Neklausytume papūgos tauškalų, jeigu ji nebūtų Rusijos užsienio reikalų ministerijos paukštis. Kieno žodžius ji kartoja – aišku. Bet kam jie skirti?
Neduosite Turkijos – užimsime Pabaltijį!
„Pirmiausia, ką mes padarysime, tai įeisime į Pabaltijį – Patruševas“. Tokia antraštė internete negalėjo praslysti pro akis žinantiems, kas per ponas yra Patruševas ir ką reiškia „įeisime į Pabaltijį“.
Liepos 23-oji – ypatingai svarbi diena Lietuvai. Būtent tądien JAV pareiškė niekad nepripažinsianti Baltijos šalių okupacijos. Šią žinią prieš 75-erius metus oficialusis Vašingtonas pirmiausiai siuntė Lietuvą, Latviją ir Estiją okupavusiai Sovietų Sąjungai, po to – visoms kitoms pasaulio valstybėms.
Tai buvo garsioji JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracija. 1940-ųjų liepos 23-ąją pasirašiusi Baltijos valstybėms gyvybiškai svarbią deklaraciją Amerika jos griežtai laikėsi nepaisydama milžiniško Kremliaus nepasitenkinimo.
Štai kodėl mums svarbi liepos 23-oji, štai kodėl šiemet gausiai rinkomės į Vašingtono skverą Vilniuje.
Padėką Amerikai už jos tvirtą laikyseną tarė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Amerikos ambasados Lietuvoje ir Lietuvos ambasados Vašingtone diplomatai. Į Vašingtono skverą liepos 23-ąją gausiai susirinko ir vilniečiai bei sostinės svečiai.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2015.07.23; 20:43
Vieni tvirtina, kad užpuolimo grėsmės praktiškai nėra. Tai, visų pirma, todėl, kad Baltijos šalys yra NATO narės, o NATO yra stipresnė už Rusiją.
Kiti abejoja, ar tikrai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su jo aplinka nesusigundys, panaudodamas branduolinį šantažą, užpulti Baltijos valstybes. Ir atkurti buvusią SSRS Pabaltijo karinę apygardą nuo Sankt Peterburgo iki Kaliningrado. Mat nesutarimai Europos Sąjungoje dėl sankcijų Rusijai griežtumo byloja, kad panašūs nesutarimai gali iškilti ir tarp NATO narių (o jų dauguma – ir ES narės). Ir priimant sprendimą, kaip ginti užpultas Baltijos valstybes, NATO sutarties 5 straipsnis visoje apimtyje gali ir nesuveikti.
Leonidas Mlečinas – žinomas demokratinių pažiūrų Rusijos rašytojas, žurnalistas, filmų kūrėjas. Didžiausią jo knygų dalį sudaro blaivaus vertinimo politinės biografijos ir apybraižos: nuo Lenino ir Stalino iki dabartinių Rusijos vadų.
Knygoje „Stalinas. Rusijos haliucinacija“ („Stalin. Navaždenije Rossii“) apžvelgiama plati istorinė epocha, taip pat ir 1940 metų liūdnai pamokantys įvykiai Baltijos šalyse, pusei amžiaus ištrynę jas iš pasaulio žemėlapio.
Autorius L.Mlečinas šiek tiek plačiau restauruoja Latvijos tų metų istorinį vaizdą. Šiuos L. Mlečino knygos puslapius pateikiame Slaptai.lt skaitytojams.
Vladimiras Žirinovskis – ir vėl populiarus. Bent jau Rytų Europoje. Jo pavardė mirga ir didelius tiražus, ir mažą skaitytojų būrį turinčiuose leidiniuose. Tiek rusų, tiek anglų, tiek lietuvių, latvių ir estų kalbomis.
Nieko keisto: šis Rusijos Dūmos narys pareiškė, esą Kremlius turėtų okupuoti Baltijos valstybes, jei Vakarai smogs Sirijai ignoruodami Rusijos protestus. Skandalingojo V.Žirinovskio logika lengvai išlukštenama. Jei Amerikai galima ignoruoja Rusijos raginimus nepulti Damasko, kodėl Rusija turėtų paisyti Briuselio perspėjimų nepulti Vilniaus, Rygos ir Talino?
Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog liberalų demokratų partijos lyderis pratrūko grasinti Baltijos šalims po to, kai Latvijos Prezidentas Andris Berzinšas neva pareiškė, jog oficialioji Ryga pasiruošusi padėti Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims "sunaikinti valstybines Sirijos prezidento Bašaro Asado pajėgas".
Continue reading „Kodėl turėtume dėkoti Vladimirui Žirinovskiui…”
Kitaip nepavadinsi Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto Pabaltijo skyriaus (vis dar tokį Kremlius išlaiko) vedėjo politologijos daktaro Michailo Aleksandro pasvarstymų š.m. rugpjūčio 26 d. apie Rusijos atsakomąjį žingsnį – Baltijos valstybių okupaciją, jei Vakarai atakuotų Siriją. Publikuojame tuos pasvarstymus be komentarų.
XXX
Michailas Aleksandras
Aš anksčiau siūliau, kad tuo atveju, jei NATO puls Siriją, mums reikia įvesti pajėgas į Užkaukazę. Tačiau dabar situacija pasikeitė, Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse.
Viena vertus, Armėnija ryškiai pakrypo Vakarų link ir nebėra patikima sąjungininkė. Jos elgesys naujos pasaulinės krizės sąlygomis tampa neprognozuojamas. Kita vertus, Azerbaidžanas žengė žingsnius, kad suartėtų su Rusija. Ir Alijevas veikiausiai suteikė Putinui garantijas, kad Vakarai negalės naudotis Azerbaidžano teritorija, rengiant operacijas prieš Iraną ir Rusiją. Tokiomis sąlygomis Rusijos ir Irano komunikacijoms prie Kaspijos jūros neiškils grėsmė, ir Azerbaidžaną iš esmės galima palikti ramybėje.
“Mes nenorime kelti panikos ir skelbti aliarmo, mes tiesiog šokiruoti teiraujamės, kam reikalingas būtent toks karinių pajėgų išdėstymas”, – laikraščio “Le Monde” puslapiuose tvirtina vienas žinomas Vakarų diplomatas.
Būtent tokiais žodžiais jis pakomentavo akivaizdžius Rusijos planus koncentruoti itin gausias karines pajėgas būtent prie rytinių Baltijos valstybių sienų. Omenyje turima Leningrado karinė apygarda. Kaip teigia “Le Monde”, būtent šioje karinėje apygardoje, turinčioje tiesioginius sąlyčio taškus su Baltijos valstybėmis, atliekamos kardinalios karinės reformos. 2009 – 2010 metais Rusija čia sukoncentravo “sunkiai įsivaizduojamą gausybę karinės technikos ir kareivių”.
Continue reading „Rusija koncentruoja karines pajėgas būtent prie Baltijos valstybių”
