Piniginė ir penkių eurų kupiūros. Slaptai.lt foto
Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo maždaug pusė gyventojų nurodo, kad jų pasitikėjimas savivalda sumenko, skelbiama LRT užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje.
Tyrimo duomenimis, klausiami, kaip pavasarį kilęs skandalas paveikė jų pasitikėjimą savivalda, 47 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai. Taip dažniausiai pasisakė vyresni nei 50 metų gyventojai, miestiečiai. Be to, daugiau savivalda tvirtino nusivylę moterys nei vyrai.
Beveik trečdalis – 32 proc. apklausos dalyvių – teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų nuomonei įtakos nepadarė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.
Tuo metu 3 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas savivalda išaugo. Tyrimo duomenimis, po „čekiukų“ skandalo dažniau augo 18-29 m. jaunimo pasitikėjimas vietos savivalda.
Visgi, dešimtadalis apklausos dalyvių nurodė, kad apie skandalą išvis nieko negirdėjo, o maždaug 8,5 proc. į tyrimo klausimą neatsakė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Pavasarį kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi 12 ikiteisminių tyrimų dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių miesto, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus rajono savivaldybių.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Palankiausiai visuomenė vertina šalies prezidentus bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nepalankiausiai – užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, skelbia portalo LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Palankiausiai lapkričio mėnesį apklausoje dalyvavę gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 11 proc.). Antrojoje vietoje respondentai reitinguoja prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai 69 proc., nepalankiai 25 proc.).
Trečiojoje visuomenės veikėjų reitingų lentelės vietoje atsidūrė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (palankiai 58 proc., nepalankiai 28 proc.), ketvirtojoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.).
Tuo tarpu prasčiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis (palankiai 17 proc., nepalankiai 75 proc.), Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (palankiai 15 proc., nepalankiai 78 proc.) ir konservatorių lyderis G. Landsbergis (palankiai 15 proc., nepalankiai 80 proc.).
LRT skelbiama apklausa lapkričio 17 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Naujausia balandžio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad pasitikėjimas Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir toliau mažėja. Panašu, kad merui viešoje erdvėje keliami klausimai dėl jo įkurtos „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos ir korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje nulėmė tai, kad per pastaruosius du mėnesius nepalankiai vertinančių V. Matijošaitį apklaustųjų skaičius išaugo 20 procentų. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Antrą mėnesį iš eilės Kauno miesto mero reitingas mažėjo ryškiausiai. Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad nuo kovo mėnesio labiausiai (7 procentiniais punktais) sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą V. Matijošaitį. Per pastaruosius 2 mėnesius nepalankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 20 procentinių punktų – nuo 34 proc. iki 54 proc. Taip pat 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Gitaną Nausėdą, o 3 procentiniais punktais pablogėjo Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho vertinimas.
Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.
Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus
Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.).
Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc. nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).
Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė
Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki, 52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.
Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.
Sociologė: V. Matijošaičiui susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą bus sunku
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad vis didėjantis V. Matijošaičio nepalankus vertinimas neabejotinai yra nulemtas to, kad visuomenės neįtikimo Kauno mero pasiaiškinimai, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje. Taip pat, pasak sociologės, prie neigiamo V. Matijošaičio vertinimo greičiausiai prisidėjo ir didelio masto korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje.
„Kadangi anksčiau viešoje erdvėje gan ilgą laiką apie V. Matijošaitį nelabai buvo kalbama, o per pastaruosius kelis mėnesius įvyko ir korupcijos skandalas savivaldybėje, ir prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuolat keliami klausimai dėl jo verslo Rusijoje, buvo ir mitingai, ir protestai, reiškė gyventojai savo nuomonę tais klausimais, tai negalėjo neatsiliepti vertinimui“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipia dėmesį, kad tiek dėl korupcijos skandalo Kaune, tiek dėl V. Matijošaičio ir jo šeimos verslo Rusijoje visuomenei į kylančius klausimus taip ir nebuvo aiškiai atsakyta.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Nepasibaigė dar tas procesas, tie klausimai dar neišspręsti. Buvo tam tikrų paaiškinimų, bet didelė dalis visuomenės reiškė nuomonę, kad jis turėtų uždaryti verslą Rusijoje, o kadangi to rezultato kol kas nėra, tai kiekvieną mėnesį V. Matijošaičio reitingas po truputį ir mažėja“, – sakė R. Ališauskienė.
„Dalis žmonių iškart sureagavo ir nusivylė V. Matijošaičiu, todėl Kauno mero reitingas smuko iškart. Kadangi ta tema neišnyko: tie kas dar abejojo, laukė paaiškinimo, kurio negavo, jie taip pat blogiau pradėjo vertinti V. Matijošaitį. Todėl kiekvieną mėnesį Kauno mero reitingas šiek tiek ir mažėja“, – pridūrė ji.
R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad iki savivaldos rinkimų dar liko beveik metai, todėl, pasak jos, tai teoriškai pakankamas laikas susigrąžinti gyventojų palankumą. Visgi, sociologės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad verslo Rusijoje tema karo Ukrainoje kontekste visuomenės vertinama labai jautriai. Todėl „Baltijos tyrimų“ vadovė mano, kad V. Matijošaičiui susigrąžinti buvusį visuomenės palaikymą bus sudėtinga.
„Yra toks fenomenas kaip visuomenės pripratimas. Viena vertus, jeigu kažkokia neigiama informacija ilgą laiką tęsiasi, tai paskui į ją taip jau labai nereaguojama. Kita vertus, kadangi tai yra labai aktualus ir emociškai jautrus klausimas, ypač karo kontekste, tai žmonės to nepamiršta. Galbūt jei nebeatsimena visų detalių, bet vis tiek neigiamo vertinimo šleifas išlieka. Tai manyčiau, kad sunku bus V. Matijošaičiui susigrąžinti pasitikėjimą“, – svarstė ji.
Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvai gyvenant informacijos apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje sraute, Eltos užsakymu atliktos naujausios apklausos rodo, kad gyventojų požiūris į politines partijas per mėnesį esmingai nepasikeitė.
Tačiau to paties pasakyti negalima apie politikų vertinimus. Panašu, kad gyventojai liko nesupratę Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pasiaiškinimo, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje.
Lyginant su vasario mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, kovo 10–24 dienomis gyventojų nuomonė buvo kiek blogesnė valdančiųjų konservatorių atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu teigiančių, kad balsuotų už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją, buvo 9,3 proc. gyventojų. Tai yra 2,4 procentinio punkto mažiau, nei buvo ankstesnėje apklausoje (vasarį TS-LKD palaikymas siekė 11,7 proc.). Su tokiu rezultatu Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai įsitaisė trečiojoje reitingų lentelės vietoje.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antrą mėnesį iš eilės lydere reitingų lentelėje išlieka Sauliaus Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“. Tai, kad turi norą balsuoti už šią politinę jėgą, kovą tvirtino 13,2 proc. apklaustų respondentų. Panašiai tiek buvo ir beveik mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (13,7 proc. vasarį).
Antrieji reitingų lentelėje lieka Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsą kovą ketino atiduoti 12,6 proc. rinkėjų, iš esmės tiek pat (12 proc.) buvo ir vasarį.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis: kovą šią partiją palaikė 7,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau – 6,7 proc. apklaustųjų. Už liberalų nugarų – partija „Laisvė ir teisingumas“. Šį politinį darinį kovą palaikė 6,9 proc., o vasarį – 6,2 proc. gyventojų.
Tai, kad galėtų balsuoti už „darbiečius“, pirmąjį pavasario mėnesį prisipažino 5,4 proc. Lietuvoje gyvenančių respondentų (vasarį tokių buvo 6,2 proc.).
Paskutiniai tarp partijų, peržengiančių 5 proc. palaikymo barjerą, – „valstiečiai“. Dar ne taip seniai buvusius reitingo lyderius kovą palaikė 5,3 proc. gyventojų. Vasarį Ramūno Karbauskio vedamos partijos palaikymas siekė 6,1 proc. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (kovą ją palaikė 3,5 proc., vasarį – 2,6 proc. gyventojų), Laisvės partija (kovą palaikė 3 proc., vasarį – 2,9 proc. gyventojų). Apie 1 procentinį punktą sukasi Lietuvos regionų partijos (1 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (0,6 proc.) palaikymas.
Trys iš dešimties (30,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Panašiai tiek buvo ir vasarį (29,6 proc.).
Neaiški pozicija dėl verslo Rusijoje kainavo V. Matijošaičiui visuomenės pasitikėjimą
Pokyčių yra šiek tiek daugiau, žvelgiant į tai, kaip keitėsi visuomenės požiūris dėl konkrečių politikų. Panašu, kad viešojoje erdvėje tvyrantis pasipiktinimas neprincipinga Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pozicija, stabdant „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje, turėjo įtakos laikinosios sostinės vadovo reitingams. V. Matijošaičio mindžikavimas dėl jo įkurto verslo pasitraukimo iš Rusijos rinkų kainavo bent jau 10 procentinių punktų per mėnesį sumažėjusį palankų vertinimą. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Matijošaitį palankiai kovą vertino 36 proc. gyventojų, o nepalankiai – 47 proc.
Lyginant su vasario mėnesio apklausomis, 6 procentiniais punktais sumažėjo ir dvi kadencijas Lietuvai vadovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymas. Ją kovą palankiai vertino 55 proc. gyventojų, o nepalankiai – 36 proc.
Taip pat 4 procentiniais punktais suprastėjo kontraversiškai vertinamo Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas. Tuo metu 3 procentiniais punktais pablogėjo pastaruoju metu viešojoje erdvėje mažai matomos socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas. Kovą ją palankiai vertino 50 proc., o nepalankiai – 34 proc. Taip pat 3 procentiniai punktais sumažėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai – 43 proc.)
Augo palankus A. Anušausko vertinimas: tai palankiausiai vertinamas ministras
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vienintelis tarp politikų, kuris gali pasidžiaugti šoktelėjusiu palankiu vertinimu, – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Per mėnesį šio pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai matomo politiko palankus vertinimas paaugo 6 procentiniais punktais. Paskutinių apklausų duomenimis, A. Anušauską palankiai vertino 53 proc. gyventojų, o nepalankiai – 24 proc. Su tokiais vertinimo rodikliais jis rikiuojasi 4 vietoje tarp visų reitinguotų politikų. Be to, A. Anušauskas yra palankiausiai vertinamas ministras Ingridos Šimonytės Vyriausybėje.
Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų figūruoja ministrai ir premjerė
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo metu kitus Vyriausybės narius visuomenė yra linkusi vertinti kur kas kritiškiau. Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų (nepalankiai įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų) kovą – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (nepalankiai vertina 75 proc., o palankiai – 16 proc.). Geru vertinimu negali pasigirti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (75 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai) bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (66 proc. nepalankiai ir 26 proc. palankiai). Į šį ratą patenka ir pati premjerė Ingrida Šimonytė (63 proc. nepalankiai ir 32 proc. palankiai).
Visuomenė taip pat nepalankiai vertina profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 72 proc. nepalankiai ir 21 proc. palankiai), parlamentarą Petrą Gražulį (70 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai). Sąrašą galiausiai užbaigia europarlamentaras Valdemaras Tomaševskįs (62 proc. nepalankiai ir 11 proc. palankiai).
Palankiausiai vertinamų trejetukas nesikeičia
Palankiausiai vertinamų politikų sąraše – trys Lietuvos prezidentai. Gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (81 proc. vertina palankiai, 11 proc. – nepalankiai). Šiuo metu prezidento pareigas einantį Gitaną Nausėdą palankiai vertina 67 proc., o nepalankiai – 26 proc. Toliau reitinge rikiuojasi D. Grybauskaitė, A. Anušauskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (palankiai vertina 52 proc., o nepalankiai – 29 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai 51 proc., o nepalankiai 22 proc.), LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (palankiai 50 proc., o nepalankiai 34 proc.). Tarp politikų, kuriuos labiau vertina palankiai nei nepalankiai, yra ir S. Skvernelis (palankiai 48 proc., o nepalankiai 43 proc.).
Prielaidų didesniems pokyčiams partiniuose reitinguose nėra
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, per mėnesį esmingų pokyčių partijų vertinime neįvyko. Anot jos, Lietuvos politinėms jėgoms iš esmės laikantis identiško požiūrio į Rusijos keliamas grėsmes bei vykstantį karą Ukrainoje, didesnio pagrindo reitingų dinamikai nėra. Juo labiau, kad būtent karo Ukrainoje tema yra persmelkusi ir visą Lietuvos viešąją erdvę.
„Ši apklausa buvo jau prasidėjus karui, ir kažkokių pokyčių partinėje linijoje nebuvo. Praktiškai visos partijos ir laikosi vienodos pozicijos. Išskyrus galbūt Jedinskio pasisakymus“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.
Jei, tęsė sociologė, nacionaliniu lygmeniu būtų išryškėjusios skirtys dėl, pavyzdžiui, saugumo ar Rusijos vertinimo klausimų, situacija ir partinių reitingų lentelėje būtų visai kitokia.
Žinoma, didesnius partijų pasistumdymus galėjo lemti ir dar žiemos pabaigoje virusios diskusijos dėl išaugusių kainų. Visgi, sutiko R. Ališauskienė, karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo temos viešojoje erdvėje viską užgožė.
„Dėl socialinių klausimų nebuvo didelės diskusijos arba bent jau tokios, kuri sugebėtų permušti karo temą. Tais klausimais, kuriais partijos nuomonės gali išsiskirti, – tai juos karo tematika nustumia į antrąjį planą. Žmonėms problemų tai nenustumia, bet pakoreguoja partijų elgesį ir retoriką“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Dar neaišku, ar V. Matijošaičio karjerai atėjo pabaiga: matysime po kelių mėnesių
Tuo metu komentuodama Kauno miesto mero V. Matijošaičio situaciją, R. Ališauskienė neskubėjo dėti taško laikinosios sostinės mero politinėje karjeroje. Keli pastaruoju metu kilę skandalai, jos manymu, dar nebūtinai reiškia, kad tai taps priežastimi kadaise gausioms V. Matijošaičio simpatikų gretoms nebegrįžti ateityje.
ELTA primena, kad V. Matijošaitis, nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak jo, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Meras pastaruoju metu kritikos susilaukė ne tik dėl „Vičiūnų grupės“ klausimo. Bent jau viešojoje erdvėje V. Matijošaičiui, kaip politikui, nepagelbėjo tai, kad kilo korupcijos skandalas jo vadovaujamos savivaldybės administracijoje. Jos epicentre – rekordinį kyšį galimai paėmęs jau buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Komentuodama skandalą dėl „Vičiūnų grupės“, R. Ališauskienė akcentavo, kad reikėtų bent jau kelių mėnesių, jog būtų galima pasakyti, ar politinei V. Matijošaičio karjerai Kaune neatėjo galas.
„Tai pirminė reakcija į naujienas. Todėl sunku būtų pasakyti, ar čia jau viskas aišku. Reikia bent jau poros mėnesių, kad matytųsi, ar negrįžtamą žalą sau pasidarė, ar tai daugiau pirminė emocinė gyventojų reakcija. Visgi jis nėra nacionalinis veikėjas, tuo labiau kad jis nėra partinis“, – sakė R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2022 m. kovo 10–24 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18–74 metų), apklausa vyko 120 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“, panašu, išjudino jau kurį laiką nematytus pokyčius Eltos užsakymu atliekamose „Baltijos tyrimų“ apklausose.
Vasario 22-kovo 3 dienomis vykusi apklausa atskleidė, kad partija „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė tarp lyderių. Už dar neseniai Lietuvoje įsteigtą partiją vasario mėnesį ketino balsuoti 13,7 proc. gyventojų. Kadangi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ oficialiai įkurta tik sausio pabaigoje, prieš tai „Baltijos tyrimų“ vykdytoje sausio mėn. apklausoje ji nebuvo įtraukta į anketą.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Populiariausių partijų sąrašo pirmąja vieta kurį laiką besidžiaugusių socialdemokratų palaikymas sumenko ryškiausiai – 3,9 procentinio punkto. Vasario mėnesio duomenimis, LSDP palaikė 12 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo 15,9 proc.
Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas analogišku metu augo 3,6 procentinio punkto. Sausio mėnesį konservatorius palaikė 8,1 proc. gyventojų, o vasario pabaigoje TS-LKD populiarumas siekė jau 11,7 proc.
Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Tiek sausio mėnesį, tiek vasarį šią valdančiąją partiją palaikė 6,7 proc. gyventojų.
Panaši gyventojų dalis vasario pabaigoje rėmė Darbo partiją (6,2 proc.). Tiesa, lyginant su sausio mėnesio apklausomis, šios partijos palaikymas šiek tiek sumenko – mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje „darbiečius“ palaikė 8,6 proc.
Iš esmės tokį patį palaikymą, pastarųjų apklausų duomenimis, turi ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (vasarį – 6,2 proc.) bei Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“ (6,1 proc.). Pastarieji, nepaisant optimistiškų partijos lyderio prognozių, per paskutinį pusmetį prarado ne tik nemažą dalį elektorato bei frakcijos narių, bet ir užimtas pozicijas reitingų lentelės lyderių gretose. „Valstiečių“ populiarumas menko ir pastarąjį mėnesį. Lyginant su sausį atliktomis apklausomis, LVŽS palaikymas sumažėjo 2,6 procentinio punkto – vasario pabaigoje siekė 6,1 proc.
Reitingų lentelės apačioje toliau išlieka valdančioji „Laisvės partija“. Ją vasario mėnesio pabaigoje palaikė 2,9 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje.
Su 2,6 proc. siekiančiu palaikymu toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 1 procentą toliau sukasi Lietuvos regionų partijos palaikymas. Sąrašą užbaigia Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,5 proc.).
Trys iš dešimties (29,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Įvertino pokyčius centro kairės stovykloje: R. Karbauskiui teks apsvarstyti LVŽS išlikimo klausimą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad jos reitingų pokyčiai, susiję su centro kairės flangui priklausančiomis partijomis labai nenustebino. Tai, kad ekspremjero S. Skvernelio vedama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ braunasi į reitingo lyderius buvo aišku ir iš kitų apklausas vykdančių bendrovių. Be to, jos teigimu, tiek LSDP, tiek „Vardan Lietuvos“ elektoratai yra ganėtinai stipriai persidengę. Todėl, pažymėjo profesorė, tai, kad S. Skvernelio partija pastaruoju metu reitingus augino iš esmės socialdemokratų elektorato sąskaita taip pat nieko neįprasto.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kita vertus, profesorės teigimu, „Vardan Lietuvos“ nurėžė ir dalį „valstiečių“ rinkėjų. Ir tai, tęsė ji, nėra tai, į ką R. Karbauskis galėtų nekreipti dėmesio. Paklausta, ar įvertinus pokyčius reitingų lentelėje R. Karbauskis vis dar galės prieš vyksiančius rinkimus samprotauti apie būsimas pergales, politologė nedvejojo – LVŽS lyderiui teks pereiti prie kiek kitokių prognozių. A. Ramonaitės manymu, R. Karbauskiui kur kas aktualesniu klausimu taps „valstiečių“ išlikimas partinėje sistemoje apskritai.
„Kažkokių didelių pergalių, kokias jis turėjo anksčiau, dabar sunku tikėtis. Konkurencija iš visų pusių padidėjusi, o partija nusilpusi. Kita vertus, visiškai nurašyti, kad ši partija išnyks ar nepereis per barjerą – tai aš neskubėčiau. Nes iš mūsų darytų tyrimų buvo matyti, kad maždaug pusė, kurie balsavo už „valstiečius“, balsavo dėl Skvernelio, o kita – dėl Karbauskio. Aš spėčiau, kad tie, kurie balsavo dėl Karbauskio, gali išlikti, jeigu ta partija visai nesusiskaldys ir nesubyrės. Manau, kad „valstiečiai“ gali išsilaikyti tarp 5-7 ar 5-10 procentų“, – sakė ji.
Visgi reitingų viršuje atsidūrusiai S. Skvernelio partijai pergalės vainiko vyksiančiuose rinkimuose dar nereikėtų skubėti kabinti. Iki Seimo rinkimų yra dar daug laiko, pažymi profesorė.
„Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas. Yra klausimas ir tai, kaip jiems pavyks pasirodyti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Taigi dar klausimas, ar nenuslops ta jų banga iki Seimo rinkimų“, – teigė A. Ramonaitė.
Pokyčiams reitingų lentelėje įtakos turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje
Tam, kad konservatorių palaikymas, pastarųjų apklausų duomenimis, augo labiausiai, politologės teigimu, veikiausiai turi įtakos ir visuomenės reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Baltijos tyrimų“ apklausos pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėta brutalia karine intervencija vasario 24 d. Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
A. Ramonaitės manymu, šiuo metu stebime iš dalies panašų efektą, koks buvo susiklostęs per pirmąją COVID-19 bangą. Pandemijai 2020 m. pristabdžius šalyje gyvenimą, šoktelėjo Seime dominavusių „valstiečių“ reitingas. Ko gero, panašiai visuomenė sureagavo ir į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, tik šį kartą kilo jau valdančiojoje daugumoje lyderiaujančių konservatorių palaikymas.
„Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija“, – teigė profesorė.
Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Europoje, dalis klausimų, kurie anksčiau kėlė trintis ar nepasitenkinimą valdančiaisiais, tiesiog nuėjo į antrąjį planą.
„Tiesiog į antrą planą nueina smulkūs dalykai, o į pirmą planą iškyla, šiuo atveju, karas. Ir tarsi pareigos jausmas skatina paremti Vyriausybę sunkiu metu“, – sakė TSPMI profesorė.
Anot A. Ramonaitės, sunku vertinti, kiek ilgai tokia parama galėtų išsilaikyti valdantiesiems. Tai, pažymėjo ji, labai priklausys nuo situacijos Ukrainoje dinamikos.
Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Baigiantis politinių įtampų ir ginčų dėl vertybinių klausimų nestokojusiems 2021-iesiems, šalies gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, nors lyderystę pasitikėjimo reitinge prezidentas Gitanas Nausėda išlaikė visus metus, gyventojų pasitikėjimas juo sumenko labiausiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.
Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.
Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda
Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.
Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.
Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc.
Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų). Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.
Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.
Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).
Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).
2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.
Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.
R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias. Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau „po antklode”, jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.
„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė. Priešais Lietuvos Karaliaus Gedimino paminklą – improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.
„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“,– konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.
„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausių apklausų duomenimis, per pastaruosius metus ženkliausiai sumažėjo gyventojų pasitikėjimas žiniasklaida. Taip pat krito pasitikėjimas Vyriausybe, Seimu ir Prezidentūra.
Kaip rodo ELTA užsakymu lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, lyginant su pastarųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos žiniasklaida pasitikinčių gyventojų dalis sumažėjo 12 procentinių punktų (nuo 56 proc. iki 44 proc.). Taip pat 9 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 43 proc. iki 34 proc.) ir Seimu (nuo 31 proc. iki 22 proc.), 8 procentiniais punktais per šį laikotarpį sumažėjo ir pasitikinčių Prezidentūra (nuo 72 proc. iki 64 proc.).
2021 m. lapkričio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai kaip ir prieš mėnesį labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: Bažnyčia (68 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (64 proc. pasitiki ir 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (58 proc. pasitiki ir 35 proc. nepasitiki).
Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki Lietuvos žiniasklaida (44 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), Vyriausybe (34 proc. pasitiki ir 63 proc. nepasitiki) ir Seimu (22 proc. pasitiki ir 74 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki savivaldybėmis (nuo 64 proc. iki 58 proc.), 3 procentiniais punktais pablogėjo Lietuvos žiniasklaidos vertinimas (nuo 47 proc. iki 44 proc.), o 4 procentiniais punktais per mėnesį padaugėjo pasitikinčių Vyriausybe (nuo 30 proc. iki 34 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors Lietuvos prezidento rinkimai dar tik 2024 m. gegužę, viešojoje erdvėje vis pasirodo svarstymų, kas galėtų pretenduoti į šalies vadovo postą. Kol kas viešuose pasvarstymuose šmėsteli tik viena ar kita politiko pavardė, kuri, apžvalgininkų ar tų pačių politikų vertinimu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše. Tuo tarpu šalies gyventojai tokių galimų kandidatų nurodo bent pusšimtį. Ir, kaip rodo atliktos apklausos, tarp dažniausiai apklausose minimų pavardžių nėra tų, kurios pastaruoju metu buvo dažniausiai minimos viešojoje erdvėje.
Spalio 15–lapkričio 5 dienomis ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po rinkimų, kurie vyks 2024 metų gegužę. Apklausoje kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas ir pavardes respondentai minėjo patys.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų metu gyventojai (15 metų ir vyresni) nurodė 53 politikus ir visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų rinkimų.
Dažniausiai apklausoje minėtas dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste nori matyti 16,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Gitanas Nausėda su žmona Diana ateina į S. Daukanto aikštę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau penketuke rikiuojasi politikai, jau turintys dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties. 8,1 proc. respondentų paklausti, ką norėtų matyti šalies vadovo poste po ateinančių prezidento rinkimų, nurodė jau kartą šio posto siekusį ekspremjerą Saulių Skvernelį.
Tuo tarpu 6,4 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad norėtų, jog 2024 m. gegužę į Prezidentūrą grįžtų jau dvi kadencijas šaliai vadovausi Dalia Grybauskaitė.
5,9 proc. respondentų teigė, kad šalies vadovo poste norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Pastaroji laimę prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė bandė 2004 m.
Penketuką užbaigia prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusi premjerė Ingrida Šimonytė. 5,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių teigė norį, kad dabartinė Vyriausybės vadovė dar kartą bandytų sėkmę šalies vadovo rinkimuose.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko pastarąją savaitę perrinktas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (1,7 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (1,5 proc.), „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspackichas (1,5 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (1,4). Į šį dešimtuką patenka ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apie jos galimybes dalyvauti vyksiančiuose prezidento rinkimuose pastaruoju metu, ko gero buvo kalbama dažniausiai. Kaip rodo atlikta apklausa, tokį norą deklaravo 1,2 proc. respondentų.
Galiausiai 3,1 proc. respondentų teigė, kad, jų nuomone, apskritai nėra asmenų, kurie būtų verti užimti prezidento postą po 2024 metų rinkimų. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Ekspertė: analogiškame sąraše figūravo ir dar eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė
Komentuodama apklausų rezultatus rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymėjo, kad gauti duomenys nebūtinai atsako į klausimą, kas šiuo metu galėtų tikėtis didžiausiosios sėkmės prezidento rinkimuose. Sociologės teigimu, iki rinkimų dar labai daug laiko, o ir galimi kandidatai iš esmės viešojoje erdvėje nėra aptarinėjami. Kita vertus, sutinka R. Ališauskienė, apklausų rezultatai atskleidžia tai, ką visuomenė įsivaizduoja galinčius užimti šalies vadovo postą. Ir, konstatuoja „Baltijos tyrimų“ direktorė, politikams, atsidūrusiems tokioje visuomenės vaizduotėje, kur kas lengviau veikti, jei visgi būtų nuspręsta dalyvauti rinkimuose. Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Iki rinkimų per daug laiko ir realiai didžiųjų partijų kandidatai dar nėra aptarinėjami. Šioje apklausoje teiraujamasi ne tiek to, už ką žmonės balsuotų, o to, ką labiau norėtų matyti šalies vadovo poste. Kitaip tariant, žmonės šiuo atveju labiau pagalvoja, kas tiktų į šį postą, nes kol kas nėra lentynėlės, kurioje jau būtų sudėtos galimos pasirinkimui figūros. Dabar žmonės įvardija pavardes, kurias geriau atsimena, pavardes žmonių, kurie, jų manymu, šiam postui tiktų geriausiai“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
„Apskritai šios nurodytos pavardės rodo pasitikėjimą konkrečiais politikais. Iš esmės rezultatai panašūs į tuos, kai klausiame, kurie politikai geriausiai atstovauja jūsų interesams. Šiuo atveju tai ne klausimas, už ką balsuotumėte, bet daugiau klausimas apie pasitikėjimo visuomenės veikėjais kreditą“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Apklausoje gyventojai, ko gero, nurodė politikus, apie kuriuos tik svarstytų prezidento poste“, – pridūrė sociologė.
Kita vertus, R. Ališauskienė pažymėjo, kad reikia sutikti su tuo, jog tiems politikams, kuriuos gyventojai yra linkę traktuoti kaip galinčius pretenduoti į prezidento postą, yra kur kas lengviau ir tuo atveju, jei jie nuspręstų realiai tą daryti.
„Jei, pavyzdžiui, kokia partija sugalvotų kelti kokį nors savo kandidatą, kurio čia nėra, tai būtų sunkiau jį į viešąją erdvę įvesti. Jei žmonės apie kažką negalvoja iš anksto, tai reikia papildomų pastangų“, – samprotavo ji.
Todėl, akcentuoja R. Ališauskienė, galima manyti, kad apklausoje nurodytiems asmenims startas prezidento rinkimuose galėtų būti šiek tiek lengvesnis.
„Startinė pozicija pirmajame penketuke ir dešimtuke esantiems politikams yra geriausia“, – sakė ji. R. Ališauskienė prisiminė, kad ir eurokomisarės pareigas ėjusi D. Grybauskaitė dar iki oficialaus pranešimo apie pretendavimą į šalies vadoves, analogiškose apklausose buvo įvardinama kaip geidaujama figūra prezidento poste.
„Mes panašiai esame apklausose klausę, kai dar nebuvo kalbama, jog Dalia Grybauskaitė pretenduos į prezidentes. Tuomet ji dar buvo eurokomisarė. Tai tokiose apklausose Grybauskaitė buvo nuosekliai minima kaip norima prezidentė, nors ji dar nebuvo apie tai informavusi“, – teigė ji.
V. Čmilytės-Nielsen reitingo vieta nenustebino
R. Ališauskienė pernelyg nesureikšmino fakto, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atliktoje apklausoje rikiuojasi vos dešimtoje pozicijoje. Liberalų sąjūdžio pirmininkė pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai minima kaip politikė, galinti pretenduoti į šiuo metu G. Nausėdos užimamą postą. „Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, ko gero, matytume kitokius skaičiukus, jei būtų klausima, ar balsuotumėte už V. Čmilytę-Nielsen ar, pavyzdžiui, pati politikė pareikštų, kad ketina dalyvauti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi tai nėra klausimas, ar jūs už ją balsuotumėte kaip už kandidatę į prezidentus, tai turbūt tos kalbos tėra pasvarstymai. O jei būtų suformuluoti ketinimai, gal žmonės ir kitaip vertintų. Šiuo atveju galbūt žmonės net negalvoja, kad ji gali eiti. Pavyzdžiui, Skvernelis ir Šimonytė vieną kartą jau pabandė. Gal dėl to žmonės juos dažniau mini. Blinkevičiūtė, beje, taip pat yra dalyvavusi“, – teigė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1064 Lietuvos gyventojai (nuo 15 metų ir vyresni), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Rasa Ališauskienė. „Baltijos tyrtimai”. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Partinių reitingų lentelėje tęsiasi štilis, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos. Kaip ir rudens pradžioje atliktų tyrimų duomenimis, gyventojai spalį palankiausiai žvelgė į socialdemokratus. Iš esmės nesikeitė ir tarpusavyje aštriausiai konfrontuojančių valdančiųjų konservatorių ir opozicinių „valstiečių“ reitingas. Jau antras mėnuo iš eilės abi šias partijas remia tokia pati balso teisę turinčių gyventojų dalis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 15–lapkričio 5 dienomis vykusių apklausų metu daugiausiai gyventojų (17,4 proc.) nurodė, kad būtų linkę palaikyti Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Lyginant su rugsėjo mėnesio apklausų duomenimis, socialdemokratų reitingas nė kiek nepakito. Apskritai, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, pirmojoje reitingų lentelės vietoje leidęs įsitvirtinti palaikymas LSDP atžvilgiu beveik nesikeitė nuo vasaros pabaigos.
Visgi tai, kad LSDP sustojo ties 17-18 proc. riba, nereiškia, kad atotrūkis nuo kitų parlamentinių partijų nesikeitė. Pavyzdžiui, nuo pavasario pabaigos nuosekliai tirpo „valstiečių“ reitingas. Gegužę „valstiečius“ palaikė 14,6 proc. gyventojų, o spalio pabaigos duomenimis, gausiausią opozicinę frakciją turinčios partijos palaikymas siekė 9,2 proc. Rugsėjo mėnesį „valstiečius“ rėmė 10,2 proc. respondentų.
Pastarųjų apklausų duomenimis, identišką „valstiečiams“ palaikymą (9,2 proc.) turi ir valdantieji konservatoriai. Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos partijos simpatikų gretos reikšmingai nesikeitė (rugsėjį palaikymas siekė 10,5 proc.) ir šiuo metu TS-LKD reitingų lentelėje dalinasi 2-3 vietas su Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“.
Nesikeitė ir Liberalų sąjūdžio reitingas. Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamus liberalus spalio pabaigoje rėmė 7,1 proc. (mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje, 7,6 proc.). Konservatorių simboliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Toliau rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“. Spalio pabaigos duomenimis, „Laisvę ir teisingumą“ rėmė 6,8 proc. ir per mėnesį šis skaičius iš esmės nepakito.
Labai panašų reitingą turi opozicinė Darbo partija: spalio mėnesį šią politinę jėgą palaikė 6,7 proc. (rugsėjį palaikymas siekė 5,3 proc.) respondentų.
Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,8 proc.), valdančioji Laisvės partija (2 proc.), su 1,5 proc. palaikymu rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Reitingų lentelės sąrašą užbaigia Lietuvos regionų partija (1,3). Visų šių politinių jėgų palaikymas nuo rugsėjo mėnesio reikšmingai nesikeitė.
Kiek daugiau nei trečdalis (34,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Tai yra beveik 3 procentiniais punktais daugiau nei buvo prieš mėnesį.
Partijų lyderius gyventojai linkę vertinti nepalankiai: „lyderiauja“ A. Armonaitė ir G. Landsbergis
Tuo pačiu laikotarpiu darytų „Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, tik dviejų partijų vadovus šalies gyventojai vertina daugiau palankiai nei nepalankiai. Šiuo atžvilgiu geriausi rezultatai priklauso LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei (55 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai). Už jos – Seime frakcijos neturinčios ir paskutiniuose parlamento rinkimuose sėkmės nesulaukusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (50 proc. vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai). Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Visų kitų partijų pirmininkų neigiamas įvertinimas viršija 50 proc. Tam tikra išimtis tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Tiesa, tai neleidžia šio politiko reitingo vertinti teigiamai. J. Pinskų vertinančių nepalankiai daugiau nei atsiliepiančių priešingai (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai 40 proc.).
Nepalankiausiai šalies gyventojai vertina dviejų valdančiųjų partijų vadovus: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (19 proc. vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai) bei Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę (13 proc. vertina palankiai ir 77 proc. nepalankiai).
Teigiamu palankių ir nepalankių vertinimų balansu negali pasigirti ir trečiosios valdančiosios daugumos partijos lyderė – Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 53 proc.).
Tačiau džiaugtis esamais valdančiųjų lyderių įvertinimais visa opozicija negali. Tiek „darbiečių“, tiek „valstiečių“ lyderiai taip pat gyventojų kur kas dažniau vertinami nepalankiai nei palankiai. Pavyzdžiui, apie Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą palankiai atsiliepia 29 proc., o nepalankiai – 55 proc. respondentų. Tuo tarpu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 60 proc.
R. Ališauskienė: matome didelį skaičių neapsisprendusių rinkėjų
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad kelis mėnesius trunkantis štilis partinių reitingų lentelėse veikiausiai susijęs su tuo, kad nebuvo naujų ir ryškių susipriešinimų tarp politinių partijų. Pažymėtina, kad Seime skirtingai įvertintas prezidento Gitano Nausėdos veto dėl įstatymo pataisų, numatančių, kad nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19, vargu ar šioje apklausoje atsispindi. Šalies vadovas įstatymą vetavo lapkričio 3 d., o paskutiniai respondentai apklausti lapkričio 5 d.
Sociologės teigimu, partijos vykusios apklausos metu daugiausiai veikė jau kuris laikas užsitęsusių krizių logikoje.
„Krizės ilgalaikės, kažkokio naujo ir didelio susipriešinimo nebuvo. Skvernelio pranešimas apie partijos steigimą buvo anksčiau išėjęs, tad nelabai buvo į ką reaguoti“, – Eltai teigė R. Ališauskienė. Viešosios politikos analizė. TSPMI stendas. Slaptai.lt nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė kaip ganėtinai svarbų rodiklį išskyrė gausėjančią gyventojų dalį, kuri sakosi nežinanti, už ką arba visai neturinti noro balsuoti.
„Matome didelį skaičių neapsisprendusių, ar eiti rinkimus ir jei taip, ar jie rastų, už ką balsuoti. Šis rodiklis yra labai didelis“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, didelė vis dar neapsisprendusių rinkėjų dalis ilgainiui gali pasirinkti palaikyti konkrečias politines jėgas. Ir, akcentavo R. Ališauskienė, nieko nuostabaus, kad ši dalis galėtų persimesti į socialdemokratų simpatikų gretas.
„Tokie žmonės yra linkę į mažiau agresyvias partijas. Tai gali būti galimybė socdemams ir, jei atsirastų, Skvernelio partijai. Gal net „darbiečiams“. Kitaip tariant, tokioms partijoms, kurios yra tarp „valstiečių“ ir Tėvynės sąjungos“, – samprotavo sociologė.
Šypsenėlė. Slaptai.lt nuotr.
Tuo tarpu R. Karbauskio vedami „valstiečiai“, pažymi R. Ališauskienė, pastaraisiais mėnesiais prarado dalį elektorato. Ir to priežastis, teigia ji, ne tik Sauliaus Skvernelio ambicijos sukurti partiją.
„Skvernelis yra viena iš priežasčių. Tačiau juk buvo ir Tomilino klausimas, ta pati Baškienė komunikavo viešojoje erdvėje ir rodė, kad „valstiečiai“ nėra vieningu balsu kalbanti didžiausia opozicinė partija“, – sakė R. Ališauskienė.
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus” būtina.
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc..
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Atsargiai – nenukrisk. Slaptai.lt foto
Pastarosios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki su keliomis krizėmis iškart besitvarkančiu Ingridos Šimonytės vadovaujamu Ministrų Kabinetu. Net penkti Vyriausybės nariai rikiuojasi dešimtuke, kuriame –didžiausią gyventojų nepasitikėjimą turintys šalies politikai.
Tačiau, kaip rodo apklausos, reitinguose dinamiką užtikrino ne tik per vasarą augęs nepasitikėjimas I. Šimonyte ir atskirais jos Vyriausybės ministrais. Lyginant gegužės ir rugpjūčio mėnesio duomenis, didžiausi pokyčiai – vertinant prezidentą Gitaną Nausėdą. Nors šiuo laikotarpiu prezidentu nepasitikinti gyventojų dalis iš esmės nesikeitė, ženkliai sumažėjo piliečių, kurie teigia pasitikį prezidentu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atliktų „Baltijos tyrimų“ apklausų metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Tyrimą atlikę sociologai taip pat prašė nurodyti visuomenės veikėjus, kuriais jie nepasitiki.
Per tris mėnesius sumažėjo gyventojų, pasitikinčiu G. Nausėda
Pasitikėjimo reitinge didžiausi pokyčiai ties prezidento Gitano Nausėdos pavarde. Gyventojų, teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, nuo pavasario pabaigos sumažėjo 7,8 procentinio punkto: nuo 26,4 proc. gegužės mėnesį iki 18,6 proc. rugpjūčio pabaigoje. Nepaisant to, kad per tris mėnesius pasitikėjimas prezidentu sumažėjo labiausiai, jis išlieka šiuo atžvilgiui geriausiai vertinamas asmuo Lietuvoje.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte. Lyginant su analogiška apklausa pavasario pabaigoje, pasitikėjimas Vyriausybės vadove smuktelėjo beveik 3 procentiniais punktais (2,9 proc.). Rugpjūtį pasitikėjimą I. Šimonyte deklaravo 8,1 proc. gyventojų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 11 proc.
Šiuo metu I. Šimonytė reitingų lentelėje yra trečia, ją lenkia G. Nausėda ir dvi kadencijas valstybei vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rugpjūčio pabaigoje D. Grybauskaite pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų, pavasario pabaigoje pasitikėjimas prezidente buvo šiek tiek mažesnis – 8,1 proc.
Toliau pasitikėjimo reitinge rikiuojasi prezidentas Valdas Adamkus (7,9 proc.), socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (7,4 proc.), ekspremjeras Saulius Skvernelis (7,2 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (4 proc.), „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,8 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspakichas (3,6 proc.), konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis (3,1 proc.) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (31,3 proc.).
Pasitikėjimas šiais politikais nuo pavasario reikšmingai nepasikeitė – svyravimai išliko apklausos paklaidos ribose.
Iš viso rugpjūčio mėnesį respondentai paminėjo 99 visuomenės veikėjus (prieš 3 mėnesius nurodė 73), kuriais jie labiausiai pasitiki. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar apskritai neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai nesikeičia – „dešimtuke“ penki dabartinės Vyriausybės nariai
Rugpjūčio mėnesį paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), gyventojai paminėjo 50 pavardžių. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 52 pavardės.
Asmenybių, kuriomis gyventojai nepasitiki labiausiai, dešimtuke dominuoja I. Šimonytės Ministrų Kabineto nariai.
Pavasario pabaigoje – dar iki migrantų krizės – prasčiausią vertinimą turinčių asmenybių dešimtuke rikiavosi 4 Ministrų Kabineto nariai.
Vasarai baigiantis šį dešimtuką papildė dar viena dešiniųjų Vyriausybės ministrė.
Šio „antireitingo“ lydere išlieka premjerė I. Šimonytė. Be to, per tris mėnesius ja nepasitikinčių gyventojų dalis ūgtelėjo 6,3 procentinio punkto – nuo 18 proc. gegužės mėnesį iki 24,3 proc. rugpjūčio mėn.
Panašiu tempu (6 procentiniai punktais) augo ir piliečių dalis, kuri tvirtina, kad nepasitiki užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Gegužę konservatorių lyderiu nepasitikėjo 13,9 proc., gyventojų, rugpjūčio mėnesio pabaigoje tokių jau 19,9 proc.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kurį laiką itin sparčiai augęs nepasitikėjimas ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite, vasaros laikotarpiu liko stabilus. Rudens politinį sezoną Laisvės partijos lyderė pasitiko turėdama 15,7 proc. siekiantį gyventojų nepasitikėjimą, o pavasario pabaigoje tokių buvo 16,2 proc.
Į asmenybių, kuriomis labiausiai nepasitikima, dešimtuką pateko dar du dešiniųjų Vyriausybės ministrai. Kaip ir A. Armonaitė, jie daugiausiai susilaukia opozicijos kritikos. Tai, kad nepasitiki sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, teigė 7,2 proc. gyventojų (trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,4 proc.), panaši gyventojų dalis teigė nepasitikį vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite (rugpjūčio pabaigoje nepasitikėjimas siekė 6,4 proc.).
Galima pažymėti, kad pavasarį nepasitikinčiu A. Bilotaite buvo vos 0,4 proc. Taigi iki tol „nepasitikėjimo reitinge“ nefigūravusią ministrę į politikų, turinčių nepalankiausią vertinimą, dešimtuką „atvedė“ vasarą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje kilusi migrantų krizė.
Po dalyvavimo mitinguose ir riaušėse dvigubai išaugo nepasitikinčių P. Gražuliu
Atliktos apklausos parodė, kad tarp prasčiausiai vertinamų visuomenės asmenybių yra ir opozicijos atstovai. Ženkliai augo nepasitikėjimas kontroversiškai vertinamu parlamentaru Petru Gražuliu. Tai, kad žmonės šį nuolat į skandalus įsiveliantį politiką apklausoje minėjo kur kas dažniau nei įprasta, veikiausiai lėmė dėmesys, kurio jis susilaukė dalyvaudamas rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusiame mitinge ir vėliau tų pačių mitingo dalyvių surengtose riaušėse. Rugpjūčio pabaigoje P. Gražuliu nepasitikėjo 10,7 proc. respondentų, trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 4,5 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Turėdamas 7,9 proc. visuomenės dalies nepasitikėjimą jis užima penktą „antireitingo“ vietą. Nepasitikėjimas šiuo politiku trimis mėnesiais anksčiau siekė 10,2 proc.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Panaši gyventoju dalis teigia nepasitikinti Darbo partijos pirmininku V. Uspaskichu: rugpjūtį tokių buvo 7,3 proc. Per tris mėnesius ši gyventojų dalis iš esmės nesikeitė.
Turinčių didžiausią nepasitikėjimo reitingą dešimtuką užbaigia profesorius Vytautas Landsbergis (6,2 proc.) ir prezidentas Gitanas Nausėda. Per tris mėnesius nepasitikėjimo reitingas abiem politikais reikšmingai nesikeitė.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Stipruoliai. Slaptai.lt foto
Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad ekonominė padėtis Lietuvoje per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Keturi iš dešimties šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. Ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, pesimistinis gyventojų vertinimas yra labiau emocinio negu finansinio pobūdžio išraiška.
Naujienų agentūros ELTA rugpjūčio 20–31 dienomis atliktos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje 7 proc. apklaustųjų manė, kad per pastaruosius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, trečdalis (33 proc.) respondentų atsakė, kad ji nepasikeitė, 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginat šių metų balandį vykusios apklausos rezultatus, gyventojų vertinimai apie Lietuvos ekonominę situaciją nesikeitė, o lyginant su tyrimu prieš metus vertinančių ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 6 procentiniais punktais.
Šalies ekonominę padėtį blogiau už kitus vertina gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su vidutinėmis (800–1 400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Pastebinčių finansinės padėties pagerėjimą sumažėjo 9 procentiniais punktais
Per tyrimą paaiškėjo, kad tik vienas iš dvidešimties apklaustų gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią (lyginant su apklausa prieš 2 mėnesius). 52 proc. respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė, o 41 proc. šalies gyventojų mano, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo. 2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su šių metų balandį atlikta apklausa, gyventojų vertinimai pakito nežymiai – 3 procentiniais punktais sumažėjo nurodžiusių, kad šeimos finansinė padėtis pagerėjo, o lyginant su gyventojų atsakymais prieš metus finansinės padėties pagerėjimas sumažėjo 9 procentiniais punktais.
Blogėjančią finansinę padėtį pastaruoju metu dažniau nurodė kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su mažiausiomis bei vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai, ūkininkai ir bedarbiai, namų šeimininkės, dirbantys privačiame sektoriuje, lenkų tautybės gyventojai.
Kad šeimos finansinė padėtis per 2 mėnesius nepasikeitė, dažniau atsakė vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (daigiau kaip 1 400 eurų). Šį variantą taip pat dažniau rinkosi vadovai, specialistai, tarnautojai ir besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Ekonomistas Marius Dubnikovas Eltai sakė manąs, kad pagrindinė priežastis, kodėl prastėja ekonominės padėties vertinimas, yra COVID-19 aplinka, nes ribojimai, užsitęsusi situacija su koronavirusu lemia nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą.
„Iš tiesų atlyginimai padidėjo akivaizdžiai, taip buvo ir pastaruosius dvejus metus. Tokiam pesimistiniam vertinimui, kad ekonominė situacija pablogėjo net pusei žmonių, greičiau yra emocinio pobūdžio negu realiai finansinė. Tikriausiai žmonės yra pavargę nuo naujienų srauto, kuris yra ganėtinai negatyvus, t. y. pradedant koronavirusu, baigiant pabėgėliais, geopolitinėmis įtampomis su įvairiomis šalimis. Manyčiau, kad tas svoris, kuris yra ant gyventojų pečių, daro savo, nes žmonės ir uždirba daugiau, nors šalyje yra didžiausias dirbančių užimtų žmonių skaičius istorijoje, Vadinasi, apskritai ekonominė padėtis yra geresnė negu buvo prieš pandemiją, – teigė M. Dubnikovas.
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Laisvų vietų politikoje nėra. Slaptai.lt nuotr. Per tris mėnesius sumažėjo visų svarbiausių valstybės institucijų vadovų: prezidento, Vyriausybės, Seimo pirmininkės vertinimai, tai rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20 – 31 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Tuo metu dviejų politikų – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir premjerės Ingridos Šimonytės vertinimai šių metų rugpjūtį yra patys prasčiausi nuo tada, kai apklausose jie pradėti vertinti.
Per šiuos 3 mėnesius visuomenė palankiau ėmė vertinti tik dvi kadencijas Lietuvai vadovavusią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Ainė Ramonaitė sako, kad tokios tendencijos yra rimtas signalas dabartinei valdančiajai daugumai.
„Daugelis apklausų rodė panašų vaizdą, kad reitingų kritimas yra didelis. Čia yra kuo susirūpinti dabartinei Vyriausybei“, – Eltai apklausos rezultatus komentavo A. Ramonaitė.
Lyginant su gegužės pabaigoje vykusia apklausa, labiausiai (18 proc.) sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina sostinės merą R. Šimašių, o dar santykinai daugiau už kitus sumažėjo palankiai vertinančių trijų svarbiausių valdžios institucijų vadovus – prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai vertinančių sumažėjo 12 procentinių punktų), premjerę Ingridą Šimonytę (9 proc.) bei Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen (7 proc.).
Per šį laikotarpį 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių eurokomisarą Virginijų Sinkevičių ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, 5 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančių Seimo narį Aurelijų Verygą, žurnalistą Andrių Tapiną bei Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą, o 4 procentiniais punktais pablogėjo dar 5 politikų vertinimas (Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, Gabrieliaus Landsbergio, Aušrinės Armonaitės bei Valdemaro Tomaševskio).
Smarkiai sumenko R. Šimašiaus palankus vertinimas: priežastis labai konkreti
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Labiausiai per paskutinius mėnesius blogėjo šalies gyventojų nuomonė apie R. Šimašių. Lyginant su gegužės mėnesiu, palankiai jį vertinančių sumažėjo 18 procentinių punktų bei vertinančių nepalankiai padaugėjo net 22 procentiniais punktais (2021 m. gegužę 39 proc. jį vertino palankiai ir 47 proc. nepalankiai). Iki tol geriausiai R. Šimašių šalies gyventojai buvo įvertinę 2015 m. balandį (tada jį palankiai vertino 61 proc. ir nepalankiai 18 proc.).
VU TSPMI politologės nuomone, konkreti tokio vertinimo priežastis yra po R. Šimašiaus vestuvių su architekte Gilma Teodora Gylyte kilę klausimai dėl galimo interesų konflikto.
„Turbūt tai susiję su ta istorija dėl vedybų ir po to iškilusiais klausimais dėl interesų konfliktų. Aišku, čia galima bandyti ieškoti ir kitų priežasčių, kaip Laisvės partija. Bet spėčiau, kad čia vis tiek ta priežastis tokia pakankamai banali ir konkreti“, – įsitikinusi A. Ramonaitė.
Neigiamas I. Šimonytės vertinimas prasčiausias nuo 2008-2012 m. finansų krizės laikų
Ministrės pirmininkės I. Šimonytės blogiausi iki šiol stebėti vertinimai buvo 2011 m. gruodžio mėnesį (tada ją 28 proc. vertino palankiai ir 61 proc. nepalankiai), o šių metų vasaros pabaigoje apklausti gyventojai šią politikę įvertino dar prasčiau (26 proc. palankiai ir 67 proc. nepalankiai). Palankiausiai I. Šimonytė buvo vertinama 2016 m. lapkritį, kai daugiau nei pusė (53 proc. ) apklaustų gyventojų ją vertino palankiai ir trys iš dešimties (29 proc. ) nepalankiai.
Pasak A. Ramonaitės, toks I. Šimonytės vertinimas kur kas labiau susijęs ne su migrantų krize ir COVID-19 pandemija, tačiau su valdančiųjų reakcija į pastaraisiais mėnesiais šalyje vykusius protestus.
„Aišku, viena vertus, tos dvi krizės susidėjo, bet čia turbūt yra rimtesnė problema: tie protestai, kurie vyko, tebevyksta, jie atspindi šitą situaciją, nes tai nėra kelių žmonių, kurie atėjo, nuomonė, bet vis dėlto išreiškiantys ir platesnį nepasitenkinimą Vyriausybės veikla“, – svarstė politologė. Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Bijau, kad čia viena iš pagrindinių problemų gal ir yra nelabai teisingas atsakas į tuos protestus. Per tuos paskutinius mėnesius, objektyviai žiūrint, niekas čia kažkaip nepakito, nepablogėjo situacijos valdymas, bet pablogėjo žmonių supratimas apie Vyriausybę dėl neteisingai pozicionuojamo santykio su visuomene“, – pridūrė ji.
Palankaus Prezidentūros vertinimo mažėjimą galėjo lemti G. Nausėdos blaškymasis
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Kaip parodė 2021 m. rugpjūčio antroje pusėje vykusi apklausa, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis 3 institucijomis: bažnyčia (71 proc. ), Prezidento institucija (61 proc. ) bei savivaldybėmis (57 proc. ). Kaip ir anksčiau, mažiausiai gyventojai pasitiki Lietuvos Vyriausybe (27 proc. pasitiki ir 68 proc. nepasitiki) ir Lietuvos Seimu (18 proc. pasitiki ir 78 proc. nepasitiki).
Lyginant su prieš 3 mėnesius vykusia apklausa (2021 m. gegužę), nepasikeitė tik bažnyčios vertinimas, o visų kitų institucijų vertinimai pablogėjo. Labiausiai (13 procentinių punktų) sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 74 proc. iki 61 proc. ), 10 procentinių punktų per šį laikotarpį sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Vyriausybe (nuo 37 proc. iki 27 proc. ) ir Lietuvos žiniasklaida (nuo 52 proc. iki 42 proc. ), o 7 procentiniais punktais pablogėjo Seimo vertinimas (nuo 25 proc. iki 18 proc.).
Tai, kad sumažėjo tiek paties prezidento G. Nausėdos, tiek Prezidentūros teigiamas vertinimas, VU TSPMI politologė priežastis įžvelgia šalies vadovo užimtoje pozicijoje visuomenę pastaraisiais mėnesiais skaldžiusiais klausimais.
„Iš paties prezidento jaučiasi blaškymosi, kurią pusę palaikyti. Bet aišku, jam šia prasme yra sunkiau dėl to, kad kai visuomenė yra šitaip susiskaldžiusi, o prezidento reitingai paprastai būna iš principo didesni negu Vyriausybės, o palankus vertinimas būna toks platesnis iš visokių politinių jėgų, nepriklausomai ideologinių pažiūrų. Tai dabar šitoje situacijoje įtikti abiems konfliktuojančioms pusėms yra faktiškai neįmanom. Arba tu netinki vienai arba kitai, arba abiems iš karto, nes neaišku, kurioje pusėje esi“, – aiškino A. Ramonaitė.
Palankiausiai vertinami visuomenės veikėjai
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2021 m. rugpjūčio pabaigoje vykusi apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. ), o 3 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: Prezidentę D. Grybauskaitę (62 proc. ), prezidentą G. Nausėdą (60 proc. ) bei LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę (56 proc. ). Dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki (Visvaldas Matijošaitis, Virginijus Sinkevičius, Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis), o likusius visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino šeši iš dešimties ar daugiau apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 9 politikus – Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc. ), Gabrielių Landsbergį (74 proc. ), Vytautą Landsbergį (72 proc. ), R. Šimašių (69 proc. ), Arūną Dulkį (68 proc. ), I. Šimonytę (67 proc. ), Valdemarą Tomaševskį (65 proc. ), Petrą Gražulį (63 proc. ) ir Ramūną Karbauskį (59 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Teisingumas
Šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad žmogaus teisės šalyje nėra gerbiamos. Sociologinė apklausa parodė, kad daugiausiai žmogaus teisių padėtimi nepatenkinti kaimo gyventojai, pensininkai ir tautinių mažumų atstovai. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad diskriminavimas dėl amžiaus yra viena dažniausių skundų priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į jos vadovaujamą instituciją, todėl iš dalies galima suprasti, kodėl būtent išvardintos visuomenės grupės dažniau neigiamai vertina žmogaus teisių padėtį.
Kaip parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės pabaigoje – birželio pradžioje viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vykdyta apklausa, dauguma (šeši iš dešimties – 61 proc.) suaugusių šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje dabartiniu metu žmogaus teisės yra negerbiamos (18 proc. gyventojų atsakė, kad jos labai negerbiamos, o 43 proc. kad greičiau negerbiamos).
Dvigubai mažesnė dalis (31 proc.) apklaustųjų mano, kad žmogaus teisės yra gerbiamos (vos 1 proc. atsakė, kad jos yra labai gerbiamos, o dar 30 proc. kad greičiau gerbiamos). 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Trečdalis gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja
„Baltijos tyrimų“ apklausa taip pat parodė, kad beveik trečdalis (31 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų atsakė, jog pastaruoju metu reikalai šalyje iš esmės krypsta į gerąją pusę, tačiau du trečdaliai (67 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 2 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Manančių, kad šalies padėtis iš esmės krypsta į blogąją pusę, sumažėjo paklaidos ribose. Lyginant su atsakymais balandžio mėnesį, manančių, kad reikalai šalyje blogėja, sumažėjo 3 procentiniais punktais, o lyginant su gyventojų vertinimais prieš metus (pasibaigiant pirmajai COVID-19 pandemijos bangai – 2020 m. birželį), teigiančių, kad padėtis Lietuvoje krypsta į gerąją pusę, sumažėjo 3 procentiniais punktais.
B. Sabatauskaitė: pandemijos laikotarpiu daugelis susimąstė, kas yra žmogaus teisės
Lygių galimybių kontrolierė vertindama apklausos rezultatus pažymėjo, kad itin svarbu, jog žmonės apskritai atsako, kaip jie jaučiasi ir geba įvertinti žmogaus teisių situaciją šalyje. Jos nuomone, karantino laikotarpiu žmonės daug dažniau susimąstė apie teises, kuriomis iki pandemijos galėjo naudotis kiekvieną dieną, bei taip gyventi sau įprastą gyvenimą.
„Greičiausiai pandeminiu laikotarpiu nemaža mūsų dalis daugiau susimąstėme, kas yra tos žmogaus teisės, nes iki pandeminiu laikotarpiu dažnai tekdavo stebėti tendenciją, kad žmonės mano, jog žmogaus teisės yra tik kažkokiai saujelei žmonių ir dažnai nėra supratimo, kad mes iš esmės kas dieną naudojamės tomis žmogaus teisėmis. Pavyzdžiui: teise į švietimą, darbą, laisvą judėjimą, sveikatos apsaugą ir t.t.“, – Eltai kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Jos nuomone, karantinas lėmė ne tik tai, kad žmonės pradėjo svarstyti, kokios jų teisės buvo suvaržytos šiuo laikotarpiu, tačiau apskritai pagalvoti, ar visos jų teisės būdavo užtikrinimas dar net neprasidėjus karantinui.
„Tiesiog, dėl pandemijos plitimo daugybei mūsų teisių esant apribotoms žmonėms pradėjo kilti daug daugiau klausimų ar pagrįstai yra apribotos mūsų teisės. Tam tikras supurtymas įvyko ir susimąstymas apie tas kasdienes teises ir iki pandeminiu laikotarpiu, ar tikrai aš jas visas turiu ir galiu pilnai įgyvendinti“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Karantino metu padaugėjo skundų į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą
Pasak Lygių galimybių kontrolierės, jos vadovaujama institucija pandemijos laikotarpiu ėmė įžvelgti skundų augimo tendenciją. Kaip teigia B. Sabatauskaitė, nemažai skundų buvo susiję ir su karantino metu apribotomis veiklos galimybėmis srityse, kurių gyventojai negalėjo pasinaudoti nuotolinio darbo opcija. Tačiau išaugęs skundų skaičius, jos nuomone, greičiausiai parodo ir tai, kad žmonės nebesitaiksto su žmogaus teisių neužtikrinimu.
„Pastebime, kad daugėja skundų ir paklausimų, kreipimųsi. Tuo pačiu, reiškia, kad žmonės ieško ir nebesitaiksto, kad tos pagarbos jaučia mažiau ir su žmogaus teisių neužtikrinamumu nesitaiko, ieško sprendimų. Tuo pačiu drįsčiau sakyti, kad tam tikros grupės garsiau kalba apie savo teisių neužtikrintumą, pažeidžiamumą“, – svarstė Lygių galimybių kontrolierė.
Jaunimas ir miestų gyventojai žmogaus teisių padėtimi šalyje patenkinti labiau
„Baltijos tyrimų“ apklausa taip pat parodė, kad požiūrio, jog Lietuvoje dabartiniu metu gerbiamos žmogaus teisės, dažniau laikosi jaunimas iki 30 metų (41 proc. iš jų atsakė, kad gerbiamos), miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Žmogaus teisių situacija Lietuvoje šiuo metu labiausiai yra nepatenkinti gyvenantys kaime, pensininkai bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.
B. Sabatauskaitė nesiėmė vertinti, kodėl būtent pastarosios visuomenės grupės dažniau laikosi požiūrio, kad žmogaus teisės šalyje nėra gerbiamos. Tačiau ji pažymėjo, kad diskriminacija dėl amžiaus yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiasi žmonės.
„Daryti skubotų išvadų nedrįsčiau, bet bendrai, jeigu kalbėtumėme apie asmenų amžių, mes pastebime, kad skundai dėl diskriminacijos dėl amžiaus arba paklausimai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tikrai yra vieni dažnesnių. Tai galima sieti su tuo, kad užimtumo srityje vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su diskrimanicija“, – aiškino Lygių galimybių kontrolierė, tuo pačiu pažymėdama, kad su diskriminacija dėl amžiaus ne retai susiduria ir jauni žmonės.
„Lygiai taip pat jauni žmonės laikomi neva nepatyrę, o kiti, suprask, jau per daug patyrusiais. Toks jausmas, lyg nebūtų tinkamo amžiaus dirbti“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos rodo, kad, praėjus 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, visuomenė labiausiai nepasitiki būtent premjere Ingrida Šimonyte ir dar dviem jos Vyriausybės ministrais. Pastaruoju metu kritikos dėl nesubalansuoto požiūrio LGBTQ tema iš valdančiųjų bei apžvalgininkų susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda per mėnesį, kuomet Prezidentūros pozicija šiais klausimais dažnai minėta viešojoje erdvėje, sugebėjo savo reitingus pasigerinti.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys), taip pat nurodyti visuomenės veikėjų pavardes, kuriais jie pasitikėjimo neturi.
Per mėnesį išaugo pasitikėjimas prezidentu
Ketvirtadalis (26,4 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė prezidentą Gitaną Nausėdą kaip visuomenės veikėją, kuriuo jie labiausiai pasitiki. Lyginant su balandžio apklausos duomenimis, pasitikėjimas šalies vadovu išaugo 6,6 procentinio punkto. Galima sakyti, kad prezidento reitingas grįžo į 2020 m. birželio lygį, kuomet jį palankiai vertinančių buvo 26,7 proc.
I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas – stabilus
„Baltijos tyrimams“ paklausus, kuriais visuomenės veikėjais žmonės pasitiki labiausiai, taip pat dažnai minėtas ir premjerės vardas. Tai, kad pasitiki Ingrida Šimonyte, gegužės pabaigoje nurodė 11 proc. gyventojų. Taigi visuomenės pasitikėjimas Vyriausybės vadove, lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, reikšmingai nesikeitė – balandį premjere pasitikėjo 12,3 proc. respondentų. Kritimas. Slaptai.lt nuotr.
Trečioje pasitikėjimo reitingo pozicijoje rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gegužę ja pasitikinčių buvo 8,1 proc. Tuo metu balandį pasitikėjimas siekė 6,7 proc. Šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus – ketvirtas, juo pasitiki 7,9 proc. piliečių (balandį buvo 8,5 proc.).
Tarp penkių didžiausią pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Pavasariui baigiantis tai, kad pasitiki opozicijos lyderiu, teigė 6,3 proc. respondentų (balandį – 8,2 proc.).
V. Blinkevičiūtė toliau augina reitingus
Tapusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė jau kuris laikas gerina savo reitingus.
Pavyzdžiui, prieš metus teigiančių, kad pasitiki V. Blinkevičiūte buvo 1,5 proc. respondentų. 2021 m. balandį tokių jau buvo 2,5 proc. O po mėnesio, V. Blinkevičiūtei viešojoje erdvėje kalbant vis dažniau ir jau kaip LSDP pirmininkei, ja pasitikinčių gretos išaugo 3,7 procentinio punkto. Taigi gegužės pabaigoje LSDP pirmininke pasitiki 6,2 proc. gyventojų – su tokiu rezultatu ji reitingų lentelėje šešta.
Visuomenės veikėjų, kuriais pasitikima labiausiai, dešimtuke taip pat rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (pasitiki 4,6 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (4,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,9 proc.) bei Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (2,9 proc.).
Iš viso 2021 metų gegužę respondentai paminėjo 73 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 98), kuriais jie labiausiai pasitiki. Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Nepasitikėjimo reitingo lyderiai – dabartinės Vyriausybės nariai
Tuo metu paprašius nurodyti, kuriais visuomenės veikėjais labiausiai nepasitikima (pavardes respondentai taip pat įvardino patys), respondentai paminėjo 52 pavardes. Prieš metus analogiškoje apklausoje buvo nurodytos 62 pavardės.
Kaip parodė tyrimas, beveik penktadalis (18 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę nurodė, kaip visuomenės veikėją, kuria jie šiuo metu labiausiai nepasitiki. Prieš metus darytoje apklausoje, kuomet I. Šimonytė buvo tik minima kaip galima kandidatė į premjeres, nepasitikėjimas ja siekė vos 2,1 proc. Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Panaši situacija ir su Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. 2020 m. birželį, kuomet retas galvojo, kad jos vedama partija Seime turės frakciją, o Vyriausybėje – tris ministrų portfelius, nepasitikėjimas A. Armonaite siekė 0,7 proc. Tuo metu šių metų gegužę, kuomet pati A. Armonaitė jau pusmetį vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Laisvės partijos iniciatyvos Seime tapo kone pagrindinėmis šalies naujienomis, nepasitikėjimas šia politike išaugo iki 16,2 proc.
Tarp politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, rikiuojasi ir G. Landsbergis. Priešingai nei A. Armonaitė ar I. Šimonytė, pastarasis, nepriklausomai nuo užimamo posto, „nuosekliai“ išlaiko aukštą „nepasitikėjimo reitingą“. Šių metų gegužę G. Landsbergiu nepasitikėjo 13,9 proc., o prieš metus tokių buvo 12,3 proc.
Nepriklausomai nuo užimamų pozicijų, ganėtinai aukštą nepasitikėjimą turi ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Gegužę juo nepasitikėjo 10,2 proc. gyventojų, o prieš metus – kada R. Karbauskis vadovavo gausiausiai valdančiajai partijai bei Seimo Kultūros komitetui – nepasitikėjimą jam deklaravo 18,5 proc. respondentų.
Tradiciškai „nepasitikėjimo reitingo“ dešimtuke vietą užimą profesorius Vytautas Landsbergis (nepasitiki 7,3 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (6,8 proc.).
Atsisėdęs į ministro kėdę, nepasitikėjimą „užsitarnavo“ A. Dulkys
Tik atsisėdęs į sveikatos apsaugos ministro kėdę, į didžiausią nepasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąrašą pakliuvo ir Arūnas Dulkys. Tai, kad juo nepasitiki, teigė 5,4 proc. gyventojų.
Tuo metu jo pirmtakas Aurelijus Veryga, tapęs eiliniu Seimo nariu, liko ir kur kas mažiau linksniuojamas gyventojų, paprašytų nurodyti tuos, kuriais pasitikėti negali. Prieš metus A. Veryga nepasitikėjo 10,3 proc. respondentų, o šių metų gegužę tokių buvo jau 3,5 proc.
Visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki, dešimtuke taip pat yra kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis (4,5 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (3,6 proc.).
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik trys iš dešimties (28 proc.) respondentų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kuriais nepasitikima tiesiog ar neatsakė į šį klausimą.
Politikų, kuriais labiausiai nepasitikima, rotacija: A. Armonaitė ir I. Šimonytė pakeitė R. Karbauskį ir A. Verygą
Jei palygintume „Baltijos tyrimų“ surinktus gyventojų atsakymus prieš metus (2020 metų birželį), tai tuo metu nepatikimiausių politikų viršūnėje buvo Ramūnas Karbauskis (18,5 proc.), G. Landsbergis (12,3 proc.) bei tuometis ministras A. Veryga (10,3 proc.).
Praėjus 12 mėnesių po tos apklausos ir 6 mėnesiams po naujos Vyriausybės patvirtinimo, politikų, kuriais nepasitikima labiausiai, iš ankstesnio trejetuko liko tik konservatorių pirmininkas G. Landsbergis (13,9 proc.). Pasikeitus valdžiai, iki tol R. Karbauskio ir A. Verygos laikytas pozicijas perėmė premjerė I. Šimonytė (18 proc.) ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė (16,2 proc.).
G. Nausėdos reitingą augina ne aktyvumas valdant pandemiją, bet kalbėjimas vertybiniais klausimais
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, komentuodama ūgtelėjusį G. Nausėdos reitingą, teigia mananti, kad tai pirmiausiai susiję su pastaruoju metu reikšta Prezidentūros pozicija vertybiniais klausimais. Būtent gegužę prezidento komunikuota pozicija ažiotažą kėlusiais klausimais dėl LGBTQ bendruomenės dažnai sukosi viešojoje erdvėje.
„Lyginant su tuo, kas buvo prieš mėnesį, tai praktiškai atsistatė prezidento pasitikėjimo reitingas. G. Nausėdos reitingas grįžo į lygį, kuris buvo prieš metus. Aš manau, kad tai susiję su aktyvesne pozicija viešojoje erdvėje ir aiškesniu savo pažiūrų deklaravimu. Gegužės – birželio mėnesiais jis buvo aktyvesnis ir daugiau deklaravo vertybes bei pažiūras“, – Eltai komentuodama reitingus sakė sociologė.
Prezidentas G. Nausėda nuo pat rinkimų kampanijos pradžios deklaravo savo, kaip prezidento, aktyvumą, o pradėjęs darbą Prezidentūroje ne kartą tikino, kad yra išskirtinai aktyvus šalies vadovas vidaus politikoje. Tačiau paraleliai viešojoje erdvėje prezidentą lydėjo priešingi naratyvai, pavyzdžiui, kad jam vis nepavyksta atrasti savo funkcijos tvarkantis su pandemija.
R. Ališauskienės teigimu, panašu, kad žmonės iš prezidento tikisi aktyvumo ne tiek suvaldant pandemiją, kiek aktyvumo vertybiniais klausimais.
„Žmonės labiau mano, kad pandemijos klausimai yra būtent Vyriausybės reikalai ir funkcijos. Tuo metu iš prezidento laukia daugiau bendresnių klausimų, esančių aukščiau buitinių dalykų. Manau, kad pastaroji G. Nausėdos retorika ir klausimai, kuriais jis kalba, labiau atitinka tai, kokias funkcijas žmones priskiria Prezidento institucijai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Dabar atsirado prezidento „susikalbėjimas“ su didesne visuomenės dalimi“, – pridūrė ji.
Atstovauti abiem pusėms yra sunku: vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi
Prezidento viešai reiškiamą poziciją dėl Seimo pritarimo nesulaukusio Partnerystės įstatymo dalis apžvalgininkų ir politikų yra linkę traktuoti kaip vienos diskusijos stovyklos palaikymą. Tai, samprotauja jie, galimai kenkia pačiam prezidentui, mat nenoras rodyti vienodą, subalansuotą dėmesį abiem nesutariančioms pusėms gali pakenkti ir prezidento, kaip asmens, atstovaujančio visai visuomenei, autoritetui.
Tačiau R. Ališauskienė pažymi, kad nebūtinai prezidento užimta laikysena gali G. Nausėdai kainuoti populiarumo taškų, žvelgiant į reitingus bendrai. Pasak jos, pirmiausiai būtina įvertinti tai, kaip visuomenėje pasiskirstė gyventojai, palaikantys vieną ar kitą vertybinę pusę. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvių eisena Gedimino prospekte Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dvi pusės laikosi kardinaliai priešingų nuostatų, tai, jei prezidentas labiau atitiks vienus lūkesčius, tai labiau neatitiks kitų. Jei žiūrėtume į šių dviejų nuomonės „burbulų“ proporcijas, tai ta pusė, kuriai prezidentas labiau atstovauja, ji yra žymiai didesnė. Kviesti susitarti galima – iš esmės jis tą ir daro. Bet jei bandytų atstovauti abiem pusėms, kurios nesusikalba tarpusavyje… Tai jis turi arba iš viso tokiais klausimais nekalbėti, arba iš viso nieko nepasakyti. Tam tikra prasme, šie klausimai yra juoda – balta. Sunku pasakyti, ar šiuo metu sutaikymo ir susikalbėjimo misija apskritai yra įmanoma. Juk vegetaro ir mėsėdžio vienu patiekalu nepamaitinsi – labai jau išsiskiria požiūrių skirtumai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Kaip premjerės, I. Šimonytės reitingas normalus
Komentuodama premjerės I. Šimonytės užimtas pozicijas reitinguose, R. Ališauskienė kažko neįprasto ar netikėto neįžvelgė. Gyventojų pasitikėjimo mažėjimas premjere, pažymi R. Ališauskienė, nedidelis – paklaidos ribose.
„Beveik visada taip būna, kad ministras pirmininkas praranda šiek tiek populiarumo, ypač situacijose, kai reikia priimti sunkius sprendimus“, – teigė ji.
Pasak jos, ankstesnei Vyriausybei baigiant darbą, tuomečio premjero S. Skvernelio reitingas buvo panašus.
„Kaip premjerei, I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas yra standartiškas, įprastas“, – sakė R. Ališauskienė. „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyviai prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Komentuodama nepasitikėjimo reitingą, kuriame I. Šimonytė „lyderiauja“ ir turi kur kas prastesnį visuomenės vertinimą, nei, vadovaujant ankstesnei Vyriausybei, turėjo S. Skvernelis, R. Ališauskienė išskyrė kelias galimas esamų rodiklių priežastis.
Tai, kad ekspremjeras tokio aukšto nepasitikėjimo reitingo niekada neturėjo, sociologės teigimu, galbūt susiję su tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais dėl komunikacijos pandemijos metu.
„Pažiūrėkime į vestus karantinus prie vienos ir kitos Vyriausybės. Kai „valstiečiai“ buvo valdžioje, komunikacija buvo daugiau išdalinta: tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemažai kalbėjo ir atitinkamai turėjo didesnį nepalankų vertinimą nei Skvernelis. Svarbu, kad „nemalonius“ dalykus dažniau pranešdavo būtent Veryga. Tuo metu dabartiniame Ministrų Kabinete viską praneša Šimonytė. Tad į ją visos strėlės ir patenka“, – teigė sociologė.
Priešingai nei I. Šimonytė, A. Armonaitė „įsirašė“ į labiau emocijomis vertinamų politikų gretas
Aiškinant, kodėl prieš metus nepasitikėjimo reitinge beveik neminėta A. Armonaitė šių metų gegužę tapo politike, kuria visuomenė nepasitiki bene labiausiai, R. Ališauskienė akcentavo Laisvės partijos ir jos lyderės įvaizdį.
Sociologės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl A. Armonaitės vertinimai labiau neigiam,i yra tai, kad ji užėmė labai aiškią poziciją visuomenėje ažiotažą keliančiomis temomis. Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji yra labai matoma ir labai su aiškia pozicija. Pavyzdžiui, Šimonytės ar net to paties Landsbergio, kuris paprastai nemėgstamas, vertybinės pozicijos nėra tokios ryškios. Tuo metu Armonaitės pozicija labai aiški, ji labiausiai ir siejama su Partnerystės įstatymu, Stambulo konvencija. Kitaip tariant, jos įvaizdis labai aiškus, nereikia stebėtis, kodėl ji atsidūrė ir tarp politikų, kurių atsistatydinimo reikalauja „šeimų maršas“, – sakė R. Ališauskienė.
Dėl užimtos aštrios ideologinės linijos A. Armonaitė atsiduria tarp politikų, kuriuos visuomenė vertindama dažniausiai vadovaujasi emocijomis. Juokaudama sociologė teigė, kad tai savotiški „karmos politikai“, kuriems būtų galima priskirti tą patį G. Landsbergį, R. Karbauskį ar Andrių Kubilių.
Tai, kad šiuos konkrečius politikus visuomenė dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkusi matyti emociniame kontekste ir lemia jų neigiamus vertinimus.
Tuo metu I. Šimonytės, samprotavo sociologė, nepaisant užimtos „lyderystės“ nepasitikėjimo reitinge, dar nereikėtų priskirti šiai, labiau emocijomis vertinamų politikų, gretai.
„Jos vertinimai svyruoja. Priklausomai nuo jos veiklos srities… Pavyzdžiui, jei ji nebūtų premjerė, o būtų Seime ar vėl eitų į Prezidento rinkimus, manau, kad šie reitingai galėtų keistis, ir ji būtų mažiau emociškai vertinama. Bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Toliau krinta valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai, tai rodo paskutinė naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 20 – birželio 2 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Pavasariui baigiantis ir epidemiologinei situacijai šalyje gerėjant, mažėjo Lietuvos gyventojų palankus požiūris į premjerę Ingridą Šimonytę ir jos vedamos Vyriausybės ministrus.
Žvelgiant į politikų palankaus vertinimų dinamiką, neigiamame kontekste vėl išsiskiria ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ji tapo prasčiausiai vertinama ministre dešiniųjų Vyriausybėje. Visgi gegužės mėnesio apklausoje reitingo nuostolių neišvengė ir Seimo pirmininkė bei dar keli dešiniųjų Vyriausybės ministrai.
Sumažėjo Vyriausybės ministrų ir premjerės palankus vertinimas
Lyginant su balandį vykusia apklausa, naujausi „Baltijos tyrimų“ duomenys rodo, kad labiausiai sumažėjo Laisvės partijos pirmininkės, ministrės Aušrinės Armonaitės palankus vertinimas. Palankiai vertinančių ekonomikos ir inovacijų ministrę gegužės pabaigoje buvo 8 procentiniais punktais mažiau nei balandį. Šiuo metu A. Armonaitę palankiai vertina 21 proc. respondentų.
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kartu išaugo ir respondentų skaičius, kurie apie ministrę pasisakė neigiamai. Dar balandį A. Armonaitę nepalankiai vertino 59 proc. gyventojų. Tuo metu gegužę jau 70 proc. respondentų deklaravo Laisvės partijos pirmininkę vertinantys nepalankiai.
Taigi, paskutinių apklausų duomenimis, ministrės palankių ir nepalankių vertinimų balansas dar labiau išsikreipė ir šiuo metu siekia minus 49. Su tokiais rodikliais A. Armonaitė tapo prasčiausiai vertinama ministre Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat 8 procentiniais punktais per mėnesį sumažėjo ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen palaikymas. Šiuo metu ją palankiai vertina 44 proc. respondentų ir 46 proc. teigia Liberalų sąjūdžio lyderę vertinantys nepalankiai.
Lyginant su balandžio duomenimis, V. Čmilytė-Nielsen iš penktosios palankaus vertinimų reitingų lentelės vietos smuktelėjo į dešimtąją vietą.
Besibaigiant pavasariui, smuktelėjo ir premjerės I. Šimonytės palankus vertinimas. Lyginant balandžio ir gegužės mėnesiais surinktus duomenis, 7 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina ministrę pirmininkę. Paskutinio tyrimo duomenimis, I. Šimonytę palankiai vertina 35 proc. ir 58 proc. teigia ją vertinantys nepalankiai.
„Baltijos tyrimų“ duomenys taip pat rodo, kad per mėnesį 5 procentiniais punktais pablogėjo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (palankiai vertina 23 proc. ir nepalankiai – 68 proc.) vertinimas. 4 procentiniais punktais smuktelėjo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio reitingas. Šiuo metu ministrą palankiai vertina 28 proc. respondentų, 60 proc. apie A. Dulkį pasisako neigiamai.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarp palankaus vertinimo nuostolius patyrusių yra ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Jo palankus vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 35 proc. (nepalankiai A. Tapiną vertina 48 proc.).
Taip pat 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (palankiai vertina 20 proc. ir nepalankiai – 70 proc.). Per mėnesį 5 procentiniais punktais sumenko kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vertinimas. Ją, naujosios apklausos duomenimis, palankiai vertina 59 proc. respondentų ir 31 proc. – nepalankiai.
Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
Reitingus toliau augina V. Blinkevičiūtė
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu per gegužę išaugusiais palankaus vertinimo reitingais gali pasigirti naujoji Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Lyginant su ankstesnės apklausos, atliktos balandį, duomenimis, palankiai ją vertinančių atsirado 7 procentiniais punktais daugiau.
Pastaruoju metu augęs prie LSDP vairo sėdusios europarlamentarės palankus vertinimas leido jai įsitvirtinti penktoje reitingų lentelės vietoje. Šiuo metu V. Blinkevičiūtę palankiai vertina 55 proc. ir 33 proc. vertina nepalankiai.
Per mėnesį palankiau įvertinti ir kitų dviejų partijų pirmininkai: 5 procentiniais punktais paaugo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho palankus vertinimas (gegužę 34 proc. respondentų jį vertino palankiai ir 50 proc. – nepalankiai), 4 procentiniais punktais per tą patį laikotarpį ūgtelėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio reitingas (palankiai vertina 48 proc. ir 31 proc. – nepalankiai).
Palankiausiai vertinami šalies politikai
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (82 proc. palankiai ir 9 proc. nepalankiai). Antroje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (atitinkamai 72 proc. ir 22 proc.). Dar 4 visuomenės veikėjus palankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustų gyventojų: prezidentę Dalią Grybauskaitę (59 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (55 proc. palankiai ir 23 proc. nepalankiai). Tarp geriausiai vertinamų politikų, kaip minėta, atsidūrė ir LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, už jos rikiuojasi opozicijos lyderis Saulius Skvernelis (53 proc. palankiai ir 39 proc. nepalankiai).
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, dar 4 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki. Tarp tokių – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai – 34 proc.), R. Žemaitaitis (atitinkamai 48 proc. ir 31 proc.), buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (45 proc. ir 44 proc.), taip pat žurnalistas Edmundas Jakilaitis (42 proc. ir 36 proc.). Kitus visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai.
Nepalankiausiai vertinami politikai
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Baltijos tyrimai“ skelbia, kad nepalankiausiai (nepalankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) pavasario pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino 7 politikus: ministrę A. Armonaitę (nepalankiai 70 proc., palankiai 21 proc.), profesorių V. Landsbergį (nepalankiai 70 proc., palankiai 20 proc.), ministrą G. Landsbergį (nepalankiai 68 proc., palankiai 23 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (nepalankiai vertina 62 proc. ir palankiai – 15 proc.), ministrą A. Dulkį (nepalankiai 60 proc., o palankiai 28 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (nepalankiai 58 proc., o palankiai 35 proc.) ir „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį (nepalankiai 57 proc., palankiai 33 proc.).
Apklausa vyko 2021 m. gegužės 20 – birželio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, vasario pradžioje sužadinęs lūkesčius, kad jau tuoj imsis švelninti karantino ribojimus smulkiajam verslui, daugelio taip lauktus sprendimus nutarė trumpam atidėti.
Tai tapo savotiška kibirkštimi, įplieskusi iki tol dar nematytą kritiką dešiniųjų jėgų suformuotai Vyriausybei. Tačiau, kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, nei už COVID-19 krizės suvaldymą atsakingi asmenys, nei valdančioji dauguma apskritai didesnio nepalankaus vertinimo reitinguose nesulaukė.
„Baltijos tyrimų“ vasario 9-12 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu vertina palankiai. Kone dvigubai mažiau (32 proc.) pasisako priešingai. Jų teigimu, nėra pagrindo premjerės veiklą karantino metu traktuoti teigiamai. Dar 8 procentai apklausoje dalyvavusių respondentų aiškios nuomonės šiuo klausimu apskritai neturėjo.
Tuo tarpu kita kertinė Vyriausybės figūra suvaldant COVID-19 krizę – sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – pandemijos metu teigiamai yra vertinamas 54 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (33 proc.) apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad šiuo metu ministro darbą, suvaldant pandemiją, vertina neigiamai. Dar 13 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų aiškios pozicijos, kaip reikėtų vertinti ministro darbą, neturėjo.
„Baltijos tyrimų“ atlikta analizė taip pat rodo, kad Šimonytės bei A. Dulkio darbą palankiau vertinti labiau linkę jaunesni nei 30 metų žmonės, gaunantys didžiausias pajamas bei didmiesčių gyventojai.
Palygino, kuri valdančioji dauguma su COVID-19 krize tvarkėsi geriau
Pastaruoju metu kone didžiausias nepasitenkinimo valdžia bangas kėlė klausimai, susiję su karantino režimo laisvinimu. Maža to, sprendimas, kad ir trumpam atidėti karantino švelninimą, įžiebė viešojoje erdvėje pastebimas trintis tarp valdančiosios koalicijos partnerių.
Visgi apklausos rodo, kad visa tai didelio poveikio bendram dešiniųjų valdžios darbo vertinimui neturėjo.
41 proc. apklaustųjų mano, kad iš dešiniųjų politinių jėgų suformuota Seimo dauguma su pandemijos valdymu susitvarko geriau, nei tą savo laiku darė „valstiečių“ dominuojama valdžia. Tuo tarpu 27 proc. tvirtina priešingai. Jų teigimu, dabartinė dešinioji valdančioji dauguma savo darbo kokybe pandemijos metu nusileidžia Sauliaus Skvernelio, Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio lyderiautai koalicijai.
Dar 22 proc. gyventojų, apklausos metu paprašyti palyginti esamos ir jau kadenciją baigusios valdžios darbą, teigė esminių skirtumų neįžvelgiantys. Jų nuomone, tiek dabartinė, tiek ankstesnė Seimo dauguma, su pandemijos problemomis tvarkėsi vienodai.
Vyriausybės darbą palankiai vertina ne tik valdančiųjų partijų elektoratas
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebi, kad respondentų dalis, kuri teigia, jog dešinieji su COVID-19 sukelta krize susitvarko geriau nei tą darė „valstiečiai“, yra gausesnė nei valdančiąją daugumą sudarančių partijų elektoratas. Sociologės teigimu, tam, ko gero, įtakos turi viešojoje erdvėje susiformavęs naratyvas, kad dabartinė koalicija valdžios vairą perėmė būtent tuo metu, kai dėl buvusios valdžios pasyvumo epidemiologinė situacija šalyje ypač suprastėjo.
AR DABARTINĖ SEIMO VALDANČIOJI DAUGUMA SU COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMU SUSITVARKO TAIP PAT, KAIP IR ANKSTESNĖ SEIMO DAUGUMA?
„Viešojoje erdvėje yra susiformavusios tokios nuomonės, kad ankstesnė dauguma pavėlavo įvesti griežtesnes priemones, nes buvo Seimo rinkimai. Prasidedant antrajai koronaviruso bangai „valstiečius“ daugiausiai kritikavo dėl neryžtingumo. Bet juk juos anksčiau visada kritikavo dėl to, kad užsiima kaip tik draudimais“, – savotišką paradoksą akcentavo R. Ališauskienė.
Komentuodama apklausos duomenis, sociologė svarstė, kad respondentai, paprašyti palyginti konservatorių ir „valstiečių“ dominuojamų koalicijų darbą, ko gero, savo vertinimus pateikė pernelyg negalvodami apie konkrečius S. Skvernelio ir I. Šimonytės Vyriausybių priimtus sprendimus. Taigi, sekant R. Ališauskienės logika, greičiausiai šioje apklausoje neatsispindi konkretūs valdžios sprendimai, kurie kėlė diskusijas ar net atvirą nepasitenkinimą, tiek vienos, tiek kitos Vyriausybės sprendimais.
„Jeigu klaustume apie konkrečias priemones, manau, kad tokiu atveju nepasitenkinimas šia dauguma išlįstų“, – teigė ji.
Visuomenėje tvyrojusi baimė darė įtaką valdžios vertinimui
Lietuvos visuomenė premjerės I. Šimonytės bei ministro A. Dulkio darbą pandemijos metu vertina panašiai kaip ir Sauliaus Skvernelio bei Aurelijaus Verygos veiklą pirmosios COVID-19 bangos metu.
Pavyzdžiui, 2020 m. balandžio mėnesio pradžioje „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos metu 60 proc. respondentų S. Skvernelio darbą įvertino palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbą palankiai vertino 57 proc. ir 37 proc. respondentų į jo veiklą žvelgė neigiamai.
Visgi, akcentuoja sociologė R. Ališauskienė, nepaisant esamų panašumų statistikoje, reikėtų įvertinti, kad dabartinės valdžios ir jau kadenciją baigusios Seimo daugumos galimybės iš visuomenės susilaukti palankaus įvertinimo savo priimtiems sprendimams yra ganėtinai skirtingos.
„Aš manau, kad dabar vertinimo situacija yra kiek kitokia nei buvo pavasarį. Pavasarį viešojoje erdvėje iš esmės buvo tik du kalbėtojai – Skvernelis ir Veryga. Opozicijos ir Seimo praktiškai iš viso nebuvo girdėti. Be to ir pats prezidentas daugiau tylėjo. Tad praktiškai visą viešąją erdvę buvo užėmę tik du žmonės. Be to, tuo metu visuomenėje buvo ir emocinis šokas. Žmonės buvo pasiruošę bet kurio generolo klausyti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, didelę įtaką tam, kaip visuomenė pirmosios COVID-19 bangos metu vertino valdžios priimamus sprendimus darė tuometinė emocinė atmosfera – o joje dominavo būtent baimė.
„Baime paremtas situacijos vertinimas nereikalauja daug argumentų. Tu tik matai, kad kažkas atsako už situacijos valdymą“, – svarstė R. Ališauskienė.
Jos teigimu, šokas, jaučiama baimė ir situacijos neapibrėžtumas tapo priežastimis, kodėl visuomenei vertinant tiek A. Verygos, tiek S. Skvernelio darbą politinės preferencijos ar ideologinės pažiūros buvo pastumtos į šalį.
„Kitaip tariant, nebūtinai tai buvo „valstiečių“ rinkėjai, kurie teigiamai vertino Skvernelį ir Verygą. Tuo metu pagrindinis veiksnys buvo baimė, o politika veikė mažiau“, – akcentavo sociologė.
I. Šimonytės ir S. Skvernelio darbas vertintas panašiai, tačiau rodikliai sunkiai palyginami
R. Ališauskienės manymu, šiuo metu visuomenė gyvena labiau kompleksiškame politiniame kontekste, tad, akcentuoja ji, ir tikėtis gyventojų pritarimo valdžios priimamiems sprendimams yra kur kas sunkiau.
„Šiuo požiūriu 60 proc. palankių vertinimų yra ko gero stipresnis rodiklis nei buvo 60 proc. pavasarį (S. Skvernelio Vyriausybės darbo metu – ELTA). Be to dabar galima krizės valdymą palyginti su tuo kas buvo. Todėl dabartiniams valdantiesiems situacija yra mažiau palanki nes jie ir kritikos daugiau sulaukia, o dabar ir suvaržymai žymiai griežtesni“, – teigė R. Ališauskienė.
Kita vertus, atkreipė dėmesį sociologė, lyginant su pavasariu, šiuo metu kur kas dinamiškesnė ir polinių jėgų tarpusavio sąveika.
„Politinis pasidalinimas grįžo į savo vėžes, vėl yra opozicija ir pozicija, o ir Seimas žymiai aktyvesnis. Dažnai kalba Viktorija Čmilytė-Nielsen, iš opozicijos kalba Karbauskis ir prezidentas žymiai aktyvesnis. Tad bendras kontekstas nebėra vien tik covidinis, jis jau ir politinis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė. Kas – pats įtakingiausias?
Visgi R. Ališauskienė sutiko, kad tarp apklaustųjų, nurodžiusių, kad neigiamai vertina dabartinės Vyriausybės vadovės ar sveikatos apsaugos ministro darbą, yra nemažai ir tokių, kurie apskritai skeptiškai žiūrį į priemones, pasitelktas kovojant su COVID-19.
„Todėl kad ir kas tokius nutarimus bepriimtų, tokie respondentai vis tiek situaciją vertins blogai. Jie apskritai nusistatę arba skeptiškai žiūri į visą pandemiją ir visas priemones, nesvarbu kas jas įveda. Šiuo atžvilgiu jiems nėra didelės priešpriešos tarp Skvernelio iš Šimonytės“, – sakė ji.
A. Dulkys nepalyginamai mažiau matomas nei buvo A. Veryga
R. Ališauskienė sakė, kad nieko keisto, kad I. Šimonytės darbo vertinimas yra šiek tiek geresnis nei A. Dulkio. Pasak jos, tai lemia ne tik tai, kad I. Šimonytė, kaip politikė, yra kur kas žinomesnė, tačiau ir pasirinktas dabartinės valdžios komunikavimo modelis.
O valdžios komunikavimo principas, atkreipia dėmesį „Baltijos tyrimų“ vadovė, dabartinės valdžios yra kitoks nei, kad buvo S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės metu.
„Nors Šimonytės ir Skvernelio (kaip premjerų) aktyvumas viešojo erdvėje daugiau mažiau panašus, to paties pasakyti apie A. Dulkį ir A. Veryga negalėtume. Prisiminkime Verygos kasdienines spaudos konferencijas… Juokdavosi juk, kad atidarai šaldytuvą – ir ten Veryga… Tas pačias pareigas einančio Dulkio viešojoje erdvėje yra daug mažiau, jis komunikuoja trumpiau. Tad natūralu, kad ir jo matomumas mažesnis. Apskritai, tuomet viešojoje erdvėje atrodė, kad Veryga yra pagrindinis generolas. Kalbant apie Dulkį – taip nėra. Apskritai daug kas šioje valdžioje pandemijos valdymo klausimais permesta ekspertams“, – teigė ji.
ELTA primena, kad 2020 metų balandžio pabaigoje darytoje analogiškoje apklausoje pagal palankius vertinimus A. Veryga susilygino su S. Skverneliu. Tuomet A. Verygos darbą krizės metu palankiai įvertino 63 proc. respondentų, 32 proc. deklaravo, darbą vertiną neigiamai. Tuo tarpu premjero darbą tuomet teigiamai įvertino 62 proc. ir neigiamai – 32 proc.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 m. vasario 9-12 d. atliko reprezentatyvią 18-74 metų Lietuvos gyventojų apklausą. Iš viso apklausta 530 gyventojų. Apklausa vyko CAWI metodu. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.
Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia su Prancūzijos pirmąja pora dalyvauja šventinėje vakarienėje. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Euroatlantinė vienybė yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų. Todėl nieko keisto, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu kilusios trintys tarp JAV ir kai kurių ES valstybių privertė nerimauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingus asmenis.
Ko gero, labiausiai juos baugino įsivaizdavimas, kad gali tekti rinktis tarp JAV, kuri Lietuvai pirmiausiai reiškia geopolitinį bei karinį saugumą, ir didžiųjų ES valstybių – kertinių ekonominėje bei socialinėje srityse.
Lietuvai, kaip valstybei siekiančiai kuo daugiau ir kuo aktyvesnės JAV įtakos Europoje, bet koks bandymas perbraižyti euroatlantinių veikėjų prerogatyvas saugumo klausimais atrodo ne tik nereikalingas, tačiau ir mažų mažiausiai pavojingas.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei įgyvendintojams ganėtinai „šventvagiškos“ arba, švelniau tariant, realybės kol kas dar neatliepiančios pasirodė Lietuvoje 2020 m. rugsėjį viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos mintys. Jis Vilniaus universitete studentams aiškino, kad ateityje saugumo klausimais reikėtų labiau pasitikėti Europa ir mažiau kliautis vien tik „galia anapus Atlanto“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Žinoma, tai, kad šios E. Macrono reikštos viltys ir dažnai deklaruojami raginimai stiprinti ES savarankiškumą, sprendžiant geopolitinio saugumo klausimus, Lietuvoje yra vertinami dažniau su atsargumu ar net įtarumu, susiję ir su tuo, kad Prancūzijos prezidentas turi kiek kitokį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti santykiai su Rusija. Jis yra raginęs pradėti „ilgalaikį“ strateginį dialogą su Maskva. Tuo tarpu Lietuvai, kuri įsivaizduoja ir nuosekliai komunikuoja, kad su Rusija dialogas įmanomas tik šiai iš esmės pasikeitus, girdimi raginimai, jog, nepaisant visko, kalbėtis reikia – atrodo beprasmiški ir nesuprantami.
Tačiau globali geopolitinė realybė keičiasi. Keičiasi ir galių balansas Europos Sąjungoje, kurioje pasitraukus Didžiajai Britanijai didesnę įtaką gali įgyti apie Europos karinę bei „strateginę“ autonomiją kalbančios jėgos.
Kaip, stiprėjant ES integracijos procesams, turėtų elgtis Lietuva, jei požiūris saugumo klausimais arba sprendžiant krizes ES aktualioje geopolitinėje erdvėje, abiejose Atlanto pusėse išsiskirtų? Toliau laikytis euroatlantizmo ir saugumo klausimuose nekvestionuoti JAV dominavimo ar visgi imtis ryškesnio balansavimo ir pradėti traktuoti ES jėgas kaip pagrindinį saugumo ramstį?
Lietuvos gyventojai šiuo klausimu nuomonės dažniausia neturi: JAV ir Prancūzijos palaikytojų po lygiai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. gruodžio 14–17 dienomis atliktoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje gyventojų buvo prašoma atsakyti, kurią pusę – Jungtines Amerikos Valstijas ar Prancūziją – Lietuva turėtų labiau palaikyti, kai šių didžiųjų valstybių požiūriai saugumo klausimais išsiskiria. Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip parodė apklausa, daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Tuo tarpu manantys, kad reikėtų orientuotis į vieną ar kitą valstybę, jei Prancūzijos ir JAV požiūris dėl tarptautinių konfliktų nesutaptų, pasiskirstė kone tolygiai.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų mano, kad Lietuva tarptautinio saugumo klausimais turėtų labiau orientuotis į Prancūziją. Beveik tokia pati dalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad norėtų, jog išsiskiriant šių dviejų didžiųjų valstybių požiūriams, Lietuva labiau orientuotųsi į kitą Atlanto pusę – JAV.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ susisteminti duomenys, tai, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į Prancūziją tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka moterys, didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (801 – 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.).
Kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka vyrai (34 proc.), jaunimas iki 30 metų (26 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (27 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.). JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Tyrimo metu gyventojams buvo užduotas klausimas: Daugelyje pasaulio vietų vyksta tarptautiniai konfliktai (pvz., Ukrainoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje) ir tokių didžiųjų valstybių, kaip JAV ar Prancūzija, požiūris į saugumo politiką dažnai išsiskiria. Kalbant apie tarptautinio saugumo klausimus, Jūsų nuomone, Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV ar į Prancūziją, kai šių valstybių požiūriai skiriasi?
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Džojos Barysaitės (Seimo kanceliarija) nuotr.
Pirmosios gyventojų apklausos po Seimo rinkimų rodo, kad konservatorių pergalė gyventojams didesnės euforijos nesukėlė. Lyginant su „valstiečių“ populiarumo proveržiu iškart po Seimo rinkimų 2016 metais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlaikė panašų populiarumo lygį kaip ir iki parlamento rinkimų rudenį.
Šį kartą, skirtingai nei prieš ketverius metus, valdžios pasikeitimas vyko per valstybę užklupusią pandemijos sukeltą krizę. O tai konservatoriams nėra naujiena. 2008 metais prasidėjus finansų krizei po Seimo rinkimų Vyriausybės kontrolę į savo rankas perėmė Andrius Kubilius ir per ketverius metus, priimdamas nepopuliarius sprendimus, „sudegino“ tiek savo, tiek ir partijos populiarumą. Ar gresia panašus likimas ir Ingridai Šimonytei bei jos Ministrų Kabinetui, ekspertų nuomone, yra dar per anksti sakyti, nors prielaidų, kad šį kartą viskas gali susiklostyti ir kitaip, jiems pavyko surasti.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, partiniuose reitinguose lyderystę užtikrintai išlaiko Seimo rinkimus laimėjusi TS-LKD. Palaikymą Gabrieliaus Landsbergio vedamiems konservatoriams deklaravo 15,5 proc. šalies gyventojų.
Už jų nugarų lieka gausiausia opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Pasibaigus Seimo rinkimams Ramūno Karbauskio vedamus „valstiečius“ remia lygiai 13 proc. piliečių.
Konservatorius Andrius Kubilius. LRS nuotr.
Toliau rikiuojasi valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios liberalios partijos: Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamas Liberalų sąjūdis (8,8 proc.) ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (7,7 proc.).
Daugiau nei 5 proc. palaikymą reitingų lentelėje turi dar dvi politinės jėgos, kurioms pavyko patekti į Seimą ir suformuoti frakcijas.
Penktoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė smulkiausią frakciją tarp opozicinių jėgų turinti Darbo partija. Tai, kad simpatizuoja Viktoro Uspaskicho vadovaujamiems „darbiečiams“ prisipažįsta 7,2 proc. respondentų. Kiek mažesnį palaikymą turi opozicijoje likę Gintauto Palucko vedami Lietuvos socialdemokratai. Juos, lapkričio mėnesio duomenimis, rėmė 6,4 proc. gyventojų.
Toliau reitingų lentelėje paminėtos politinės partijos į Seimą per spalį vykusius rinkimus nepateko. Tačiau kai kurioms iš šių partijų Seime atstovauja vienmandatėse išrinkti parlamentarai.
Pareiškimus apie esą nesąžiningus Seimo rinkimus deklaravusio Valdemaro Tomaševskio vadovaujamą Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) vis dar remia 3,2 proc. respondentų. Už šios partijos – didelių ambicijų turėjusi, tačiau į Seimą nepatekusi, vadinamoji „trijų muškietininkų“ Laisvės ir teisingumo partija. Šį Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamą darinį palaiko 2,9 proc. piliečių.
Reitingų lentelės gale – Seime nė vieno atstovo nebeturinti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija – tautininkai (1,7 proc.). Galiausiai sąrašą užbaigia buvusi valdančioji Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partija. Pastarąją lapkričio mėnesį palaikė 1,3 proc. gyventojų. Tiesa, nors „socialdarbiečiai“, kaip ir LLRA-KŠS, Seimo rinkimuose 5 proc. barjero ir neperkopė, po 3 mandatus iškovojo vienmandatėse apygardose šioms partijoms atstovavę politikai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, už kitas rinkimuose dalyvausiančias partijas ketino balsuoti mažiau nei vienas procentas respondentų.
Tuo tarpu trečdalis (31,7 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Lyginant su apklausa prieš 3 mėnesius, neapsisprendusių ar neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose gyventojų padaugėjo 5 procentiniais punktais.
Ekspertai komentuodami pirmuosius partijų reitingus po Seimo rinkimų atkreipia dėmesį į tai, kad konservatoriai į valdžią vėl grįžta, kai valstybė yra patekusi į gilią krizę. Viena vertus, pažymi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė, bent jau vienu aspektu porinkiminė visuomenės reakcija į konservatorių pergalę yra identiška tai, kuri kilo 2008 m., kai Seimo rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedama Tėvynė sąjunga. Kita vertus, tai nebūtinai reiškia, kad COVID-19 krizė sudegins I. Šimonytės populiarumą ir įšaldys partijos elektorato augimo perspektyvas.
Tiek I. Šimonytė, o ir pati partija, sako R. Ališauskienei antrinanti Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, turi įgijusi svarbios patirties suvaldant krizes. Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė pažymi, kad visuomenės pirmosios reakcijos po Seimo rinkimų skiriasi nuo tų, kokios buvo 2016 m. laimėjus „valstiečiams“.
„Anksčiau laimėjusių partijų reitingas po rinkimų pašokdavo. Pavyzdžiui „valstiečių“ reitingas po Seimo rinkimų 2016 m. buvo ganėtinai išaugęs. Bet ir tuomet, kai rinkimus laimėjo Andriaus Kubiliaus vedami konservatoriai, kažkokio atsiplėšimo nuo konkurentų nebuvo. Konservatorių yra kitokia specifika. Jų elektoratas lojalus ir sutelktas, tačiau jų yra tiek, kiek yra“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Kitaip tariant, sutiko sociologė, didesnio porinkiminio entuziazmo konservatorių atžvilgiu nematyti pirmiausiai dėl to, kad rinkimus laimėjo partija, turinti beveik „nepramušamas“ stiklines lubas.
„Tiesiog pas juos neateina rinkėjų iš kairės“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Ir ji nesiryžo spėliot,i ar COVID-19 sukeltos problemos, kurias partija turės parodyti jau artimiausiu metu, gebanti spręsti, sudarys galimybes tas stiklines lubas „sudaužyti“.
„Kol kas labai sunku pasakyti, kol jie nepradėjo dirbti. Todėl būtų sunku spėlioti“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak jos, dinamika, kurią turi koronaviruso sukelta krizė, apsunkina galimybes prognozuoti ilgesnio laikotarpio populiarumo perspektyvas partijai. R. Ališauskienės teigimu, geras pavyzdys yra tai, kaip pandemijos sukeltos krizės kontekste keitėsi „valstiečių“ palaikymas. „Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Jei žiūrėtume į pavasarinę situaciją, tai „valstiečių“ vertinimai pakilo per pavasarinį karantiną. Priminsiu, kad 2020 metų pradžioje jų situacija atrodė labai blogai. Buvo net keliamas klausimas, ar jie apskritai pateks į Seimą. Bet pavasarį jų palaikymas išaugo, tačiau po kurio laiko vėl ėmė prastėti. Todėl šiuo atžvilgiu svarbiausias klausimas yra, kokių priemonių bus imtasi ir kaip jos veiks, kokia pagaliau situacija bus su ekonomika. Juk yra visas paketas sričių, ne tik sveikata“, – aiškino R. Ališauskienė.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė neatmetanti galimybės, jog koronaviruso sukelta krizė už valstybės vairo stojusiems konservatoriams paliks kiek kitokius įspaudus nei paliko finansų krizė A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos laikotarpiu.
„Jei užsikrėtimų ir mirčių skaičiai pradės mažėti ir valdantieji parodys, jog vis dėlto geba valdyti situaciją, visuomenės reakcija, tikėtina, bus pozityvi. Nepaisant to, kad galbūt tos reguliuojančios ar draudžiančios priemonės bus ir griežtesnės“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės manymu, apskritai visuomenė gali sulaužyti kai kuriuos viešojoje erdvėje prigijusius stereotipus apie konservatorius. Kaip viena iš tokios galimybės prielaidų, svarsto R. Urbonaitė, yra tai, kad premjerė I. Šimonytė, ko gero, suprato ir pasimokė iš A. Kubiliaus padarytų klaidų ankstesnės krizės metu.
Todėl MRU dėstytoja neatmetė tikimybės, kad sėkmingas COVID-19 krizės valdymas ir sustyguota bei empatiška dešiniųjų komunikacija su visuomene, gali konservatorių palaikytojų gretas net išplėsti.
„Aš manau, kad jie gali pasiųsti neblogą žinią apie save, sukurti pozityvesnį paveikslą, jei tik sugebės parodyti kompetenciją ir tinkamai komunikuos. Deja, bet kadenciją baigę valdantieji, akivaizdu, kad kai kuriuos apdovanojimus išsidalino gerokai anksčiau laiko ir paskutinės savaitės ne vieną galėjo nuvilti. Todėl bent kiek palenkti į savo pusę daugiau žmonių konservatoriai turi visus šansus. Nesakau, kad greitai galima papildyti savo rinkėjų gretas, bet, manau tai yra galimybė pradėti kurti kitokį savo įvaizdį. Ir tai priklausys nuo jų pačių veikimo. Valdžia suteikia daug galimybių tiek pagerinti savo įvaizdį, tiek jį ir sugadinti.“, – sakė ji.
S. Skvernelis turi gerų šansų tapti ryškiausia centro kairės politine figūra
Visgi COVID-19 krizė, neabejojo R. Ališauskienė, bus tikras išbandymas I. Šimonytės Ministrų Kabinetui. Didžiausios apkrovos ir visuomenės dėmesys bent jau artimiausiu metu teks ne tik premjerei, bet ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Todėl, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, tik naujosios Vyriausybės priimti sprendimai parodys, kiek ir ar apskritai išsilaikys visuomenės pasitikėjimas naujosios valdžios lyderiais.
Kita vertus, akcentavo R. Ališauskienė, klausimą galima kelti ir dėl premjero pareigas baigusio Sauliaus Skvernelio politinės ateities bei svorio.
Sociologės manymu, ekspremjeras turi puikių galimybių įsitvirtinti kaip ryškiausia centro kairės politinė figūra. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek į opoziciją nublokštas S. Skvernelis pats norės būti aktyvus.
„Aš manau, kad Skvernelis išliks matomas politikas. Jis veikia labiau centro kairės pusėje. Todėl jei žiūrėtume į tai, su kuo jis konkuruoja, pamatysime, kad jis didelių konkurentų centro kairėje neturi. Paluckas po truputėlį dingsta, o daugiau nėra su kuo konkuruoti. Skvernelis centro kairėje yra labiausiai matomas ir atsimenamas. Tačiau viskas priklausys nuo to, kiek jis bus aktyvus ir kiek norės būti matomas“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Įgaliojimus perimant naujajai Vyriausybei pastarąjį mėnesį stipriai išaugo visuomenės dalis, palankiai vertinanti valdančiųjų lyderius. Tiek paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė, tiek Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gali pasigirti nuo spalio mėnesio dviženkliu skaičiumi augusiu reitingu. Tuo tarpu nueinančios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas tirpsta antrą mėnesį iš eilės.
Visgi didžiausi reitingo praradimai priklauso į Seimą patekusiam, tačiau ten nei frakcijos seniūno, nei vietos valdyboje taip ir negavusiam socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 6-30 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, per mėnesį labiausiai augo gyventojų dalis, palankiai vertinanti naująją premjerę I. Šimonytę. Lyginant su spalio mėnesio duomenimis, lapkritį jos palankus vertinimas šoktelėjo net 11 procentinių punktų. Šiuo metu I. Šimonytę palankiai vertina 48 proc. piliečių ir 45 proc. – nepalankiai.
Nors su tokiu rezultatu I. Šimonytė rikiuojasi už palankiausiai vertinamų politikų penketuko ribų, reikia pažymėti, kad per mėnesį reitingų lentelėje įvykęs pokytis atrodo įspūdingai.
Dar spalį naujoji ministrė pirmininkė buvo 18-oje reitingų lentelės vietoje bei turėjo neigiamą palankių ir nepalankių vertinimų balansą (minus 17). Tuo tarpu lapkričio mėnesį I. Šimonytė atsidūrė 6 vietoje ir ją palankiai vertinanti gyventojų dalis yra šiek tiek didesnė nei pasisakančių priešingai.
Tuo tarpu XVII Vyriausybės vadovas S. Skvernelis darbą baigia su kelis pastaruosius mėnesius krintančiu reitingu. Lyginant su spalio mėnesio apklausomis, laikinojo premjero palankus vertinimas lapkritį sumažėjo 3 procentiniais punktais. O jei lygintume rezultatus dviejų mėnesių perspektyvoje, laikinojo premjero vertinimas sumažėjo 7 procentiniais punktais. Lapkričio mėnesio duomenimis, S. Skvernelį palankiai vertino 44 proc. respondentų ir 49 proc. teigė priešingai.
Per mėnesį ženkliai išaugo ir kitos valdančiųjų lyderės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reitingas. Lyginant su spalio mėnesio gyventojų apklausa, liberalę palankiau vertinančių piliečių atsirado 10 procentinių punktų daugiau. Lapkritį V. Čmilytę-Nielsen palankiai įvertino 52 proc. gyventojų ir 31 proc. pasisakė nepalankiai. Su tokiu rezultatu ji rikiuojasi 4 reitingų lentelės vietoje. Galima pažymėti, kad dar spalio mėnesį ji buvo už palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuko ribų.
Valdžios formavimo metu ūgtelėjo ir G. Landsbergio reitingas
Naujosios Vyriausybės ir valdančiosios daugumos formavimo procese augo ir konservatorių lyderio bei naujojo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio reitingas. Per mėnesį palankiai jį vertinančių atsirado 6 procentiniais punktais daugiau. Vis dėlto netgi santykinai nemažas reitingo šoktelėjimas į viršų G. Landsbergio situacijos reitingų lentelėje reikšmingai nepakeitė. Konservatorius ir toliau rikiuojasi tarp prasčiausiai vertinamų asmenybių Lietuvoje. Šiuo metu G. Landsbergį palankiai vertina 33 proc. respondentų ir 60 proc. teigia vertiną nepalankiai.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kur kas geriau vertinamas yra Užsienio reikalų ministerijoje darbą baigiantis Linas Linkevičius. Jis vis dar patenka į palankiausiai vertinamų politikų penketuką. Nuo 2012 m. Lietuvos diplomatijai vadovavusį L. Linkevičių teigiamai vertina 48 proc. respondentų, 39 proc. pasisako priešingai. Tiesa, per pastarąjį mėnesį palankus L. Linkevičiaus reitingas sumenko 5 procentiniais punktais.
Žvelgiant į teigiamus palankaus vertinimo pokyčius, taip pat per mėnesį 3 procentiniais punktais išaugo prezidento Valdo Adamkaus palankus vertinimas. Dvi kadencijas šaliai vadovavęs V. Adamkus šiuo metu yra geriausiai vertinamas tarp visų į reitingą įtrauktų asmenybių (palankiai vertina 83 proc. gyventojų ir 10 proc. teigia priešingai).
Taip pat 3 procentiniais punktais šoktelėjo laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vertinimas (30 proc. vertina palankiai ir 64 proc. nepalankiai). Nepaisant to ketverius metus Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavusį „valstietį“ visuomenė vertina itin nepalankiai.
Prastesnį nei A. Verygos vertinimą turi tik du politikai: profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai vertina 27 proc. ir nepalankiai 64 proc.) bei europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (atitinkamai 12 proc. ir 72 proc.). Pastarojo palankus vertinimas per mėnesį sumažėjo 3 procentiniais punktais.
Didžiausi praradimai tenka LSDP lyderiui G. Paluckui
Didžiausi palankaus vertinimo praradimai tenka Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui. Lyginant su spalio mėnesio apklausa, palankus jo vertinimas lapkričio mėnesį sumažėjo 9 procentiniais punktais. Į Seimą patekusį, G. Palucką lapkritį teigiamai įvertino 33 proc. respondentų ir 50 proc. pasisakė priešingai.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
5 procentiniais punktais krito ir viešojoje erdvėje retai besirodančio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palankus vertinimas. Šiuo metu laikinosios sostinės vadovą palankiai vertina 45 proc. respondentų ir 37 proc. teigia priešingai.
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimai per pastarąjį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.
Palankiausiai vertinamų asmenybių lyderiai
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus. Pirmojoje reitingų lentelės vietoje toliau lieka įsitvirtinęs kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus. Antrojoje vietoje – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda (palankiai vertina 78 proc. ir nepalankiai 16 proc.). Trečiojoje vietoje – dvi kadencijas valstybei vadovavusi Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina 62 proc. ir nepalankiai 32 proc.).
Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) lapkritį šalies gyventojai įvertino 8 politikus. Šiuo atžvilgiu nepralenkiamas yra V. Tomaševskis. Jis rikiuojasi pačiame reitingų lentelės dugne. Taip pat tarp nepalankiausiai vertinamų yra profesorius V. Landsbergis, A. Veryga, „valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskį (64 proc. vertina nepalankiai ir 30 proc. palankiai), G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai), Vilniaus meras Remigijus Šimašius (nepalankiai 54 proc. ir 34 proc. palankiai) ir ekspremjeras Algirdas Butkevičius (53 proc. palankiai ir 31 proc. palankiai).
Apklausa vyko 2020 m. lapkričio 6–30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
