. Geresni už šalies vidurkį matematikos, lietuvių kalbos mokinių pasiekimai Klaipėdos miesto ir rajono mokyklose, ypač geri informatikos įvertinimai Neringoje, labai gerai lietuvių ir užsienio kalbas moka Palangos moksleiviai. Aukščiau šalies vidurkio buvo Skuodo rajono biologijos ir Šilutės rajono chemijos, fizikos ir biologijos mokinių pasiekimai.
„Per ateinantį dešimtmetį regione ketiname daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų ir gamtos mokslų mokymui – tiek mokinių, tiek mokytojų kvalifikacijai kelti. Ir tai darysime skatindami šių mokslų programas, kad jos būtų prieinamos vaikams jau nuo darželių. Norime plėsti STEAM centrų skaičių, įkurti mobilias laboratorijas, įsteigti daugiau universitetinių klasių gimnazijose“, – vardija A. Burbienė.
Visos šios priemonės turėtų padėti pasiekti, kad 20 proc. daugiau mokinių pasirinktų STEAM pakraipos studijas ar profesinio mokymo programas. Taip pat bus siekiama, kad pusė šių mokinių būtų merginos ir moterys, nes šiuo metu visoje Lietuvoje moterys tris kartus rečiau įstoja į STEAM studijas.
Jūrinės profesijos ir kultūra
Pagal patvirtintą veiksmų planą, Vakarų Lietuvos regionas planuoja daugiau rengti tokių specialistų, kurių reikės numatytoms regiono specializacijos kryptims – jūrinei ekonomikai, bioekonomikai, darniam jūriniam ir pakrančių turizmui, pažangios pramonės ekonomikai ir paslaugų ekonomikai vystyti bei stiprinti. Numatytos priemonės ir mokytojų rengimui bei jų kvalifikacijos kėlimui.
Skaičiuojama, kad tikslingai rengiant specialistus ir skatinant tos pačios srities verslų plėtrą, 50 proc. turėtų išaugti absolventų įsidarbinimas jau pirmaisiais metais po studijų. Baltijos jūros gyventojas. Slaptai.lt nuotr.
Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Rimos Mickienės, Vakarų Lietuva išsiskiria tuo, kad regionas yra įsikūręs prie jūros. Todėl keliamas uždavinys plėtoti jūrinę kultūrą regione ir jai atstovauti visoje šalyje. Tam pirmiausia bus skatinamas neformalusis švietimas vaikams ir suaugusiesiems. Jūrinė tematika turėtų dažniau atsirasti ir mokyklų programose, nes visoje Lietuvoje atnaujinant bendrojo ugdymo programas iki 30 proc. turinio leidžiama kurti mokyklos lygiu.
„Ir galiausiai, turime dar daugiau bendrauti, keistis patirtimi ir bendradarbiauti – švietimas, mokslas, verslas ir viešasis sektorius. Tik veikdami išvien galime sukurti ekonomiškai stiprų, savitą regioną, kuriame būtų gera gyventi. Tai penktasis uždavinys, kurį išsikėlėme, ir kurį sieksime įgyvendinti“, – sako R. Mickienė.
Viena iš šio uždavinio įgyvendinimo priemonių – rengti disertacijas bendradarbiaujant su verslo įmonėmis ir mokslo pagalba spręsti jiems aktualias problemas.
Įgyvendins pačios švietimo įstaigos
Klaipėdos jūrų uostas žiemą. Slaptai.lt nuotr.
„Parengtas švietimo sistemos stiprinimo planas – daug platesnis ir ambicingesnis, nei bet kuri institucija būtų pajėgi įgyvendinti viena. Todėl tikimės, kad jis stiprins norimus pokyčius mūsų regiono švietimo sistemoje ir tai padės pasiekti išsikeltus ekonominio augimo tikslus“, – sako specializacijos strategijos įgyvendinimą koordinuojančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Eglė Stonkė. Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Vakarų Lietuvos regioną sudaro Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonų ir Neringos savivaldybės. Jose iš viso gyvena 357 tūkst., arba apie 13 proc. šalies gyventojų.
Regione veikia 88 vaikų darželiai, 110 bendrojo ugdymo mokyklų, 8 profesinės ir 8 aukštosios mokyklos arba jų filialai – iš viso 214 švietimo ir mokslo institucijų. Būtent jos, taip pat ir neformaliojo švietimo įstaigos bus atsakingos už parengto ugdančio regiono veiksmų plano įgyvendinimą.
Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo pradėta riboti laivyba. Kaip penktadienio rytą praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas, o bangų aukštis jūroje siekia 4 metrus.
Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia vienas laivas, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali du laivai.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarų vėjas pajūryje bus stiprus ir penktadienį dieną, jo gūsiai sieks 21–23 m/s.
Į Baltiją grįžo dar penki Jūrų muziejuje išslaugyti ruoniukai. Pavel Kulikov nuotr.
Lietuvos jūrų muziejaus baseinus pirmadienį paliko dar penki ruoniukai rastinukai, kurie pavasarį nusilpę buvo atgabenti iš Baltijos pakrantės. Per keturis mėnesius sustiprėję į Baltijos bangas nėrė Gaspadorius, Untaniukas, Zbitkė, Kujelis ir Broškė. Į jūrą jie niurktelėjo drąsiai ir nuplaukė skirtingomis kryptimis, sakoma muziejaus pranešime.
Šiemet muziejui teko priglausti ir rūpintis net septyniolika ruonių jauniklių. Gydomi ir prižiūrimi patyrusių specialistų ruoniukai greitai taisėsi. Liepą buvo paleisti pirmieji pasveikę ir paaugę ruoniukai. Savarankiškai jie gali gyventi, kai jau sveria ne mažiau 40 kg. Kai kurie rubuiliai priaugo beveik 60 kg.
Anksčiau ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje, tačiau šiemet dėl poilsiautojų gausos ir dėl priekrantės žvejų tinklų artumo jaunikliai plukdomi į atvirą jūrą. Šią akciją muziejui įgyvendinti padeda ilgametis rėmėjas AB „Novaturas“, globojantis ruoniukus nuo 2019 metų.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji apmoka Baltijos pilkųjų ruonių gydymą ir priežiūrą. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
NATO vadovybė baiminasi, kad Rusija išnaudos dujotiekį „Nord Stream 2“ ne vien ekonominėms, bet ir karinėms reikmėms.
Šią mintį Joahimas Krauzė išguldė šveicariškame leidinyje Neue Zürcher Zeitung. Priminsime – Joahimas Krauzė yra Saugumo politikos instituto prie Kilio universiteto direktorius.
Vokietijos valdžia visą laiką tvirtino, kad „Nord Stream 2“ tėra ekonominis projektas, kuris nebus naudojamas nei politinio šantažo, nei kariniams uždaviniams.
Kad „Nord Stream 2“ nėra grynai komercinis projektas, byloja Ukrainos karinių ekspertų išvados. Štai Ukrainos žurnale „Juodosios jūros saugumas“ buvo paskelbtas trijų karinių ekspertų Michailo Gončaro, Andrejaus Ryženko ir Bogdano Ustimenko straipsnis, kuriame analizuojama, kaip Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos išnaudos šį dujotiekį. Ogi šis dujotiekis bus nuo pradžios iki pabaigos prikimštas specialios įrangos, kuri leis Rusijai sekti visus Baltijos jūroje plaukiojančius karinius NATO laivus, įskaitant ir povandeninius. Tai vadinama akustine žvalgyba, kuri galimo konflikto metu – labai svarbi.
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Beje, akustinę žvalgybą Rusija panašiai naudoja ir Juodojoje jūroje. Užsiimti akyla karinių laivų stebėsena Rusijai padeda būtent Juodojoje jūroje esantys civiliai objektai, prikaišioti jautrių daviklių. Todėl straipsnio autoriai įsitikinę, jog ta pati istorija pasikartos Baltijos jūroje. „Nord Stream 2“ dujotiekio pagalba Rusija viską žinos apie Baltijos jūroje esančius karinius laivus. Galės ne tik juos stebėti, bet, kilus konfliktui, bus pajėgi sutraukyti ryšius tarp NATO laivų bei NATO vadovybės Monse, bent jau jiems – ženkliai pakekti.
Taigi „Nord Stream 2“, kurį palaiko Vokietija, tėra puikiai užmaskuota karinė Rusijos operacija, labai sustiprinanti Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgumus Baltijos jūroje. Autoriai neabejoja: „Nord Stream 2“ jau dabar prikaišiotas slaptų itin jautrių daviklių, kurių pagalba įmanoma ne tik aptikti, bet ir išvesti iš rikiuotės itin modernius submarinus. NATO karo laivai Baltijos jūroje – tarsi ant Rusijos delno. Rusija juos mato. NATO laivai rusiškų karo laivų visų nemato arba pajėgūs pastebėti kur kas vėliau, nei derėtų norint išlikti gyviems.
Slaptai.lt prierašas: už tai turėtume dėkoti Vokietijos valdžiai ir asmeniškai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam buvo pareikštas protestas dėl Lietuvos valstybės sienos pažeidimo, sakoma URM pranešime.
Antradienį, birželio 15 d., du Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų lėktuvai neteisėtai kirto Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros. Lietuva reikalauja, kad Rusija pateiktų paaiškinimą dėl šio incidento ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Praėjusią savaitę, balandžio 19-25 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
Balandžio 20 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius TU-160 ir du SU-35, kurie skrido iš RF žemyninės dalies virš Baltijos jūros į pietus. Orlaiviai, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Balandžio 20-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį, ir du SU-27, pakilusius iš RF Kaliningrado srities, skridusius virš Baltijos jūros ir grįžusius į Rusijos Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino dar du RF orlaivius TU-160 ir du SU-27 bei juos pakeitusius du SU-35, grįžtančius į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
Balandžio 21 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. Taip pat atpažintas Rusijos orlaivis IL-76, skridęs tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
Melnragės molas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šį sekmadienį, jei leis oro sąlygos, prasidės Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstravimo darbai. Pirmiausiai, kaip skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bus tvarkomas pietinis bangolaužis, tad šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.
Pirmiausia nuo pietinio molo bus nuimami esami tetrapodai. Įvertinus jų būklę, dalis šių uosto inžinerijos elementų bus pergabenami ant šiaurinio molo. Prie pietinio bangolaužio dirbs rangovų atplukdyta technika – laivas „Albtrosas“ su hidrauliniu kranu bei specialus pontonas.
Rekonstruojant molus dirbs bemaž dešimt įvairios technikos, didžioji dalis jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kita – atgabenamos laivais bei sandėliuojamos bendrovės „Klasco“ aikštelėje. Iš čia akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime nurodoma, kad pirmame etape numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
Uosto bangolaužius rekonstruoja konkursą laimėjęs Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ (buvusi „Hecker Bau GmbH & CO. KG.“) ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere N.V.“ konsorciumas.
„Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis stebės laivų tarša iš oro virš Baltijos jūros. Aplinkos min. nuotr.
Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio pilotavimo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos kontrolę ir taršos prevenciją.
Taršos stebėjimo misija, kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, truks tris mėnesius, jos metu orlaiviai apskaičiuos Klaipėdos jūrų uoste ir pagrindiniais laivybos keliais praplaukiančių laivų teršalų emisijas. Bus stebima, kokio sieringumo degalus naudoja laivai. Sieros kiekis laivų emisijose Baltijos jūroje, kuri yra sieros oksidų taršos iš laivų kontrolės rajonas, neturėtų viršyti 0,1 proc.
Misijai naudojamas „Schiebel CAMCOPTER® S 100“ orlaivis. Tai vertikalaus kilimo ir nusileidimo bepilotis orlaivis, kuriame sumontuoti dujų jutikliai ir fotoaparatai gali aprėpti optinius ir infraraudonųjų spindulių spektro diapazonus. Jis padeda aptikti laivų emisijas, prireikus gali stebėti jūrą.
Visa informacija realiuoju laiku perduodama apmokytiems specialistams per Europos jūrų saugumo agentūros nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos duomenų centrą. Išmetamų teršalų matavimų įrašai automatiškai užkoduojami THETIS-ES dalijimosi informacija sistemoje, kurią administruoja Europos jūrų saugumo agentūra. Tai padeda siekti ES Sieros direktyvos tikslų. Sistema taip pat naudojama nurodant uosto inspektoriams laivus, kurie turėtų būti patikrinti.
Misija ir bepiločių orlaivių galimybės stebint taršą jūroje sulaukė didelio institucijų susidomėjimo, todėl Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinko ministerijos misijos metu bendradarbiaus su kitomis institucijomis, tarp kurių: Karinės jūrų pajėgos ir jų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Žuvininkystės tarnyba.
Europos jūrų saugumo agentūra nuotolinio pilotavimo orlaivių sistemos paslaugas siūlo visoms ES valstybėms narėms, sakoma pranešime. Ši sistema gali būti naudojama siekiant užtikrinti ir pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant paiešką ir gelbėjimą, taršos prevenciją ir reagavimą.
Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.
Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.
Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.
Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.
Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.
Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.
Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.
Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija
Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…
Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?
Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…
Artėjant Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventei Vilniuje atidengta atminimo lenta rašytojui, Lietuvos nacionalinės ir kultūros premijos laureatui Petrui Dirgėlai (1947–2015). Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai – P. Dirgėla yra didžiausio lietuvių tautos epo „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius.
Literatūros milžinui, išskirtinio darbštumo rašytojui skirta memorialinė lenta papuošė baigiamą renovuoti 60 numeriu pažymėtą daugiaaukštį namą Tuskulėnų gatvėje, Žirmūnuose. Iš Žemaitijos kilęs ir ryšį su gimtine labai branginęs Petras Dirgėla šiame name su šeima gyveno ir kūrė trisdešimt trejus metus.
Prie paminklinės lentos Petrui Dirgėlai. Slaptai.lt nuotr.
Atminimo kūrinys yra įspūdingas – iš akmens ir bronzos, 200 kg svorio. Jo autoriui dailininkui Gediminui Šiboniui idėją padiktavo P.Dirgėlos kūrybos rankraščiai – rašydamas jis braižė schemas su tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukomis, šie vaizdiniai popieriuje atrodo lyg mistiniai grafikos kūriniai. Akmens plokštėje išgraviruoti rašytojo kūrinių schemų fragmentai. Bronzinis įspaudas akmenyje sietinas su senąja baltų simbolika, regėti karūnos–pilies užuomina. Pasak G.Šibonio, skydo formos akmens plokštė simbolizuoja daugiaamžę Lietuvos valstybingumo tąsą, kuriai autorius aukojo savo kūrybinę energiją.
Prozininkas ir eseistas, kurio kūriniai išversti į 10 kalbų, vadinamas vienu mįslingiausių ir mažiausiai pažįstamų Lietuvos rašytojų.
Filosofas Vilius Bartninkas atminimo lentą lygina su svoriu, kurį skaitytojas pajunta įžengęs P.Dirgėlos epo pasaulį, kuriame gausu vingių bei labirintų.
„Man asmeniškai buvo svarbu suvokti, kad jis buvo ne vien rašytojas, bet ir svarbus Lietuvos politikos mąstytojas, istoriosofas. Jis mus moko, kad visada gali būti kitaip. Nėra vienos ateities. Galėjo būti daug galimybių. Kad ne vien dideli įvykiai ir pasirinkimai sukuria mus, bet ir neįvykę dalykai. Visi mes esame bendroje kelionėje, kurioje visaip gali būti. Svarbiausias dalykas, kad mąstymas apie jo romanus plečia vaizduotę, leidžia pamatyti kryžkeles, kuriose Lietuva buvo, atrakinti paslaptis, kurios slypi mūsų tapatybėje, o kartu suvokti viso to, kas įvyko, prasmę. Teisingų simbolių mums labai reikia“, – rašytojo epuose glūdintys klodai, simbolių kalba žavi filosofą V.Bartininką.
Vytautas Martinkus. Slaptai.lt nuotr.Vilius Bartninkas. Slaptai.lt nuotr.
Ypatingas, itin talpus žodis jam buvo Karalystė. Baltijos jūra – nuoroda į neįvykusią Lietuvos valstybę, jūrinės valstybės trajektoriją, šiaurės geopolitikos metmenis. Rašytojui buvo svarbūs ne vien politiniai procesai, bet ir žmonės – žemės keleiviai. Kiekvienas iš mūsų savo mažais veiksmais kuria istoriją, savo pasirinkimais prisideda prie didelio pasakojimo, tuo pat metu tie pasirinkimai tęsiasi per kartas. Dar vienas P.Dirgėlos kūryboje svarbus simbolis yra balkonas. Tai simbolis Lietuvos kaip pastato, kuris yra sugriuvęs, o išlikęs balkonas yra priminimas to, kas neįvyko, ir tuo pat metu yra nuoroda į tai, kas kadaise buvo.
Filosofas V.Bartininkas teigia, kad P.Dirgėlos epai yra kaip niekada aktualūs šiandienos didžiulio neužtikrintumo būklėje, jie leidžia praplėsti vaizduotę svarstant, kokiais geopolitiniais takais mes galime eiti, atrasti naujas, o galbūt ir šiek tiek primirštas idėjas ir simbolius, o svarbiausia, kad jie skatina svajoti ir tikėti savo valstybe.
Literatūros kritikas Vytautas Martinkus atkreipia dėmesį, kad būtent šiame name, kurį papuošė memorialinė lenta, P.Dirgėla sukūrė įspūdingą modernų istorinį epą „Karalystė. Žemės keleivių epas“, iš pagrindų atnaujino mūsų istorinį romaną. Prie jo dirbo ištisus 20 metų. Rankraštis – tai 2 tūkst. puslapių, surašyti ant labai įvairaus popieriaus formato, įvairiu rašikliu.
Gediminas Šibonis. Slaptai.lt nuotr.Joldijos jūra. Petro Dirgėlos romanas
Pripažinta, kad „Karalystė“ sumanymo užmoju, medžiagos gausybe, literatūrinių istorijos pasakojimų srautais ar jų bangomis, egzistenciniu nerimu ir asmeninio liudijimo gilumu, romano formos atvirumu neturi sau lygių lietuvių istorinėje romanistikoje, yra ne mažiau įdomus ir latviams, iš dalies – visoms Baltijos jūros regiono bei Europos tautoms ir valstybėms, tarp kurių kadaise steigėsi ir gyvavo Lietuvos karalystė. Pagal Dirgėlą, ši karalystė nauja politine forma išlikusi iki mūsų dienų.
„Retas iš lietuvių rašytojų buvo toks tvirtas, taip aistringai gynė politines ir literatūrines, kitas pažiūras, retas kuris buvo toks darbštus. Du tūkstančiai puslapių vien „Karalystei“ parašyti, tam skirti dvidešimt metų – nepralenktas Lietuvoje literatūrinis žygdarbis. Nežinau kito savo kolegos, kuris būtų ryžęsis panašiam darbui“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo V.Martinkus džiaugdamasis, kad savo veikalą rašytojas užbaigė apie 2000-uosius, kai nepriklausoma Lietuva buvo įsibėgėjusi.
P.Dirgėlai politika buvo svarbesnė nei literatūra. Jis buvo visur suspėjantis politikos, kultūros, visuomenės veikėjas, tačiau pagrindinius savo darbus atliko literatūroje, buvo talentinga ir tvirto žemaitiško būdo asmenybė.
Rašytojas Petras Dirgėla.Dalia Dirgėlienė. Slaptai.lt nuotr.
Atminimo lentos atidarymo renginį vedė rašytojo vienintelė gyvenimo palydovė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, kuri ir dabar gyvena tame pačiame name. Pagerbti savo kraštiečio rašytojo, Garždų garbės piliečio atvyko atstovai iš Gargždų, Endriejavo, į Vilnių atsivežė tėviškės šilumos kartu su lauko ramunėmis ir namine duona. D.Juodkaitę-Dirgėlienę, kuri ištisus dvidešimt metų vadovavo Vilniaus žemaičių kultūros draugijai, nudžiugino Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio bibliotekos vadovė Diana Ciparienė, į mikrofoną prabildama žemaitiškai. Gimtoji tarmė Dirgėlų namuose skambėjo dažnai, o nuvykę į Žemaitiją sutuoktiniai kitaip ir nekalbėjo – tik žemaitiškai. Šia tarme puikiai šnekėjo ir jųdviejų sūnūs – šeima visas vasaras praleisdavo Žemaitijoje.
Į renginį atvyko ir prof. Vytautas Landsbergis. Jis apgailestavo, kad su rašytoju nebuvo susidraugavęs, nors pažįstami buvo, dalyvaudavo bendruose susirinkimuose, įvairiuose renginiuose, įsidėmėjo vientisą, nesvyruojančią ir nebijančią asmenybę. Profesorių žavi intelektuali kūryba, rašytojo rūpestis dėl valstybės, istorijos suvokimas nuo tolimų laikų iki galimos ateities.
P.Dirgėla aktyviai dalyvavo Lietuvių PEN centro veikloje, ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje.
Karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas Nors bene dažniausiai kalbėdami apie krašto gynybą galvojame apie sausumos pajėgas, Lietuvos kariuomenė vis dėlto gali pasigirti ne tik vikšrinėmis transporto priemonėmis, sąjungininkų šarvuočiais ir sausumoje vykdomomis pratybomis. Kaip sako karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas, Lietuvos trispalvė plevėsuoja ir jūroje, taip primindama visiems, kad mūsų valstybė turi ir jūrinės valstybės statusą.
Kalbėdamas apie Lietuvos karines jūrų pajėgas, M. Žukas pripažįsta, kad jūrininko profesija dažnai yra romantizuojama – kaip sako kariuomenės laivo vadas, karo jūrininkai privalo būti sumanūs, gebėti veikti greitai ir racionaliai įvairiausiomis situacijomis bei, žinoma, prisitaikyti prie gyvenimo laive esant įvairiausioms oro sąlygoms. Pasak komandoro leitenanto, Karinis jūrų laivynas turi įvairiausių funkcijų – ne tik dalyvauti tarptautinėse pratybose su NATO sąjungininkais, tačiau ir vykdyti išminavimo operacijas, teršalų jūroje likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo funkcijas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA karinio laivo „Aukštaitis“ vadas taip pat papasakojo apie laivyno galimybes, vykstančias pratybas, planuojamus naujus pirkinius, įvardijo, ko reikia geram jūrininkui, ir pasidžiaugė, kad laivyne yra ir moterų: viena jų – M. Žuko pavaduotoja, potenciali pirmoji Lietuvoje karinio laivo vadė.
Karinių jūrų pajėgų funkcijų yra ne viena – povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė, išminavimo operacijos, laivybos apsauga ir kontrolė bei kitos. Kokios dar yra laivyno funkcijos?
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir tos funkcijos iš esmės daug nesiskiria nuo kitų rūšių kariuomenės, tiesiog vyksta kitoje terpėje – jūrinėje aplinkoje. Tai galbūt suteikia kažkokią specifiką. Be to, mes esame atsakingi už paieškos ir gelbėjimo funkcijas jūroje bei teršalų likvidavimą. Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai Karinės jūrų pajėgos atlieka tokias funkcijas, kaip teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos apsauga, kontrolė ir gynyba. Kaip ir minėjote, aplinkos – viršvandeninės, antvandeninės ir povandeninės – stebėjimas ir kontrolė. Taip pat turime atlikti išminavimo funkciją, teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms vykdant tam tikras operacijas jūroje: ar tai būtų priešteroristinės operacijos, ar kitos. Remiame sienos apsaugos operacijas, vykdome laivybos kontrolę ir apsaugą. Jau minėjau paieškos ir gelbėjimo operacijas: koordinavimas, vadovavimas ir organizavimas visų gelbėjimo operacijų. Tokios yra pagrindinės mūsų funkcijos.
Kurias funkcijas atliekate dažniausiai?
Matyt, tos funkcijos priklauso nuo skirtingų laivų klasių, mūsų padalinių. Mes dabar esame patruliniame laive, tai mūsų funkcijos labiau orientuotos į nacionalines užduotis, kaip kontrolė, gynyba, informacijos rinkimas, suvereniteto užtikrinimas. Jeigu yra priešmininiai laivai, tai jie labiau orientuoti į išminavimo operacijas, jie dalyvauja NATO junginiuose. Turime štabo ir aprūpinimo laivą, kuris suteikia galimybes iš jo vadovauti tam tikriems junginiams. Kaip tik prieš kelias dienas – birželio 18 d. Lietuva parėmė NATO vėliavą ir pradėjo vadovauti Aljanso nuolatinės parengties priešminių laivų grupei 1.
Kokia yra laivyno sudėtis? Kokios jų galimybės?
Kalbant platesniu mastu, organizacija gali būti suskirstyta pagal įvairius faktorius. Jei vyksta kažkokia operacija, būna operacinio vadovavimo grandinė, sukuriamos laivų grupės, jiems vadovauja paskirti vadai. Jeigu yra labiau kasdienė organizacija, laivai gali būti suskirstyti pagal atliekamas funkcijas: dažniausiai skirstoma divizionais, eskadronais. Kiekviename eskadrone būna labai panašūs laivai – Lietuvos atveju Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje turime patrulinių laivų, priešmininių laivų bei pagalbinių laivų ir katerių divizioną.
Šiuo metu karinėse jūrų pajėgose turime 8 laivus, įskaičiuojant ir gelbėjimo laivą „Šakiai“ bei du uosto katerius.
Verta paminėti, kad laivyną sudaro ne vien laivai. Karines jūrų pajėgas, be Karo laivų flotilės, šiuo metu sudaro logistikos tarnyba, mokymo centras, povandeninių veiksmų komanda, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
Klaipėdoje veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kariuomenės specialistus ruošia ir Lietuvos karo akademija. Ar, kalbant konkrečiai apie laivyną, netrūksta specialistų? Ar turite specialistų iš užsienio?
Laivas yra kaip mažas miestelis, kuris išeina į jūrą ir gamina savo elektrą, turi elektrinę, turi vandenvietę, gaisrinę, jeigu įsipliekstų gaisras.
Laivas turi savo gydytoją, jei kažkas susirgtų. Turime būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms. Kadangi pagalbą iš išorės prisikviesti gali būti labai sunku arba jos atvykimas gali užtrukti, mums reikalingi kiekvienos srities labai geri specialistai arba netgi kelias sritis išmanantis specialistas. Tuos specialistus mes bandome kuo geriau ruošti. Jie rengiami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Lietuvoje vykdome programą karininkams, yra galimybė studijuoti LAJM – studentai papildomai lanko vadų kursus, kur, be civilinės išsilavinimo dalies, jie susipažįsta su karyba. Jaunuoliai gali stoti į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, jie ten būna atrenkami į jūrininkus ir tiesiog rotuojami į tą patį LAJM, bet jau su kadeto kariškio statusu. Baltijos jūroje sunaikinta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi mina. KAM nuotr.
Yra atvejų, kai mes iš gabesnių liktinių rengiame karininkus. Taip pat siunčiame žmones į kursus užsienyje, kartais žmonės savo pirminį karininko išsilavinimą gauna užsienio karo akademijose. Tai buvo šiek tiek plačiau naudojama anksčiau, prieš Lietuvai tampant NATO nare, nes buvo vykdomos programos „Partnership for peace“. Dabar labai smagu matyti, kad Lietuva, kaip NATO narė, tą pačią programą vysto su ukrainiečiais, kitomis šalimis. Tuo metu senosios NATO narės, siekdamos pakelti Lietuvos lygį, priimdavo žmones studijuoti užsienio karo akademijose. Mums tai yra labai aktualu, kadangi treniruojamės ir siekiame visą laiką bendradarbiauti su savo partneriais. Per kursus sugebame ne tik išmokti mokomąją medžiagą, bet ir susipažinti su tų šalių kultūra, taktika, technika, pažinti tos šalies aplinką. Jeigu atsitiktų, kad mes vykdome mokymus ar kažkokias operacijas kitoje šalyje, mes jau turime žmonių, kurie ten yra buvę, galbūt turi ratą pažįstamų, tada galima pasiekti gerą sinergiją.
Kalbant apie žmones, į kuriuos mes norime investuoti ir išleisti į kursus, ypač svarbi kruopšti jų atranka. Čia reikia didelės motyvacijos, ne vien turi gerai išmanyti savo darbą, bet dažnai ir kovoti su aplinka – jeigu bus didelis bangavimas ar būsi ilgai išplaukęs toli nuo namų. Nelengva identifikuoti tuos motyvuotus ir kuo gabesnius žmones, kad į juos investavus daug pastangų, laiko ir galbūt pinigų, būtų grąža.
Tęsiant mokslo temą – ar laivyno technika ir turimi ištekliai kaip nors pasitarnauja mokslininkų darbui?
Taip, tai yra labai įprasta praktika tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Džiugu, kad ta praktika yra įsivažiavusi. Ne per seniausiai mes rengėme hakatoną – tai buvo didelio atgarsio susilaukęs renginys, nes dalyviai galėjo gyventi karo laive, jie čia dirbo, atsakinėjo į jiems iškeltus klausimus. Ieškojo sprendimų, kaip atlikti tam tikras užduotis, siūlė naujoves. Taip pat yra įsteigtas Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos dalyvauja ir Europos „Ocean 2020“ projekte, kur siekiama tobulinti Europos karinės pramonės galimybes – vystyti produktus ir juos gaminti čia, Europoje. Dažnai sulaukiame skambučių ir iš pavienių žmonių, kurie turi gerų idėjų. Bandome bendradarbiauti su mūsų mokslininkais. Tai yra įdomu ir mums, ir jiems, kadangi mes, kaip specialistai, galime atsakyti į tam tikrus specifinius klausimus.
Jūs vadovaujate laivui „Aukštaitis“, kuriame dabar esame. Papasakokite apie dabar vykstančias pratybas. Koks jų tikslas, kas dalyvauja?
BALTOPS būtų galima būtų versti kaip „Baltijos operacija“. Tai yra kasmetiniai mokymai, kurie nėra atsitiktiniai – jie yra planuojami, vyksta kiekvienais metais. Dabar jie vyksta 49 kartą. Mūsų karinėms jūrų pajėgoms „Baltijos operacija“ yra vieni pagrindinių mokymų metuose, nes šie mokymai paprastai būna labai dideli. Šiuos metus būtų galima išskirti – tai yra pirmieji dideli mokymai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims po pandemijos. Tai daro įtaką planavimui. Labai džiugu matyti, kad net ir šioje išskirtinėje situacijoje mes rodome vienybę, gebėjimą planuoti ir atlikti tuos mokymus. Šiemet mokymuose dalyvauja 17 NATO sąjungininkių šalių ir 2 partnerės šalys. Iš viso skaičiuojama per 3 tūkst. dalyvių. Daugybė platformų – tiek karo laivų, tiek orlaivių. Šias pratybas veda ir organizuoja 6-asis JAV laivynas ir tikslas yra treniruotis NATO tarpusavio sąveikoje, per bendras procedūras, taktikas, tuo pačiu parodyti gebėjimą veikti kartu, skleisti žinią, kad NATO yra ir šiame regione, kad NATO yra pasiruošusi vykdyti plataus masto operacijas.
Pratybų geografinis išsidėstymas labai platus. Būtų galima sakyti, kad jos vyksta visoje Baltijos jūroje. Paprastai mokymai gali susidėti iš kelių etapų: vienas etapas vyksta vienoje vietovėje, kitas – kitoje, nes toje vietoje galima pasitelkti tos šalies orlaivius, galbūt reikia pajėgas išskirstyti, kad jie galėtų vieni kitų nematyti ir panašiai.
Koks Karinių jūrų pajėgų potencialas priešintis ar vykdyti kovines užduotis? Kokia funkcija bendrame NATO pajėgų kontekste?
Manau, kad mūsų indelis į NATO yra labai svarbus, kadangi mes įvykdėme tą kokybinį šuolį, mūsų yra prašoma prisidėti. Mūsų išminavimo galimybės yra labai vertinamos, tai yra viena iš iškeltų užduočių Lietuvai. Mes skiriame laivus į NATO priešmininių laivų grupes, galime pasiūlyti netgi savo štabą priešmininių laivų grupėje. Taip pat prie visos kolektyvinės gynybos mes, kaip Karinės jūrų pajėgos, prisidedame siųsdami savo karius į misijas – pavyzdžiui, misijas „Atalanta“, „Sofija“, „Irini“ ar kitas. Stengiamės prisidėti tuo, kuo galime. Mūsų pajėgumus vertinčiau per bendrą kolektyvinės gynybos prizmę. Žinoma, mes turime ir savo nacionalinius planus, apie kuriuos aš negaliu daug pasakoti – kokios yra užduotys ir ką mes turėtume vykdyti tam tikrais atvejais. Stengiamės kuo daugiau treniruotis ir prisidėti prie bendro NATO įvaizdžio ir užduočių.
Ar Kariniam jūrų laivynui yra planuojami nauji technikos pirkiniai?
Laivai yra sudėtingi mechanizmai, labai daug įrangos. Dažnai laivas yra statomas 30-iai metų – toks būna planuojamas jo gyvenimas. Per tuos 30 metų gali keistis tiek užduočių specifika, tiek politinė padėtis. Poreikiai gali keistis dažniau, nei yra suplanuotas laivo gyvenimas. Dažnai technologijos žengia daug greičiau nei keičiasi planuojamos užduotys. Laivai nuolat turi būti atnaujinami, nuolat reikia planuotis naudojamos įrangos aptarnavimą – čia mes vykdome nemažus pirkimus. Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Laukiame naujo karinės paieškos ir gelbėjimo laivo, planuojama yra įsigyti naujus radarus stebėjimams, kurie būtų ant mūsų laivų. Taip pat laukiame dar vieno priešmininio laivo, kuris pakeis jau nurašytą laivą „M52 Sūduvis“. Pastarąjį tikimės išvysti kaip muziejaus eksponatą Klaipėdos mieste ir prieinamą visuomenei.
Sunku įvardinti konkrečiai, nes didelė dalis pirkimų būna, pavyzdžiui, gamintojo garantinis aptarnavimas įrangai. Kartais ta įranga būna tokia moderni, kad pats ją gali aptarnauti tik iki tam tikro lygio. Perkame ir smulkesnius, inovatyvius dalykus, kurių nelabai galėčiau atskleisti.
Kai kalbame apie kariuomenę, įprastai pagalvojame apie sausumos pajėgas. Ar Karinėms jūrų pajėgoms netrūksta dėmesio finansine prasme?
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir aš pasitikiu mūsų aukštesnių vadų sprendimais. Mūsų užduotis yra puoselėti jūrinės valstybės dvasią – sakome, kad trispalvė jūroje saugo. Siekiame, kad būtume suprasti kaip jūrinė valstybė, kadangi uostas Lietuvai yra labai svarbus tiek morališkai, tiek finansiškai. Bandome daryti savo darbą kuo geriau, kad nebūtume užmiršti. O juokaujant galima pridurti, kad angliškai laivas vadinamas „ji“, nes beprotiškai daug kainuoja išlaikyti dažuose ir pudroje (angl. paint and powder).
Grįžkime prie laivyno funkcijų. Paminėjote teršalų likvidavimo funkciją. Aplinkosaugai skiriamas dėmesys didėja visame pasaulyje. Kaip Lietuvos Karinės jūrų pajėgos atlieka taršos likvidavimo užduotis?
Mes turime specialų tam skirtą laivą – gelbėjimo laivą „Šakiai“. Tikimės ir laukiame naujo laivo, kuris būtų modernesnis, labiau pritaikytas kokybiškiau atlikti gelbėjimo operacijas. Tokių operacijų spektras labai platus – žvejai, konteineriniai, didesni civiliniai laivai, galbūt orlaivio avarija. Ne paslaptis, kad su laivais nutinka visokių situacijų, pavyzdžiui, išsilieja teršalai. Specifiniai gelbėjimo laivai yra pritaikyti surinkinėti taršą ir man asmeniškai taršos surinkinėti nėra tekę, bet mes treniruojamės kartu su gelbėjimo laivu statyti bonus – tai yra tokios užtvaros, kad galėtume izoliuoti naftos produktus, juos surinkti, išfiltruoti.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Karinėse jūrų pajėgose visuose laivynuose skiriamas labai didelis dėmesys aplinkosaugai, nes tai yra terpė, kurioje mes dirbame – ypač stengiamės ja rūpintis. Būna mokymai naudojant sonarus ir, pastebėjus kažkokius žinduolius, tie mokymai yra stabdomi, kad kuo mažiau paveiktume jūros gyvūniją. Yra tarptautinės konvencijos, pavyzdžiui, MARPOL, yra saugomos teritorijos (Natura 2000), nurodančios, ką gali atlikti jūroje. Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvos Karinės jūsų pajėgos netgi stengiasi eiti žingsniu į priekį. Stengiamės visus „nešvarius“ darbus atlikti krante, uoste – pavyzdžiui, šalinti skysčius uoste, nors pagal tarptautinę konvenciją mes tai galėtume ir jūroje daryti.
Dar viena funkcija, apie kurią ir pats užsiminėte, yra išminavimo operacijos. Baltijos jūroje yra nemažai karo laikų minų. Ar vykdote kažkokias profilaktines išminavimo operacijas?
Galima paminėti, kad funkcija vykdoma skirtingomis linijomis – turime savo nacionalinius planus, taip pat nuolat „švariname dugną“ – organizuojame tam tikrus mokymus, pavyzdžiui, kaip „Atvira dvasia“ (Open spirit), kai skirtingų šalių laivai susirenka Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir treniruojasi bei ieško tikrų istorinių minų. Išminavimas yra labai svarbus, nes, kaip pajuokaujant galima sakyti, kiekvienas laivas gali būti išminavimo laivas, tik kai kurie – vieną kartą. Nors tikrovė yra, kad minos dabar gali būti labai išmanios. Minos yra, vertinant karišku ar taktiniu požiūriu, gana pigus ir efektyvus ginklas, miną gali išmesti bet koks laivas, užblokuoti uostą ir atkirsti komunikacijos strategines linijas – tai padarytų įtaką tiek šalies ekonomikai, tiek saugumo situacijai. Tai yra paprastas ir efektyvus ginklas, todėl labai džiaugiamės savo galimybėmis, siekiame jas išlaikyti ateityje, netgi plėsti išminavimo pajėgumus.
Švedija net kelis kartus įtarė, kad į jos jūrų zoną buvo įplaukę Rusijos laivai. Kas, kalbant apie saugumą jūros pasienyje, labiausiai kelia nerimą? Ar pasitaiko provokacijų? Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kranto linija yra šiek tiek kitokia nei Švedijos, mes neturime tiek daug salų ir geografiškai mums yra patogiau stebėti. Galiu patikinti, kad stebėjimas yra vykdomas, tai atlieka ne tik laivai, bet yra ir stacionarios kranto radiolokacijos stotys, kurios dirba visą laiką. Tikslių duomenų negaliu atskleisti, bet stebėsena yra nuolatinė. Jeigu mums iškyla poreikis stebėti papildomai, mes galime pasitelkti laivus, surinkti kažkokią informaciją apie pažeidimus. Mums kartais tenka užkardyti tuos pažeidimus, pastebėjus, kad galėtų įvykti kažkokia situacija. Taip pat – rinkti vienokią ar kitokią informaciją, kartais priminti Tarptautinę jūrų teisės konvenciją ar pateikti dokumentuotus jos pažeidimus.
2015 m. Karinės jūrų pajėgos (KJP) atrado sudužusį ir nuskendusį „AN-2“ lėktuvą. 2014 m. Baltijos jūroje, ties Klaipėda, paslaptingai dingo žvejų laivas ir du įgulos nariai, kurie nebuvo rasti. Baltijos jūroje dingusių žvejų paieškos ir gelbėjimo operaciją vykdė Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Kokios realios laivyno radiolokacinės galimybės?
Galiu pasakyti, kad, be gelbėjimo laivo, mes visada turime ir budinčius pajėgumus, kurie yra pasiruošę labai greitai reaguoti į situacijas. Taip pat atlikti gelbėjimo operacijas. Jos kartais vyksta toli nuo kranto ir tiesiog reikia suprasti, kad jūra yra labai didelė, o joje atrasti tą mažą objektą kartais yra beprotiškai sunku ne vien laivams, bet net ir pasitelkiant orlaivių pagalbą. Apsunkinti paiešką gali ir kažkokios nepalankios fizinės, gamtinės aplinkybės – lietus, vėjas, didelis bangavimas, sunki audra. Visą laiką turime galvoti ne tik apie tuose nelaimės ištiktus žmones, bet ir apie savo būklę, kad ir pats begelbėdamas nepapultum į pavojų. Tikslios statistikos nepasakysiu, bet KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras tikrai turi daug darbo. Verta pažymėti, kad mūsų gelbėjimo atsakomybės rajonas yra netgi platesnis nei mūsų išskirtinė ekonominė zona. Taip pat centras yra atsakingas už gelbėjimus Kuršių mariose. Tiek mariose, tiek jūroje esant poreikiui bendradarbiaujama ir su Karinėmis oro pajėgomis, ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Koks yra mūsų – Lietuvos – laivyno amžius?
Karinių jūrų pajėgų gimtadienį minime liepos 4 d., kai 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos kariuomenės Jūrų pajėgos. Man būtų labai džiugu tą laivyno istoriją trumpai išplėsti: turėjome pirmą Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona”, buvo ir uosto katerių, o 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Yra žinoma apie kuršių gentį, kurie buvo nuožmūs ir geri jūrininkai. Istorija rodo, kad, nors ir neturėjome laivyno, tiek medieną tiekdavome, tiek netgi esame tų laikų karo laivus iš medžio su burėmis statę. Kai kalbame apie pakilimą, paminime ir tai, kad Lietuva buvo nuo jūros iki jūros. Tas įdirbis kažkur yra ir tos jūrininkų istorijos mes turime.
Jūrininko profesija, ne paslaptis, dažnai yra romantizuojama – jūra, istorija, krašto apsauga ir panašūs vaizdiniai galvoje iškyla, kalbant apie Karines jūrų pajėgas. Kokių savybių reikia geram jūrininkui? Kokie didžiausi iššūkiai iškyla jūroje?
Manau, kad jūrininkas, kalbant tiek bendrąja prasme, tiek kariškis jūrininkas, visų pirma turi būti labai atsidavęs, pasiruošęs aukotis. Jis turi būti labai sumanus, nes iškyla nenumatytų situacijų, kai nepavyksta remtis kažkokiomis instrukcijomis, kai reikia veikti sumaniai, nebūtinai pagal vadovėlius. Taip pat galbūt yra romantizuojama, kad jūrininkai daug šalių aplanko – jie turi būti išprusę, turėtų mokėti užsienio kalbų, gražiai elgtis, išmanyti etiketą. Turime ir merginų – galime pasidžiaugti, kad būtent šiame Karinių jūrų pajėgų laive turime pirmąją laivo vado pavaduotoją merginą – kpt. ltn. Agniją Aleknaitę. Tai mano dešinioji ranka, tikrai labai gabi mergina. Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tikiu, kad ji greitu metu bus pasiruošusi perimti mano užduotis ir tapti pirmąja moterimi, vadovaujančia Lietuvos karo laivui. Pas mus laive fizinių darbų yra kiek mažiau, gal kiek psichologiškai sunkiau, nes reikia daug ką apgalvoti. Todėl manau, kad didžiąją dalį darbų visavertiškai gali atlikti ir merginos. Laivo įranga yra vienas dalykas, bet įgula turi būti išskirtinai vieninga, kaip vienas kumštis. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų laivų įgulos yra tikrai labai profesionalios, labai motyvuotos – aš su tokiu požiūriu jaučiuosi saugus ir pasitikiu jais. Galime vykdyti viso spektro užduotis. Lietuviai tikrai gali jaustis saugūs.
Teko matyti, kad jūs pats prisidėjote prie koronaviruso pandemijos suvaldymo – apsauginių skydelių gamybos. Ar ir kiti karininkai prisijungė prie įvairių iniciatyvų?
Kadangi domiuosi ir mėgstu technologijas, labai greitai kartu su bendraminčiais subūrėme grupę, kurioje diskutavome, kaip galime prisidėti. Keitėmės informacija, kūrėm dizainą, darėm prototipus. Tuomet su draugu pagaminome per 100 vnt. apsauginių skydelių, kuriuos paaukojome Klaipėdos ligoninėms. Vėliau šią idėją pasiūliau Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui, kurio narys esu. Už savanoriškai suaukotus pinigus pavyko pagaminti 260 vienetų skydelių, kurie vėliau buvo paaukoti. Taip pat per pandemiją karininkų klubas dalyvavo „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje, rėmė Šaulių sąjungą ir organizavo kraujo donorystes akciją.
Birželio 13 d. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas” tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
Šeštadienio vakarą Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir šeštadienio vakarą žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures“, – sakė barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Po laivo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.
Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų. Burlaivis „Meridianas”
Beje, paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį.
Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista aplinkos poveikio. Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, teko atlikti prie krantinės.
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.
O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutinio denio lauko terasoje. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su įranga, laivo istorija, jūrinių laikrodžių paroda.
