Vilniuje atidengtas bareljefas, skirtas rašytojo Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Spalvingas sostinės Literatų gatvės namų sienas, dedikuotas rašytojams ir poetams, papildė naujas simbolis. Ketvirtadienį atidengtas bronzos ir akmens bareljefas, skirtas moderniam lietuvių tautos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“ ir jo autoriui – istoriosofinio romano kūrėjui Petrui Dirgėlai (1947–2015).
Vienu mįslingiausių Lietuvos rašytojų vadinamas P. Dirgėla vasario 21 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Įdomi detalė – ilgus metus rašytojas savo gimtadienį minėjo būtent vasario 10-ąją. Nesusipratimą lėmė gimimo liudijime įsivėlusi klaida.
„Karalystė“ buvo ir vis dar išlieka nepaprastos vertės artefaktas mūsų literatūriniame lauke, kurio centre dažniausiai aptinkame individą ir jo patirtis, bet ne bandymus apčiuopti didesnių darinių už mus pačius gyvavimą, jų prasmę. „Karalystė“ yra epinis pasakojimas, pirmasis tokio pobūdžio mūsų kultūroje“, – sako bareljefą atidengęs filosofas Vilius Bartninkas, knygos „Apie Karalystę“ autorius.
Anot jo, P. Dirgėla ieško mūsų valstybės pagrindo – paieškos veda į mitologinę valstybės gyvavimo dimensiją. „Karalystė“ yra nuoroda į daugiau nei Mindaugo valstybę, bet į tą pamatinį suverenumo statusą ir politinės brandos etapą, kuri kiekviena politinė bendruomenė turi pasiekti“, – teigia V. Bartninkas.
„Karalystės“ koridoriuose aptinkami vaizdiniai – gausybė mitinių įvaizdžių, religinių nuorodų, biblijinių palyginimų, keistų simbolių ir paslaptingų ištarų – trikdo, bet kartu skamba be galo aktualiai.
Bareljefas, skirtas rašytojo Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tai yra mitinio mąstymo gyvastingumo liudijimas – jis peržengia kasdienį laiką ir kreipiasi į mus, nežadėdamas atsakymų, tik suteikdamas priemones vaizduotei įveikti savo pačios ribotumus ir pakilti į amžinybės erdvę“, – sako filosofas.
Jo vertinimu, kalbėjimas apie valstybę būna viename iš trijų laikų: praeityje, kalbančioje apie dalykų ištakas, dabartyje, keliančioje nerimą savo problemomis ir iššūkiais, ir ateityje, įsivaizduojančioje ateisiančią gerovę.
„Dirgėla ragina galvoti apie ketvirtą, egzistencinį laiką, kuris užtikrina, kad per trijų laikų virsmus valstybė išliktų savimi. „Karalystė“ yra šių apmąstymų paminklas, o atidengtas bareljefas tapo paminklu „Karalystei“, rodančiu, kad mums šie klausimai nepaliauja būti svarbūs. Kaip Dirgėla to ir norėjo“, – sako V. Bartninkas.
Literatų gatvę papildžiusiame bareljefe galima įžiūrėti pilies kontūrus, karūnos motyvą, skirtingų religijų simboliką, kurią gaubia baltų kosmologinė visatos samprata.
„Bareljefo idėja susijusi su prieš kelis metus Dirgėlai kurtos atminimo plokštės koncepcija. Naudojau panašią simboliką, kurią rašydamas epą savo piešiniuose–schemose vaizdavo pats autorius. Grafikos išraišką transformavau į bareljefą, simbolizuojantį Karalystės kaip visumos ir harmonijos jungtį“, – pasakoja bareljefą sutvėręs dailininkas Gediminas Šibonis.
„Karalystė“ – kaip gera šachmatų partija, daug yra užkoduota. Pilnas, prasmingas tekstas, kiekvienas žodis yra gyvas ir savo vietoj. Dirgėla rašė iš pašaknų, tas ir jaučiasi, tas ir traukia. Ir jo fantazijos man prie širdies. „Karalystė“, o ir kiti Petro kūriniai, traukia savo tikrumu, kviečia sugrįžti prie jo knygų“, – sako renginį epo ištraukomis įgarsinęs aktorius Vytautas Rumšas. Bareljefas. Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“ garbei. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Už literatūrinės raiškos simfoniškumą romanų cikle „Karalystė“ P. Dirgėla 2003 metais pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
P. Dirgėla – prozininkas, eseistas, vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų. Rašytojo darbai išversti ir skaitomi 10 kalbų.
Už literatūrinės raiškos simfoniškumą romanų cikle „Karalystė“ P. Dirgėla 2003 metais pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
P. Dirgėla – prozininkas, eseistas, vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų. Rašytojo darbai išversti ir skaitomi 10 kalbų.
„Per amžius budėję, laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“ – toks užrašas puošia trečiadienį Šv. Ignoto Lietuvos kariuomenės bažnyčioje Vilniuje Krizmos Šv. Mišių metu atidengtą bareljefą. Jis skirtas žuvusiems Lietuvos kariams.
„Bareljefo kompozicijoje esantis karys su skydu, ant kurio pavaizduoti Gediminaičių stulpai rodo kad jis kovojo už Lietuvos laisvę. Tad buvome, esame ir būsime nenugalimi“, – sakė bareljefą atidengęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Žuvusių karių pagerbimas bažnyčiose – tai gilias šaknis Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose turinti tradicija. Džiaugiuosi, kad už šalies laisvę kovoję ir gyvybes paaukoję kariai nuo šiol bus deramai pagerbti ir Lietuvos kariuomenės bažnyčioje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Kartu buvo atidengtos ir trys atminimo lentos pagerbiant žuvusius Lietuvos karius: savanorį Artūrą Sakalauską, žuvusį Vilniuje 1991 m. rugpjūčio 21 d., vyresnįjį leitenantą Normundą Valterį, žuvusį Bosnijoje ir Hercegovinoje 1996 m. balandžio 17 d. ir seržantą Arūną Jarmalavičių, žuvusį Afganistane 2008 m. gegužės 22 dieną.
Atidengtame bareljefe vaizduojamas karys, kovojęs ir žuvęs, bet jo dvasia liko nenugalėta. Kovotojas yra globojamas dviejų angelų. Visos trys figūros yra apjungtos fone esančios vėliavos.
Idėjos įamžinti žuvusius Lietuvos karius iniciatoriai – karo istorikas Valdas Rakutis ir ilgametis Lietuvos kariuomenės dailininkas Giedrius Reimeris. Bareljefo autoriai – skulptoriai Leonas ir Eimantas Pivoriūnai.
Šv. Mišių metu savo kunigystės įžadus atnaujino Lietuvos kariuomenės kapelionai. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 12 karo kapelionų.
Estijos sostinėje Taline iškilmingai atidengtas bareljefas pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui.
„Vienas žymiausių praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio visuomenės veikėjų ir politikų B. Jelcinas suvaidino labai svarbų vaidmenį Estijos nepriklausomybės atkūrimo procese“, – pareiškė per ceremoniją Estijos parlamento pirmininkė.
