
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 13-osios išvakarėse dalyvavo Laisvės gynėjų atminimo 32-osiose metinėse. Apie tai prezidentas parašė ir savo Facebook paskyroje.

Belgijos sostinėje Briuselyje penktadienį susirėmė policininkai ir ryškias geltonas liemenes vilkintys protestuotojai, daugybė protestuotojų buvo suimti, informuoja naujienų agentūra AP.
Demonstrantai penktadienį susirinko protestuoti prieš didelius mokesčius ir didžiules pragyvenimo išlaidas. Policija prieš protestuotojus, bandžiusius prisiartinti prie vyriausybės pastatų ir įstaigų Briuselio centre bei svaidžiusius akmenis į barikadas, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
„Mūsų pareigūnai pradėjo naudoti vandens patrankas po to, kai jie pradėjo svaidyti įvairius objektus“, – sakė Briuselio miesto policijos atstovė Ilse Van De Keere.
Atstovės teigimu, proteste dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Apie 60 buvo suimti dėl viešosios tvarkos trikdymo. Dauguma su savimi turėjo daiktų, kurie, policijos manymu, buvo pavojingi, pavyzdžiui, skustuvų peiliukai ir pipirinės dujos.
Remiantis „Reuters“ pranešimais, kiek anksčiau protestuotojai trikdė kelių eismą ir ėjo gatvėmis. Galiausiai keli šimtai ryškias liemenes vilkinčių protestuotojų pajudėjo ministro pirmininko Charles’io Michelio biuro link. Daugybė žmonių svaidė į policiją akmenis ir kelių ženklus. Policija malšino protestuotojus vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.12.01; 09:02
Vaikinas gatvėje, paupyje, bandė platinti kažkokius lapelisu. Žaibiškai jį apspito jaunuolių minia ir kaip šapelį ėmė nešti. Toje minioje buvo ir Gintaras. Niekas to vaikino nemušė, paleido, kad nebūtų preteksto atsakomiesiems veiksmams.
Mes buvome netoli senojo Žvėryno tilto, kai nuo ten, kur televizijos bokštas, pasigirdo patrankų šūviai ir kulkosvaidžių kalenimas. Horizontas nušvisdavo tarsi sužaibavus. Atkreipiau dėmesį, kad po blykstelėjimo garsas iki mūsų atsirisdavo po kelių sekundžių. Dabar negaliu prisiminti – po to šaudymo ant Žvėryno tilto pasirodė šarvuočiai, sunkvežimiai su kareiviais, ar prieš tai. Kai jie riaumodami energingai suko į dešinę, Televizijos ir radijo komiteto link, mes stovėjome prie pat tilto. Vaikinai su vėliavom išsiverždavo į priekį, vienas vėliavos kotu net sudavė šarvuočiui per šoną. Minia šaukė, piktinosi. Važiavo ir greitosios pagalbos automobilis “Latvija”…. Ir po keliolikos minučių užvirė pekla ten, kur Televizija. Tratėjimas, griausmas, šviesos blyksniai. Aukščiausiosios Tarybos pusėn aukštai danguje iš ten kartais skriedavo šviečiančios kulkos, dangų grabaliojo prožektoriai.
Continue reading „Kraujas jau pralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 25)”
Apie sausio įvykius jau daug kalbėta ne tik Lietuvoje, apie juos ne mažiau kalbama ir šiandien. Kalbama, rodoma, rašoma. Bus išleistos knygos. Pirmoji, rengiama Spaudos departamento, pasirodys po keliolikos dienų. Ir vis dėlto noriu tarti ir savo žodį, nes daug ką mačiau savo akimis.
Vyriausybė ir Parlamentas susikibo ne juokais. Seniai jautėme jų priešiškumą, kartais tiesiog neapykantą. Vyriausybė perdėm komunistinė, Parlamente komunistinės nuotaikos ne tokios stiprios, tačiau kai kurie kairieji itin agresyvūs: Pangonis, Antanavičius, Jasukaitytė, Stakvilevičius, Šadreika… Kaip šiomis dienomis sakė A.Terleckas, Parlamente yra apie 30 deputatų, kurie Landsbergiui pasirengę perkąsti gerklę. Jiems trūksta dar devyniolikos – ir Landsbergis būtų sutvarkytas. Prunskienė įsiutusi, net sustorėjusi nuo pasiutimo. Suaktyvėjo Beriozovas.
Continue reading „Kol kraujas dar nepralietas (iš mano dienoraščio – 1991 01 24)”
Tiek Lietuvos, tiek užsienio visuomenės informavimo priemonėse gausu pranešimų, kaip Europos ir JAV studentai masiškai protestuoja prieš valdžių ketinimus atsisakyti nemokomo mokslo tradicijų. Universitetų, aukštųjų mokyklų studentai siekia, kad jiems nereikėtų mokėti už aukšąjį mokslą. Savo teises jie gina okupuodami įstaigas, kuriose mokosi. Tiksliau tariant, užsibarikaduoja universitetų, aukštųjų mokyklų patalpose ir tokiu drastišku būdu trikdo šių įstaigų darbą. Kas gi iš tiesų dedasi Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Šveicarijos universitetuose? Ar ši tradicija – okupuoti universitetą – įsitvirtins Lietuvoje? Galų gale ar būtent tokia studentų protesto forma – priimtinas reiškinys mūsų kraštui? Ar mūsų studentai turėtų sekti savo protestuojančių kolegų pavyzdžių? Juk Vakaruose kai kurie rektoriai į universitetą išdrįsta įžengti tik lydimi apsaugos. Priešingu atveju pasipiktinę studentai į juos svaido supuvusius kiaušinius, pomidorus. Ar Lietuvos Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nesulauks panašaus likimo?
Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt iš Berlyno praneša Stanislovas Tomas.