Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Seimo nariai Simonas Gentvilas, Irena Haase ir Vilius Semeška siūlo griežtinti atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje ir įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas įregistravę politikai sako, kad administracinė atsakomybė neatlieka prevencinės funkcijos, akivaizdžiai yra nepakankama. Todėl jie siūlo nustatyti, kad administracinė atsakomybė už atliekų išmetimą aplinkoje būtų taikoma, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą – kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Projekto autorių teigimu, stebima tendencija, kad vis dar išmetama didelius atliekų kiekius į aplinką, tokiu būdu siekiant išvengti atliekų tvarkymo kaštų. „Taip pat plačiai taikomos schemos, nelegalūs verslai, kai asmenys siekdami komercinės naudos, gavę atlygį, atliekas ne tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų sutvarko, o tiesiog išmeta aplinkoje. Išmetant atliekas aplinkoje kyla ypač didelis visuomenės nepasitenkinimas, mažinama ekosisteminių paslaugų vertė, kuriama našta valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams jas tvarkant, todėl būtina imtis teisinių priemonių ir kovoti su šiuo reiškiniu“,- sako iniciatyvos autoriai.
Pagal siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, aplinkos užteršimas 5 kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 2 tūkst. 300 eurų iki 2 tūkst.900 eurų.
Tokių šiukšlynų ypač gausu Vilniaus pakraščiuose. Įdomu, kas už juos sumoka? Slaptai.lt nuotr.
Baudą nuo 3 tūkst. iki 4 tūkst. 300 eurų siūloma taikyti už aplinkos užteršimą 5 kubinių metrų ir didesniu, bet mažesniu kaip 7 kubiniai metrai pavojingų atliekų kiekiu.
Pagal siūlomas Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, nepavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 8 tūkst. 14 tūkst. eurų. Jei tai būtų padaryta pakartotinai – siūloma bausti nuo 10 tūkstančių iki 23 tūkstančių eurų bauda.
Jei Seimas pritartų, pavojingųjų atliekų šalinimas į jūrą, kai šalinamas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, užtrauktų baudą nuo 17 tūkstančių iki 30 tūkstančių eurų. Tokia pakartotinai padaryta veika užtrauktų baudą nuo 30 tūkstančių iki 55 tūkstančių eurų.
Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. 800 iki 6 tūkst. eurų. Už tokius pakartotinai padarytus veiksmus siūloma bausti nuo 3 tūkst. 400 iki 8 tūkst. eurų.
Už pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką, kai išmestas 5 kubinių metrų ir didesnis, bet mažesnis kaip 7 kubinių metrų pavojingųjų atliekų kiekis, siūloma bausti nuo 16 tūkstančių iki 28 tūkstančių eurų. Lietuviško šiukšlių verslo ypatumai. Slaptai.lt nuotr.
Nuo 28 tūkstančių iki 60 tūkstančių eurų siūloma bausti, jei tokia veikia padaryta pakartotinai.
Tikimasi, kad šie pakeitimai leistų užkardyti galimas neteisėtas veikas, o sankcijos būtų atgrasančios ir efektyvios.
Šiuo metu už atliekų išmetimą aplinkoje galima administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė. Tačiau, anot projektus teikiančių Aplinkos ministro Simono Gentvilo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Irenos Haase ir parlamentaro Viliaus Semeškos, galiojantis reglamentavimas yra nepakankamas ir turintis teisinių spragų.
Prokuratūra
Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių. Tokius naujausius šio tyrimo duomenis pateikia Generalinė prokuratūra.
„Šiuo metu apklausti beveik trys šimtų liudytojų. Virš septyniasdešimt asmenų pripažinti nukentėjusiais“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Prokuratūra akcentuoja, kad tinkamai užfiksuotus žmonių liudijimus bei visą vaizdinę dokumentinę medžiagą vėliau ketinama perduoti Ukrainos prokuratūrai, nes tai itin reikšmingi duomenys siekiant vėliau teisme įrodyti įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltėlių tapatybes ir kitas nusikaltimų aplinkybes.
Tam, kad tokių duomenų rinkimas vyktų kuo sklandžiau ir kuo paprasčiau žmonėms, visi į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai registracijos metu gauna anketas, kuriose gali pažymėti, jog yra nukentėję arba tapę karo nusikaltimų liudytojais ir yra informuojami apie galimybes liudyti artimiausioje policijos įstaigoje.
Jei žmogus anketoje pažymi, kad turi duomenų apie įvykdytus karo nusikaltimus, tuomet pareigūnai su juo vėliau susisiekia, pasitikslina informaciją ir apklausia. Generalinė prokuratūra pabrėžia, kad apklausiami yra tie, kas nurodo, jog patys nukentėjo nuo karo nusikaltimų, juos matė asmeniškai arba turi tai liudijančios vaizdinės medžiagos.
Informuoti pareigūnus apie turimą vaizdinę medžiagą arba norą duoti parodymus žmonės tai pat gali ir internetu – šiam tikslui policija sukūrė specialią platformą. Joje lietuvių, ukrainiečių, rusų bei anglų kalbomis taip pat yra pateikiami visiems suprantami aktualių teisinių sąvokų paaiškinimai bei karo nusikaltimų pavyzdžiai. Informacija apie galimus būdus pranešti turimą informaciją apie karo nusikaltimus teisėsaugai dalijasi ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Ikiteisminį tyrimą dėl Ukrainoje vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo 2022 metų kovo 1 d. Šiame ikiteisminiame tyrime dirba 40 prokurorų, policijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų grupė.
Nuo 2022 m. kovo 25 d. sudaryta ir jungtinė tyrimo grupė, kurios veikloje dalyvauja septynių valstybių atstovai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras. Jungtinės tyrimo grupės tikslas – keistis įrodymais ir informacija tarp šalių, palengvinti tyrimų atlikimą ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, siekiant, kad už nusikaltimų darymą atsakingi asmenys būtų perduoti teismui.
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai yra pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintus karo įstatymus ir papročius arba humanitarinės teisės leistiną elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu.
Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atvejais įvardijama civilių gyventojų žudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinimas, neteisėtas įkalinimas, pavergimas ar deportacija, seksualiniai nusikaltimai, žmonių persekiojimas dėl politinių, nacionalinių, etninių motyvų. Taip pat nusikaltimais laikoma ir kultūrinės reikšmės objektų naikinimas, karo belaisvių kankinimas ar nužudymas, vertimas karo belaisviams ar civiliams tarnauti priešo ginkluotose pajėgose.
Nusikaltimų pavyzdžiais įvardijama ir civilių, medicinos ar civilinės gynybos personalo, karo ar civilinės ligoninės, sužeistų asmenų ar ligonių vežančių transporto priemonių bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas, aiškiai iš mūšio pasitraukusių ir nesipriešinančių kombatantų ir kitų asmenų užpuolimas, gyvenamųjų vietovių, neginamų civilinių objektų, gyvenviečių ar miestų bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas.
Taip pat bombardavimas, apšaudymas arba kitoks užpuolimas prieš didelį pavojų aplinkai ir žmonėms keliantį objektą – atominę elektrinę, užtvanką, nuodingųjų medžiagų saugyklą ir pan., žinant, kad dėl jų gali atsirasti labai sunkių padarinių. Uždraustų karo priemonių ar kariavimo būdų naudojimas taip pat yra vienas iš karo nusikaltimų.
V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru rengia tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.
Konferencijoje nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. Į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės; apie agresyvios Rusijos politikos kilmę, tikslus, ideologinį agresijos karo pagrindimą.
Bus aptariami teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos ir kiti klausimai.
Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
Kovo 4 d. tarptautinės viešosios teisės juristai, vieši asmenys ir žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
Balandžio 8 d. Baltijos šalys įstojo į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
Konferencijos globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Seimo narys Jurgis Razma. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarai abejoja Seimo vicepirmininko konservatoriaus Jurgio Razmos iniciatyva už karo propagandą Lietuvoje numatyti baudžiamąją atsakomybę. Dalis jų teigia, kad šiuo metu veikiantys įstatymai užtikrina draudimą skleisti karo propagandą, todėl būtinybės griežtinti įstatymus nėra. Kita vertus, jei poreikis atsirastų, Seimo nariai akcentuoja, kad tokius projektus turėtų inicijuoti atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad karo propagandos draudimą užtikrina Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai, todėl, akcentuoja jis, reikėtų jau galiojančius teisės aktus taikyti, o ne inicijuoti naujus.
„Bijau, kad tai gali virsti visiškai neprotinga raganų medžiokle ir, manau, kad tie teisės aktai, kurie dabar galioja, numato administracinę atsakomybę ir kitus dalykus, tikrai nėra taikomi ir kaip reikiant pritaikomi, kad tą atsakomybę reikėtų griežtinti ir versti baudžiamąja“, – Eltai teigė G. Paluckas kartu pridurdamas, kad šiuo metu jis nematąs pagrindo tokioms iniciatyvoms.
„Ir, tiesą pasakius, kol kas aš nematau visuomenėje kažkokios susiklosčiusios padėties, kuri reikalautų griežtinti tokią atsakomybę (…). Todėl tikrai į tokias hiperreakcijas, iš kurių kyla teisėkūros iniciatyvos, aš žiūriu labai atsargiai“, – teigė G. Paluckas.
Jam antrina ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jos teigimu, dabartiniai įstatymai yra pakankama priemonė užkardyti nesantaikos kurstymą ir dezinformaciją.
„Manau, kad dabartiniuose mūsų įstatymuose yra numatyta atsakomybė už nesantaikos kurstymą, dezinformaciją, tai ar ta norma padarytų kažką daugiau nei dabartiniai įstatymai, aš abejočiau. (…) Išorės priešus mes visi turime identifikavę, tai vidaus priešų aš nemanau, kad reikėtų ieškoti“, – kalbėjo A. Norkienė.
J. Razmos siūlymus kritiškai vertina ir Seimo Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, tokių iniciatyvų turėtų imtis atitinkamos institucijos, o ne pavieniai parlamentarai.
„Jei poreikis yra, tai galėtų būti atsakingų ministerijų pateiktas ekspertinis vertinimas, o ne pavienių Seimo narių iniciatyvos. Aš kalbu apie Vidaus reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją. Mano vertinimu, tai gali būti gana paviršutiniška“, – teigė R. Tamašunienė.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas akcentavo, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas fiziniam, o ne informaciniam saugumui.
Dabar didesnis dėmesys turėtų būti skirtas ne tam, kas ką pasakė, o kaip garantuoti fizinį saugumą, gynybą“, – pabrėžė V. Fiodorovas.
J. Razmos iniciatyva suabejojo ir koalicijos partneriai
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas taip pat abejoja J. Razmos iniciatyva. Jo teigimu, šiuo metu galiojantys teisės aktai yra pakankama priemonė užtikrinti karo propagandos draudimą.
„Tikslas teisingas, bet jau dabar Baudžiamajame kodekse tas numatyta, tai aš nelabai suprantu, kokią pridėtinę vertę duoda dar vienas straipsnio papildymas Baudžiamajame kodekse, ką kolega siūlo. Tai, aš manau, dabartiniame Baudžiamajame kodekse yra jau pakankamai apie tai parašyta“, – svarstė V. Mitalas.
Kiek kitokios pozicijos laikosi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jei poreikis patikslinti įstatymus yra, jis nemato priežasčių tam nepritarti.
„Šiaip ir tiesiogiai Konstitucijoje yra draudžiami tokie dalykai, tai, matyt, reikalingas įstatyminis patikslinimas. Kaip žinome, Konstitucija veikia tiesiogiai, bet geriau, kai tą Konstituciją paaiškina konkretus įstatymas. Tai dėl to iš principo pritariu“, – teigė E. Gentvilas.
ELTA primena, kad J. Razma antradienį įregistravo projektą, numatantį už karo propagandą skirti baudžiamąją atsakomybę. Pagal projektą, „tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Už šiuos veiksmus atsakomybė nustatoma ir juridiniams asmenims, nes, anot J. Razmos, „neretai propaganda vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidos, kitas informacines priemones“.
J. Razmos teigimu, Lietuvos Konstitucija draudžia karo propagandą.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis neabejoja, kad Rusijos režimas nepakeis agresija paremtos politikos, kol jos prezidentas Vladimiras Putinas ir visi kiti kariniuose veiksmuose dalyvaujantys asmenys neatsidurs teisiamųjų sąraše. Profesorius itin kritiškai įvertino, pasak jo, cinišką Vakarų valstybių poziciją, kadangi Lietuvos iškeltos iniciatyvos dėl V. Putino veiksmų prieš Ukrainą pradėti bylą Hagos teisme, demokratinis pasaulis kol kas aktyviai neremia.
„Žemas lygis ir liūdnas vaizdas kalbant apie Europą, kaip visumą, ir Europos Sąjungą. Galbūt Didžioji Britanija dabar ir nesigaili, kad ji nėra ES. Ji gali garbingiau elgtis, o tie visi, kurie ten sėdi ir skaičiuoja savo procentus iš Rusijos kompanijų – atrodo nykiai. Vyksta tokie tarptautiniai kariniai nusikaltimai ir niekas nereikalauja atsakomybės? Žinau, kad Lietuva pasiūlė (kreiptis į Hagos teismą-ELTA), bet niekas nepalaikė“, – „Delfi TV“ penktadienį sakė V. Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl, jo vertinimu, nepakankamai griežto atsako Kremliui, vadina cinizmu ir retoriškai klausia „gal dar per mažai kraujo pralieta?“. Pasak jo, globaliu lygmeniu teisingumo principams dabar yra skiriama kur kas mažiau dėmesio, negu tuomet, kai Lietuva, išsivadavusi iš Sovietų sąjungos priespaudos atgavo Nepriklausomybę.
„Pasaulis yra labai pablogėjęs nuo Sąjūdžio laikų. Tuomet tame išoriniame demokratiniame pasaulyje žiūrėjo su daug didesniu supratimu į žmogaus teises, į tautos teises. Į dorą arba nedorą elgesį. Kur dabar visa tai“, – įsitikinęs jis.
„Gal jie (Vakarai-ELTA) neverti būti nepriklausomomis valstybėmis, jeigu jie jau dabar priklausomi“, – svarstė V. Landsbergis.
Pasak profesoriaus, Kremliaus režimui jau seniai turėjo būti pasiųstas aiškus signalas, kokia baigtis jų lauktų už bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Europos šalis.
„Galima buvo seniai paskelbti, kad jeigu Putinas pradės karą prieš Europą ir manys, kad jis laimi, tegul jis žino, kad po to karo jis kabės Raudonojoje aikštėje. Tą jam turėtų visi sakyti šiandien. Pradedant nuo Bideno ir baigiant visokiais Macronais“, – tvirtino Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Kaip pabrėžia V. Landsbergis, tik pradėjus bylą Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme galima tikėtis, kad režimui artimi asmenys susimąstytų išsižadėti agresijos politikos.
„Kai visiems pakibs kilpa ir Niurnbergo procesas. Visiems. Ir tiems generolams, kurie duoda įsakymus griauti namus, šaudyti darželius, žudyti vaikus. Ukrainiečiai jau turi tų komandyrų pavardes. Tai ne tik didysis vadas Kremliuje. Visi turės eiti į teismą“, – tvirtino jis.
Profesorius neabejoja, kad į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sąrašus turėtų patekti visi karinę agresiją prieš Ukrainą vykdantys režimo kariai.
„Jeigu mes teisėme tankistą už Sausio 13-ąją, tankistą, kuris varė tanką ant neginkluotų žmonių, tai ten visi tankistai, visi generolai turėtų žinoti, kad jie yra karo nusikaltėlių sąraše ir Niurnbergo procesas jų laukia“, – tikino profesorius.
„Žinoma, pradedant nuo Vladimiro Vladimirovičiaus“, – pridūrė V. Landsbergis. Kartuvės
Teisingumo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi Tarptautinio baudžiamojo teismo Prokurorui dėl Rusijos pradėtų karinių veiksmų prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.
Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, siekiama Lietuvos vardu pagal Romos statuto 15 straipsnį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui pateikti informaciją Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, jos teritorijoje vykdomus nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus.
Tuo metu ES lyderiai ketvirtadienį vykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime susitarė dėl „didžiulių ir sunkių padarinių“ Rusijai už jos invaziją į Ukrainą, nusitaikydami į pagrindinius jos ekonomikos sektorius.
Sankcijos apima finansų, energetikos ir transporto sektorius, dvejopo naudojimo prekes, taip pat eksporto kontrolę ir eksporto finansavimą, vizų politiką, papildomų Rusijos asmenų įtraukimą į sąrašą ir naujus tokio įtraukimo kriterijus.
Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Sankcijos įsigalios, kai bus parengti ir oficialiai valstybių narių patvirtinti teisiniai dokumentai paskelbti oficialiame ES leidinyje. Tikimasi, kad tai įvyks jau penktadienį.
Tačiau naujajame sankcijų pakete nėra įtraukta priemonė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergi taip pat patvirtino, kad Europos Sąjunga susitarė įšaldyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą.
JAV ketvirtadienį Rusijai taip pat įvestos sankcijos apima platų spektrą ir nukreiptos sužlugdyti jos finansų ir technologijų sektorius, taip pat nubausti šalies elitą. Naujos sankcijos nukreiptos į du didžiausius Rusijos bankus, kurie bus atkirsti nuo sandorių JAV doleriais, o valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ ir kitos didžiosios bendrovės negalės pritraukti finansavimo Vakarų rinkose.
Be to, sąjungininkės įvedė aukštųjų technologijų prekių eksporto kontrolę, žlugdysiančią Rusijos gynybos ir kosmoso sektorių, Vašingtonas taip pat įtraukė daugiau pavardžių į Rusijos oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Čekijos premjeras A. Babišas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos policija pirmadienį pasiūlė prokuratūrai patraukti šalies ministrą pirmininką Andrejų Babišą baudžiamojon atsakomybėn, kadangi su juo susijusi kompanija „Čapí hnízdo“ („Gandralizdis“) įtariama apgaule neteisėtai gavusi iš Europos Sąjungos fondų 50 mln. kronų (apie 2 mln. eurų) dotacijų.
Tai žurnalistams pranešė Prahos prokuratūros atstovas Alešas Cimbala.
„Prokuratūra šiandien gavo iš policijos dokumentus su pasiūlymu patraukti A. Babišą baudžiamojon atsakomybėn sukčiavimo byloje, kurią žiniasklaida pavadino „Gandralizdžiu“, – sakė jis. – Gautos medžiagos apimtis – daugiau kaip 34 tūkst. puslapių. Su ja susipažins prokuroras, kuris gali pradėti arba nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, taip pat priimti kitą sprendimą“.
Policija taip pat siūlo iškelti bylą pagal tą patį kaltinimą vienai iš buvusių A. Babišo padėjėjų Janai Mayerovai. Tyrimas dėl su politiku susijusios bendrovės truko trejus metus ir, pasak žiniasklaidos, buvo baigtas 2019 metais nustačius, kad dotacijos buvo gautos apgaule.
Čekijos premjeras kategoriškai neigia jam pateiktus kaltinimus. Jis laiko juos politinių priešininkų provokacija, o dotacijų bendrovei „Gandralizdis“ bylą – užsakyta. Kartą ji jau buvo prokuratūros nutraukta, o dabar ją mėginama atgaivinti artėjant parlamento rinkimams, kurie įvyks šių metų spalio 8-9 dienomis, teigia A. Babišas.
Su „Gandralizdžiu“ susijęs skandalas prieš ketverius metus privertė A. Babišą atsistatydinti iš finansų ministro posto tuometėje premjero Bohuslavo Sobotkos Vyriausybėje. Bendrovė netrukus atsisakė dotacijų ir grąžino iki tol gautą sumą.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nutarė patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.
Antradienį už Seimo tyrimo komisijos pirmininko Armino Lydekos pateiktą Seimui protokolinį nutarimą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ balsavo 97 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė.
Seimo narys P. Gražulis dar kartą tvirtino, kad prieš jį yra sukurpta politinė byla, o kaltinimai yra esą iš piršto laužti. Jo teigimu, ir sovietinė valdžia persekiojo jį dėl politinių nuostatų.
„Toks mano likimas, kad visą gyvenimą esu persekiojamas – nuo sovietinių laikų“, – sakė politikas.
Tyrimo komisija vadovavęs parlamentaras Arminas Lydeka griežtai atmetė politinį motyvą, sakydamas, kad komisija politinio susidorojimo nerado.
Seimo narys Audrius Petrošius teigė, kad Seimas uždegė žalią šviesą visapusiškam situacijos ištyrimui, suteikė galimybę P. Gražuliui įrodyti savo tiesą.
„Linkiu Petrui įrodyti savo tiesą. Nematau priežasčių, kodėl turėtume stabdyti procesą“, – sakė A. Petrošius.
Eiti į prokuratūrą ir pateikti savo įrodymus P. Gražuliui pasiūlė ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Tuo tarpu parlamentaras Vytautas Gapšys apgynė kolegą, sakydamas, kad tyrimo komisija nepilnai ištyrė situaciją, ir tik įvertinus visus faktus būtų galima pasakyti, ar čia nėra politinio persekiojimo.
V. Gapšys mano, kad P. Gražuliui adresuoti kaltinimai yra etikos klausimai, todėl abejotina, ar dėl to reikia pradėti baudžiamąjį kaltinimą.
Prokurorai nurodo, kad P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi tai yra darė įtaką Lietuvos ir Rusijos veterinarinių tarnybų valstybės tarnautojams, kad jie veiktų bendrovės „Judex“ interesais ir savo bei kitų asmenų naudai, gavo turtinę naudą.
Kaip numato Seimo Statutas, jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį į pirmą posėdį susirinkusi dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės spręsianti Seimo sudaryta tyrimo komisija išklausė abi puses: Seimo narį P. Gražulį ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Rolandą Stankevičių.
Siekiant apsaugoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, dalis posėdžio buvo uždara. Nuotolinį posėdį lydėjo ir techniniai nesklandumai. Pats P. Gražulis tvirtino, kad tai yra politinė byla.
Komisijos pirmininkas Arminas Lydeka aiškino, kad komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų.
„Konstitucijos ir Seimo Statuto nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų, dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos ir ar yra teisinis pagrindas patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą“, – akcentavo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.
Komisija turėtų apsispręsti, ar siūlyti Seimui patenkinti generalinio prokuroro prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Seimo sprendimu, komisijoje dirba 11 narių: Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Vytautas Mitalas, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Juozas Varžgalys, Andrius Vyšniauskas.
Anot prokurorų, P. Gražulis pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.
Vytautas Gapšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trečiadienį susirinkusi Seimo sudaryta tyrimo komisija, kuri spręs dėl Seimo nario Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės, komisijos posėdį nukėlė penktadieniui.
Komisijos nariai atsižvelgė į V. Gapšio prašymą atidėti posėdį, nes jis sakė negalįs jame dalyvauti dėl jau suplanuoto frakcijos posėdžio, susijusio su Vyriausybės programos aptarimu.
Komisija apsisprendė dėl darbo tvarkos, tačiau penktadieniui atidėjo prokuratūros atstovo informacijos ir paties V. Gapšio argumentų išklausymą.
Šių metų gruodžio 3 d. Seimas, išklausęs generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pranešimą, sudarė tyrimo komisiją, kuriai vadovauja Seimo TS-LKD frakcijos narė Irena Haase.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Komisijoje dirba 11 Seimo narių: Dalia Asanavičiūtė, Irena Haase, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopata, Bronislovas Matelis, Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Slušnys, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė, Remigijus Žemaitaitis.
Draudžiama. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimui antradienį skubos tvarka teikiamas Vyriausybės siūlymas griežtinti sankcijas už karantino taisyklių nesilaikymą.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatą nurodant, kad tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas, kilo ligos protrūkis ar epidemija, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (šiuo metu baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų).
Taip pat siūloma pakeisti BK nustatant, kad tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (šiuo metu gali būti skiriama bauda, arba viešieji darbai, arba areštas, arba laisvės apribojimas).
Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje įvestas karantinas. Šalies piliečiams draudžiama išvykti, uždarytos parduotuvės (išskyrus, maisto ir vaistines) bei kavinės.
Antrankiai
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įspėja – nuo pirmadienio įsigaliojus karantinui, visiems, kurie nepaisys valdžios įvedamų nurodymų, grės baudžiamoji atsakomybė. Komentuodamas tai, kad šeštadienį Klaipėdoje iš ligoninės savavališkai pasišalino 1988 m. gimęs vyras, kuriam pagal pirminius požymius medikai įtarė galimą koronavirusą, premjeras pažymėjo, kad saviizoliacija nebėra rekomendacija.
Tai, akcentuoja jis, taps privalomu nurodymu.
„Noriu labai trumpai paminėti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui kovo 16 d., 0:00 val., už tokio žingsnio padarymą yra numatyta ir administracinė, o jei tai sukels sunkias pasekmes, kalbant apie ligos plitimą, (numatoma – ELTA) ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų“, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame nutarta nuo pirmadienio įvesti karantiną šalies mastu, sakė S. Skvernelis.
„Tai yra privalomi nurodymai – jau nebe siūlymai ir nebe pageidavimai dėl saviizoliacijos“, – akcentavo ministras pirmininkas.
Iš Klaipėdos ligoninės Liepojos gatvėje šeštadienį buvo pasišalinęs koronaviruso užsikrėtimu įtariamas 1988 metais gimęs pilietis, pats išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą atvežti į ligoninę. Užsikrėtimu įtariamas pilietis policijos surastas ir grąžintas medikams.
Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) vadovai, kuriems Čekijos policija iškėlė baudžiamąsias bylas, humaniškumo sumetimais neturi pakliūti į kalėjimą. Tai ketvirtadienį interviu Prahos televizijos kanalui „Barrandov“ pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.
„Žmonėms, kurių amžius – daugiau kaip 90 metų, bausmė (įkalinimas) netenka prasmės. Tikiuosi, kad jie (ČSSR vadovai) nebus pasodinti į kalėjimą. Ir tai yra gerai“, – sakė Prahos Hrado šeimininkas.
Dokumentacijos ir komunizmo nusikaltimų tyrimo valdyba, priklausanti Čekijos policijai, iškėlė baudžiamąsias bylas buvusiam Čekoslovakijos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Milošui Jakešui (97 metai), buvusiam ČSSR vyriausybės vadovui Liubomirui Štrougalui (95 metai) ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui (89 metai). Jie kaltinami piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
Policija pranešė, jog nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
Komentuodamas šiuos faktus M. Zemanas stebėjosi dėl to, kad policijos sprendimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusius Čekoslovakijos vadovus buvo priimtas praėjus 30 metų po Aksominės revoliucijos.
„Tai, kad pasienyje buvo šaudoma į žmones – kiaulystė. Ši kiaulystė nusipelno bausmės, bet kodėl šis klausimas pradėtas spręsti tik po 30 metų? Tai, kad pasienyje aidėjo šūviai, buvo žinoma ir anksčiau. Buvo žinoma ir tai, kas įsakė šaudyti. Bet aš būčiau gailestingas žmonėms, perkopusiems 90 metų. Nusiųsti juos į kalėjimą reikštų pasmerkti juos myriop“, – pareiškė Čekijos prezidentas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Generalinio prokuroro sprendimu dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.
Pagal Lietuvos Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.
Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas ketina spręsti, ar patenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tai, kad šis Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė pasisakė laikinoji Seimo tyrimo komisija.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
Lapkričio pabaigoje komisijos posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nepadaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikrais momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Generalinis prokuroras E. Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Centre – nemalonumų turintis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laikinoji Seimo tyrimo komisija penktadienį pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę.
Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš – nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
„Komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K. Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Komisija priėmė sprendimą tenkinti generalinio prokuroro prašymą“, – sakė komisijos pirmininkas Antanas Baura.
Artimiausiu metu jis ketina įregistruoti komisijos išvadas. A. Baura tikisi, kad jos atsiras lapkričio 28 d. rengiamo nenumatyto Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.
Posėdyje dalyvavęs K. Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą su juo.
„Tai politinis susidorojimas, nors nieko nesu padaręs, dėl ko esu kaltinamas“, – sakė K. Pūkas, tvirtindamas, kad kategoriškai nesutinka su jam metamais kaltinimais.
„Sukeltas skandalas, Seimas dreba, bijo žiniasklaidos“, – apgailestavo K. Pūkas.
Politikas teigė pasijutęs kaip eksperimentinė žiurkė. „Aš nesu eksperimentinė žiurkė, kad su manimi eksperimentus darytų“, – piktinosi K. Pūkas.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė nerado jokio argumento, kad parlamentaras būtų siekęs seksualinio bendravimo.
„Iš generalinio prokuroro prašymo matyti, kad nėra nei vieno argumento, jog Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. (…) Akivaizdu, kad nėra baudžiamojo nusižengimo sudėties“, – komisijos posėdyje teigė A. Ručienė.
Advokatė kritikavo ir merginų tam tikrus veiksmus. „Vertinu tą situaciją, kad merginos pačios padarė tam tikras veikas, kurios yra neteisėtos, tai yra ir fotografavimas, dokumentų viešinimas iš Seimo nario kabineto, perdavimas kitiems asmenims tų dokumentų“, – aiškino A. Ručienė.
Jos nuomone, K. Pūko elgesyje galima įžvelgti „etikos pažeidimą, bet ne daugiau“. „Buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia tam tikros baudžiamosios atsakomybės. Gal tam tikras momentais tai buvo etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino A. Ručienė.
Susilaikęs per balsavimą Seimo narys „tvarkietis“ Juozas Imbrasas sakė, kad jam gaila laiko tokiems dalykams. „Ar yra įrodymų? Nėra jokių įrodymų. Tegul kompetentingos institucijos išsiaiškina, ir nereikia gaišti laiko tokiems dalykams Lietuvoje. Lietuva baigia išnykti, o mes gaištame laiką tokiems dalykams“, – piktinosi J. Imbrasas.
Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K. Pūko teisinės neliečiamybės.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu, primena ELTA.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario K. Pūko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, išvada dėl K. Pūko veiksmų turėtų būti paskelbta per mėnesį.
Gruzijos eksprezidentas ir buvęs Ukrainos Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis antradienį antikorupciniame mitinge prie federalinio parlamento Kijeve prisijungė prie tūkstančių protestuotojų.
Apytikriais policijos skaičiavimais, mitinge dalyvavo apie 4 tūkst. 500 protestuotojų. Siekdami parodyti paramą M. Saakašvilio kovos su korupcija pastangoms, didžioji dalis protestuotojų šaukė „Miša“ (M. Saakašvilio vardo mažybinė forma).
Protestuotojai reikalavo steigti teismą, kurio vienintelė užduotis būtų kova su korupcija, ir ragino iš parlamentarų atimti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nepaisant pastangų Ukrainoje įgyvendinti reformas, Europos Audito Rūmai pernai pareiškė, kad Ukraina vis dar laikoma labiausiai korumpuota šalimi Europoje.
Proteste dalyvavęs M. Saakašvilis taip pat kritikavo Ukrainos prezidentą. M. Saakašvilio teigimu, norint matyti Ukrainoje pokyčius, Petro Porošenkai reikia vykdyti antikorupcines reformas arba atsisakyti valdžios.
„Neįmanoma jokia kova su korupcija, kol valdžioje yra P. Porošenka. Pats metas jiems išgirsti mus“, – sakė politikas.
M. Saakašvilis beveik dešimtmetį (iki 2013 metų) ėjo Gruzijos prezidento pareigas ir nuo 2015 metų iki pernai metų buvo Odesos srities gubernatorius. Iš šio posto M. Saakašvilis atsistatydino pernai, pareiškęs, kad nebeturi jėgų kovoti su šalies korupcine sistema.
Liepos mėnesį M. Saakašviliui išvykus iš šalies, Ukrainos prezidentas atėmė iš politiko Ukrainos pilietybę, nors politikas prieš tai jau buvo netekęs Gruzijos pilietybės. Praėjusį mėnesį šalininkų remiamas M. Saakašvilis jėga pateko į Ukrainą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo leido Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Taip pat Prezidentė sustabdė teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius šių metų birželio 4 dieną papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas nagrinėjamoje byloje sušvelnintų asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą.
Pasak Prezidentės, įtarimai teisėjui kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais. Kiekvieno teisėjo padaryti nusižengimai ir nusikaltimai negali būti toleruojami ir turi būti kaip galima greičiau išaiškinti.
Pagal Konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, spręsianti dėl Seimo nario Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, galės dirbti iki rugsėjo 15-osios dienos.
Atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos siūlymą Parlamentas Seimo nutarimu pratęsė jos darbą. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai.
Antradienį tyrimo komisija planavo apsispręsti, ar duoti sutikimą Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tačiau jame dėl pateisinamų priežasčių – ligos – K. Pūkas nedalyvavo, todėl komisija nutarė prašyti Seimo komisijos darbą pratęsti iki rugsėjo 15 d.
Komisijos pirmininko Antano Bauros teigimu, K. Pūko nedalyvavimo posėdyje priežastis yra rimta – medikų pateikti tikrai pateisinantys dokumentai, nedarbingumas. Jeigu K. Pūkas pasveiktų anksčiau, tyrimo komisija, pasak A. Bauros, susirinks bet kuriuo laiku ir priims sprendimą.
Antradienį komisija išklausė Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimus.
Praėjusią savaitę Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri buvo įpareigota sprendimą priimti iki šių metų liepos 4 d. Tyrimo komisijoje dirba 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, jai vadovauja Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys A. Baura, primena ELTA.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti patraukti Seimo narį K. Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su galimu seksualiniu priekabiavimu ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimu.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.
Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.
Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo.
Dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui.
Kreipimesi į LR Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalyje. Šis tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.
Gintaras Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes,G. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi yra atlikti.
Įvertinus nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad tolesnis baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
