Sostinėje atidengtas bareljefas P. Dirgėlos epui „Karalystė“


Vilniuje atidengtas bareljefas, skirtas rašytojo Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Spalvingas sostinės Literatų gatvės namų sienas, dedikuotas rašytojams ir poetams, papildė naujas simbolis. Ketvirtadienį atidengtas bronzos ir akmens bareljefas, skirtas moderniam lietuvių tautos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“ ir jo autoriui – istoriosofinio romano kūrėjui Petrui Dirgėlai (1947–2015).
 
Vienu mįslingiausių Lietuvos rašytojų vadinamas P. Dirgėla vasario 21 dieną būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Įdomi detalė – ilgus metus rašytojas savo gimtadienį minėjo būtent vasario 10-ąją. Nesusipratimą lėmė gimimo liudijime įsivėlusi klaida.
 
„Karalystė“ buvo ir vis dar išlieka nepaprastos vertės artefaktas mūsų literatūriniame lauke, kurio centre dažniausiai aptinkame individą ir jo patirtis, bet ne bandymus apčiuopti didesnių darinių už mus pačius gyvavimą, jų prasmę. „Karalystė“ yra epinis pasakojimas, pirmasis tokio pobūdžio mūsų kultūroje“, – sako bareljefą atidengęs filosofas Vilius Bartninkas, knygos „Apie Karalystę“ autorius.
 
Anot jo, P. Dirgėla ieško mūsų valstybės pagrindo – paieškos veda į mitologinę valstybės gyvavimo dimensiją. „Karalystė“ yra nuoroda į daugiau nei Mindaugo valstybę, bet į tą pamatinį suverenumo statusą ir politinės brandos etapą, kuri kiekviena politinė bendruomenė turi pasiekti“, – teigia V. Bartninkas. 
 
„Karalystės“ koridoriuose aptinkami vaizdiniai – gausybė mitinių įvaizdžių, religinių nuorodų, biblijinių palyginimų, keistų simbolių ir paslaptingų ištarų – trikdo, bet kartu skamba be galo aktualiai.
 
Bareljefas, skirtas rašytojo Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai yra mitinio mąstymo gyvastingumo liudijimas – jis peržengia kasdienį laiką ir kreipiasi į mus, nežadėdamas atsakymų, tik suteikdamas priemones vaizduotei įveikti savo pačios ribotumus ir pakilti į amžinybės erdvę“, – sako filosofas.
 
Jo vertinimu, kalbėjimas apie valstybę būna viename iš trijų laikų: praeityje, kalbančioje apie dalykų ištakas, dabartyje, keliančioje nerimą savo problemomis ir iššūkiais, ir ateityje, įsivaizduojančioje ateisiančią gerovę.
 
„Dirgėla ragina galvoti apie ketvirtą, egzistencinį laiką, kuris užtikrina, kad per trijų laikų virsmus valstybė išliktų savimi. „Karalystė“ yra šių apmąstymų paminklas, o atidengtas bareljefas tapo paminklu „Karalystei“, rodančiu, kad mums šie klausimai nepaliauja būti svarbūs. Kaip Dirgėla to ir norėjo“, – sako V. Bartninkas.
 
Literatų gatvę papildžiusiame bareljefe galima įžiūrėti pilies kontūrus, karūnos motyvą, skirtingų religijų simboliką, kurią gaubia baltų kosmologinė visatos samprata.
 
„Bareljefo idėja susijusi su prieš kelis metus Dirgėlai kurtos atminimo plokštės koncepcija. Naudojau panašią simboliką, kurią rašydamas epą savo piešiniuose–schemose vaizdavo pats autorius. Grafikos išraišką transformavau į bareljefą, simbolizuojantį Karalystės kaip visumos ir harmonijos jungtį“, – pasakoja bareljefą sutvėręs dailininkas Gediminas Šibonis.
 
„Karalystė“ – kaip gera šachmatų partija, daug yra užkoduota. Pilnas, prasmingas tekstas, kiekvienas žodis yra gyvas ir savo vietoj. Dirgėla rašė iš pašaknų, tas ir jaučiasi, tas ir traukia. Ir jo fantazijos man prie širdies. „Karalystė“, o ir kiti Petro kūriniai, traukia savo tikrumu, kviečia sugrįžti prie jo knygų“, – sako renginį epo ištraukomis įgarsinęs aktorius Vytautas Rumšas.
Bareljefas. Petro Dirgėlos epui „Karalystė. Žemės keleivių epas“ garbei. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Už literatūrinės raiškos simfoniškumą romanų cikle „Karalystė“ P. Dirgėla 2003 metais pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
 
P. Dirgėla – prozininkas, eseistas, vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų. Rašytojo darbai išversti ir skaitomi 10 kalbų.
 
Už literatūrinės raiškos simfoniškumą romanų cikle „Karalystė“ P. Dirgėla 2003 metais pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
 
P. Dirgėla – prozininkas, eseistas, vienas ryškiausių istorinio, istoriosofinio romano kūrėjų. Rašytojo darbai išversti ir skaitomi 10 kalbų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.11; 08:17
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.