Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tikisi, jog išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau skirs didelį dėmesį Baltijos regiono valstybių saugumui, ypač krašto apsaugos politikoje.
„Prezidento Donaldo Trumpo administracijos laikotarpiu buvo gana sėkmingai plėtojamas energetinis bendradarbiavimas, tikiuosi, kad šiame sektoriuje turime potencialo bendradarbiauti dar sėkmingiau“, – sakė G. Nausėda.
Komentuodamas JAV prezidento rinkimų rezultatus, G. Nausėda teigė, kad tikisi dar stipresnio transatlantinio ryšio tarp Europos Sąjungos ir JAV.
„Labai tikiuosi, kad sustiprės, taps dar nuoširdesnis tas transatlantinis ryšys, kurio nepaprastai reikia šiame neramiame pasaulyje. Turiu galvoje santykius tarp Europos Sąjungos ir JAV. Lietuva šioje srityje visada buvo patikima sąjungininkė ir ji visada įdės patį didžiausią indėlį, kad šis santykis būtų stiprus, nuoseklus ir tvirtas“, – teigė prezidentas. Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Šalies vadovas akcentavo išrinktojo JAV prezidento patirtį tiek politikoje, tiek gyvenime.
„Tai labai patyręs politikas. Patyręs ir gyvenime, ir politinėje veikloje. (…) jo šūkis, arba jo siekis tapti vienijančiu prezidentu yra nepaprastai svarbus tiek vidaus, tiek išorės dimensijoje. Šiandien vienijimosi kaip niekad reikia ir pačiose JAV, ir, žinoma, Vakarų demokratijos turi siekti supratimo ir sutarimo ten, kur klausimai yra principiniai ir kur reikia didesnio Vakarų demokratijos indėlio šiuolaikiniame pasaulyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
J. Bidenas JAV rinkimuose įveikė dabartinį prezidentą Donaldą Trumpą.
Darbą naujame poste J. Bidenas turėtų pradėti 2021 metų sausį.
Vilniuje antradienį prasidėjusia tarptautine konferencija „Rusijos įtaka Baltijos jūros regione – nacionalinės ir institucinės patirtys kovojant su hibridinėmis grėsmėmis“ siekiama sutelkti valstybių ir institucijų pastangas kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir geriau atskleisti Rusijos įtaką Baltijos regiono šalyse.
„Rusija niekada nenustojo traktuoti Baltijos valstybių kaip esančių išskirtinėje jos įtakos sferoje. Ji naudojo ir naudoja savo politinius, ekonominius, energetinius išteklius, propagandą, kibernetines, informacines ir kitas priemones – tiek atvirai, tiek slaptai, – kad mūsų šalys būtų pažeidžiamos ir silpnos“, – teigė užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, sveikindamas konferencijos dalyvius.
Jis pažymėjo, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje dar kartą atskleidė šių hibridinių priemonių efektyvų panaudojimą.
Viceministras išreiškė viltį, kad Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centras papildys valstybių nacionalines pastangas ir taps vieta, kurioje bus derinamos pačios pažangiausios Europos Sąjungos (ES) ir NATO strategijos kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
„Mūsų regione įsteigtas kompetencijos centras leis Šiaurės ir Baltijos šalims bei Lenkijai atkreipti dėmesį į saugumo iššūkius Baltijos jūros regione, atvers galimybę Lietuvos ekspertams perduoti Lietuvos patirtį ir praktiką“, – teigė D. Skusevičius.
Kovai su hibridinėmis grėsmėmis skirta tarptautinė konferencija Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Joje dalyvauja centrą įkūrusių valstybių, NATO ir ES oficialūs atstovai, ekspertai, akademinių institucijų nariai, kariškiai. Konferenciją organizuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kartu su Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centru ir Rytų Europos studijų centru.
Rugsėjo pradžioje Helsinkyje pradėjusio veiklą Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijų centro veikloje dalyvauja Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, JAV, Latvija, Lietuva, Lenkija, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Suomija ir Vokietija, ES bei NATO. Lietuvos atstovas centro valdyboje – Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams Eitvydas Bajarūnas.
Latvijos premjero kvietimu penktadienį Baltijos valstybių vyriausybių vadovai lankosi Latvijos Inčukalno dujų saugykloje.
Po šio apsilankymo bus siekiama galutinai sutarti dėl Baltijos regiono suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros. Anksčiau Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat lankėsi Estijos mieste Paldiskyje, kur planuojama statyti SGD terminalą, apžiūrėjo Klaipėdos SGD terminalą.
Pasak S. Skvernelio, tai yra neatidėliotinas klausimas. Klaipėdos SGD terminalas, vidutinio dydžio SGD terminalas Estijoje ir Inčukalno dujų saugykla yra vienas kitą papildantys objektai, todėl sutarus būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos finansinę paramą šiam bendro intereso projektui įgyvendinti.
„Norime, kad mažėtų suskystintų gamtinių dujų kaina Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams. Matome galimybę vartotojams sumažinti dujų kainą 5-7 proc. nuo 2019 metų“, – sako Premjeras.
Apskaičiuota, kad dėl ankstesnio nei planuota Klaipėdos terminalo išpirkimo, pasinaudojant dalinio ES finansavimo galimybe, Lietuvos vartotojai galėtų sutaupyti mažiausiai 38 mln., Latvijos – 21 mln., Estijos – 9 mln. eurų per metus, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos panešime.
S. Skvernelis pažymi, kad kaip ir iki šiol Lietuva nesieks, kad Latvija ir Estija dalyvautų dengiant Klaipėdos terminalo išlaikymo ir išpirkimo sąnaudas.
Premjero žodžiais, sutarus dėl regioninio SGD infrastruktūros paketo būtų dar labiau diversifikuotas aprūpinimas gamtinėmis dujomis, atsirastų papildomų komerciškai patrauklaus šių įmonių bendradarbiavimo galimybių, padidėtų suskystintų dujų konkurencingumas, palyginti su rusiškomis vamzdynu tiekiamomis dujomis.
Tai būtų naudinga ir Inčukalno dujų saugyklai – čia būtų saugoma daugiau suskystintų dujų. Šiomis dienomis į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą pumpuojamas pirmasis istorijoje suskystintų gamtinių dujų krovinys (iš Nigerijos), skirtas saugoti. Rugpjūčio antroje pusėje planuojama iš JAV sulaukti pirmojo suskystintų dujų krovinio, kuris taip pat bus saugomas Latvijos požeminėje gamtinių dujų saugykloje.
Dėl didžiulio slaptos informacijos nutekinimo skandalo pertvarkomas Švedijos ministrų kabinetas, savo postų neteks du ministrai, ketvirtadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Stefanas Liofvenas (Stefan Lofven), informuoja naujienų agentūra AFP.
Centro kairiųjų vyriausybėje įtakingas politikas – vidaus reikalų ministras Andersas Igemanas (Anders Ygeman) – postą paliks savo paties prašymu. Remiantis pranešimais, ministras žinojo apie įslaptintos informacijos nutekinimą, tačiau neinformavo apie tai premjero. S. Liofvenas pridūrė, kad iš pareigų taip pat pasitrauks infrastruktūros ministrė Ana Johanson (Anna Johansson).
Skandalas aukščiausią tašką pasiekė pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad Čekijos ir Rumunijos technikos specialistams buvo sudaryta galimybė patekti į duomenų bazę apie Švedijos piliečių vairuotojų pažymėjus. Anot žiniasklaidos, į pavojų buvo pastatytos žvalgybos agentų tapatybės.
Gynybos ministrui Pėteriui Kultkvistui (Peter Hultqvist) pavyko išsaugoti pareigas, nors ir sulaukė opozicijos spaudimo. Švedijos premjeras pareiškė, kad jo mažumos vyriausybė neatsistatydins dėl šio skandalo ir atmetė raginimus sušaukti skubius rinkimus. Politikas užbaigs savo kadenciją. Tokius sprendimus S. Liofvenas paskelbė pagrindiniam opozicijos blokui raginant surengti balsavimą dėl pasitikėjimo. Opozicijos partijos dar turi patvirtinti, ar vyks balsavimas.
Premjero teigimu, toks sprendimas priimtas, norint išvengti Švedijos įstūmimo į krizę. „Neturiu jokio ketinimo įstumti Švedijos į politinę krizę“, – teigė jis ir pabrėžė sudėtingus iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria šalis, t.y., įtampa Baltijos regione, „Brexit“ ir vyriausybės planai dėl socialinių ir ekonominių reformų.
Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) mano, kad jo šalies politiniai santykiai su Rusija yra žemo lygio.
Amerikiečių tankas Estijos sostinėje Taline karinio parado metu. Army.mil (foto – Spc. Shiloh Capers) nuotr.
„Mes esame kaimynai. Politiniai santykiai nuliniai. Mes palaikome šiokius tokius ekonominius ir kultūrinius ryšius“, – sakė J. Ratas interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“.
Paklaustas, ar, jo nuomone, įtampa iš Ukrainos rytų nepasislinko Baltijos regiono link, ministras pirmininkas atsakė manąs, kad įtampa išliks Ukrainoje, taip pat Gruzijoje.
„Bet mes turime kiekvieną dieną priminti, jog nenormalu, kai viena šalis pasiima kitos šalies dalį, kaip nutiko su Krymo pusiasaliu. Todėl mes pritariame ES sankcijoms prieš Rusiją“, – pažymėjo J. Ratas.
Į klausimą, ar jis jaučia, kad NATO, taip pat ir JAV, gina Estiją, ministras pirmininkas atsakė: „Man svarbiausia, kad mūsų piliečiai jaučiasi ginami mūsų armijos. Paskui NATO ir ES“.
„O dėl (JAV prezidento) Donaldo Trampo (Donald Trump), tai jis prieš kelias savaites aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia NATO“, – pridūrė J. Ratas.
Gegužės 19 d. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos kviečia žiniasklaidos atstovus į tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ (angl. „Flaming Sword 2017“) svečių ir žiniasklaidos dieną Pabradėje (Švenčionių r.). Renginio metu bus trumpai pristatytos pratybos, vyks karinės operacijos parodomoji programa, ginkluotės ir ekipuotės paroda.
„Liepsnojantis kalavijas 2017“ – tai didžiausios šiais metais Baltijos regione vykstančios tarptautinės specialiųjų operacijų pajėgų pratybos, kuriose kartu su Lietuvos kariais treniruojasi ir sąjungininkų kariai bei kitų už vidaus saugumą atsakingų institucijų atstovai. Pratybos vyksta visoje Lietuvoje.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Asociatyvinė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų nuotrauka.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu yra sakiusi, kad Lietuva ir Lenkija tarpusavio santykiuose turėtų padaryti pauzę, ir ši pauzė būtų žymiai geresnis pasirinkimas, nei taisyti tai, kas nepataisoma.
Ji teigė, kad geopolitinė Lietuvos padėtis per pastaruosius 3 metus žymiai pasikeitė, užsimindama apie Lenkijos siekius glaudesnių su Rusija ryšių. Įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos akivaizdžiai keičia geopolitinį klimatą ir platesniame Baltijos regione.
Kontinentiniame Baltijos regione, apimančiame Lenkiją, Rusiją ir tris Baltijos valstybes, pastaraisiais metais įvyko daug permainų.
Visų pirma, Rusija atgavo savo galingumą ir sustiprino įtaką šalia Baltijos regiono šalių esančiose Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lenkija taip pat sustiprino savo padėtį, didesne dalimi dėl jos stiprios ekonomikos, kuri augo net finansinės krizės Europoje metu. Be o, įtakos turėjo ir valdžios pasikeitimas šalyje. Donaldas Tuskas įveikė Jaroslavą Kačynskį parlamento rinkimuose 2007 m, o Bronislavas Komorovskis tapo prezidentu po Lecho Kačynskio žūties 2010 m.
