Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 13-osios išvakarėse dalyvavo Laisvės gynėjų atminimo 32-osiose metinėse. Apie tai prezidentas parašė ir savo Facebook paskyroje.
Prezidento teigimu, kova, vykusi prieš 32 metus, „ir šiandien liudija apie tiesos ir šviesos pergalę prieš blogį“. Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
„Prieš 32 metus kovodami už mūsų šalies nepriklausomybę gyvybes prarado 14 laisvės gynėjų. Mes niekada nepamiršime. Niekada nenustosime dėkoti jiems ir visiems, kurie tą naktį parodė nepalaužiamą ryžtą ir meilę Tėvynei. Jų valios pastangomis šiandien esame laisva nepriklausoma valstybė.
Laisvės neužtenka iškovoti, ją reikia ginti. Mūsų broliai ukrainiečiai šiandien narsiai kaunasi už savo nepriklausomybę. Jų akyse šviečia ta pati ugnis, kuri degė ir mūsų laisvės gynėjų širdyse. Ugnis, kuri simboliškai dega ir šiandien, primindama mums apie Lietuvos triumfą ir tuos, kurie jo išvysti nebegalėjo“, – Lietuvos kovos už laisvę išvakarėse kalba G. Nausėda.
„Būkime vieningi, būkime tvirti ir tamsą neišvengiamai pakeis šviesa“, – ragina G. Nausėda.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. EPA – ELTA foto
Belgradas, gruodžio 28 d. (ELTA). Trečiadienį Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius paragino Kosovo šiaurėje gyvenančius serbus ardyti barikadas, kadangi gautos visos reikiamos Vakarų šalių garantijos.
Tai paskelbė Serbijos vyriausybės Kosovo ir Metochijos reikalų valdybos direktorius Petaras Petkovičius, praneša portalas RTS.
Pasak pareigūno, Belgradas gavo „patikimas Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų garantijas“.
Jis pranešė, kad paleidžiamas serbų policininkas Dejanas Pantičius (dėl kurio suėmimo gruodžio 10 d. ir buvo pradėtos statyti barikados), gauta patikinimų, jog nėra jokių Kosovo serbų, kuriuos esą Priština ketina suimti, sąrašų, o NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR garantavo, jog Kosovo saugumo pajėgos negalės įžengti į šiaurinius municipalitetus be išankstinio jų sutikimo.
Kaip papasakojo Serbijos vyriausybės atstovas, A. Vučičius surengė „rimtą ir sunkų“ susitikimą su Kosovo šiaurėje gyvenančių serbų atstovais.
„Jis paprašė serbus pašalinti barikadas. Jie atsakė, kad pasitiki tik juo, o ne (Kosovo ministru pirmininku) Albinu Kurti. Tada prezidentas paragino juos grįžti į Kosovo šiaurę ir išdėstyti šias garantijas ten gyvenantiems žmonėms“, – teigė P. Petkovičius.
Padėtis Kosove vėl susikomplikavo, kai proserbiška partija paskelbė valdžios institucijų boikotą keturiuose šiauriniuose municipalitetuose. Po to į šiuos municipalitetus įžengė Kosovo policija ir ten buvo paskirti rinkimai, kurie turėjo įvykti šių metų gruodį.
Dėl JAV ir ES spaudimo Priština galiausiai sutiko atidėti šiuos rinkimus.
Po smurto proveržio per pastaruosius „geltonųjų liemenių“ protestus Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie naujas priemones prieš riaušininkus. Lankydamasis Vidaus reikalų ministerijos krizės štabe jis pareiškė, kad bus priimti „stiprūs, papildomi sprendimai“.
E. Macrono vyriausybė nuo lapkričio jau paskelbė virtinę priemonių prieš riaušes keliančius demonstrantus. Tačiau smurtas protestuose praėjusį šeštadienį, anot prezidento, parodė, kad jų nepakanka. E. Macronas dėl riaušių nutraukė trumpas slidinėjimo atostogas Pirėnuose ir grįžo į Paryžių.
Riaušininkai šeštadienį Eliziejaus laukuose Paryžiuje siaubė parduotuves. Jie statė degančias barikadas ir padegė vieną banko skyrių. Per gaisrą virš banko esančiuose butuose buvo sužeista 11 žmonių. Beveik 240 asmenų buvo suimta.
„Geltonosios liemenės“ Prancūzijoje jau ketvirtą mėnesį kiekvieną savaitgalį išeina į gatves, reikalaudamos mokesčių mažinimo ir socialinio teisingumo. Per protestus vis kyla riaušių. Demonstrantai savo ruožtu kaltina policiją perdėtu jėgos naudojimu.
Vasario pradžioje Nacionalinė Asamblėja priėmė kovos su riaušėmis įstatymą. Kovo pradžioje jam pritarė ir Prancūzijos Senatas. Šis įstatymas gerokai palengvina demonstracijų draudimą. Prefektai gali be teisminio pagrindo uždrausti dalyvauti demonstracijose asmenims, „kurie kelia ypač didelį pavojų viešajai tvarkai“. Už nepaklusimą draudimui gresia iki šešių mėnesių kalėjimo ir 7 500 eurų piniginė bauda.
Įstatymas, be to, draudžia užsimuturiuoti veidus. Kas iš dalies ar visiškai užsidengia veidą, gali tikėtis vienerių metų laisvės atėmimo bausmės ir 15 000 eurų piniginės baudos.
Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.
Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.
Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.
Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.
Vaikinas gatvėje, paupyje, bandė platinti kažkokius lapelisu. Žaibiškai jį apspito jaunuolių minia ir kaip šapelį ėmė nešti. Toje minioje buvo ir Gintaras. Niekas to vaikino nemušė, paleido, kad nebūtų preteksto atsakomiesiems veiksmams.
Mes buvome netoli senojo Žvėryno tilto, kai nuo ten, kur televizijos bokštas, pasigirdo patrankų šūviai ir kulkosvaidžių kalenimas. Horizontas nušvisdavo tarsi sužaibavus. Atkreipiau dėmesį, kad po blykstelėjimo garsas iki mūsų atsirisdavo po kelių sekundžių. Dabar negaliu prisiminti – po to šaudymo ant Žvėryno tilto pasirodė šarvuočiai, sunkvežimiai su kareiviais, ar prieš tai. Kai jie riaumodami energingai suko į dešinę, Televizijos ir radijo komiteto link, mes stovėjome prie pat tilto. Vaikinai su vėliavom išsiverždavo į priekį, vienas vėliavos kotu net sudavė šarvuočiui per šoną. Minia šaukė, piktinosi. Važiavo ir greitosios pagalbos automobilis “Latvija”…. Ir po keliolikos minučių užvirė pekla ten, kur Televizija. Tratėjimas, griausmas, šviesos blyksniai. Aukščiausiosios Tarybos pusėn aukštai danguje iš ten kartais skriedavo šviečiančios kulkos, dangų grabaliojo prožektoriai.
Apie sausio įvykius jau daug kalbėta ne tik Lietuvoje, apie juos ne mažiau kalbama ir šiandien. Kalbama, rodoma, rašoma. Bus išleistos knygos. Pirmoji, rengiama Spaudos departamento, pasirodys po keliolikos dienų. Ir vis dėlto noriu tarti ir savo žodį, nes daug ką mačiau savo akimis.
Vyriausybė ir Parlamentas susikibo ne juokais. Seniai jautėme jų priešiškumą, kartais tiesiog neapykantą. Vyriausybė perdėm komunistinė, Parlamente komunistinės nuotaikos ne tokios stiprios, tačiau kai kurie kairieji itin agresyvūs: Pangonis, Antanavičius, Jasukaitytė, Stakvilevičius, Šadreika… Kaip šiomis dienomis sakė A.Terleckas, Parlamente yra apie 30 deputatų, kurie Landsbergiui pasirengę perkąsti gerklę. Jiems trūksta dar devyniolikos – ir Landsbergis būtų sutvarkytas. Prunskienė įsiutusi, net sustorėjusi nuo pasiutimo. Suaktyvėjo Beriozovas.
Tiek Lietuvos, tiek užsienio visuomenės informavimo priemonėse gausu pranešimų, kaip Europos ir JAV studentai masiškai protestuoja prieš valdžių ketinimus atsisakyti nemokomo mokslo tradicijų. Universitetų, aukštųjų mokyklų studentai siekia, kad jiems nereikėtų mokėti už aukšąjį mokslą. Savo teises jie gina okupuodami įstaigas, kuriose mokosi. Tiksliau tariant, užsibarikaduoja universitetų, aukštųjų mokyklų patalpose ir tokiu drastišku būdu trikdo šių įstaigų darbą. Kas gi iš tiesų dedasi Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Šveicarijos universitetuose? Ar ši tradicija – okupuoti universitetą – įsitvirtins Lietuvoje? Galų gale ar būtent tokia studentų protesto forma – priimtinas reiškinys mūsų kraštui? Ar mūsų studentai turėtų sekti savo protestuojančių kolegų pavyzdžių? Juk Vakaruose kai kurie rektoriai į universitetą išdrįsta įžengti tik lydimi apsaugos. Priešingu atveju pasipiktinę studentai į juos svaido supuvusius kiaušinius, pomidorus. Ar Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nesulauks panašaus likimo?
Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt iš Berlyno praneša Stanislovas Tomas.
